Įvadas
Stresas - tai reiškinys, kuris lydi žmogų nuolat. Šiame straipsnyje nagrinėjama streso teorija, jos mokslinis pagrindimas, apraiškos ir įveikos būdai, ypatingą dėmesį skiriant Lietuvos apsaugos darbuotojų patiriamam stresui. Straipsnyje remiamasi moksliniais tyrimais ir teorinėmis įžvalgomis, siekiant išanalizuoti streso pasireiškimą, dažniausius stresą sukeliančius veiksnius ir distreso valdymą tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų.
Streso Sąvokos Pagrindimas ir Teorijos
Mokslinį streso sąvokos pagrindimą 1936 m. pateikė klasikinės streso teorijos kūrėjas Hansas Selje, kuris stresą įvardijo kaip tam tikras organizmo reakcijas, nespecifinį atsaką į bet kokį pateiktą reikalavimą. Streso metu visi stresoriai (dirgikliai) reikalauja persitvarkymo, ir į juos organizmas reaguoja visu pajėgumu. Stresas mobilizuoja adaptacinius organizmo gebėjimus kilusiai kliūčiai įveikti.
Akivaizdu, jog stresas - tai procesas, kurio dinamika yra gyvenimo dinamika. Net ir streso teorijos autorius H. Selje paskutiniuose savo darbuose pripažino, kad stresas nėra vien tik negatyvus reiškinys, kaip jis buvo manęs anksčiau, bet būtina gyvų organizmų funkcionavimo sąlyga. Streso neįmanoma išvengti - jį sąlygoja visuomeninio gyvenimo ypatumai bei ekonominio gyvenimo problemos. Jo nuomone, stresas yra žalingas, jis sekina organizmą, sukelia įvairių ligų. Didelė ir ilga emocinė įtampa žaloja visą organizmą, ypač nervų sistemą.
Mokslinėje literatūroje streso sąvoka vartojama nevienareikšmiškai. Kartais ji taikoma grėsmei arba iššūkiui, o kartais atsakui į grėsmę ar iššūkį apibūdinti. Stresą galime apibrėžti kaip bendrą procesą, kuriuo įvertiname ir reaguojame į tam tikrus grėsmę ar iššūkį keliančius įvykius, vadinamuosius stresorius. Stresoriaus poveikis gali būti teigiamas, kai jis mus aktyvina ir motyvuoja įveikti sunkumus. Tačiau daug dažniau stresoriai kelia grėsmę darbuotojų sveikatai bei saugumui darbe, jų įsitikinimams bei savikontrolei.
Individualūs Streso Aspektai
Streso sąvoka gana populiari šiuolaikiniame moksle, dažnai ją vartojame ir kasdieniniame gyvenime. Tačiau kiekvienam stresas yra kažkas kita, kiekvienas patiriame jį skirtingai, subjektyviai. Tuo remiantis buvo padaryta išvada, kad, norint suprasti, kaip stresas veikia atliekamos veiklos efektyvumą, reikia atsižvelgti į individualius motyvacinius ir kognityvinius veiksnius, kurie įsiterpia tarp stresoriaus ir reakcijos (Lazarus, 1998).
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
R. S. Lazarus ir jo kolegos (1984 m.) stresą apibūdina kaip ypatingą asmens ir aplinkos santykį, kuris asmens yra įvertintas kaip apsunkinantis, arba viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę jo gerovei, ypač pabrėžia, kad įvairūs poveikiai gali nesukelti streso tol, kol pats žmogus neįvertina jo kaip stresoriaus.
R. S. Lazarus Streso Teorijos Požymiai
R. S. Lazarus, apibendrindamas streso tyrimus, siūlo išskirti keturis bendrus visoms streso sampratoms požymius:
- Išorinį ar vidinį organizmą veikiantį veiksnį: jis dar vadinamas stresoriumi.
- Įvertinimą - nustatymą, kuris organizmą veikiantis dirgiklis yra jam kenksmingas, o kuris ne.
- Įveikimo procesą - tai procesas, kurio metu organizmas deda pastangas, siekdamas susidoroti su jį veikiančiu stresiniu dirgikliu.
- Streso reakciją - tai visuma stresoriaus sukeltų organizmo fiziologinių, psichologinių ir kitų jo sistemų reakcijų į stresorių.
Kitas labai svarbus akcentas yra susijęs su tuo, kad stresas R. S. Lazarus teorijoje suprantamas kaip procesas.
Transakcinės Streso Teorijos
Vėlesniuose streso darbe moksliniuose tyrimuose pirmenybė teikiama transakcinėms streso teorijoms. Šiuo atveju sąvoka „stresas“ apima visumą sąveikaujančių elementų, o ne atskirus elementus, pavyzdžiui, tokius kaip individas ar aplinka (Palmer, Cooper, Thomas, 2001). Transakcinės streso teorijos stresą apibūdina kaip ypatingą individo ir aplinkos santykį, kuris individo yra vertinamas kaip viršijantis jo turimus išteklius ir keliantis grėsmę asmeninei jo gerovei, reikalaujantis papildomų pastangų atkurti pusiausvyrą - o tai sąlygoja streso didėjimą (Clarke, Cooper, 2004). Stresinės reakcijos psichologiniu lygmeniu pasireiškia tam tikromis emocijomis, dažniausiai įvardijamos kaip nerimo, liūdesio, pykčio emocijos (Lazarus, Folkman, 1984).
Kaip teigia I. Mills (1998), stresas yra tam tikras pusiausvyros tarp mūsų pačių ir situacijos, kurioje atsiduriame, sutrikimo pasireiškimas. Jis atsiskleidžia per normalias organizmo funkcijas deformuojantį spaudimą, reikalavimų ir darbų gausą, psichinę įtampą, konfliktus, priklausomybes, nesugebėjimą valdyti emocijų. Kai esame pusiausvyroje su aplinka, jaučiamės esą patenkinti savimi ir kitais, pozityviai vertiname savo pasiekimus ir džiaugiamės gyvenimu.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Kita grupė streso tyrinėtojų, kurių pagrindiniai atstovai T. H. Holmesas ir R.H. Rahe (2000 m.), atkreipė dėmesį ne į streso reakcijas, bet į streso sukėlėjus.
Streso Poveikis Darbinei Aplinkai ir Ekonominiai Aspektai
R. J. Žalingi streso padariniai pasireiškia elgesyje. Atskiro žmogaus elgesys nelabai pastebimas visos organizacijos fone, tačiau dėl nuolatinės įtampos gali pakisti daugelio darbuotojų elgesys ir tarpusavio santykiai. Dėl to mažėja darbo efektyvumas ir kokybė, daugėja pravaikštų, nelaimingų atsitikimų, didėja darbuotojų kaita, nepasitenkinimas darbo sąlygomis bei užduotimis. Kaip teigia A. R. Elagovanas ir J. L. Dabartiniame moderniame pasaulyje stresas tapo didžiausiu pavojumi sveikatai. Tai parodė Europos Sąjungos šalyse atlikti tyrimai. 2002 m. atliktame tyrime pastebėta, kad stresas darbe yra antra po nugaros skausmų Europos Sąjungoje dažniausiai aptinkama (28 proc. darbuotojų) su darbu susijusi sveikatos problema.
Visos streso apraiškos darbinėje aplinkoje negali būti laikomos stresu darbe. Kita svarbi priežastis nagrinėti stresą yra ekonominė. Užsienio šalyse pradėtos skaičiuoti streso darbe sąnaudos pasirodė pernelyg didelės, kad būtų galima nekreipti į jas dėmesio. Be fizinio ir psichologinio poveikio darbuotojų sveikatai, stresas darbe sukelia dideles sąnaudas organizacijai - tai darbuotojų kaita ir pravaikštos, sumažėjęs darbo efektyvumas, padidėjusi nelaimingų atsitikimų tikimybė, inovacijų trūkumas. Stresas darbe ne tik sukelia sveikatos sutrikimus, neatvykimus ir darbuotojų kaitą, bet ir turi poveikį darbo rezultatams. Mokslininkai apskaičiavo, kad produktyvumo sumažėjimas dėl streso yra vidutiniškai 7,5 karto didesnis nei produktyvumo sumažėjimas dėl neatvykimo į darbą.
Streso Įveikos Strategijos
Streso įveikimas - tai procesas, kurio metu individas kognityvine ir fizine veikla stengiasi suvaldyti jį apsunkinančiai veikiančią aplinkos įtaką (Lazarus, 1993). R. S. Žmonės linkę nepasiduoti sunkumams ir problemoms, iškylančioms jų gyvenime. Tačiau jie skiriasi pagal tai, kokį įveikimo būdą, strategiją renkasi problemiškose situacijose. Vieni teikia pirmenybę aktyviam įveikimo būdui, kiti - pasyviam. Kiekvieno žmogaus organizmas turi individualias galimybes priešintis, egzistuoja individualūs atsparumo stresui skirtumai. Vieni žmonės stipriai reaguoja į silpną stresorių, o kitų neveikia ir stiprus stresorius.
2012 m. Lietuvoje atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėjama fizinio aktyvumo įtaka atsparumui bei psichikos sutrikimams. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad fizinis aktyvumas turi teigiamą poveikį gebėjimui išsaugoti psichinę sveikatą nepaisant nepalankių veiksnių, smarkiai didinančių psichopatologijos tikimybę. Tyrimo metu plačiai naudota suaugusiųjų atsparumo skalė, atspindinti, kaip konkretaus atsparumo asmenys įveikia stresą.
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Jei streso darbe problema nustatyta, būtina imtis veiksmų, kuriais ši problema būtų užkirsta, pašalinta ar sumažinta. Darbdavys privalo pasirinkti tinkamas priemones. Šios priemonės turi būti vykdomos dalyvaujant ar bendradarbiaujant darbuotojams ir/ar jų atstovams. Darbo jėgos įvairovė yra labai svarbus veiksnys sprendžiant streso darbe problemas. Tyrimų duomenimis, niekur kitur stresas nėra labiau tikėtinas nei darbo vietoje. JAV, mokslininkų duomenimis, apie 25 proc. žmonių sako, kad jų darbas yra pagrindinis stresorius jų gyvenime. Stresas darbe gali paveikti profesinius ir asmeninius santykius bei sveikatą.
Streso Tyrimai Lietuvoje
2009 m. buvo atlikta analizė vertinant įvairių specialybių streso rizikos veiksnius, įtakojančius žmogaus sveikatą Panevėžio mieste. Šiame tyrime rasta, kad 81,1 proc. visuomenės narių jaučia stresą darbe. Stresas detaliau tyrinėtas medicinos, švietimo, valstybės tarnybos srityse. Stresas ypač aktualus dirbantiems jėgos struktūrose. Lietuvoje 2003 m. tirti svarbiausi stresoriai, su kuriais susiduria policijos darbuotojai. 2010 m. į policijos pareigūnų stresą buvo pažvelgta iš kitos, streso įveikos pusės. Tiriant streso įveikos būdus, atlikta ir kokybinių tyrimų, viename iš jų 2012 m. tirtos socialinių darbuotojų patirtys naudojant pusiau struktūruotą individualų interviu.
Streso Pasireiškimas Apsaugos Darbuotojų Tarpe Lietuvoje
Tyrimas, atliktas 2011 metų lapkričio-gruodžio mėnesiais bendradarbiaujant su Lietuvos apsaugos darbuotojų asociacija, atskleidė streso paplitimą tarp šios profesijos atstovų. Tyrime dalyvavo 94 apsaugos darbuotojai, kurie buvo apklausti naudojant autorių parengtą klausimyną. Duomenų analizei naudota SPSS (versija 20.0) kompiuterinė programa.
Tyrimo Rezultatai
Tyrimo rezultatai parodė, kad stresas yra dažnas reiškinys tarp apsaugos darbuotojų, daugiau nei 75 proc. tiriamųjų prisipažįsta jį jaučiantys. Vyraujantys stresoriai, jaučiami tarp daugiau negu 1/4 tiriamųjų: konfliktai darbo vietoje, užpuolimo pavojus, atsakomybė, per mažas darbo užmokestis, darbo vietos praradimo grėsmė ir blogas darbo organizavimas. Net daugiau nei trečdalis respondentų streso metu patiria įtampą, blogą nuotaiką, nerimą ir išsiblaškymą. Tiriamųjų nuomone, dažniausiai (net daugiau nei 75 proc.) sukeliamo streso darbe pasekmė yra pablogėję santykiai darbe, antroje vietoje - sveikatos sutrikimai - pasitaiko tik tarp 25,8 proc. Dažniausi streso įveikos būdai tarp Lietuvos apsaugos darbuotojų buvo sportas ir muzika.
Streso Apraiškos ir Poveikis
strèsas (angl. stress - įtampa), žmogaus ir gyvūnų psichinės ir fiziologinės įtampos būsena, kylanti dėl išorinių sąlygų pokyčio arba vidinių sutrikimų (stresorių). Būna ūminis ir lėtinis. Pagal stresorius ir jų poveikį skiriama psichinis ir fiziologinis stresas. Žmogaus psichinis stresas skirstomas į informacinį, emocinį, atsakomybės, laiko ir socialinį. Informacinį stresą sukelia įvairios aplinkybės, pvz., dėl pernelyg gausios informacijos žmogus nepajėgia atlikti užduočių, nespėja priimti teisingų sprendimų, ypač jei už jų padarinius tenka didelė atsakomybė. Emocinis stresas kyla dėl pavojaus, grėsmės, įvairių konfliktų, kurie sutrikdo pusiausvyrą, sukelia neigiamus pokyčius žmogaus gyvenime. Atsakomybės stresas atsiranda, kai žmogus yra atsakingas už kito asmens veiksmus ir negali kontroliuoti įvykių, kai atsakomybė viršija jo kompetenciją. Laiko stresas kyla, kai neaiški įvykio trukmė, trūksta laiko atlikti darbus. Socialinį stresą sukelia atsiskyrimas nuo ypač svarbių asmenų. Fiziologinis stresas skirstomas į fizinį (jį gali sukelti fizinė ar psichinė trauma, liga) ir ekologinį (sukelia žalingas aplinkos poveikis).
Stresas reiškiasi fiziologiniais pakitimais (širdies ritmo, kraujospūdžio, kvėpavimo, raumenų tonuso), judesių ir veiksmų koordinacijos sutrikimais, emocine įtampa, baime, kartais nesivaldymu, neveiklumu. Gyvūnų stresą sukelia panašios priežastys kaip ir žmogaus. Stresas mažina organizmo atsparumą, gyvūno produktyvumą.
Socialinio Darbo Kontekstas ir Supervizijos Svarba
Socialinio darbuotojo profesinės veiklos sudėtingumą Lietuvos sociokultūriniame kontekste atspindi kliento problemų kompleksiškumas, įgalinimo proceso daugiamatiškumas, profesijos naujumas ir statusas visuomenėje, visuomenės kultūra ir kt. Socialinis darbas priskiriamas rizikos profesijų grupei, ieškoma naujų ir inovatyvių profesinės paramos būdų siekiant profesinio streso prevencijos, vienas iš jų - supervizija, profesinių santykių konsultavimo paslauga. Ši paslauga pirmiausia pradėta teikti socialinio darbo lauke, tai atspindi ir pasaulinę tradiciją.
Straipsnio tikslas - atskleisti profesinio streso riziką socialinio darbo procese aktualizuojant supervizijos taikymo perspektyvą. Straipsnyje pristatoma reprezentatyvaus kiekybinio tyrimo duomenų analizė. Tyrimo duomenys atskleidė, jog socialinio darbo procesas - sudėtingas, kupinas netikėtumų, įtampų, reikalaujantis specifinių kompetencijų, Sunkiausiais įvardyti planavimo ir tikrinimo bei rezultatų apžvalgos etapai. Tai etapai, reikalaujantys kritinio mąstymo, reflektavimo gebėjimų. Reikalingas nuolatinis savireguliacijos įgūdžių tobulinimas. Tam ir skirta supervizija, kaip refleksyviųjų ir kitų profesinių gebėjimų tobulinimo forma.
Mitas apie Streso Vengimą
Doc. Jelena Stanislavovienė. VU Medicinos fakulteto nuotr. „Lietuvoje 10 iš 10 žmonių patiria stresą. Nėra žmonių, niekada nepatiriančių streso“, - sako Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto docentė Jelena Stanislavovienė. Tačiau klausimas - kaip dažnai jie jį patiria ir kiek stiprų. Stresas - tai fiziologinė organizmo reakcija, neatsitiktinai sukurta gamtos. Ši reakcija mums yra naudinga ir svarbi. Tačiau reikia suvokti, kad mūsų organizmas nėra neišsenkantis šaltinis. Doc. J. Kitas mitas - reikia streso vengti visomis jėgomis. Kadangi stresas mums padeda treniruoti mūsų gebėjimus įveikiant įvairias gyvenimo situacijas ir iššūkius, vengti jo nereikėtų. Jis mus skatina ieškoti sprendimų, kurie gali padėti išgyventi stresines reakcijas.
Pasak docentės, žmonės turi individualių ypatumų - psichologinių ar biologinių: „Esame ne gamykloje pagaminti. Daug kas priklauso nuo to, kaip žmonės sugeba reaguoti į stresą, juo labiau kad į skirtingas situacijas kiekvienas gali reaguoti skirtingai. Netgi situacijos, kurios mums yra įprastos, gali sukelti stresą. Stresinės situacijos, kurios kartojasi arba trunka ilgą laiką, žmonėms taip pat gali kelti didžiulę įtampą. „Šiais laikais stresą sukelia įvairūs veiksniai. Gyvendami dideliu tempu ir nuolat susidurdami su dideliu informaciniu srautu, dažnai galime jaustis spaudžiami. Streso reakcija - tai kai tam tikras situacijas suvokiame kaip keliančias mums papildomų iššūkių. Tuomet žmogaus organizmas tuoj pat pradeda leisti visą grandinę reakcijų, kurios mobilizuoja mūsų organizmą. Kalbant konkrečiau, fiziologinė reakcija į stresą - tai širdies ritmo pagreitėjimas, padidėjęs kraujo išstūmimo kiekis, pagreitėjęs kvėpavimas, padidėjęs gliukozės kiekis ir didesnis kraujo tekėjimas į raumenis. Šie išvardyti veiksniai lemia reakcijos greitį ir sugebėjimą greičiau mąstyti iškilusioje situacijoje. Tačiau docentė patikino: „Jei automobilį geriau prižiūrime, tai galime tikėtis, kad sėkmingiau pasieksime kelionės tašką. Docentės teigimu, geriausi streso valdymo būdai yra geras miegas, sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Įdomus faktas, kad streso metu išsiskiriamas hormonas kortizolis yra labai gerai skaidomas, kai esame fiziškai aktyvūs.
Patarimai Kaip Kovoti su Stresu
Tinklalaidės pabaigoje VU mokslininkė pasidalino keliais patarimais, kaip sau padėti ir kaip kovoti, jei patiriamas stresas. Užtenka atsakyti į klausimus: kiek streso yra mano gyvenime? Kaip dažnai aš jį patiriu? Kiek jis yra stiprus? Ar aš susiduriu su kokiais nors sunkumais? Kaip aš tą stresą jaučiu? Ar man reikia dėl to ką nors daryti ar ne? Kai kurie žmonės iš prigimties yra linkę pabrėžti neigiamus aplinkos aspektus, įžvelgti grėsmę išorėje ir taip patirti stresą. Tai paaiškina A ir B tipo asmenybės elgsenos teorija, kuri apibūdina šiems tipams būdingus bruožus. Nuo jų priklauso, kaip žmogus elgiasi gyvenime ir darbe. Slaugytojų darbe stresas yra kasdieninio gyvenimo dalis, nes suteikdami pagalbą pacientams jie patiria didžiulę atsakomybę. Operacinės slaugytojo profesijai reikalingas gebėjimas dirbti komandoje bei valdyti stresines situacijas, nes nuo to priklauso visos komandos darbo rezultatas, operacijos sėkmė, o kartais - paciento gyvybė.
tags: #streso #teorija #moksliniai #straipsniai