Įvadas

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat skubame ir patiriame stresą, svarbu išmokti atsipalaiduoti. Nors tėvai dažnai linkę galvoti, kad jų vaikai problemų neturi ir nėra ko jiems stresuoti, stresas, nerimas ir įtampa nėra tik suaugusių žmonių problema. Kiekvienas vaiko raidos etapas kelia tam tikrus iššūkius, kuriuos turi įveikti vaikas. Be to, šiuolaikiniai tėvai iš savo vaikų reikalauja labai daug, kas ir padidina vaikų nerimo lygį. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip padėti vaikams valdyti stresą, ugdyti emocinius ir socialinius įgūdžius, bei sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų tyrinėti ir išreikšti savo jausmus.

Stresas Vaikams: Ar Tai Reali Problema?

Vaikai stresui yra mažiau atsparūs nei suaugę žmonės, nes jų turima gyvenimiška patirtis ir problemų sprendimo įgūdžiai nėra pakankami susidoroti su dideliu ar užsitęsusiu stresu. Stresas yra bet koks gyvenimiškas įvykis, kuris žmogaus suprantas kaip grėsmingas, o vaikui grėsmingas gali atrodyti bet koks gyvenimo pasikeitimas, pvz.: išsikraustymas į naują butą, nakvynė pas senelius be mamos, baldų namuose perstumdymas. Vieni vaikai yra labiau atsparūs stresui, o kiti mažiau. Įsitempę, nerimaujantys tėvai savo emocijas perduoda vaikams.

Požymiai, Rodantys, Kad Vaikas Patiria Stresą

Pasikeitęs vaiko elgesys, pvz.: aktyvus vaikas tampa vangus, linksmas vaikas pradeda dažnai verkšlenti; gali pasireikšti pykčio priepuoliai, nenoras daryti įprastus dalykus, baimė atsiskirti nuo mamos ar tėčio. Dažnai vaikų patiriamą stresą išduoda fiziniai simptomai: be priežasties užkylanti temperatūra, pilvo ar galvos skausmai, sutrikęs virškinimas, miegojimas ir valgymas. Daugiau streso patiriantys vaikai dažniau serga. Ilgalaikis stresas yra kenksmingas vaikui, todėl jeigu vaikas išgyvena pokyčius savo gyvenime reikia atidžiau jį stebėti. Jei be fizinių priežasčių sutrinka vaiko miegas, valgymas, nuotaika, atsiranda nepaaiškinami pilvo ar galvos skausmai, reikėtų kreiptis į specialistą.

Streso Valdymas Vaikams: Praktiniai Patarimai

Skirtingai nei suaugusiems žmonėms neužtenka vaikus tik išmokyti technikų, padedančių įveikti stresą. Dar reikia mokyti ir problemų sprendimo įgūdžių, o jei vaikas yra nepajėgus susitvarkyti su sunkumais (dėl amžiaus ar kt.) reikia keisti vaiko gyvenimą taip, kad jis nebepatirtų ilgalaikio streso (pvz.: nutraukti darželio lankymą). Jei vaikai nepatiria ilgalaikio streso ar didelių krizių, jie moka patys greitai atsipalaiduoti, panirti į savo vaikišką fantazijų ir žaidimų pasaulį, bet jei vaikas išgyvena užsitęsusį ilgalaikį stresą verta jį pamokinti atsipalaidavimo metodų arba į vaiko dienotvarkę įtraukti atpalaiduojančios veiklos: piešimą, maudymąsi ar žaidimą vandeniu ir kt. Taip pat vaikus raminamai veikia aiški ir pastovi dienotvarkė, ritualų turėjimas bei ramūs tėvai šalia. Yra is specialių relaksacijų, padedančių sumažinti vaikų nerimą, pvz.: galima paprašyti vaiko i pradžių pažygiuoti po kambarį kaip kareiviui arba robotui, o tada sudribti ant kėdės kaip skudurinei Onutei arba iš pradžių ant grindų susisukti į kamuoliuką, kaip daro išgąsdintas ežiukas, o tada įsitiesti ir pasirąžyti visu kūnu kaip tai daro katės. Šuos pratimus bent pradžioje reikėtų daryti kartu su vaiku.

Kaip Elgtis Su Įpykusiu Vaiku

Viena pagrindinių priežasčių, dėl ko tėvai atveda vaikus nuo 2 iki 10 metų pas psichologą, yra vaikų pyktis. Pirmosios agresijos apraiškos pasireiškia dar kūdikystėje, kada vaikas susiduria su socialiniu pasauliu. Mažiems vaikams, kurie dar neišmoko valdyti savo emocijų, sunku sutvardyti pyktį, įniršį. Dažnai tėvai teigia, kad jų vaikas patiria pykčio priepuolius, būna agresyvus su kitais vaikais ar tėvais. Normalu, kad vaikas vieną ar kelis kartus parkris parduotuvėje, kai nenupirksite norimo žaislo, pasiginčys dėl nepatinančių rūbų ar ,,neskanaus“ maisto. Tai rodo, kad vaikas vystosi, didėja jo sugebėjimas mąstyti, reikšti nuomonę. Vaikai fiziškai agresyviausi būna 2-4 metų amžiaus. Nuo 5 metų vaikų fizinė agresija pereina į žodinę agresiją, t.y. supykęs vaikas jau pajėgia savo pykti išreikšti verbaliai, pvz.: nebespiria, nekanda, o sako: ,,Aš tavęs nemyliu, nedraugausiu, galvą nupjausiu“. Tokia vaiko emocijų išraiška parodo, kad jo raida eina tinkama linkme. Pirmiausia, ką reikėtų atsiminti, kad pyktis yra normali emocija, pykti yra nei gerai nei blogai. Tik svarbu, kad pyktis būtų išreiškiamas socialiai priimtinais būdais. Vaiko užslopintas pyktis gali būti daug pavojingesnis ir atnešti daugiau žalos vaiko sveikatai.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

Pirmiausia, patys supykę išlikite kiek įmanoma ramesni.
Vaiko pykčio metu reikia irgi elgtis ramiai, kalbėti ramiai, atsisėti. Svarbu suprasti vaiko pykčio funkciją.
Įpykęs vaikas negirdi, ką Jūs norite jam pasakyti ar pamokyti, vaiko pykčio metu reikia jį tik raminti, o auklėti tada, kai vaikas yra ramus.
Mokykite žodžiais išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Man atrodo tu pyksti, ar aš teisi? Tu supykai nes…? Tau nepatinka, kai…“. Jei vaikas sunkiai kalba, mokinkite jį kalbėti, kreipkitės pagalbos pas logopedą, nes vaiko pyktis ir kalba yra labai susiję dalykai.
Naudokite vizualizacijas, kurios vaikui padės geriau suvokti savo pyktį ir jį valdyti. Bombos vizualzacija. Paaiškinkite vaikui, kad pykdamas jis būna kaip tiksinti bomba. Pasiūlykite įsivaizduoti bombą su daugybe įvairiaspalvių laidėlių, kurių vienas yra raudonas. Jei nori bombą jis gali nupiešti. Kad padarytų bombą nekenksmingą, liepkite nukirpti ar nutraukti raudoną laidelį, - tai jis gali padaryti kiekvieną kartą kilus pykčiui. Vėliau, tik pajutę jį apimant pykčiui, pasiūlome nukirpti raudoną bombos laidelį, primindami neigiamas pasekmes: ,,Būtų gerai, kad nukirptum bombos laidelį, kitaip tavęs laukia bausmė. Įsivaizduok, kad pyktis tai tavyje gyvenantis drakonas/pykčio debesėlis, o tu esi riteris, kuris turi stebuklingų ginklų su tuo drakonu kovoti.
Mokinti atpažinti kūno pojūčius, kai vaikas pyksta. Pyktį suvaldyti tada, kai jis yra pačiame pike yra praktiškai neįmanoma, todėl svarbu mokinti vaiką savo pyktį pastebėti anksčiau ir jį išreikšti socialiai priimtinais būdais.
Mokykite, ką daryti kai vaikas pyksta, kaip jis gali išreikšti savo emocijas, sakykite: ,,Tu gali pykti, bet negali mušti draugo.
Kai vaikas pyksta, stenkitės nevartoti tokių pasakymų: ,,Nesinervuok“; ,,Neturėtum pykti“; ,,Nesielk kaip mažas vaikas“; ,,Nesijaudink, viskas bus gerai“.
Pykčio emocija dažnai kyla, kai mums kliudoma patenkinti svarbų poreikį ar norą, kai esame nusivylę situacija ar savo bei kitų asmenų veiksmais. Kartais pyktį galime jausti, atrodo, visai be priežasties. Visais atvejais svarbu neslopinti pykčio, o stengtis jį suprasti ir saugiai išreikšti. Yra daugybė priežasčių dėl ko galime jausti pyktį. Kiekvienas iš mūsų turi savo dirgiklių, kurie iššaukia šią emociją. Tu gali jausti pyktį dėl priežasčių, kurių nėra šiame sąraše, arba pykti ir nežinoti kodėl. Pyktį gali sukelti praeities įvykiai, kurie šiuo metu nėra aiškiai suvokti. Tikriausiai jau pastebėjai, kad kilus jausmams - jaučiame įvairius pojūčius savo kūne. Taip yra todėl, kad mūsų emocinės reakcijos visų pirma prasideda mūsų smegenyse - tai jos paruošia mūsų kūną veiksmui, susijusiam su kylančia emocija. Pagrindinės smegenų dalys, dalyvaujančios reguliuojant emocijas - migdolinis kūnas ir prieškaktinė žievė. Įprastai kai mes kažką svarstome, analizuojame ir priimame sprendimus - veikia prieškaktinė smegenų žievė. Pyktį migdolinis kūnas suvokia kaip įspėjimą apie grėsmę, kurį gavęs siunčia kūnui signalą nieko nepaisyti ir veikti greitai, negalvojant apie pasekmes. Migdolinis kūnas skatina mus reaguoti į tai, ką laiko „pavojumi“, net jei realaus pavojaus iš tikrųjų nėra. Štai dėl ko apimti stipraus pykčio galime pasakyti ar padaryti dalykus dėl kurių vėliau gailimės. Džiugi naujiena ta, kad galime išmokti atpažinti kūno ženklus, rodančius, kad štai tuoj tuoj imsim ir „sprogsim“ ir sulėtinti ar sustabdyti šį procesą. Tai gali mums suteikti laiko pagalvoti, kaip norime reaguoti į situaciją. Pyktis problema tampa tik tada, kai negalime jo saugiai išreikšti ir jis tampa nevaldomas. Užvaldžius pykčio emocijai gali būti sunku nusiraminti, tačiau tu gali pabandyti atidėti savo reakciją vėlesniam laikui. Papildomo laiko skyrimas tarp kilusios emocijos ir reakcijos gali padėti nusiraminti ir atgauti kontrolę. Priimk savo jausmą. Pasišalink iš situacijos, kurioje esi tuo metu. Išeik į kitą kambarį ar atsijunk, jei situacija vyksta internetinėje erdvėje. Kvėpuok lėtai ir giliai. Įkvėpk per nosį, iškvėpk per burną (jei šalia savęs turi telefoną, gali pasinaudoti programėlėmis, kuriose yra kvėpavimo pratimų pvz. - kitaip tariant, nukreipk dėmesį. Jei įmanoma, pabandyk atsitraukti ir šiek tiek palaukti prieš bandant susidoroti su situacija, kuri tave supykdė. Veikdama/s tai, kas tave fiziškai ar emociškai atitraukia nuo situacijos, gali sustabdyti kitus žmones žeidžiantį elgesį. Atpalaiduok savo kūną. Jei jauti įtampą kūne, pabandyk atpalaiduoti kiekvieną savo kūno dalį įtemdama/s ir atpalaiduodama/s raumenis. kuriuo pasitiki, apie situaciją, kuri sukėlė tau pyktį. Parašyk viską, apie tave supykdžiusią situaciją ir tuomet ištrink. Nėra universalių patarimų, tinkančių visiems. Vienas iš būdų geriau suprasti savo savijautą - rašyti jausmų dienoraštį. Gali būti, kad ne visada žinai, kas tave supykdo. Gali būti sunku suprasti, kodėl kažkas tave veikia būtent taip. Perskaičius pasižymėk pagrindinius dalykus, kurie tau kėlė pyktį. Kilus pykčiui svarbu jį priimti, bet neleisti jam užvaldyti tavo minčių bei elgesio. Nėra vieno universalaus būdo suvaldyti pyktį. Vieniems padeda kvėpavimas, kitiems - sportas ar meninė veikla. Šiek tiek nurimus, galima pasikalbėti apie tai, kas tave supykdė, su patikimu žmogumi arba Vaikų linijos savanoriais.

Žaislai Kaip Priemonė Stresui Ir Nerimui Valdyti

Žaislai yra ne tik pramoga, bet ir galingi įrankiai, padedantys vaikams valdyti nerimą ir stresą. Tinkamai parinkti žaislai gali suteikti tiesioginį jutiminį komfortą, nukreipti dėmesį nuo streso keliančių minčių, ir padėti ugdyti emocinį intelektą.

Sensoriniai žaislai: Mėgstamo pliušinio žaislo minkštos tekstūros pojūtis gali suteikti tiesioginį sensorinį komfortą nerimą ar stresą patiriantiems vaikams. Kai žaidžiama su sensoriniais žaislais, smegenys gauna raminančius nervinius signalus, kurie padeda sumažinti kortizolio kiekį ir skatina atsipalaidavimą. Sunkesni pliušiniai gyvūnai imituoja gilaus spaudimo terapiją, kuri mažina nerimo simptomus. Įvairios tekstūros žaislai, pavyzdžiui, purūs, lygūs ar nelygūs paviršiai, taip pat gali būti veiksmingos emocinio reguliavimo priemonės.
Vaizduotės žaidimai: Vaizduotės žaidimai leidžia laikinai pabėgti nuo stresinių situacijų pasineriant į kūrybinius scenarijus. Lėlės, veiksmo figūrėlės ir žaidimų rinkiniai suteikia galimybę išgyventi sudėtingas emocijas pasakojant istorijas ir žaidžiant vaidmenimis. Dėlionių žaislai ir problemų sprendimo žaidimai ypač veiksmingai nukreipia dėmesį, reikalauja susikaupimo ir strateginio mąstymo, o tai natūraliai nukreipia mintis nuo nerimą keliančių minčių. Žaidimas išskiria endorfinus, skatina atsipalaidavimą ir padeda kurti įveikos strategijas.
Emocijų raiškos žaislai: Žaislai, skirti emocijų raiškos įgūdžiams ugdyti, gali suteikti paguodos visiems, kuriems sunku suprasti savo emocijas. Lėlės, lėlės ir pasakojimo figūrėlės suteikia vaikams saugią platformą, kurioje jie gali tyrinėti sudėtingus jausmus, kuriuos jiems gali būti sunku išreikšti tiesiogiai. Terapinių žaidimų rinkiniuose dažnai būna emocijų tematikos personažų arba interaktyvių elementų, kurie skatina vaikus atpažinti, įvardyti ir išreikšti įvairias emocines būsenas, lavinant esminius emocinio intelekto įgūdžius. Išreikšdami emocijas per žaidimą, vaikai gali atsiriboti nuo slegiančių jausmų, įgyti perspektyvą ir išsiugdyti atsparumą.

Sukurkite žaidimų erdvę, kur vaikai gali saugiai tyrinėti ir išgyventi savo emocijas, suteikiant jiems kontroliuojamą aplinką, kurioje jie gali išgyventi sudėtingus jausmus be vertinimo ar spaudimo. Lėlės, pliušiniai gyvūnai ir terapiniai žaislai tampa simboliais, per kuriuos vaikai gali projektuoti ir spręsti savo nerimą. Sukurkite kampelius su patogiomis tekstūromis, tylias zonas su minimalia stimuliacija ir įvairius žaislus, skatinančius įvairias emocines išraiškas. Atviro tipo žaislai, tokie kaip statybinės kaladėlės, dailės reikmenys ir vaizduotę žadinantys žaidimų rinkiniai, palaiko natūralų vaiko streso valdymo vystymąsi. Sensoriniai žaislai, pavyzdžiui, antklodės su svoriu ir tekstūriniai daiktai, gali padėti sureguliuoti emocines reakcijas, suteikiant fizinio įžeminimo techniką. Vaidmeniniai žaislai leidžia vaikams išbandyti emocines reakcijas, suprasti skirtingus požiūrius ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius.

Socialinių Įgūdžių Ugdymas

Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs sėkmingam bendravimui ir sveikiems santykiams, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius. Svarbu padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas, kad jie galėtų kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.

Amžiaus Tarpsnių Ypatumai Socialinių Įgūdžių Ugdyme

Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą:

Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): orientuojamasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatinant draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.

Metodai Emociniam Intelektui Ugdyti

Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti:

Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai

Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai: tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
Emocijų kortelės: su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
„Ramiosios zonos“: kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.

Konfliktų Sprendimo Įgūdžių Ugdymas

Pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.

Tėvų Įtraukimas Į Ugdymo Procesą

Tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų. Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius:

Bendraukite su savo vaiku: Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti.
Klausykite ir atliepkite: Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius.
Praktikuokite pokalbius su vaiku: Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas.
Aptarkite kūno kalbą: Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis: Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.
Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą: Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.

Atsipalaidavimo Pratimai Vaikams

Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame nuolat skubame ir patiriame stresą, svarbu išmokti atsipalaiduoti. Tai ypač aktualu vaikams, kurių emocinė ir fizinė gerovė yra itin svarbi. Atsipalaidavimo pratimai vaikams - tai veiksminga priemonė, padedanti jiems susidoroti su įtampa, nerimu ir kitais neigiamais jausmais.

Atsipalaidavimo Pratimų Nauda Vaikams

Atsipalaidavimo pratimai turi daug teigiamų poveikių vaikams:

Mažina stresą ir nerimą: Atsipalaidavimo technikos padeda vaikams nusiraminti stresinėse situacijose, sumažinti nerimą ir įtampą. Tai ypač svarbu vaikams, kurie patiria nerimą dėl mokyklos, socialinių santykių ar kitų priežasčių.
Gerina dėmesio koncentraciją: Reguliarūs atsipalaidavimo pratimai gali padėti vaikams geriau susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Tai ypač naudinga vaikams, turintiems dėmesio sutrikimų. Giliai kvėpuodami vaikai natūraliai susikoncentruoja į kvėpavimą, o tai padeda išlikti „čia ir dabar“, geriau susitelkti.
Gerina miego kokybę: Atsipalaidavimo pratimai prieš miegą gali padėti vaikams nusiraminti ir lengviau užmigti. Tai ypač svarbu vaikams, kurie turi miego problemų. Sąmoningo kvėpavimo pratimai prieš miegą gali padėti sukurti atpalaiduojančią rutiną, skatinančią geresnę miego kokybę. Ritmiškas kvėpavimas sulėtina širdies ritmą ir atpalaiduoja kūną, paruošdamas vaikus ramiam miegui.
Gerina emocijų reguliavimą: Atsipalaidavimo technikos padeda vaikams geriau suprasti ir valdyti savo emocijas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie turi sunkumų su pykčio valdymu ar kitomis emocijų reguliavimo problemomis. Lėtai ir giliai kvėpuodami vaikai išmoksta nusiraminti streso, nusivylimo ar pykčio akimirkomis, nes sąmoningas kvėpavimas įjungia „pauzės“ mygtuką. Gilus kvėpavimas taip pat suaktyvina parasimpatinę nervų sistemą, padedančią nuslopinti nerimą ir skatinančią atsipalaidavimą.
Stiprina savireguliacijos įgūdžius: Sutelkdami dėmesį į kvėpavimą, vaikai geriau suvokia savo kūno pojūčius ir judesius. Šis sustiprėjęs sąmoningas kūno suvokimas padeda ikimokyklinukams atpažinti fizinius ženklus, susijusius su stresu ar susijaudinimu.
Mažina nuovargį: jausite mažiau nuovargio kasdienėse veiklose.
Mažina skausmą: skausmas gali atsirasti dėl įtampos (pavyzdžiui, galvos, nugaros skausmai). Atsipalaidavimas gali padėti praplėsti savo skausmo jutimo ribas bei mažinti skausmo jutimo stiprumą.
Didina pasitikėjimą savimi: padeda didinti sąmoningumą ir gebėjimą susidoroti su kasdienio gyvenimo išūkiais.
Gerina santykius su kitais: bendrauti seksis lengviau, kai būsite atsipalaidavęs ir pasitikintis savimi.
Didina efektyvumą: tapsite efektyvesnis įvairiose gyvenimo srityse (pvz. darbe, sportuojant ar kitoje veikloje), ir tai vėlgi kels Jūsų pasitikėjimą savimi.

#

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą

tags: #streso #valdymas #vaikams