Šiame straipsnyje nagrinėjami veiksmingi streso valdymo metodai, skirti padėti vaikams ugdyti streso įveikos mechanizmus, lavinti socialinius ir emocinius įgūdžius bei sukurti saugią aplinką, kurioje jie galėtų tyrinėti ir išreikšti savo jausmus. Aptarsime žaislų, vaizduotės žaidimų, socialinių įgūdžių ugdymo svarbą, tėvų įtraukimą, bei praktinius patarimus, kaip padėti vaikams valdyti stresą ir nerimą.
Žaislai Kaip Nerimo Ir Streso Valdymo Įrankiai
Žaislai yra ne tik pramoga, bet ir galingi įrankiai, padedantys vaikams valdyti nerimą ir stresą. Tinkamai parinkti žaislai gali suteikti tiesioginį jutiminį komfortą, nukreipti dėmesį nuo streso keliančių minčių ir padėti ugdyti emocinį intelektą.
Sensoriniai Žaislai: Jutiminio Komforto Svarba
Mėgstamo pliušinio žaislo minkštos tekstūros pojūtis gali suteikti tiesioginį sensorinį komfortą nerimą ar stresą patiriantiems vaikams. Kai žaidžiama su sensoriniais žaislais, smegenys gauna raminančius nervinius signalus, kurie padeda sumažinti kortizolio kiekį ir skatina atsipalaidavimą. Sunkesni pliušiniai gyvūnai imituoja gilaus spaudimo terapiją, kuri mažina nerimo simptomus. Įvairios tekstūros žaislai, pavyzdžiui, purūs, lygūs ar nelygūs paviršiai, taip pat gali būti veiksmingos emocinio reguliavimo priemonės.
Vaizduotės Žaidimai: Pabėgimas Į Kūrybiškumą
Vaizduotės žaidimai leidžia laikinai pabėgti nuo stresinių situacijų pasineriant į kūrybinius scenarijus. Lėlės, veiksmo figūrėlės ir žaidimų rinkiniai suteikia galimybę išgyventi sudėtingas emocijas pasakojant istorijas ir žaidžiant vaidmenimis. Dėlionių žaislai ir problemų sprendimo žaidimai ypač veiksmingai nukreipia dėmesį, reikalauja susikaupimo ir strateginio mąstymo, o tai natūraliai nukreipia mintis nuo nerimą keliančių minčių. Žaidimas išskiria endorfinus, skatina atsipalaidavimą ir padeda kurti įveikos strategijas.
Emocijų Raiškos Žaislai: Pagalba Suprasti Jausmus
Žaislai, skirti emocijų raiškos įgūdžiams ugdyti, gali suteikti paguodos visiems, kuriems sunku suprasti savo emocijas. Lėlės, lėlės ir pasakojimo figūrėlės suteikia vaikams saugią platformą, kurioje jie gali tyrinėti sudėtingus jausmus, kuriuos jiems gali būti sunku išreikšti tiesiogiai. Terapinių žaidimų rinkiniuose dažnai būna emocijų tematikos personažų arba interaktyvių elementų, kurie skatina vaikus atpažinti, įvardyti ir išreikšti įvairias emocines būsenas, lavinant esminius emocinio intelekto įgūdžius. Išreikšdami emocijas per žaidimą, vaikai gali atsiriboti nuo slegiančių jausmų, įgyti perspektyvą ir išsiugdyti atsparumą.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Emocinių Erdvių Kūrimas: Saugios Aplinkos Svarba
Sukurkite žaidimų erdvę, kur vaikai gali saugiai tyrinėti ir išgyventi savo emocijas, suteikiant jiems kontroliuojamą aplinką, kurioje jie gali išgyventi sudėtingus jausmus be vertinimo ar spaudimo. Lėlės, pliušiniai gyvūnai ir terapiniai žaislai tampa simboliais, per kuriuos vaikai gali projektuoti ir spręsti savo nerimą. Sukurkite kampelius su patogiomis tekstūromis, tylias zonas su minimalia stimuliacija ir įvairius žaislus, skatinančius įvairias emocines išraiškas.
Atviro tipo žaislai, tokie kaip statybinės kaladėlės, dailės reikmenys ir vaizduotę žadinantys žaidimų rinkiniai, palaiko natūralų vaiko streso valdymo vystymąsi. Sensoriniai žaislai, pavyzdžiui, antklodės su svoriu ir tekstūriniai daiktai, gali padėti sureguliuoti emocines reakcijas, suteikiant fizinio įžeminimo techniką. Vaidmeniniai žaislai leidžia vaikams išbandyti emocines reakcijas, suprasti skirtingus požiūrius ir ugdyti problemų sprendimo įgūdžius.
Socialinių Įgūdžių Ugdymas Vaikams: Kelias Į Emocinę Gerovę
Socialiniai įgūdžiai yra labai svarbūs sėkmingam bendravimui ir sveikiems santykiams, padedantys vaikams ne tik bendrauti, bet ir kurti pagarbius ryšius su aplinkiniais. Šie įgūdžiai apima tiek verbalinius, tiek neverbalinius aspektus, kurie ugdomi per nuolatinę sąveiką su tėvais, mokytojais ir bendraamžiais. Socialinių įgūdžių ugdymas vaikams apima tinkamo elgesio, efektyvaus bendravimo, emocijų suvokimo, savikontrolės ir streso įveikimo įgūdžius. Svarbu padėti vaikams išmokti būti dėmesingiems, tinkamai išreikšti savo emocijas ir valdyti reakcijas, kad jie galėtų kurti sveikus tarpasmeninius santykius, stiprinti emocinę gerovę ir sėkmingai spręsti iškilusius iššūkius.
Amžiaus Tarpsnių Ypatumai Socialinių Įgūdžių Ugdyme
Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą:
- Nuo 0 iki 2 metų amžiaus: vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu.
- Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai): orientuojamasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatinant draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Metodai Emociniam Intelektui Ugdyti
Įvairūs metodai naudojami ir vaikų emociniam intelektui ugdyti:
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
- Žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai: tokie kaip „gydytojas“ ar „pardavėjas“, yra efektyvūs lavinant vaikų empatiją, bendradarbiavimą ir problemų sprendimo įgūdžius.
- Emocijų kortelės: su vaizdais ir įveikos būdais, padeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmus. Kasdienės diskusijos apie emocijas, remiantis šiomis kortelėmis, ir knygų apie emocijas skaitymas, pavyzdžiui, „Kai jaučiu pyktį, liūdesį ar baimę“, gilina vaikų emocinį suvokimą per pasakojimus ir simbolius.
- „Ramiosios zonos“: kuriose naudojamos pagalvės ir antistresiniai žaislai, suteikia vaikams galimybę ramiai išgyventi ir išveikti emocijas.
Konfliktų Sprendimo Įgūdžių Ugdymas
Pedagogai ir specialistai aktyviai padeda vaikams spręsti konfliktines situacijas ir mokytis bendradarbiauti, reaguodami į vaikų nesutarimus ir dirbdami su jais sprendžiant problemas. Auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, tokią kaip „man nemalonu, kai tu stumdaisi“, vietoj „tu blogas“, siekiant išvengti kritikos ir vertinimo, bei skatinant išreikšti savo jausmus ir poreikius. Abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų. Pedagogai skatina aktyvų klausymą, kur vaikai atidžiai išklauso vienas kitą ir stengiasi suprasti kito perspektyvą. Mažiausiems vaikams mokoma, kaip stabdyti netinkamą elgesį, sakant „STOP“.
Tėvų Įtraukimas Į Ugdymo Procesą
Tėvai aktyviai įtraukiami į vaikų socialinių įgūdžių ugdymo procesą. Jei vaikui reikia papildomos pagalbos, dalijamės informacija ir rekomendacijomis, kaip bendradarbiaujant pasiekti geresnių rezultatų.
Praktiniai Patarimai, Kaip Lavinti Bendravimo Įgūdžius
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius:
- Bendraukite su savo vaiku: Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Tai gali padėti vaikui labiau atsiverti ir mažiau bijoti.
- Klausykite ir atliepkite: Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius.
- Praktikuokite pokalbius su vaiku: Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas.
- Aptarkite kūno kalbą: Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
- Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis: Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą.
- Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą: Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.
Programa: Turinys Ir Kompetencijos, Siekiant Emocinės Gerovės
Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui. Šiais amžiaus tarpsniais neįveikti gyvenimo iššūkiai gali tapti savižudybių, tapimo smurto, prekybos žmonėmis, patyčių aukomis priežastimi, o nepakankamas žinojimas, kaip saugoti sveikatą, gyvybę, kaip priimti sprendimą, įvertinti atsakingai pasekmes, gali tapti ypač grėsmingais sprendimais sveikatai ir gyvybei.
Nuosekliai dėstomas Programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys:
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
- Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų.
- Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti.
- Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas.
- Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas.
Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį. Programoje aprašyti mokinių pasiekimai suprantami kaip elgesio, atspindinčio žinias ir supratimą, gebėjimus ir nuostatas, visuma.
Dalykas yra nevertinamas pažymiais, tačiau mokiniai aktyviai įtraukiami į situacijas, kuriose turėtų galimybes pademonstruoti savo vertybes ir nuostatas arba žinojimą. Kiekvienos pasiekimų srities pasiekimų raida atskleidžiama penkiuose ugdymo koncentruose (1-2 klasės, 3-4 klasės, 5-6 klasės, 7-8 klasės, 9-10 arba I-II gimnazijos klasės). Programos turinys išdėstytas kiekvieniems mokslo metams. Programoje pateikiami skirtingiems mokinių amžiaus tarpsniams numatyti pasiekimai - mokymo(si) rezultatai.
Mokymo(si) turinys nusako kontekstus, kuriuose ugdomi mokinių pasiekimai, ir mokymo(si) kontekstų pasirinkimo galimybes laipsniškai įgyti žinias ir supratimą, ugdyti gebėjimus ir vertybines nuostatas. Pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiektus rezultatus.
Vaiko socialinė ir emocinė raida yra individuali, nes vaikas šių įgūdžių yra ugdomas ne tik formaliajame ugdyme, dėl šios priežasties kiekvienas pasiektas lygis yra traktuojamas kaip ugdymo sėkmė. Pateiktas lygių aprašymas yra gairės mokytojui, kokius įgūdžius ir gebėjimus gali išsiugdyti vaikas, organizuojant nuoseklų ugdymą.
Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė. Programos turinys padės mokiniams ugdytis gebėjimą pažinti save, kitus, išsikelti tikslus, jų siekti, stebėti ir reflektuoti apie pažangą, bendrauti ir bendradarbiauti su įvairiomis socialinėmis ir kultūrinėmis grupėmis, įvertinus pasekmes, priimti atsakingus sprendimus.
Savęs ir kitų pažinimas, pastangų demonstravimas, atkaklumas sprendžiant problemas, tikslo išsikėlimas, jo siekimo planavimas, mokymosi tikslo siekimas, iššūkių įveikimas, mokymasis reflektuoti, analizuoti priimtus sprendimus, žengtus žingsnius ir prireikus inicijuoti pokyčius - prisidės prie pažinimo kompetencijos plėtojimo.
Komunikavimo kompetencijai plėtoti skirtos net kelios pasiekimų sritys: „Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti“ bei „Atsakingas sprendimų priėmimas“. Mokiniai mokysis įtraukiojo elgesio, veiksmingo klausymo, žodinės ir nežodinės komunikacijos raiškos, žinučių, ketinimų supratimo ir „išpakavimo“, gebėjimo reaguoti konstruktyviai, atskirti faktus nuo emocijų ir kitų komunikavimo kompetencijos plėtotei svarbių įgūdžių.
Mokiniai taip pat bus mokomi praktiškai taikyti žinias praktikuojantis klasėje, pritaikyti įgūdžius bendraujant grupėse, dalyvaujant bendruomenės poreikių tyrimuose, priimant sprendimą dėl bendruomenės poreikių tenkinimo. Pilietiškumo kompetencija - vienas iš žmogaus saugos programos rezultatų. Aktyvus ir nuoseklus mokinių skatinimas ugdytis gyvenimo įgūdžius, reikšti vertybines nuostatas, veikti klasėje, mokykloje, bendruomenėje, šalyje, siekti darnos tikslų prisidės prie pilietiškumo kompetencijos plėtojimo.
Nuo pirmos klasės mokiniai gilinsis į taisyklių svarbą, klasės, mokyklos, bendruomenės poreikių tyrinėjimą ir jų atliepimą, mokysis priimti sprendimus, prisiimti už juos atsakomybę. Mokiniai mokosi ir gyvena įvairialypėje bendruomenėje. Gebėjimas domėtis ir pažinti esančius šalia, skirtingas kultūras, suprasti, priimti kultūrinę, socialinę įvairovę, pažinti ir atliepti kultūrinį kontekstą, išmokti bendrauti su skirtingos kultūros žmogumi ir grupėmis, veikti, atsisakyti išankstinių nuostatų, išvengti etnocentrizmo, egocentrizmo ir stereotipų - sėkmingo socialinio ir emocinio ugdymo rezultatas.
Gyvenimo įgūdžių ugdymui ir kūrybiškumo kompetencijai svarbi abipusė sąveika. Kūrybiškumo kompetencijai atsiskleisti reikalingi socialiniai ir emociniai įgūdžiai, o ugdomiems ar jau išsiugdytiems gyvenimo įgūdžiams išreikšti taip pat reikalingas kūrybiškumas. Socialiniai ir emociniai, sveikatos, slaugos, saugos įgūdžiai reikalingi bei pritaikomi kiekvieną dieną. Pamokų metu mokiniai mokomi įvaldyti savarankiškam gyvenimui reikalingus įgūdžius.
Ypač aktualūs skaitmeninei kompetencijai programoje ugdomi įgūdžiai: savitvardos, abipusiai pagarbių santykių kūrimas, mokymasis suprasti, „išpakuoti“ siunčiamas žinutes, atskirti ketinimą nuo poveikio, mokymasis atpažinti patyčias, bauginimą ir tinkamai jam pasipriešinti, priimti sprendimus, įvertinus visas alternatyvas bei pasekmes.
Programoje pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas. Lentelėse kiekvienam klasių koncentrui pateikiami keturių lygių pasiekimų aprašai: slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis.
Mokydamiesi pažinti save mokiniai plės emocijų žodyną, analizuos emocijų ir jausmų atsiradimo priežastis ir ryšius, mokysis valdyti impulsus, kurie daro įtaką sprendimams dėl elgesio. Savo stiprybių ir gebėjimų, talentų atpažinimas, kantrybės ugdymas, mokymas(is) kelti tikslus, planuoti, kaip jų siekti, ir reflektuoti apie pažangą padės mokiniams mokantis, siekiant asmeninių ir mokymo(si) tikslų.
Analizuodami įvairias situacijas mokysis pritaikyti įgūdžius įvairiuose kontekstuose ir reflektuos apie jų svarbą įvairiose gyvenimo situacijose.
Savęs Pažinimas ir Emocijų Valdymas (Pavyzdžiai)
- 1-2 klasių koncentras: Plėtoja emocijas ir jausmus apibūdinančių žodžių žodyną, mokosi valdyti emocijas pritaikydami išmoktą strategiją. Mokosi įvairiose situacijose patiriamas emocijas susieti su fiziniais pojūčiais. Mokosi atpažinti nerimo požymius (mintis ir fizinius pojūčius), pritaikyti įtampą mažinančius metodus.
- 3-4 klasių koncentras: Mokosi atpažinti, įvardyti emocijas sukeliančius dirgiklius ir, plėtodamas emocijų ir jausmų žodyną, sieti emocijas su elgesiu, analizuoja, kaip teigiamos ir neigiamos mintys daro įtaką elgesiui ir kito asmens emocijoms. Nagrinėdami įvairias situacijas, kuriose jaučia nemalonias ar susipynusias emocijas ir jausmus, mokosi atpažinti, įvardyti emocijas ir pritaikyti teigiamų minčių įveikiant nemalonius pojūčius metodą, atpažinti, kada nepavyksta šių emocijų suvaldyti ir reiki…
Paprasti Būdai Atsikratyti Nervinės Įtampos
Štai keletas paprastų būdų, kaip atsikratyti nervinės įtampos:
- Jei leidžiate darbo dienas prie kompiuterio, jūsų mimikos raumenys taip įsitempia, kad įsiskausta galva.
- Skanus maistas - puikus antidrepresantas. Palaikyti gerą nuotaiką ypač padeda riebi žuvis, kurioje esančios omega-3 rūgštys naudingos nervų sistemai.
- Iš visų jėgų patrinkite delnus, kol pajusite šilumą.
- Rytų išminčiai teigia, kad jei norite atsikratyti liūdesio ir įtampos, namuose pertvarkykite 27 daiktus.
- Ne veltui knygynuose pasirodė spalvinimo knygų suaugusiesiems - šis užsiėmimas ne tik vaikams.
- Kai mūsų organizmas užsiteršia, imame justi nerimą.
- Daugeliui žmonių stresas tiesiog surakina pečių juostą, kaklą ir juosmeninę stuburo dalį, todėl jaučiame tiek galvos, tiek stuburo skausmus.
- Tvarkydami stalčius, „tvarkome“ ir savo mintis.
- Suraskite laiko namie pasilikti viena, įsijunkite mėgstamą muziką, išsitraukite iš šaldytuvo ką nors skanaus, patogiai įsitaisykite. Pagalvokite, ko labiausiai norėtumėte.
- Kvapai itin susiję su emocijomis ir atmintimi. Todėl pravartu turėti aromatą, kuris asocijuojasi su laimės akimirkomis.
- Būtinai šokite namuose!
Mindfulness Vaikams: Dėmesingo Įsisąmoninimo Praktikos
Šiuo laikotarpiu labai daug žmonių įvairiai rūpinasi savo psichologine sveikata. Žmonės nori jaustis gerai, būti laimingi bei sėkmingi todėl rūpinasi savo protu, jausmais, mintimis ir kūnu. Vienas iš būdų, kaip galime pasirūpinti savimi yra Mindfulness. Tai yra dėmesingas įsisąmoninimas arba dėmesingumo ugdymas. Padarydamas kelias paprastas Mindfulness praktikas gali lengviau susitvarkyti su bet kokia situacija.
Mindfulness praktikų metu mes stengiamės sutelkti savo dėmesį į vieną pasirinktą dalyką. Tai gali būti savo kvėpavimo, judesių, aplinkos garsų ar matomų daiktų stebėjimas ir analizavimas. Galime sutelkti dėmesį net į valgymą, ar į kitą veiklą - piešimą, žaidimą, kalbėjimą, dantų valymaąsi ar į bet ką kitą. Šių praktikų dėka mes išmokstame valdyti ir reguliuoti savo dėmesį. Galime sutelkti jį ten, kur norime ir atitraukti nuo ten, kur nenorime.
Praktikuodami dėmesingą įsisąmoninimą, mes mokomės kaip priimti visus savo jausmus, net ir tuos, kurie būna nelabai malonūs. Išmokstame kaip susidraugauti su jais lyg su mažais mumyse gyvenančiais monstriukais. Kartais jie būna kaip nekviesti svečiai ir aplanko mus visai ne laiku. Praktikuodami Mindfulness galime tapti stipresni ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai.
Šie įgūdžiai bus naudingi visą gyvenimą, ne tik mokykloje ar kai jaučiame stresą, bet ir studijuojant, dirbant, auginant savo vaikus. Todėl labai svarbu, kad Mindfulness praktikuotų ir suaugę žmonės: tėvai ir mokytojai. Nes suaugę, kuriuos nuolat stebi vaikai, praktikuodami Mindfulness iš karto tuos įgūdžius perduoda vaikams. Jei apėmus stipriai emocijai imsimės dėmesingumo praktikos, mūsų vaikams tai atrodys kaip natūralus procesas. Lygiai taip pat, vaikams atrodys natūralu, jeigu mes savo pyktį reikšime daužydami daiktus arba nekalbėdami savaitę. Labai didelė tikimybė, kad vaikai šį elgesį kartos savo aplinkoje, reikšdami savo jausmus.
Užtikrinu, kad vaikams šios praktikos tikrai netaps nuobodžios, nes jos yra labai įvairios, trunka visai trumpai ir dažniausiai būna labai smagios.
"Mindfulness" Metodikos Principai
Trys svarbiausi „Mindfulness“ principai, kuriuos turėtume taikyti mokykloje ar namuose su 2-5 metų vaikais:
- Žaismingumas
- Trumpumas
- Nuoseklumas
Paprastai, suformavus įprotį, užsiėmimas trunka iki 4-5 minučių. Tačiau pradedant klasėje ar namuose taikyti šią metodiką, veikla gali trukti ir trumpiau nei pusę minutės - tai yra visiškai normalu. Pradžioje vaikai sunkiai sutelkia dėmesį - jiems tai nauja ir neįprasta. Be to, ankstyvajame amžiuje (2-5 metai) tai yra normalu ir pagal vaiko amžiaus tarpsnio raidos ypatumus.
Minfulness Metodikos Pavyzdžiai
Štai keletas Minfulness metodikos pavyzdžių:
Razinos Metodas
Pakviečiame vaikus atsisėsti ratu. Mokytoja rato viduryje padeda lėkštutę su razinomis. Razinų turėtų būti tiek, kad jų užtektų visiems klasės vaikams. Mokytoja paima vieną raziną ir tą patį pasiūlo padaryti vaikams. Fone rekomenduojama, jog grotų rami, relaksacinė muzika.
Raziną laikome prieš save ant ištiesto delno ir tylint ją apžiūrinėjame iš visų pusių. Mintyse vaikams pasiūlome apsvarstyti - į ką ji panaši? Tuomet raziną pauostome - kuo ji kvepia? Pagalvojame arba savo mintis išsakome pašnibždomis, tyliai.
Vėl ramiai primename vaikams, kad kol vienas vaikas kalba - kiti klauso. Tuomet raziną pridedame prie ausytės, įsiklausome - gal ji ką nors kalba? Vėliau įsidedame raziną į burnytę - bet dar nekramtome. Mokytoja pakviečia pajausti razinos skonį, palaikyti ją po liežuviu, ant liežuvio. Pasiūlo įsivaizduoti, kad tai - nuostabiausias skanumynas pasaulyje. Dabar jau galime atsargiai ir iš lėto ją perkąsti. Palengva, neskubant pajusti jos skonį. Pasiūlome vaikams raziną sukramtyti iš lėto ir pajausti, kaip ji nukeliauja į pilvuką.
Pirmą kartą atliekant veiklą tikėtina, kad vaikas raziną iš karto sukramtys ir nurys - tai normalu. Tikėtina, kad taip pasielgs 4-5 vaikai iš 15 vaikų. Taip nutikus, vaikai, kurie suvalgė raziną, pakviečiami sėdėti ramiai ir stebėti savo klasiokus. Taip pat galima pasiūlyti jiems kitą raziną.
Razinos metodą galima naudoti įvairiose situacijose klasėje dienos eigoje. Tam, kad vaikams nepasidarytų nuobodu, raziną galima keisti kitu, mažu, valgomu produktu, pavyzdžiui persiku, obuoliu, džiovinta spanguole ar pan.
5 Pojūčių Žaidimas
Mokytoja paprašo vaikų klasėje surasti ir įvardinti: 5 daiktus, kuriuos jie mato, 4 daiktus, kuriuos girdi, 3 daiktus, kuriuos užuodžia, 2 daiktus, kuriuos gali paliesti ir 1 valgomą daiktą/produktą.
Įvardinimo principas tinkamas lavinant jaunesniųjų klasių vaikus, kurių amžius yra 2-3 metai. Su mažyliais susėdama ratu ir kiekvienas įvardina po vieną daiktą. Vyresniesniųjų klasių vaikams (4-5 metų) užduotis šiek tiek pasunkinama - ji atliekama tyloje ir naudojant lipnius spalvotus lapelius. Mokiniai daiktus įsivardina mintyse ir tuomet prie jų nubėgus - pažymėti lipniu lapeliu. Fone rekomenduojama klausytis ramios, tyliai grojančios muzikos.
Istorijos Vizualizacija
Mokytoja pakviečia vaikus atsigulti ant nugaros ir skambant ramiai muzikai, užsimerkti, pagalvoti apie malonius dalykius. Kita veikla - gulint ramiai ant nugaros, atsipalaidavus ir užsimerkus, mokytoja skaito trumpą istoriją, o vaikų prašoma įsivaizduoti, vizualizuoti šią istoriją ir matyti ją kaip filmą.
Gėlė ir Žvakė
Sėdint drugeliu ištiesiame nugarytes, atpalaiduojame pečius. Mokytoja paprašo vaikų įsivaizduoti, kad kairėje rankoje jie laiko labai kvapnią gėlę, o dešinėje rankoje laiko žvakę. Mokytoja pasilenkia prie savo rankos, kurioje laiko gėlę ir paprašo tą patį atlikti vaikus.
Visi įkvepia savo nuostabios gėlės aromato, tuomet pasilenkia prie kitos rankos ir iškvėpdami sulaikytą orą užpučia žvakę.
Pratimą vėl paprašoma pakartoti - pasilenkiame prie gėlytės, įkvėpiame, o tada užpučiame žvakę. Pratimas moko vaikus taisyklingai ir giliai iš pilvuko apačios įkvėpti bei iškvėpti, skatina atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį.
Arbata
Mokytoja pakviečia vaikus susėsti ratu, drugelio pozoje, ištiesti rankas į priekį, delniukus laikyti taip, tarsi laikytų dubenėlį su arbata. Mokytoja atkreipia dėmesį, jog šiame puodelyje - labai karšta ir kvepianti žolelių arbata. Tuomet mokytoja pasiūlo pūsti arbatą taip, kad ji atvėstų.
Primena, kad įkvėpiame per nosį, arbatą pučiame burnyte. Kartojame pratimą ne daugiau kaip 5 kartus, kad vaikams nepradėtų svaigti galvytė. Tuomet patikriname - gal arbata jau atvėso?