Įvadas
Agresyvus ir net smurtinis paauglių elgesys kelia didelį susirūpinimą visuomenėje. Nemažėja ir atvejų, kai agresija pasireiškia ne tik bendraamžių ar kitų žmonių atžvilgiu, bet yra nukreipiama į save. Be abejo, padėtis Lietuvoje šiuo požiūriu nėra išskirtinė. Šiuo paauglių smurtiniu elgesiu itin susirūpinę ir mūsų šalies teisėsaugininkai, teisėtvarkos, socialiniai ir ugdymo įstaigų darbuotojai, psichinės sveikatos priežiūros specialistai. Paauglių polinkis nusikalsti yra socialinis reiškinys. Tai opi problema, nes beveik pusę visų teisės pažeidėjų sudaro jaunuoliai nuo 14 iki 24 metų amžiaus.
Paauglių nusikalstamumo statistika
2000 m. jie sudarė 29 proc., 16-17 metų asmenys - 71 proc. 2005 m. 15,9 proc. nusikaltimais įtariamų asmenų buvo 14-17 metų, 32,2 proc. - 18-24 m. 2005 m. paauglių nusikaltimai sudarė 12,7 proc. visų ištirtų nusikaltimų. Remiantis Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato ataskaita apie 2007 m. paauglių įvykdytus nusikaltimus, matome, kad 2007 m. Alytaus mieste ir rajone paaugliai padarė 95 nusikalstamas veikas: 92 - nusikaltimus ir 3 baudžiamuosius nusikaltimus, tuo tarpu 2006 m. paaugliai įvykdė 74 nusikalstamas veikas. Aktuali yra ir paauglių girtavimo problema. 2007 m. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę buvo pristatyti 23 apsinuodiję alkoholiu paaugliai, 2006 m.
Alkoholizmo problema pasaulyje ir Lietuvoje
Alkoholio vartojimas plinta, gerti ima vis jaunesni asmenys. Nuo tada, kai imta atvirai kalbėti apie alkoholį ir jo keliamą pavojų, kasmet Lietuvoje daugiau kaip 1000 žmonių miršta dėl žalingo alkoholio vartojimo. Dažnai gatvėje galima sutikti patinusiais ir paburkusiais veidais alkoholikus. Alkoholizmas turi savo vystymosi ypatumus. Potraukis alkoholiui perauga į priklausomybę.
Ankstyvieji alkoholizmo požymiai
Pirmasis ankstyvasis alkoholizmo požymis - savikontrolės praradimas. Antrasis - pakitęs pakantumas arba tolerancija alkoholiui. Trečiasis alkoholizmo požymis yra pakitęs pakantumas arba tolerancija alkoholiui. Priklausomų nuo alkoholio asmenybių tipai. Linkusios į alkoholizmą asmenybės neranda vietos gyvenime, todėl priklausomas asmuo sunkiai prisitaiko prie aplinkinio pasaulio. Asmenybės sutrikimas yra charakterio patologija.
Priklausomų nuo alkoholio asmenų koregavimo galimybės
Praeito amžiaus paskutiniame siūlomi tokie metodai kaip akupunktūra. Apibendrinant galima teigti, kad priklausomybė yra chroniška.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata sergant alkoholizmu
Deviantinio elgesio samprata
Šiame darbe siekiama išsiaiškinti deviantinio elgesio sutrikimus, asmenybės sampratą ir tipus, taip pat ištirti tokio paauglio asmenybės struktūros elementus ir aplinkybes, sąlygojusias jos formavimąsi, nustatyti, koks yra ryšys tarp deviantinio elgesio ir šeimos įtakos. Taip pat bus aptariami deviantinio elgesio sutrikimai ir metodikos. Tyrimo problema: deviantinio paauglių elgesio korekcijos galimybės. Kiekvienoje visuomenėje egzistuoja vienokia ar kitokia tvarka, kurią individai sukuria socialinei sistemai palaikyti. Tačiau kartais atsitiktinai, kartais planuotai yra nusižengiama šiai sistemai. Tuomet toks elgesys traktuojamas kaip deviantinis ar net nusikalstamas (delinkventinis). Deviacinis (deviantinis) elgesys aiškinamas kaip visuomenei nepriimtinas. Sociologai nukrypusį, nestandartinį elgesį vadina deviantiniu ir jį tyrinėja nuo XIX amžiaus pabaigos - XX amžiaus pradžios. Šiuo metu bene skaudžiausios visuomenei deviantinio elgesio formos - narkomanija ir alkoholizmas, kurios įtakoja nusikalstamumą bei visuomenės psichinę sveikatą. Kyla klausimas, kur viso to priežastys. Atrodo, kad jos telpa į deviacijos sąvoką. Šis objektas apima sociologijos, teisės, medicinos, pedagogikos, socialinio darbo, socialinės pedagogikos sritis. Rizikos grupės paauglių elgesys mokslinėje literatūroje įvardijamas kaip „deviantinis elgesys“ arba „asocialus elgesys“, tai yra visuomenės normų neatitinkantis elgesys, kuris kenkia visuomenei. Kitais žodžiais, deviantinis elgesys tai - įvairūs nukrypimai nuo priimtų socialinių normų. Deviantiniu yra laikomas toks vaikas, kurio elgesys neatitinka visuomenėje nusistovėjusių elgesio etalonų ir todėl yra traktuojamas kaip baustina veikla. Svarbu suprasti, kas lemia šį deviantinį elgesį.
Deviantinio elgesio priežastys
Žmogaus elgesys yra išmokstamas, delinkventinis elgesys - taip pat. Agresija yra specifinė socialinio elgesio norma, išmokstama ir naudojama lygiai taip pat, kaip ir kitos socialinio elgesio normos. Vienas iš agresijos mokymosi būdų - modeliavimas arba mokymasis stebint. Šioje socialinėje aplinkoje gaunamus stimulus pasireiškia informacijos perdirbimo procese. Vaikai vertina agresiją kaip pozityvių pasekmių šaltinį. Kur nėra socialinės kontrolės, ten prasideda anomija, ir viena jos apraiškų - nusikaltimai. Deviantinį elgesį įtakoja jį supanti aplinka: jei vaikas auga valkatų rajone, jis neturi palankių galimybių elgtis kitaip, nei jo aplinka. Žmogus elgiasi taip, kaip jį vertina aplinkiniai. Psichologijoje ir kituose socialiniuose moksluose bei praktikoje vartojama daugybė sąvokų „sunkiam“ paaugliui apibūdinti. Galima teigti, kad deviantinio elgesio sampratą įtakoja sociokultūrinis kontekstas, vieta ir laikas bei kiti veiksniai. Šiam elgesiui apibrėžti vartojami terminai - antisocialus, deviantinis, antivisuomeninis, nusikalstamas, kriminalinis, amoralus, delikventinis ir pan. Svarbu suprasti šiuos paauglius. Jų elgesys ir emocinis bendravimas esant įvairioms aplinkybėms apsunkina jų sėkmingą prisitaikymą prie aplinkos, tikslingą bei kryptingą veiklą siekiant užsibrėžtų tikslų ar nors vieno patenkinimo. Toks elgesys trikdo santykius su kitais žmonėmis. Reikia pabrėžti, kad ne visi mokslininkai deviaciją tapatina su visuomeninio elgesio patologija.
Deviacijos apraiškos
Tai socialinės normos, kurių atžvilgiu, kai tuo tarpu šioms normoms pritaria nemaža dalis visuomenės narių. Deviacija (angl. deviance - nukrypimas) - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. Tai yra deviacijos apraiškos, kurios laikomos nukrypimu nuo priimtinų normų daugelyje kultūrų: tai kriminaliniai nusikaltimai (žmogžudystės, kūno sužalojimai, seksualinė prievarta, vagystės, vandalizmas ir kt.), narkomanija, alkoholizmas, savižudybės, pabėgimai, valkatavimas, prostitucija. Kalbant apie vaikų ir paauglių elgesio sutrikimus ar nukrypimus vartojamos sąvokos: „asocialus“, „amoralus“, „antivisuomeninis“, „delinkventinis“, „deviantinis“ ir pan. Akcentuojama ne tiek vaiko priklausomybė tam tikrai socialinei kategorijai, kiek jo vidinė nuostata ir polinkis pažeidinėti socialines normas. Būtent todėl ši sąvoka naudojama dar nesuaugusio, jauno žmogaus atžvilgiu, tikintis, kad jo asmenybės socializaciją dar galima paveikti teigiama linkme. Pažeisdamas įvairias socialines normas, žmogus kartu padaro didesnę ar mažesnę fizinę, materialinę ar psichologinę žalą kitam asmeniui, žmonių grupei. Vaikų ir paauglių grupei elgesio nukrypimams apibūdinti vartojamos sąvokos „delinkventinis ar deviantinis“ elgesys. Tai smulkūs nusižengimai, moralinių elgesio normų pažeidimai, kurie nesukelia rimto pavojaus ir nepadaro didelės žalos.
Normalaus elgesio kriterijai
Analizuojant elgesio nukrypimus, iškyla klausimas, koks elgesys laikomas normaliu? Normalus elgesys nusakomas pagal tris kriterijus: statistinį, etinį, psichologinį-medicininį. Pagal statistinį kriterijų, normalus elgesys yra tas elgesys, kuris būdingas daugumai tam tikros populiacijos atstovų. Taigi, normalu tai, kas pasitaiko dažniausiai, nenormalu - kas retai. Šio požiūrio trūkumas tas, kad pagal šią sampratą mažumos atstovų elgesys arba neįprastos elgesio formos bus vertinamos kaip asocialios, net jei tai bus pozityvus elgesys. Taip pat reikia atsižvelgti į populiacijos elgesio ypatumus. Remiantis etiniu kriterijumi, akcentuojamas ne elgesio formų pasireiškimo dažnumas, o tai, kaip jos atitinka priimtas pavyzdines elgesio normas. Taigi, normaliu laikomas elgesys, atitinkantis visuomenėje priimtus reikalavimus ar draudimus. Šios visuomenės kultūriniai, politiniai, socialiniai veiksniai, todėl netikslu vertinti elgesį vien pagal etinį kriterijų. Pagal psichologinį-medicininį kriterijų normaliu laikomas toks elgesys, kuris užtikrina gerą psichinę bei fizinę žmogaus savijautą (komfortą), nepriklausomai nuo to, kaip dažnai pasireiškia šis elgesys ir kiek jis artimas elgesio etalonams. Tai yra normali reakcija. Kaip matome deviantinio elgesio paauglių pagrindiniai bruožai, mokslininkų nuomonės sutampa. 2004 m. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu Vilniaus universiteto Sociologijos katedros mokslininkai atliko tyrimą „Delinkventai Lietuvos mokyklose“. Šiame tyrime taip pat siekta nusakyti požymius, pagal kuriuos mokytojai laiko mokinius delinkventais. Galima teigti, kad šiame tyrime įvardinti deviantinio elgesio požymiai apima ir elgesį mokykloje, ir mokymąsi. Svarbūs asmenybės ypatumai: charakteris, savęs vertinimas, elgesio motyvacija. Šiame magistriniame darbe remiamasi Justickio (1984) pateikta charakterio nukrypimų klasifikacija, kuri paprastai ir pakankamai aiškiai įvardija pagrindinius deviantiško elgesio paauglių charakterio nukrypimus, jų ryšį su nusikalstama veikla.
Charakterio nukrypimai ir nusikalstamumas
Lengvai pereina iš ramybės būsenos į aktyvią. Mąstymas inertiškas, emocijos - netolygios. Dažni priepuoliai. Dažniausiai - tylus. Nelengvai praranda pusiausvyrą, bet ją praradęs reaguoja įniršio protrūkiais. Nemėgsta vadovauti, nekelia sau tolimų tikslų. Nekonfliktiškas. Greitai pereina nuo vieno užsiėmimo prie kito. Nemėgsta fantazuoti. Kruopštus, smulkmeniškas, stengiasi užbaigti pradėtą darbą. Dažni nuotaikos sutrikimai. Užima antrą vietą pagal teisės pažeidimų dažnumą. 61 % tirtų epileptoidų buvo padarę teisės pažeidimus. Didesnę jų nusikaltimų dalį sudaro vagystės. Nepagrįstas puikavimasis. Egoizmas. Lengvabūdiškumas, negebėjimas giliai ir nuoširdžiai jausti. Sugebėjimas pašalinti iš sąmonės nemalonius faktus, jausmus. Užima paskutinę vietą tarp teisės pažeidėjų. Jie vengia sunkių nusikaltimų, susijusių su rizika, prievarta, plėšimu, todėl tarp jų retai būna sunkių nusikaltėlių. Valios stoka. Greitas pasidavimas kitų įtakai. Nesavarankiškumas. Hedonistiniai potraukiai. Emocinis šaltumas. Neturi motyvacijos ar aiškių tikslų, kuriems reikėtų pastangų. Neagresyvus, nekeraštingas, lengvai pripažįsta savo kaltę. Daro primityvios asmenybės įspūdį. Labiausiai linkę nusikalsti. 75 % tirtųjų su šiuo charakterio nukrypimu buvo vienaip ar kitaip nusikaltę. Silpnavalis devintiškumas 90 proc. priklauso nuo alkoholio vartojimo. Galima teigti, kad deviantinis elgesys atlieka ir socialines funkcijas.
Taip pat skaitykite: Modernūs priklausomybių gydymo metodai
Socializacijos svarba
Paauglių nusikaltimai - svarbi visuomenės problema. Apie tai daug kalbama ir rašoma žiniasklaidoje, rodoma televizijos laidose. Tačiau šiose diskusijose dažniausiai akcentuojamas tik pats faktas ir jo mastai, pamirštant, kad yra ir kita pusė - šį reiškinį lemiantys veiksniai. Kaip ir kodėl mūsų vaikai bei paaugliai išmoksta agresyvaus elgesio, tampa deviantais? Ar galima remiantis agresyvumu vaikystėje, prognozuoti agresyvumą brandos amžiuje? Ankstyvoji agresija gali virsti antisocialiu agresyvumu jaunystės metais. Socializacija apima įvairius etapus, kurių kiekvienas turi savo ypatumus. Intensyviausiai socializacija vyksta ankstyvuosiuose žmogaus gyvenimo perioduose, kai vaikai yra tikslingai rengiami gyvenimui ir veiklai suaugusiųjų pasaulyje. Svarbus tėvų vaidmuo. Šeima yra pirmoji ir pagrindinė institucija vaiko gyvenime. Būtent joje vaikai įgyja pirmąsias elementarias žinias, pradinius mąstymo įgūdžius, palaipsniui perima vis sudėtingesnes elgesio taisykles ir normas, dorovines savybes ir pan. Elgesio nukrypimai gali pasireikšti labai įvairiai. Šios elgesio nukrypimus psichologijoje, sociologijoje bei pedagogikoje naudojamos labai įvairios: asocialus, deviantinis, antisocialus, antivisuomeninis, nusikalstamas, kriminalinis, amoralus, delinkventinis elgesys. Elgesio nukrypimai, kaip ir vaidmenys, gali būti įvairūs ir pasireikšti nevienodu laipsniu. Apibrėžti elgesio sutrikimus labai sudėtinga. Elgesio sutrikimas, pasireiškiantis atviru, agresyviu, griaunamuoju elgesiu arba netiesioginiais socialiniais veiksmais, pvz., vagystėmis, melavimu ir pan. Veiksmai gali būti atviri ir užmaskuoti. Dėl šio veiksnių įvairovės, galima teigti, kad asmenybė gali išmokti įvairiausių elgesio formų - prosocialių ir asocialių. Nepageidautinas elgesys gali atsirasti dėl įvairių socializacijos proceso trūkumų. G.Valickas, kalbėdamas apie vaiko kognityvinės raidos sutrikimus ir pan. Dėl šių poveikių gali atsirasti įvairių asmenybės moralinio formavimosi defektų: kaltės ir nerimo jausmų išgyvenimo paviršutiniškumas, nedrausmingumas, impulsyvumas, egocentriškumas, silpnas atsakomybės jausmas ir pan. Taip pat svarbūs psichologiniai faktoriai, socialiniai - ekonominiai faktoriai (nestabili ekonominė padėtis). Tai veiksniai, kurie trukdo sėkmingai jaunuolio socialinei adaptacijai. Biologiniams veiksniams priskiriami genetiniai, kurie yra paveldimi. Tai gali būti intelektualiniai vystymosi sutrikimai, klausos, regos defektai, nervinės sistemos pažeidimai. Šiais atvejais, kai motina nėštumo metu nepakankamai gerai bei teisingai maitinosi, kai vartojo alkoholinius gėrimus, vaistus, rūkė. Ir kas galėtų pagalvoti, kad jau pirmosiomis gyvenimo dienomis padaryta žala gali įtakoti tolesnį vaiko gyvenimą bei tapti vaiko deviantinio elgesio priežastimi. Lietuvoje į mokyklas jau ateina ypatinga karta mokinių, kurie yra pradėti „samagono ir pilstuko sąveikoje“, tai yra asocialios šeimos inkubatoriai gimdo sutrikusios psichikos vaikus, kuriems deviantinis elgesys gali būti jau užprogramuotas, lyg ir „natūralus“. Kita biologinių veiksnių grupė - psichofiziologiniai veiksniai. Jie dažniausiai yra sąlygoti tokių reiškinių kaip per didelis psichofiziologinis krūvis žmogaus organizmui, per daug stresinių bei konfliktinių situacijų kasdieniniame gyvenime. Čia galima priskirti nesutarimus su draugais, tėvais, mokytojais.
Alkoholio įtaka šeimoje
Geriantys tėvai toli gražu nėra pavyzdys vaikams. Vaikai matydami girtuokliaujančius tėvus gali taip pat pasekti jų pavyzdžiu. O neretai taip ir būna. Tokiems tėvams nesvarbu, ką veikia jų vaikas. Jie jo neauklėja, nekontroliuoja. Tuomet vaikui atviri visi keliai, jis ką nori, tą ir daro. O dažniausiai daro tai, kas vadinama nusikalstama, neteisėta veikla. Tai ir narkotikų bei alkoholio vartojimas, ir chuliganizmas, plėšimai, užpuolimai, vagystės. Visa tai galima pavadinti deviantiniu elgesiu. Kita grupė - fiziologiniai veiksniai, jie apima įvairius kalbos sutrikimus, išorinį, fizinį nepatrauklumą. Tai daugeliu atveju sukelia nepalankias ar netgi priešiškas aplinkinių reakcijas, o tai savo ruožtu sukelia vaiko nepakankamą socializaciją, adaptaciją bendraamžių tarpe. Neretai pasitaiko tokių atvejų, ypač mokyklose kai bendraamžiai tyčiojasi dėl vaiko išvaizdos. Ypač paaugliai į tai jautriai reaguoja. Jie yra nepatenkinti savo išvaizda, yra blogos nuomonės apie savo išvaizdą, savikritiški. Ir jei draugai pasako kažką negero tai dar labiau sustiprina vaiko savikritiškumą. Tokiu atveju atsiranda nenoras lankyti pamokas, bendrauti su draugais. Tuomet, galimas daiktas, vaikas gali įsitraukti į asocialią grupę. Ten jis mano rasiąs supratimą, pritarimą, palaikymą.
Vaikų alkoholizmo ypatybės, priežastys ir pasekmės
Vaiku laikomas asmuo iki 18 metų, nes tai yra riba, iki kurios alkoholį vartoti ir įsigyti draudžiama įstatymo. Vaiko, kaip ir suaugusiųjų, alkoholizmo priežasčių galima išskirti daug, kartu negalima nurodyti vienos pagrindinės, kurią pašalinus būtų galima iš esmės sumažinti analizuojamą problemą. Paprastai veikia daug tarpusavyje susijusių veiksnių. Vis dėlto nemažai autorių, analizuojančių vaikų alkoholizmą, bando įvairiai grupuoti ir sisteminti veiksnius, skatinančius vaikus vartoti alkoholį.
Rizikos faktoriai
Rizikos grupėje yra vaikai, turintys savikontrolės problemų ar žemą savivertę. Jie dažniausiai pradeda vartoti alkoholį. Šie vaikai kartais netiki galintys susidoroti su savo problemomis ir frustracijomis nevartodami ko nors, kas padeda jaustis geriau. Rizikos prisiėmimas. Šiuo laikotarpiu sparčiai vystosi jaunuolių smegenys. Tai paaiškina paauglių polinkį ieškoti naujų, potencialiai pavojingų situacijų; kai kuriems tai gali asocijuotis su alkoholiu. Aplinkos veiksniai. Genetinė informacija aiškiai neatskleidžia alkoholizmo priežasčių. Jas nulemia daug paveldimų ir aplinkos veiksnių. Šiuos kompleksus tyrinėti pasaulyje praktiškai dar tik pradedama; ir tai, kas paveikia viename amžiuje, kitame gali būti visai neveiksminga. Tačiau akivaizdu, kad aplinkos veiksniai - tėvų, bendraamžių įtaka, žiniasklaida - veikia alkoholio vartojimo įpročius.
Kultūriniai veiksniai
Vienu, ko gero, labiausiai dominuojančių ir alkoholizmą skatinančių veiksnių Lietuvoje galima laikyti kultūrinį veiksnį. Alkoholis Lietuvoje laikomas legaliu narkotiku. Šalyje jau senokai itin akcentuojama narkotikų problema, o legalaus narkotiko - alkoholio - prevencijai skiriama per mažai dėmesio. Nors pastaraisiais metais sumažėjo stiprių alkoholinių gėrimų pardavimas, tačiau daugelyje šeimų šventės vis dar neapsieina be alkoholio. Toks tėvų elgesys, nekalbant apie šeimas, kurių tėvai patys serga alkoholizmu, vaikams tampa elgesio modeliu. Neretai gana anksti tėvai patys pasiūlo vaikams paragauti alkoholio. Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad du trečdaliai vienuolikmečių, tyrėjams pasisakiusių vartoję alkoholį, tai darė su savo tėvais. Tokios kultūrinės tradicijos skatina jaunuolius gana anksti pradėti vartoti alkoholinius gėrimus. Neretai mūsų kultūroje alkoholis virsta tarsi laisvalaikio praleidimo forma.
Taip pat skaitykite: Psichikos ligos ir alkoholio vartojimas
Alkoholio vartojimo pasekmės
Trumpalaikės alkoholio vartojimo pasekmės apima šiuos reiškinius: Alkoholio vartojimo pasekmės vaikams ir paaugliams yra labai rimtos. Nors jos praktiškai nesiskiria nuo suaugusiųjų alkoholizmo pasekmių, tačiau alkoholis labiau paveikia vaiko psichiką, socialinį gyvenimą ir organizmą. Būtent dėl to vaikų alkoholizmo problemoms spręsti reikia kompleksinės, įvairiapusės pagalbos, ypač daug dėmesio skirti pirminei prevencijai, kad kuo mažiau vaikų pradėtų vartoti alkoholį. Deviacija - elgesys, laikomas peiktinu, netoleruotinu arba pažeidžiančiu socialines normas. „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ deviantinis elgesys apibrėžiamas kaip „nukrypimas nuo visuomenei arba kuriai nors social. grupei priimtino elgesio.“ Jo formos yra nusikalstama veikla, savižudybė, alkoholizmas, narkotikų vartojimas, prostitucija ir kita. Deviantinio elgesio samprata priklauso nuo to, kaip konkreti visuomenė suvokia social. kontrolę ir jos efektyvumą. Socializacija plačiąja prasme suprantama kaip nuolatinis žmogaus tobulėjimas sąveikaujant su mikroaplinka ir makroaplinka. Individas perima socialinį patyrimą, kai yra ugdomas (t.y.kai jį tikslingai formuoja kiti žmonės), ir tada, kai jį veikia įvairūs socialiniai veiksniai.
Paauglystė - rizikos amžius
Paauglystės tarpsnis yra laikomas rizikos amžiumi, nes tada pradeda sparčiai formuotis asmenybė, aktyviai vykti jos socializacija, atitinkamų vaidmenų prisiėmimas. Labai tikėtina, kad šiame procese gali pasitaikyti įvairių elgesio defektų, įtakojančių deviantiškos asmenybės susiformavimą. Paauglystės amžius - pats sunkiausias ir sudėtingiausias iš visų amžiaus tarpsnių. Jis dar vadinamas pereinamuoju laikotarpiu, nes tuo metu vyksta savotiškas virsmas iš vaikystės į suaugusiojo gyvenimą, iš nebrandumo į brandą. Paauglystės laikotarpiu pasikeičia paauglio gyvenimo ir veiklos samprata, jo socialinis vaidmuo. Jis turi prisiimti naują visuomeninį statusą, padėtį bendruomenėje, suaugusieji jam pradeda kelti didesnius bei rimtesnius reikalavimus. Taigi paauglystė yra savęs tyrinėjimo, savęs atradimo ir savo galimo vaidmens gyvenime nustatymo metas. Emocijų požiūriu paauglystė gali būti ir netikrumo laikotarpis, susijęs ne vien su perdėtu domėjimusi savimi, bet ir nerimu dėl ateities. Paauglystėje vyksta laikinas vaiko psichologinis nutolimas nuo šeimos ir mokyklos, o bendraamžių daroma įtaka žymiai padidėja. Jaunas žmogus turi pasirinkti formalią bei neformalią grupes, kurioms jis priklausys. Pirmenybę paauglys suteikia tai grupei, kurioje jis jaučiasi geriausiai. Tokia grupe gali tapti sporto klubas, koks nors meno kolektyvas, bet ja taip pat gali tapti ir bendraamžių grupė, kurią siejanti veikla bus rūkymas, alkoholio vartojimas ar net narkotikai. Paaugliui atsiranda poreikis bendrauti, o esant nepalankioms aplinkybėms gali sukelti tam tikrus paauglio nukrypimus, deviacijos ar net įvairias asocialaus elgesio apraiškas. Paaugliai, kurių elgesys neatitinka normos ir skiriasi nuo visuomenėje priimtų taisyklių, vadinamas „sunkiu“. Deviacija paauglystėje gali būti apibūdinama kaip paauglio ir mikrosociumo sąveika, kuri stabdo jo vystymąsi bei socializaciją, nes paauglį supanti aplinka neatsižvelgia į šio amžiaus išskirtinumus, ypatumus, paties paauglio individualumą. Dėl to paauglio elgesys tampa deviantiniu, pasireiškiančiu visuomeninių normų bei taisyklių laužymu.
tags: #alkoholizmas #vaiku #deviantinio #elgesio #pasireiskimo #forma