Įvadas
Depresija yra viena labiausiai neigiamas pasekmes sukeliančių ir gyvenimo kokybę trikdančių ligų pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vien Europoje kasmet su ja susiduria per 50 milijonų gyventojų. Ši klastinga ir netikėta liga neturėtų būti tabu visuomenėje, jos nereikia gėdytis, jos nereikia slėpti, su ja galima kovoti ir sėkmingai ją įveikti. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos priežastis, simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir prevencijos priemones.
Kas Yra Depresija?
Depresija - nuotaikos sutrikimas, kuris pasireiškia prislėgtumu, liūdesiu, interesų ir energijos sumažėjimu, malonumo jausmo praradimu. Nustatant depresiją, bent keletas šių simptomų yra daugiau nei dvi savaites. Sergant šia liga sutrikdoma kasdienė žmogaus veikla, atsiranda sunkumai darbe ar mokslo įstaigoje, santykių ir buities iššūkiai. Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kuris daro įtaką žmogaus nuotaikai, mąstymo procesams ir elgesiui. Ji gali sukelti nuolatinį liūdesio jausmą ir prarasti susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė malonumą. Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais ir būti skirtingo stiprumo - nuo lengvo liūdesio iki gilaus, gyvenimą trukdančio nusivylimo.
Depresijos Priežastys
Depresijos atsiradimo priežastys yra labai įvairios. Šią sunkią būseną gali sąlygoti ne vienas faktorius vienu metu. Šiuo metu taikomas bio-psicho-socialinis požiūris. Depresijos priežastys gali būti įvairios ir daugialypės, taigi šios ligos atsiradimą dažnai sąlygoja bent keletas priežasčių.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniai pakitimai smegenyse gali atsirasti dėl genetinių ypatumų, persirgtų ligų, kurios veikia centrinę nervų sistemą. Smegenų cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, disbalansas turi didelę įtaką nuotaikai ir emocijoms. Šeimos istorija gali padidinti depresijos riziką. Jei šeimoje buvo depresijos atvejų, gali būti didesnė tikimybė, kad ir kiti šeimos nariai susidurs su šia liga.
Psichologiniai Veiksniai
Egzogeninė depresija kyla iš išorinių, psichologinių ir socialinių priežasčių. Gyvenimo įvykiai, tokie kaip artimo žmogaus netektis, skyrybos, darbo netekimas ar finansinės problemos, gali sukelti stresą ir prisidėti prie depresijos atsiradimo. Taip pat tai būna išorinės itin skaudžios psichologinės patirtys ir traumos: tėvų skyrybos, artimųjų netektys, psichologinis ir seksualinis išnaudojimas, mobingas ar avarijos. Trauminiai įvykiai vaikystėje, tokie kaip smurtas ar nepriežiūra, taip pat gali palikti ilgalaikį poveikį psichinei sveikatai. Asmenybės bruožai, tokie kaip žema savivertė, polinkis į pesimizmą ar per didelis jautrumas stresui, gali padidinti depresijos riziką.
Taip pat skaitykite: Depresijos mitai ir faktai
Socialiniai Veiksniai
Tai, kaip žmogus jaučiasi visuomenėje, taip pat gali turėti įtakos depresijos atsiradimui. Socialinė izoliacija, sunkumai darbe ar santykiuose, finansiniai sunkumai ir kiti išoriniai veiksniai gali prisidėti prie depresijos.
Kitos Priežastys
Vidinėmis nerimo sutrikimo atsiradimo priežastimis gali tapti genetika ir lėtinės ligos, kaip išsėtinė sklerozė ar vėžys. Nuolatinis vaistų vartojimas, streso patyrimas ir nežinios jausmas palaiko neigiamų emocijų aplinką, kuri yra labai tinkama depresijos vešėjimui. Vaistai gali ne tik sutrikdyti hormonų pusiausvyrą, turėti įtakos kortizolio kiekio padidėjimui, bet ir neigiamai veikti antinksčių gebėjimą reaguoti į stresą. Piknaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis medžiagomis, medicininiais preparatais. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Pogimdyvinė Depresija
Neretai girdime, kad mamos patiria pogimdyvinę depresiją. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis (SAM) Lietuvoje 1 iš 5 mamų susiduria su šia nerimo sutrikimo forma. Tačiau tarptautinė patirtis rodo, kad net 50% visų pogimdyvinės depresijos atvejų yra nenustatyta arba jie yra priskiriami įprastai depresijai. Todėl ši opi problema yra žymiai didesnė nei mes manome. Pogimdyvinė depresija - tai emocinis sutrikimas, kuris pasireiškia moterims po gimdymo ir gali paveikti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą. Ši būklė dažnai pasireiškia liūdesiu, nerimu, nuovargiu, motyvacijos stoka, miego ir apetito sutrikimais, sunkumais rūpinantis kūdikiu ar net kaltės jausmu. Pogimdyvinė depresija gali prasidėti per kelias savaites ar mėnesius po gimdymo ir trukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net ilgiau, jei nėra tinkamai gydoma. Svarbu žinoti, kad ši būklė nėra silpnumo požymis - ją lemia hormonų pokyčiai, nuovargis, stresas ir kiti veiksniai. Laiku pastebėjus simptomus ir kreipusis pagalbos, pogimdyvinė depresija yra sėkmingai gydoma psichoterapija, socialine parama ar, jei reikia, vaistais nuo depresijos. Pagalba ir supratimas iš artimųjų bei specialistų yra itin svarbūs moters sveikimui ir gerai savijautai.
Depresijos Simptomai
Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs ir pasireikšti skirtingu intensyvumu. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius, kurie gali rodyti depresiją:
- Nuolatinis liūdesys.
- Domėjimosi veiklomis praradimas.
- Nuovargis ir energijos trūkumas.
- Miego sutrikimai (nemiga arba per didelis mieguistumas).
- Apetito pokyčiai (sumažėjęs arba padidėjęs apetitas).
- Koncentracijos sunkumai.
- Suicidinės mintys.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms.
- Vengiama bendrauti.
- Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai.
- Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę.
- Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.
Šie simptomai gali pasireikšti skirtingu intensyvumu ir ne visi sergantieji depresija patiria visus šiuos požymius. Kartais įsivaizduojama depresija gali būti tiesiog liūdesys ar nuovargis. Tad labai svarbu atpažinti, kada iš tiesų atsiranda klinikinė ar net sunki depresija. Pirmi depresijos požymiai gali būti subtilūs - tai nuolatinis nuovargis, motyvacijos stoka, prislėgta nuotaika ar susidomėjimo veiklomis sumažėjimas. Susirgti depresija gali kiekvienas, tačiau sergant depresija simptomai tampa intensyvesni ir trunka ilgiau nei įprasta liūdesio būsena. Depresija sergantys žmonės dažnai patiria aktyvumo sumažėjimą, o depresijos simptomų palengvėjimas nepasiekiamas net poilsio metu.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos demistifikavimas
Depresijos Tipai
Kai kurios pagrindinės depresijos formos yra:
- Didžioji Depresija: Tai sunkus depresijos epizodas, kuris trunka mažiausiai dvi savaites ir pasireiškia intensyviais simptomais, tokiais kaip gilus liūdesys, nuovargis ir domėjimosi veiklomis praradimas.
- Distimija (Lėtinė Depresija): Tai lėtinis, bet lengvesnis depresijos variantas, kuris gali trukti kelerius metus. Asmenys, sergantys distimija, gali patirti nuolatinį lengvą liūdesį, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui.
- Bipolinis Sutrikimas: Jis apima tiek manijos, tiek depresijos epizodus. Depresijos epizodai šiuo atveju yra panašūs į didžiąją depresiją, tačiau jie keičiasi su manijos epizodais, kurie pasireiškia pakilia nuotaika, dideliu energijos lygiu ir impulsyviais sprendimais.
- Sezoninė Afektinė Liga (SAD): Sezoninė afektinė liga yra depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia rudenį ir žiemą, kai sumažėja dienos šviesos. Simptomai apima nuovargį, prislėgtą nuotaiką ir padidėjusį miego poreikį.
- Pogimdyvinė Depresija: Ji pasireiškia moterims po gimdymo. Simptomai apima liūdesį, nerimą, nuovargį ir sunkumus priimant sprendimus dėl kūdikio priežiūros.
Negydomos Depresijos Pasekmės
Negydoma depresija gali turėti rimtų pasekmių ne tik psichinei, bet ir fizinei sveikatai. Ji gali pabloginti santykius su šeima ir draugais, sumažinti darbingumą bei gyvenimo kokybę. Depresija taip pat gali padidinti riziką susirgti kitomis ligomis, tokiomis kaip širdies ligomis, hipertenzija, insultu, virškinamojo trakto ligomis, opalige ar diabetu. Savižudybės rizika yra viena rimčiausių depresijos pasekmių, todėl svarbu laiku kreiptis pagalbos.
Depresijos Diagnostika
Depresijos testas ar depresijos priežasčių analizavimas gali padėti nustatyti, ar žmogus serga depresija. Depresinį sindromą (depresijos tipą) diagnozuoja gydytojas psichiatras, įvertinęs paciento nusiskundimus, psichikos būklę, sutrikimų bei gyvenimo istoriją, psichologinių testų rezultatus. Nederėtų depresijos tipo „diagnozuotis“ be specialisto konsultacijos - pagal žurnaluose ar internete surastus testus, pažįstamų pasakojimus ir pan. Preliminarų, ne psichiatrinį, savo nuotaikos būklės įvertinimą galima atlikti panaudojus Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Šias nuotaikos įvertinimo skales galima surasti internete.
Depresijos Gydymas
Klinikinės depresijos simptomus palengvinti arba nuo jų išsivaduoti gali padėti tik profesionalūs gydytojai ir specialistai. Tai apima palaikymą, psichoterapiją ir medikamentinį gydymą. Trukmė priklauso nuo depresijos lygio ir pasirinkto gydymo metodo. Jei yra apjungiamas medikamentinis ir psichoterapinis gydymas - teigiamų rezultatų galima sulaukti žymiai greičiau, nei pasirinkus vieną iš šių priemonių. Depresijos įveikimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų. Depresija geriausiai gydoma medikamentinio gydymo ir psichoterapijos deriniu. Depresijos gydymo metodus galima suskirstyti i tris grupes:
- Gydymas psichotropiniais vaistais (pagrindiniai vaistai - antidepresantai).
- Gydymas psichoterapija.
- Gydymas psichotropiniais vaistais kartu su psichoterapija.
Tinkamą gydymo metodą parenka bei gydymo trukmę nustato gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į paciento depresijos ypatumus. Atitinkamai ir depresijos gydymas yra ilgalaikis, jo trukmė skaičiuojama mėnesiais, neretai - ir metais.
Taip pat skaitykite: Mitas ar realybė: psichikos ligos
Psichoterapija
Psichoterapija yra vienas pagrindinių depresijos gydymo metodų. Kognityvinė elgesio terapija (KET) yra ypač efektyvi, nes padeda pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo ir elgesio schemas, pagerinti emocinę būseną. Vienas iš svarbių šio nerimo sutrikimų formos aspektų yra neigiami mąstymo modeliai ir įsitikinimai, kurie skatina nevilties ir menkavertiškumo jausmą. Žinant problemą toliau tęsiama psichoterapija, kurios metu siekiama suvokimo, mąstymo ir elgesio pokyčių. Taip pat yra naudojama hipno kognityvinė elgesio terapija, kuri apjungia kognityvinės elgesio terapijos principus su hipnoze, sukuriamas galingas terapinis metodas depresijos valdymui. Hipno terapijos metu sukelta gili atsipalaidavimo būsena leidžia asmeniui veiksmingiau pasiekti savo padidintos įtaigos lauką. Tokioje būsenoje žmogus gali tyrinėti ir keisti su klinikine depresija susijusius neigiamus mąstymo, minčių, emocijų, elgesio modelius ir įsitikinimus. Jei klinikinės depresijos priežastys yra labai skaudžios, pasąmonė gali blokuoti šiuos prisiminimus, todėl sąmoningai rasti atsakymo nepavyks. Hipno terapija padeda greičiau prieiti prie šių blogų, nes hipnozės metu atrakinami kritinio mąstymo blokai, o įsitikinimai lieka nuošalyje.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai nuo depresijos, tokie kaip antidepresantai, gali padėti sumažinti šios ligos simptomus. Jie dažnai naudojami kartu su psichoterapija, siekiant užtikrinti geriausius rezultatus. Yra keletas antidepresantų grupių, kurios skiriasi savo veikimo mechanizmu ir šalutiniais poveikiais. Pasikonsultavę su gydytoju, pacientai gali rasti tinkamiausią medikamentinį gydymą, įskaitant naujausius ir geriausius antidepresantus. Naujausi ir geriausi antidepresantai dažnai pasižymi greitesniu poveikiu ir mažesniu šalutinių reiškinių skaičiumi, todėl vis daugiau pacientų gali pasiekti geresnę savijautą.
Kiti Gydymo Būdai
Meditacija, joga ir kiti atsipalaidavimo būdai padeda mažinti stresą ir gerina psichikos sveikatą. Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) yra neinvazinė procedūra, kurios metu naudojami magnetiniai impulsai tam tikroms smegenų sritims stimuliuoti. Ši technologija dažnai naudojama pacientams, kuriems nepadeda tradicinis gydymas vaistais ir psichoterapija. Elektrošoko terapija (ECT) yra invazinė procedūra, kuri naudoja elektros srovę sukelti trumpus smegenų traukulius. Šis metodas gali būti veiksmingas pacientams, kurie kenčia nuo sunkių depresijos formų ir negaunamas atsakas į kitus gydymo būdus.
Gyvensenos Pokyčiai
Sveika mityba, reguliari fizinė veikla ir pakankamas miegas yra svarbūs depresijos valdymui. Fizinė veikla padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, nes skatina endorfinų - „laimės hormonų“ - gamybą. Tinkama mityba taip pat gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijoms ir bendrai savijautai. Bendravimas su šeima ir draugais gali padėti sumažinti izoliacijos jausmą ir suteikti emocinę paramą. Grupinės terapijos ar savipagalbos grupės taip pat gali būti naudingos, nes leidžia pacientams dalytis savo patirtimi ir gauti palaikymą iš kitų, kurie susiduria su panašiomis problemomis.
Kaip Padėti Artimajam, Sergančiam Depresija?
Atkreipiu dėmesį, kad nevalia pamiršti ir artimųjų, kurie glaudžiais ryšiais yra susiję su depresija patiriančiu asmeniu. Jei pastebėjote, kad jūsų artimajam pasireiškė depresijos požymiai - nieko nelaukite. Pasistenkite sukurti jaukią aplinką, pasikalbėkite ir išklausykite jį. Leiskite jam suprasti, kad jums tai rūpi. Jokiu būdu nepamokslaukite, nespauskite, nesmerkite ir nemenkinkite jo savijautos. Paskatinkite su depresija kovojantį artimąjį kreiptis profesionalios pagalbos, jei reikia - palydėkite jį iki specialisto kabineto.
Ką Daryti, Jei Jaučiate Depresijos Simptomus?
Jei paskaitę šį straipsnį jame atpažįstate save - nelaukite ir imkitės tinkamų veiksmų - kreipkitės pagalbos pas psichologą. Jei nedrąsu - galite anonimiškai skambinti į pagalbos liniją. Jei jau esate atlikę šiuos veiksmus - kviečiu pasirūpinti savo dienos ritualais: susidarykite savo dienotvarkę ir sąžiningai jos laikykitės, išbandykite fizinį aktyvumą, jogą, meditaciją, muzikos klausimą, knygų skaitymą, pasivaikščiojimą gamtoje.
Depresijos Prevencija
Nors nėra garantuoto būdo išvengti depresijos, yra keletas veiksmų, kuriuos galite atlikti, kad sumažintumėte riziką:
- Reguliari fizinė veikla, subalansuota mityba ir pakankamas miegas gali padėti išlaikyti gerą psichikos sveikatą.
- Stenkitės valdyti stresą ir vengti per didelės įtampos. Naudokite atsipalaidavimo technikas, kad sumažintumėte stresą ir pagerintumėte emocinę pusiausvyrą.
- Stenkitės bendrauti su šeima, draugais ir bendruomene. Socialinė parama gali padėti išvengti izoliacijos ir sumažinti depresijos riziką.
- Skirkite laiko savo pomėgiams ir veikloms, kurios teikia džiaugsmą. Asmeninės priežiūros praktikos, tokios kaip hobiai, kelionės ar laikas gamtoje, gali padėti išlaikyti teigiamą nuotaiką.
Pagalba Sergantiems Depresija Lietuvoje
Informacinė platforma tuesi.lt skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. Informacija svetainėje pateikiama glaustai, atsižvelgiant į specifinius kiekvienos tikslinės grupės poreikius.
"Harmonijos Klinika" Kaune
"Harmonijos klinika" Kaune siūlo platų spektrą paslaugų, skirtų depresijos gydymui. Mūsų aukštos kvalifikacijos specialistai teikia individualizuotą priežiūrą, atsižvelgdami į kiekvieno paciento poreikius. Mes naudojame pažangiausius gydymo metodus, siekdami užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų efektyviausią ir tinkamiausią pagalbą.
Mūsų klinikoje siūloma kognityvinė elgesio terapija (KET), kuri laikoma viena efektyviausių psichoterapijos rūšių, gydant nerimo sutrikimus, depresiją, fobijas, obsesijas, asmenybinius sunkumus. Mūsų terapeutai yra patyrę specialistai, kurie padeda pacientams suprasti ir įveikti emocinius simptomus.
Mūsų specialistai taip pat skiria individualiai pritaikytus vaistus, atsižvelgdami į kiekvieno paciento poreikius ir sveikatos būklę. Mes naudojame moderniausius antidepresantus, siekdami sumažinti simptomus ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Be tradicinių konsultacijų klinikoje, "Harmonijos klinika" taip pat siūlo psichikos sveikatos konsultacijas internetu. Tai leidžia pacientams gauti reikiamą pagalbą iš bet kurios vietos, užtikrinant lankstumą ir prieinamumą. Internetinės konsultacijos yra ypač patogios tiems, kurie gyvena atokiose vietovėse, turi ribotą judrumą ar tiesiog nori sutaupyti laiko.
"Harmonijos klinikos" komanda susideda iš aukštos kvalifikacijos psichoterapeutų ir psichiatrų, kurie dirba kartu, kad suteiktų visapusišką pagalbą kiekvienam pacientui. Mes naudojame pažangiausius gydymo metodus, siekdami užtikrinti, kad kiekvienas pacientas gautų efektyviausią ir tinkamiausią pagalbą.
Nuolat sekame naujausius mokslinius tyrimus ir inovacijas depresijos gydymo srityje, kad galėtume pasiūlyti moderniausius ir veiksmingiausius gydymo metodus. Mes tikime, kad kiekvienas žmogus turi teisę į kokybišką psichikos sveikatos priežiūrą, ir esame pasirengę padėti jums šioje kelionėje.
Jei jaučiate depresijos simptomus arba norite sužinoti daugiau apie mūsų teikiamas paslaugas, nedvejodami susisiekite su "Harmonijos klinika". Mes esame čia, kad padėtume jums pasiekti geresnę psichikos sveikatą ir gyvenimo kokybę.