Įvadas
Vasario 16-oji - ypatinga data Lietuvos istorijoje, simbolizuojanti tautos laisvės troškimą ir valios išraišką. Šią dieną minima Lietuvos valstybės nepriklausomybė, paskelbta 1918 metais. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės aktas - ilgų metų tautos kovų už laisvę vainikas, kuriuo lietuvių tauta paskelbė pasauliui: „Būsim.“ Šis aktas tapo tautos valstybingumo, jo tęstinumo ir vienybės simboliu.
Tautos Kelias į Nepriklausomybę
XIX a. pabaigoje, susidarius moderniai lietuvių tautai, susiformavo ir supratimas, kad geriausias gyvenimo sąlygas tautai sudaro sava valstybė. Lietuvai autonomijos, t. y. žemesnės valstybingumo formos, buvo reikalauta 1905 m. gruodžio 5 d. Didžiojo Vilniaus Seimo priimtoje rezoliucijoje. 1914 m. Lietuvoje susikūrusi Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti tapo lietuvių politikos centru, rūpinosi krašto gyventojais, mokslo, kultūros reikalais, jos nariai įgavo vadovavimo patirties. Prasidėjęs I pasaulinis karas, Vokietijos okupacija lietuviams suteikė valstybingumo atkūrimo viltį.
1916 m. vasario 12-14 d. Berno lietuvių konferencijoje pirmą kartą buvo iškeltas Lietuvos nepriklausomybės reikalavimas. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Vilniuje vykusioje Lietuvių konferencijoje buvo priimta rezoliucija apie nepriklausomą valstybę, išrinkta Lietuvos Taryba, kuri iš esmės ruošė valstybingumo atkūrimą.
Vasario 16-osios Aktas: Istorinis Lūžis
Vasario 16 Aktas, Nepriklausomybės Aktas, - 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos aktas, kuriuo teisiškai atkurta Lietuvos valstybė. Priimtas remiantis tautų apsisprendimo teise, lietuvių tautos valia ir Lietuvių konferencijos nutarimu. Vasario 16 Aktas nustatė, kad valstybė bus demokratinė, jos sostinė - Vilnius. Numatė, kad valstybės santvarką nustatys Steigiamasis Seimas.
Vasario 16 Aktu buvo kreiptasi į Rusiją ir Vokietiją, kitas valstybes, jas informuojant apie Lietuvos valstybės atkūrimą ir bet kokių buvusių valstybinių ryšių nutraukimą. Vasario 16 Aktas buvo įteiktas Vokietijos okupacinės valdžios atstovams Lietuvoje, perduotas Vokietijos valdžios institucijoms.
Taip pat skaitykite: Apie jutimą ir suvokimą
Vasario 16 Aktas buvo pasirašytas Vilniuje, vadinamajame Štralio name (Didžioji gatvė 30, dabar Pilies gatvė 26, Signatarų namai), Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti patalpose. Lietuvos Tarybos posėdžiui pirmininkaujančio J. Basanavičiaus perskaitytas Aktas buvo priimtas vienbalsiai.
Iš Vasario 16 Akto signatarų atsiminimų žinoma, kad buvo pasirašyti du lygiaverčiai egzemplioriai: vieną jų saugojo J. Basanavičius, antrasis panaudotas darant jo faksimiles. Iki SSRS okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. jis buvo saugomas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos archyve; šių Aktų egzempliorių likimas nežinomas.
Dėl Vokietijos okupacinės valdžios cenzūros Vasario 16 Aktas buvo išspausdintas Lietuvos Aide nelegaliai. Be to, jo tekstas, pavadintas Nutarimu, buvo platinamas kaip atsišaukimas, paskelbtas Vokietijoje, laikraščiuose Vossische Zeitung ir Tägliche Rundschau.
Vasario 16-osios Akto Signatarai: Tautos Atstovai
Vasario 16-osios Akto signatarai - tai 20 drąsių ir vieningų asmenų, pasirašiusių istorinį dokumentą, atkūrusį Lietuvos valstybę. Tai buvo įvairių profesijų ir pažiūrų žmonės, kuriuos vienijo meilė Lietuvai ir siekis jai nepriklausomybės. Tarp jų buvo teisininkai, kunigai, gydytojai, mokytojai, visuomenės veikėjai.
Istorikas Vincas Trumpa 1988 m. vasario 16 d. apibūdino signatarus kaip: 1 prelatas, visuomenės ir valstybės veikėjas, profesorius, 1 inžinierius, 1 sociologas, ir spaudos darbininkai. Deja, tarp signatarų nebuvo nė vienos moters.
Taip pat skaitykite: Ramybės užtikrinimas daugiabučiuose: iššūkiai
Sudėties Lietuvos Taryba, pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, veikė 1917-1964 metais.
Kova už Nepriklausomybės Akto Įgyvendinimą
Prasidėjo kova dėl Nepriklausomybės Akto įgyvendinimo, paskelbtos valstybės kūrimo. Vasario 16 Akto įgyvendinimą lėmė palanki tarptautinė padėtis - Rusijos imperijos suirimas, aiškėjantis Vokietijos pralaimėjimas kare, tautų teisės į valstybingumą visuotinis pripažinimas. 1918 m. rudenį Vokietijai pralaimėjus I pasaulinį karą, Reichstagas pripažino tautų apsisprendimo teisę ir Lietuvai buvo leista sudaryti Vyriausybę, pereita nuo nepriklausomybės deklaravimo prie jos įgyvendinimo. 1920 m. gegužę Steigiamasis Seimas nustatė valstybės valdymo formą (demokratinė respublika).
Vasario 16-osios Minėjimas ir Atminimas
1919-1940 m. Nepriklausomybės Akto priėmimo diena minėta kaip valstybinė šventė, tradicija tapo ją pažymėti reikšmingu Lietuvai įvykiu. 1921 m. buvo atidarytas Karo muziejus, 1922 m. Steigiamasis Seimas paskelbė įstatymą dėl Lietuvos universiteto atidarymo, 1930 m. pradėti švęsti Vytauto Didžiojo metai.
Okupacijų metais Vasario šešioliktoji toliau švęsta išeivijoje, Lietuvoje minėta slapta, tą dieną nelegaliai keltos Lietuvos vėliavos. Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta, kad Vasario šešioliktoji yra Lietuvos valstybės atkūrimo diena.
Siekiant įprasminti Vasario 16-osios svarbą, Amerikos lietuviai 1962 m. vasario 16 d. surengė susitikimą su tuometiniu Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Džonu Fidželardu Kenedžiu, kuris užtikrino, kad nepripažins Lietuvos okupacijos.
Taip pat skaitykite: Apie Svarbiausią Viduramžių Asmenybę
Šiandien į Vilniaus miesto gatves išriedėjo autobusai, kuriuos puošia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų citatos. Signatarų mintys tarsi žinutės mums iš praeities, primenančios, kokia brangi Laisvė, kurią mes turime nuolatos puoselėti ir branginti.
Kovo 11-osios Akto Signatarai: Nepriklausomybės Atkūrimo Garantai
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais vadinami ne visi Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai, o tik tie, kurie 1990 m. kovo 11-ąją vardinio balsavimo metu „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Akto, balsavo - „už“ Lietuvos valstybės Nepriklausomybės atkūrimą. „Už“ balsavo 124 deputatai (jie ir vadinami Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais), susilaikė - 6, prieš nebalsavo nė vienas. Balsavimo rezultatai buvo paskelbti vėlų 1990 m. kovo 11-osios vakarą - 22.44 val.
Trys Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatai: Stasys Kašauskas, Nikolajus Medvedevas ir Mindaugas Stakvilevičius balsuoti „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ Akto negalėjo, nes tuo metu jau buvo išvykę į Maskvą.
Signataro vardas atsirado ne iš karto. Bene pirmą kartą teisės akte Kovo 11 d. Akto signataro vardas paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 26 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatų Kovo 11 d. Akto signatarų“, kuriuo vadovaujantis buvo nuspręsta sukurti ir pagaminti signataro ženklelį, pažymėjimo knygelę ir garbės raštą. Šie atminimo ženklai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams buvo įteikti 1993 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingo posėdžio metu, o apdovanotieji pradėti vadinti 1990 m. Kovo 11-osios akto signatarais.
Genealoginiai Signatarų Tyrimai
Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija atlieka signatarų genealoginius tyrimus. Leidžiami leidiniai, skirti Vasario 16-osios Akto Signatarų genealogijai, kurie domina vis naujas skaitytojų kartas. Šie leidiniai paremti kruopščiomis paieškomis archyvuose, bibliotekose, skaitmeninėje erdvėje. Nors signatarų kilmė ir biografijos yra ganėtinai žinomos, apie jų asmenybes paskleista ir prieštaringų, ir klaidinančių duomenų.