Psichologinis smurtas - tai klastingas ir destruktyvus reiškinys, paliekantis gilų randą žmogaus sieloje. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra psichologinis smurtas, kokios jo formos ir požymiai, kokį poveikį jis daro aukoms ir kaip svarbu atpažinti bei kovoti su šia smurto forma.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar įžeisti kitą žmogų, dažnai subtiliais būdais, kuriuos sunku pastebėti. Tai gali būti verbalinis ar neverbalinis elgesys, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą asmenį. Ši smurto forma nėra tokia akivaizdi kaip fizinis smurtas, nes ji nepalieka matomų žaizdų ar mėlynių. Tačiau psichologinis smurtas gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei.
Smurtas artimoje aplinkoje yra sisteminga prievarta, kurią vykdo esamas ar buvęs partneris, sutuoktinis, globėjas ar kitas artimas asmuo, siekiant įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Smurtas artimoje aplinkoje dažnai yra nematomas, neigiamas ar pateisinamas, o smurto žymės ne visada akivaizdžiai pastebimos. Svarbu suprasti, kad smurtas - tai ne tik fizinis kito žmogaus sužalojimas.
Jei jaučiatės žeminamas, kontroliuojamas ar menkinamas, tai nėra normalu. Turite teisę jaustis saugūs, verti ir gerbiami bet kokiuose santykiuose.
Psichologinio smurto formos ir požymiai
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiais būdais, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Nuolatinė kritika: Nuolatinis aukos kaltinimas, menkinimas, jos veiksmų ir sprendimų kritika. Smurtautojas nuolat sistemingai įžeidinėja, žemina, menkina savo auką, tuo kenkdamas jo/jos savivertei.
- Izoliavimas: Aukos atskyrimas nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių kontaktų, siekiant ją padaryti priklausomą nuo smurtautojo. Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius. Psichologinį emocinį smurtą taikantys asmenys siekia izoliuoti savo aukas nuo draugų ar artimųjų. Tai vyksta ne tik tiesiogiai liepiant nebendrauti, bet gali vykti ir labiau subtiliais būdais. Pavyzdžiui, prieš susitikimą su draugais, sukelti ginčą ir tokiu būdu stipriai įtakoti aukos emocinę būseną. Arba gali nemandagiai sutikti aukos šeimos narius, nekalbėti su jais, tokiu būdu pastatant smurtą patiriantį asmenį į frustruojančią situaciją. Taip pat gali nepagarbiai ir niekinančiai atsiliepti apie aukos draugus ir artimuosius. Smurtą patiriantis asmuo, norėdamas, išvengti tokių nemalonių emocijų, pradeda riboti pokalbius ar susitikimus su draugais ir artimaisiais, nustoja kviesti juos į svečius ir pan.
- Baimės sėjimas: Bauginimas, grasinimai, agresyvus elgesys, sukeliantis aukai baimę ir nerimą. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Menkinimas: Nuolatinis aukos žeminimas, jos vertės neigimas, įžeidinėjimai ir patyčios.
- Manipuliavimas: Aukos jausmų ir emocijų išnaudojimas, siekiant ją kontroliuoti ir paveikti. Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus. Dažnai taikoma forma, kai siekiama auką priversti suabejoti savo gebėjimais, atmintimi ar net faktais. Siekiama auką priversti suabejoti savo sveiku protu. Tai sukelia itin stiprų kognityvinį disonansą ir sekina psichologiškai, kerta per savivertę.
- Kontroliavimas: Aukos veiksmų, judėjimo, finansų ir socialinių kontaktų ribojimas. Psichologinis emocinis smurtautojas naudoja įvairias manipuliavimo taktikas, kad galėtų valdyti ir kontroliuoti. Tarkime, nuolat grasina skyrybomis, ima nekreipti dėmesio, ignoruoja, susilaiko nuo bet kokių meilės ženklų, tokių kaip apkabinimas, bučiniai, intymūs santykiai. Toks elgesys taikomas ypač tada, kai smurtaujantis žino, jog būtent tai skaudina kitą.
Kiti psichologinio smurto požymiai:
- Įtikinėjimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
- Suvaikinimas: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
- Tylėjimas: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
- Nenuoseklumas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo dažnai pats yra nenuoseklus arba tyčia keičia priimtas taisykles. Jo nuotaikos taip pat nenuspėjamos ir dažnai neadekvačios. Gali kaitaliotis nuo perdėto gerumo iki įniršio ir agresijos. Tampa neįmanoma nuspėti jo reakcijų, todėl smurtą patiriantis asmuo ima dvejoti, jam sunku apsispręsti, priimti sprendimus. Jis taip pat manipuliuoja ir jausmais - vieną akimirką gali atrodyti mylintis, kitą jau rėkti ir bauginti.
- Žeminimas viešai: Dar vienas psichologinio emocinio smurto požymis, kai asmuo yra žeminamas ar kritikuojamas viešai, peikiamos jo asmeninės savybės, gebėjimai. Kita vertus, tokios šmeižto kampanijos gali būti vykdomos ir už akių: žmogus yra apkalbamas, nuvertinamas, yra meluojama apie jo elgesį.
- Kaltės jausmo sukėlimas: Psichologinį emocinį smurtą taikantis asmuo sistemingai verčia savo auką jaustis kaltu, gėdina arba reikalauja elgtis taip, kad padarytų jį laimingu.
- Pykčio demonstravimas: Smurtautojas taip pat dažniausiai demonstruoja pyktį, nesistengia susivaldyti, nenori ir neieško tinkamų būdų ginčams išspręsti. Naudoja žodinę agresiją (čia taip pat priskiriamas ir rėkimas, šaukimas), kurią gali pastiprinti veido išraiškos, tam tikros kūno formos ar judesiai. Ir taip, išties, psichologinis emocinis smurtautojas dažniausiai nesuteikia emocinio palaikymo, atjautos, nerodo (dažnai neturi) empatijos.
- Persekiojimas: Jei partneris nuolat klausinėja apie moters buvimo vietą, telefono skambučius, pokalbius su kitais asmenimis, tikrina jos elektroninius laiškus ar žinutes jos mobiliajame telefone, tai - ne kas kita, o persekiojimas. Kaip ir pavydas, jis gali pasireikšti perdėtu moters kontroliavimu kiekviename žingsnyje, visiškai nepaliekant jai privatumo.
Visų šių psichologinio emocinio smurto metodų esmė yra sugriauti aukos pasitikėjimą savimi, kitais, sunaikinti savivertę ir gebėjimą autonomiškai tvarkytis gyvenime.
Kitos smurto formos
Nors šis straipsnis daugiausia dėmesio skiria psichologiniam smurtui, svarbu paminėti ir kitas smurto formas, kurios gali egzistuoti kartu:
- Fizinis smurtas: Tai tyčinis fizinės jėgos panaudojimas prieš asmenį, sąmoningai siekiant jį sužeisti ar sužaloti, padaryti neįgaliu ar nužudyti. Lengviausiai atpažįstama bei pripažįstama smurto forma yra fizinis smurtas. Fizinį smurtą atpažinti gali padėti fiziniai ženklai: mėlynės, sužalojimai, nudegimai, įkandimo žymės ir pan. Jei partneris supykęs smarkiai sugriebia, trenkia moteriai, stumdo, žnaibo, kitaip sukelia fizinį skausmą, tai - akivaizdus fizinės prievartos būdas.
- Ekonominis smurtas: Lietuvoje tik neseniai pradėta kalbėti apie ekonominį smurtą. Tai viena iš smurto šeimoje rūšių, kuri sukuria finansinę priklausomybę. Ne vien nuosavų, bet ir partnerės pajamų kontroliavimas be pilno abipusio sutarimo, liepimas atiduoti partnerės uždirbamus pinigus ir reikalavimas atsiskaityti už kiekvieną pirkinį, draudimas moteriai dirbti ar net studijuoti, įgyti profesiją - ekonominio smurto požymiai. Tokiais veiksmais partneris apriboja moters veikimo galimybes ir neleidžia būti savarankiška. Be to, visuomenėje dar vis paplitęs moters, kaip „namų židinio sergėtojos“ stereotipas, kai ji vienintelė yra neva atsakinga už namų priežiūrą - taip pat ekonominio smurto apraiška.
- Seksualinis smurtas: Seksualinis smurtas yra kėsinimasis ne tik į asmens gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamumą, bet ir socialinę laisvę, asmenybės garbę ir orumą. Jei partneris ar sutuoktinis verčia moterį lytiškai santykiauti ar užsiimti jai nepriimtina lytinių santykių forma be moters sutikimo, tai - seksualinis smurtas. Mūsų visuomenėje vis dar galima pastebėti egzistuojančią socialinę normą, kad neva moters pareiga yra visokeriopai patenkinti vyrą, ypač jei pora yra susituokusi.
- Pasyvus smurtas (nepriežiūra): Pasyvus smurtas dar vadinamas nepriežiūra. Nepriežiūra - nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ir neįgalieji. Fizinė nepriežiūra - kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių. Medicininė - kai nesirūpinama sveikata, nesuteikiama pagalba susirgus. Pedagoginė - kai vaikas nemokomas, neleidžiamas į mokyklą.
Psichologinio smurto poveikis
Psichologinis smurtas yra rimta problema, kuri gali turėti ilgalaikių ir neigiamų pasekmių žmogaus gyvenimui. Jis gali sukelti:
- Emocines problemas: Stresą, nerimą, depresiją, panikos atakas, savivertės sumažėjimą, kaltės jausmą, bejėgiškumą.
- Fizines problemas: Nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus, nuovargį, imuninės sistemos susilpnėjimą. Psichologinio smurto atveju galite patirti stresą, nerimą, depresiją, nemigą, galvos skausmus, virškinimo sutrikimus ar kitas problemas.
- Socialines problemas: Izoliaciją, sunkumus kuriant ir palaikant santykius, pasitikėjimo kitais žmonėmis praradimą.
- Psichologines traumas: Potrauminio streso sindromą (PTSS), disociaciją, atminties ir koncentracijos sutrikimus.
- Savižudybės riziką: Ypač sunkiais atvejais, kai auka jaučiasi visiškai bejėgė ir neturi vilties.
Psichologinis smurtas gali paveikti jūsų požiūrį į save ir savo gyvenimą. Galite prarasti savo pasitikėjimą, savo tikslus, pomėgius arba vertybes. Tačiau jūs nesate tai, ką smurtautojas sako, kad jūs esate. Jūs esate vertingas, stiprus, gabus ir nuostabus žmogus, kuris turi teisę būti laimingas ir mylimas.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Kaip atpažinti ir reaguoti į psichologinį smurtą?
Svarbu atpažinti, kad prieš jus psichologiškai smurtaujama. Tai gali būti sunku padaryti, nes psichologinis smurtas dažnai yra paslėptas, subtilus ir manipuliuojantis. Tačiau žinodami apie įprastą elgesį, susijusį su psichologiniu emociniu smurtu, galime jį atpažinti. Atminkite, jog šis smurtinio elgesio modelis yra skirtas kontroliuoti ir manipuliuoti kito žmogaus emocijomis, savigarba ir psichologine psichine gerove.
Ką daryti, jei patiriate psichologinį smurtą:
- Pripažinkite, kad tai nėra jūsų kaltė: Svarbu suprasti, kad smurtas niekada nėra pateisinamas, ir jūs nesate atsakingi už smurtautojo elgesį.
- Pasitarkite su patikimu žmogumi: Psichologinis smurtas gali būti verčiantis jaustis labai vienišai ir izoliuotai nuo aplinkos. Jūs galite jaustis, kad niekas jūsų nesupranta, nesirūpina arba netiki jumis. Tačiau jūs nesate vieni ir jūs nesate kaltas. Galite ieškoti paramos ir pagalbos pasitardami su draugais, šeimos nariais, kolegomis, mokytojais, gydytojais, psichologu ar kitu patikimu žmogumi, kuris gali jus išklausyti, patarti, palaikyti ir padėti.
- Nustatykite ribas: Jūs turite teisę pasakyti „ne”, atsisakyti arba nutraukti bet kokį bendravimą, kuris jums yra skausmingas, žeminantis arba kenksmingas.
- Rūpinkitės savimi: Jūs galite padėti sau, rūpindamiesi savo sveikata ir gerove, pavyzdžiui, maitindamiesi sveikai, miegodami pakankamai, vengdami alkoholio, narkotikų ar kitų medžiagų, kurios gali pabloginti jūsų būklę.
- Kreipkitės į specialistus: Gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte susidoroti su jo padariniais, atkurti savo emocinę pusiausvyrą, išspręsti problemas ir pagerinti gyvenimo kokybę. Ilgalaikio emocinio smurto žala daugiau nei akivaizdi: sistemingai griaunama jį patiriančiojo savivertė, atimamas gebėjimas veikti, planuoti ateitį, priimti sprendimus, kartais žmogus atribojamas ir nuo socialinės aplinkos.
Psichologinis smurtas darbe
Psichologinis smurtas darbe - tai sisteminis, dažnai pasikartojantis žeminantis, menkinantis, bauginantis ar kitaip emociškai žalojantis elgesys, nukreiptas į konkretų darbuotoją. Šis elgesys gali būti tiek atviras, tiek subtilus, tačiau jis visuomet turi neigiamą poveikį darbuotojo emocinei būklei, sveikatai ir gebėjimui dirbti.
Psichologinio smurto formos apima nuolatinę nepagrįstą kritiką, ignoravimą, grasinimus, psichologinį spaudimą, sarkazmą, apkalbas ar net darbo užduočių keitimą su tikslu pažeminti darbuotoją.
Nors išoriškai psichologinis smurtas darbe gali atrodyti kaip „įprasti konfliktai“, skirtumas tas, kad smurtas yra sistemingas, tikslinis ir žeidžiantis. Todėl svarbu žinoti ne tik kaip jį atpažinti, bet ir kokių veiksmų imtis - čia labai padeda įvairūs mobingo prevencijos mokymai, kurie moko atpažinti smurto požymius ir efektyviai reaguoti.
Kaip atpažinti psichologinį smurtą darbe?
Atpažinti psichologinį smurtą darbe kartais nėra paprasta, nes jis dažnai slepiasi už „griežtos kontrolės“, „kritikos dėl rezultato“ ar „emocingos komunikacijos“ kaukės. Tačiau tam tikri požymiai gali signalizuoti, kad tai daugiau nei įprasti darbo nesutarimai.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Dažniausi psichologinio smurto požymiai:
- Nuolatinė, nepagrįsta kritika: Kai darbuotojo darbas kritikuojamas net ir tada, kai jis atliktas gerai, o klaidos akcentuojamos neproporcingai.
- Izoliavimas: Darbuotojas neįtraukiamas į susitikimus, svarbius el. laiškus, jam nesuteikiama informacija, būtina darbui.
- Emocinė manipuliacija ir spaudimas: Nuolatinis priminimas apie „pakaitinį darbuotoją“, spaudimas dirbti viršvalandžius grasinant atleidimu, užduočių skyrimas su neįmanomais terminais.
- Tyčiojimasis, menkinimas: Sarkastiški komentarai, pašaipos, užgaulūs pravardžiavimai ar darbuotojo viešas žeminimas prieš kolegas.
- Sąmoningas trukdymas dirbti: Darbuotojui nuolat skiriamos nereikalingos užduotys, sumažinamos jo pareigos, atimamos atsakomybės be paaiškinimo.
Jeigu patiriate keletą iš šių elgesio formų, greičiausiai susidūrėte su psichologiniu smurtu darbe.
Kur kreiptis dėl psichologinio smurto darbe?
Norint sustabdyti ar užkirsti kelią psichologiniam smurtui, svarbu žinoti, kokios institucijos gali padėti.
Vidaus pagalbos kanalai:
- Tiesioginis vadovas: Jei vadovas nėra smurto šaltinis, pirmasis žingsnis - su juo pasikalbėti. Aiškiai įvardykite, kas vyksta, ir ko tikitės.
- Personalo skyrius (HR): Personalo specialistai turi užtikrinti darbo aplinkos saugumą. Jie gali pradėti vidinį tyrimą, tarpininkauti, pasiūlyti sprendimus.
- Darbo taryba arba profesinė sąjunga: Jei priklausote profesinei sąjungai - pasinaudokite jų teisine pagalba. Sąjunga gali atstovauti jus derybose su darbdaviu.
Išorinės institucijos:
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI): Galite pateikti skundą dėl netinkamos darbo aplinkos ar darbdavio neveikimo. VDI gali atlikti tyrimą įmonėje.
- Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba: Jei smurtas susijęs su diskriminacija (pvz., dėl lyties, amžiaus, tautybės), tarnyba vertina, ar pažeistos žmogaus teisės.
- Darbo ginčų komisija: Jei patyrėte žalą, sumažėjo darbo užmokestis ar buvote neteisėtai atleistas, šis kanalas leidžia greitai spręsti ginčus.
- Teismas: Jei kitos priemonės nepadeda - galima kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ar darbo sutarties nutraukimo dėl darbdavio kaltės.
- Psichologinė pagalba: Daugelis savivaldybių ar NVO siūlo nemokamas ar kompensuojamas konsultacijas. Jos būtinos, jei jaučiate ilgalaikį emocinį poveikį.
Kaip pasiruošti kreipimuisi?
Prieš kreipiantis pagalbos, svarbu tinkamai pasiruošti. Tai padės jūsų skundą pagrįsti įrodymais ir padidins galimybę sulaukti realios pagalbos.
Reikalingi dokumentai ir veiksmai:
- Fiksuokite visus incidentus: Kiekvieną kartą užsirašykite datą, laiką, kas vyko, kas dalyvavo.
- Saugokite įrašus: El. laiškai, žinutės, susitikimų įrašai, kuriuose matomas smurtinis elgesys.
- Pasikalbėkite su kolegomis: Liudytojai gali padėti pagrįsti jūsų pasakojimą.
- Kreipkitės į gydytoją: Jei smurtas turėjo poveikį sveikatai - psichologo ar šeimos gydytojo išvada padės teisiniame procese.
Ką daryti, jei niekas nesiima veiksmų?
Jei informavote vadovybę ar HR, bet nieko nevyksta - tai signalas, kad darbdavys ignoruoja savo įstatyminę pareigą. Tokiu atveju:
- Pateikite oficialų skundą VDI.
- Pasitarkite su profesine sąjunga ar darbo ginčų komisijos atstovu.
- Kreipkitės į žiniasklaidą ar NVO - kai kuriais atvejais viešumas padeda pasiekti teisingumą.
Kaip apsaugoti save psichologiškai?
Nepamirškite - svarbiausia jūsų sveikata ir savijauta. Psichologinis smurtas darbe gali ilgainiui paveikti ne tik emocijas, bet ir fizinę sveikatą.
Rekomendacijos:
- Kalbėkitės su artimaisiais - atviras pokalbis padeda sumažinti izoliacijos jausmą.
- Neleiskite smurtui tapti norma - atpažinę smurtą, reaguokite iškart. Kuo anksčiau, tuo lengviau jį sustabdyti.
- Ieškokite profesionalios pagalbos - psichologas ar psichoterapeutas padės įvertinti situaciją ir stiprinti emocinį atsparumą.
Smurtautojo portretas
Smurtautojai dažnai neturi empatijos ir atjautos kitam. Dažnai patys buvo įvairaus smurto liudininkai ar aukos. Tokie asmenys gali turėti įvairių asmenybės ypatumų, pavyzdžiui, būti paranojiškos, antisocialios, narcistiškos. Šią smurto rūšį gali taikyti ir nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, siekiantys nusikratyti atsakomybės ar ją perkelti kitam. Taip pat ir asmenys su žema saviverte - tam, kad ją pasikeltų, jiems reikia nuvertinti, pažeminti, įskaudinti kitą.
Smurtautojai (vyrai ar moterys) nebūtinai iškart parodo savo juodąją pusę. Pažinties pradžioje jie gali atrodyti net per geri, kad būtų tiesa. Tačiau subtilūs gresiančio smurto požymiai dažnai matosi jau nuo pat pradžių, tačiau žmonės dėl įsimylėjimo, pasikeitusios psichikos būsenos gali praignoruoti, nepastebėti. Kartais nebūtinai vien dėl to, kai kada ir todėl, kad nėra išmokę pastebėti subtilaus ribų peržengimo arba visam tam atsispirti.
Geltonos vėliavėlės, į kurias verta atkreipti dėmesį santykių pradžioje:
- Žmogus niekaip nesugeba atsiprašyti ir pripažinti savo klaidos. O jei atsiprašo kita pusė - šis žmogus nesugeba priimti atsiprašymo. Gaunasi taip, kad kaltas visada tik vienas žmogus ir ta kaltė yra tokia nežmoniška, kad net neįmanoma atleisti.
- Santykių pradžioje pasireiškiantis infantilumas, kai vienas žmogus yra net labai priklausomas nuo kito emociniu, finansiniu ir kitais lygmenimis, vienam susitvarkyti niekaip neišeina arba žmogus ieško tokios antros pusės, kuri nuo jo/jos būtų priklausoma. „Aš be tavęs negaliu“ skamba romantiškai, bet iš tiesų yra sutrikusiai.
- Impulsyvumas, itin greiti sprendimai ir dideli emociniai svyravimai - impulsyvus pyktis ar liūdesys.
- Labai svarbu stebėti, kaip žmogus elgiasi su kitais - restorano padavėjais, viešbučių administratoriais ir pan.
- Jei žmogus ima pasakoti apie savo buvusius santykius, tai reikia suprasti, kad jis pasakoja ne apie buvusius partnerius, o apie save. Jei girdite, kad visos ar visi buvę partneriai buvo psichai, išprotėję, visada buvau nesuprasta/nesuprastas ir pan. - reikia suprasti, kad žmogus pasakoja apie save ir įtempti ausis.
- Itin didelis susižavėjimas ir to reiškimas nuo pat pirmų dienų taip pat gali signalizuoti apie bėdą ir vėliau tapti nuosavybės jausmu.
Tačiau svarbiausia - neignoruoti savo nuojautos bei patiriamo vidinio nepatogumo, lyg jausmo, kad čia kažkas ne taip. Visi kiti signalai tampa tik pagalbiniais, tačiau visa esmė - kaip jaučiamės šalia žmogaus. Mūsų psichika siunčia pirmąjį pavojaus signalą, kuris pasireiškia kaip vidinis nepatogumas ir pajutimas, kad viskas nėra iki galo normalu.
tags: #subtilus #psichologinis #smurtas