Depresija - tai psichikos sutrikimas, kurį reikia diagnozuoti ir gydyti. Tai nėra tiesiog bloga nuotaika, nenoras, tingėjimas ar valios trūkumas, bet rimta liga, galinti baigtis mirtimi, jei negydoma. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos paveldėjimo aspektus, formas ir gydymo būdus, siekiant atkreipti dėmesį į šios ligos svarbą ir būtinybę kreiptis pagalbos.
Įžanga
Depresija - labai paplitęs sutrikimas, kuris, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2020 metais pasaulyje buvo antra pagrindinė negalės priežastis po išeminių širdies ligų. Tai nuotaikos (afektinis) sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu pasitenkinimu, interesų praradimu ir energijos išsekimu. Depresija yra rimta ir dažna liga, kurios paplitimas siekia 6 proc.
Depresijos priežastys
Tiek depresija, tiek kiti nuotaikos sutrikimai sąlygojami daugelio priežasčių:
- Genetiniai veiksniai - paveldėjimas: Tai svarbus, bet ne vienintelis veiksnys. Paveldėtas polinkis sirgti dar nereiškia, kad liga būtinai užklups.
- Organizmo fiziologinės ypatybės: Tam tikrų neuromediatorių (noradrenalino, serotonino) kiekio, jų išsiskyrimo sutrikimai. Neuromediatoriai - tai junginiai, kurie sintetinami nervinėse ląstelėse (neuronuose), t. y. fermentai, kofaktoriai ir substratai.
- Gyvenamosios aplinkos veiksniai: Skurdas, smurtas ir kt.
- Įvairios kitos ligos: Nepagydoma ar lėtinė kita liga.
- Apsinuodijimai: Kai kuriomis medžiagomis.
- Psichologinės ir socialinės problemos: Artimųjų netektis, artimųjų ligos, darbo praradimas, ilgalaikė bedarbystė, lėtinė liga, skyrybos, nuolatinė įtampa, nesaugumas, ilgalaikis stresas ir kt.
Paprastai depresiją sukelia ne viena, o kelios priežastys. Depresijos pagrindas - tai neuromediatorių (serotonino ir noradrenalino) apykaitos sutrikimas, jų sumažėjimas. Tai vyksta nervinėse ląstelėse.
Depresijos simptomai ir požymiai
Beveik visais atvejais pasireiškia tokie depresijos simptomai/požymiai:
Taip pat skaitykite: Vidutinė ir sunki depresija: gidas
- Sumažėjusi dėmesio koncentracija.
- Kaltės jausmas.
- Sumažėjęs pasitikėjimas savimi.
- Pesimistinės mintys apie ateitį.
- Savižudiškos mintys ar veiksmai.
- Miego ir apetito sutrikimai.
Depresijai būdingos įvairios formos, kartais vietoj liūdesio gali pasireikšti nerimas, kai kurie pacientai pradeda gausiai vartoti alkoholį, kitas psichotropines medžiagas, kiti būna irzlūs ir pan.
Pagrindinės depresijos formos
Didžioji depresija: Ji pasireiškia tokiais simptomais/požymiais:
- Prislėgta, liūdna nuotaika. Kartais, ypač vaikams - irzli nuotaika. Nuotaika būna didžiąją dienos dalį, beveik kasdien.
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas bet kokia veikla.
- Svorio pokyčiai - sumažėjimas ar padidėjimas.
- Miego sutrikimai - mieguistumas arba nemiga.
- Kasdieninis nuovargis.
- Nepaaiškinamas arba kliedesinis kaltės jausmas, savęs nuvertinimas.
- Sumažėjusi dėmesio koncentracija, kūrybiškumas.
- Savižudiškos mintys ir ketinimai, kartais - mėginimas žudytis.
Somatinio tipo depresija: Šiai formai būdingesni organizmo simptomai/pokyčiai, kurie kartais painiojami su kitomis ligomis:
- Sumažėję interesai ir pasitenkinimas.
- Ankstesnis nubudimas rytais (dviem valandom ir daugiau).
- Susilpnėjusi reakcija į įvairius išgyvenimus.
- Požymiai sunkesni rytais.
- Apetito sumažėjimas ir svorio kritimas.
- Lytinio aktyvumo sutrikimas.
- Širdies ritmo sutrikimai, skausmas širdies plote, nerimas, mirties baimė (kardialinė depresijos forma).
- Galvos skausmas, baimė išprotėti, nerimas (cefalginė depresija).
- Virškinamojo trakto sutrikimai, vidurių užkietėjimai, pilvo skausmai, liežuvio skausmas (abdominalinė depresijos forma).
Melancholinio tipo depresija: Jai būdingi šie simptomai/požymiai:
- Interesų ir pasitenkinimo įvairia veikla sumažėjimas (būtinas požymis).
- Silpna ir nepakankama reakcija į malonius dirgiklius (būtinas požymis).
- Kiti, nebūtini simptomai: liūdna nuotaika, ryškesnė rytais, ankstesnis nubudimas rytais, apetito sumažėjimas ir svorio kritimas, nepagrįstas kaltės jausmas.
Depresijos sunkumo laipsniai ir diagnostika
Depresija skirstoma į lengvą, vidutinio sunkumo ir sunkią. Kartais sunki depresija gali turėti psichozės simptomų - kliedesių, haliucinacijų. Depresijos diagnozė patvirtinama, kai minėti požymiai pasireiškia nuolat, ne mažiau nei dvi savaites.
Taip pat skaitykite: Kaip atskleisti negalią slepiančią asmenybę?
- Lengvos depresijos epizodas: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiškiausių depresijos simptomų (liūdna nuotaika, sumažėję interesai ir pasitenkinimas, padidėjęs nuovargis) ir mažiausiai 2 kiti įprasti simptomai. Nė vienas simptomas neturi būti stipriai išreikštas. Minimali viso epizodo trukmė 2 savaitės.
- Vidutinio sunkumo depresija: Turi būti mažiausiai 2 iš trijų tipiškų lengvos depresijos simptomų ir mažiausiai 3 kiti simptomai. Minimali viso epizodo trukmė apie 2 savaitės.
- Sunkios depresijos epizodas be psichozės simptomų: Turi būti 3 tipiški simptomai, būdingi lengvos ir vidutinio sunkumo depresijos epizodams, ir mažiausiai 4 kiti simptomai, kurių keletas turi būti sunkaus laipsnio. Depresijos epizodas turi trukti mažiausiai 2 savaites, bet jeigu simptomai yra labai sunkūs, o pradžia labai staigi, diagnozė gali būti nustatyta per trumpesnį nei 2 savaičių laikotarpį.
- Sunkios depresijos epizodas su psichozės simptomais: Kliedesiams paprastai būdinga nusidėjimo, nuskurdimo, neišvengiamos nelaimės idėjos, savikaltos, nuostolio, nihilistinis kliedesiai. Klausos arba uoslės haliucinacijoms būdingi šmeižiantys, kaltinantys balsai ir atmatų, puvimo arba mėsos irimo kvapai.
Depresijos gydymas
Depresijos gydymas priklauso nuo depresijos formos, paciento amžiaus ir pageidavimų. Depresija yra sunkiai pagydoma liga, dažnai galimi jos pasikartojimai (atkryčiai/recidyvai). Tai liga visam gyvenimui. Dažnai siekiama ne išgydyti depresiją, bet pasiekti ligos simptomų/požymių išnykimo.
Depresija gydoma:
- Antidepresantais: Gydymas ilgas, apie 2-3 mėnesiai, juos reikia vartoti net kai depresijos požymiai praeina.
- Psichoterapija: Dažnai tai yra pagalbinis metodas, jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiryžimo, tačiau įdėjus pastangų psichoterapija būna labai efektyvi.
- Kitais metodais: Magnetiniai, elektriniai gydymo metodai, miego ribojimas, šviesos terapija ir kt.
- Socialinė pagalba: Paciento, jo artimųjų mokymas.
Depresijos formos pagal eigą
- Tipiškas depresijos epizodo eigos modelis: Jį yra pateikęs D.J. Kupferis su kolegomis. Šiame modelyje yra išskirtos 3 ligos stadijos:
- Ūminė fazė- laikotarpis nuo epizodo pradžios iki atoslūgio pradžios (60% sergančiųjų ūminė depresijos fazė tęsiasi iki 6 mėnesių, 30% - iki metų). Gydymas palengvina ir sutrumpina šią fazę.
- Pasikartojantis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas diagnozuojamas tada, jeigu depresija kartojasi, o kitokių afektinių sutrikimų nėra. Depresijos epizodų pradžia, sunkumas, trukmė ir dažnis labai įvairūs. Pirmasis epizodas dažniausiai prasideda vėliau nei dvipolio afektinio sutrikimo metu, amžiaus vidurkis tarp 40 ir 50 metų amžiaus, nors 55 % pacientų prasideda iki 25 metų. Atskiri epizodai tęsiasi nuo 3 iki 12 mėnesių (vidutiniškai 6 mėnesius).
- Pasikartojantis trumpalaikis depresinis sutrikimas: Šis sutrikimas pasireiškia trumpomis depresijomis, kurių trukmė- mažiau nei dvi savaitės (vidutiniškai 2-3 dienos) ir kurios pasitaiko kartą per mėnesį (dažniausiai 8 ir daugiau depresijų per metus). Diagnozei patvirtinti užtenka 4 depresijų per metus. Ši forma dar vadinama greito ciklo afektiniu sutrikimu.
- Sezoniškumas: Daliai kartotinių afektinių sutrikimų svarbus sezoniškumas. Nustačius sezoniškumą galima lengviau prognozuoti sutrikimo ciklą, skirti visapusiškesnį gydymą, vykdyti tikslesnę profilaktiką. Pagal šiuos kriterijus skiriama žiemos tipo depresija, prasidedanti rudens-žiemos laikotarpiu, o pavasarį praeinanti.
Diferencinė diagnostika
- Ciklotimija: Dar vadinama švelniuoju dvipoliu sutrikimu. Šių pacientų giminės dažniai serga dvipoliu afektiniu sutrikimu. Ciklotimija - tai nuolatinė nestabili nuotaika su daugybe besikeičiančių lengvos depresijos ir lengvo pakilumo tarpsnių.
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Vaikams ši depresija trunka ne trumpiau kaip metus, o suaugusiems - ne trumpiau kaip 2 metus.
Depresijos išeitys ir prevencija
Depresijos išeitys yra itin skaudžios: lėtinė forma, savižudybė (50 proc. depresija sergančiųjų bando žudytis, o 10-15 proc. nusižudo), lėtinės ar nepagydomos depresijos atsiradimas, trukdo kasdieninei veiklai.
Statistiniais duomenimis, apie 10 procentų gyventojų patiria ilgiau ar trumpiau trunkančias depresines būsenas, o prie jų priskyrus ir švelnias, dažniausiai neatpažintas depresijas, būtų jau apie 25 procentus. Svarbu kuo anksčiau pastebėti ligos pradžią, nes nuo simptomų pasireiškimo ir gydymo pradžios intervalo priklauso gydymo efektyvumas.
Būkime dėmesingi sau ir kitiems. Nenumokime ranka į depresijos simptomus, ieškokime pagalbos, kad paskui nesistebėtumėme, kai vienas ar kitas žmogus tiesiog pasitraukia iš mūsų tarpo.
Taip pat skaitykite: Nemigos sprendimas: sunki antklodė
Šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai nėra depresijos formos, svarbu juos paminėti, nes jie gali turėti panašių simptomų ir dažnai painiojami.
- Šizofrenija: Tai lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai.
- Šizoafektinis sutrikimas: Turi šizofrenijos (mažiau išreikštų) ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų.
- Šizotipinis sutrikimas: Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Šių sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais.
Naujausi tyrimai ir gydymo pažanga
Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų.
Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika. Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais.
Kuriami nauji antipsichotiniai vaistai, kuriais siekiama sumažinti šalutinį poveikį ir pagerinti simptomų kontrolę. Tobulinami ir plėtojami psichosocialiniai metodai, tokie kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), šeimos intervencijos ir socialinė reabilitacija, siekiant pagerinti pacientų gyvenimo kokybę ir sumažinti simptomus.
Gyvenimo būdo įtaka psichikos sveikatai
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią:
- Subalansuota mityba.
- Fizinis aktyvumas.
- Streso valdymas.
- Socialinė parama.
- Reabilitacija ir užimtumo terapija.
- Miego kokybė.
Ankstyvieji požymiai ir prevencija
Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamas gydymas gali padėti sumažinti simptomų sunkumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Ankstyvieji šizofrenijos požymiai gali būti subtilūs, tačiau juos atpažinus laiku, galima greičiau suteikti reikiamą pagalbą. Vienas iš pirmųjų požymių - socialinės izoliacijos atsiradimas, kai žmogus pradeda vengti bendravimo su artimaisiais ar draugais. Taip pat gali pasireikšti emocijų pokyčiai, pavyzdžiui, emocijų išblėsimas arba netinkamos emocinės reakcijos. Kiti ankstyvieji požymiai apima mąstymo sutrikimus, kai žmogui tampa sunku susikoncentruoti, logiškai mąstyti ar priimti sprendimus.