Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su emociniais sunkumais, o viena dažniausių psichikos sveikatos problemų yra depresija. Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu, tai trukdo kasdieniam gyvenimui. Nors dažnai ji painiojama su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika, iš tikrųjų tai kur kas rimtesnė būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą. Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvos iki sunkios. Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti vidutinės ir sunkios depresijos simptomus, kokios gali būti priežastys ir kodėl svarbu kreiptis pagalbos.
Kas yra Depresija?
Depresija (lot. depressio) - liguistai prislėgta nuotaika. Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, kai žmogus praranda gebėjimą džiaugtis, motyvaciją ir susiduria su nuolatiniu liūdesiu ar beviltiškumo jausmu. Tai nėra paprastas blogos nuotaikos periodas - ši liga paveikia tiek emocinę būseną, tiek fizinę savijautą, mąstymą ir elgesį. Šia liga sergantys žmonės dažnai įvardija, kad niekas jų nedomina, kad yra pasidarę bejausmiai, išgyvena dėl savo būsenos, prisimindami kokie yra buvę anksčiau. Tai šiek tiek skiriasi nuo apatiškos būsenos, nes esant pastarajai - žmogus nieko nejaučia.
Sunkia depresija gali smarkiai sutrikdyti žmogaus gebėjimą normaliai gyventi: atlikti kasdienes užduotis, dirbti, palaikyti santykius ar net pasirūpinti savimi. Dažnai ši būklė vystosi pamažu, tačiau kartais simptomai atsiranda staiga - po stipraus streso ar trauminių įvykių.
Dažniausi Depresijos Simptomai
Depresija - sudėtinga būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kiekvienam pasireikšti skirtingai. Vieniems tai - nuolatinis liūdesys ir apatija, kitiems - stiprūs fiziniai pojūčiai, trukdantys normaliai gyventi. Dėl šios įvairovės neretai depresija lieka neatpažinta ilgą laiką.
Taip pat skaitykite: Kaip atskleisti negalią slepiančią asmenybę?
Pagrindiniai Depresijos Požymiai:
- Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje.
- Malonumo jausmo praradimas.
- Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas.
Kiti dažni depresijos simptomai:
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi.
- Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža.
- Pesimizmas dėl ateities.
- Sutrikęs miegas. Dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, reikėtų atkreipti dėmesį į ankstyvus prabudimus, dažnai keliomis valandomis prieš įprastą prabudimo laiką.
- Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
- Mintys apie savižudybę, neretai peraugančios į realius veiksmus.
- Socialinė izoliacija - nenoras bendrauti su aplinka bei jos vengimas.
Depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai. Depresijos požymiai - tai ne tik liūdesys. Dažniausiai žmogus jaučia nuolatinį nuovargį, motyvacijos stoką, pasikeitusius miego ar valgymo įpročius, praranda susidomėjimą veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
Emocinė Būsena
Vienas pirmųjų ženklų, rodantis galimą depresiją, yra emocinės būsenos pokyčiai. Dažniausiai pastebima:
- Nuolatinis liūdesys, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.
- Motyvacijos praradimas - veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, ima nebedžiuginti.
- Padidėjęs dirglumas, vidinis nerimas, jautrumas aplinkai.
- Kaltės ar bevertiškumo jausmas, dažnai be aiškios priežasties.
- Atsiribojimas nuo pasaulio tarsi stebint gyvenimą iš šalies.
Kognityviniai Simptomai
Depresija dažnai paveikia ir mąstymą, gebėjimą susikaupti, priimti sprendimus:
- Sunku susikaupti net atliekant paprastas užduotis.
- Lėtesnis mąstymas, sunku apdoroti informaciją ar planuoti.
- Neigiamos mintys apie save, ateitį, beviltiškumo pojūtis.
- Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę (tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis pagalbos).
Elgesio Simptomai
Depresija veikia ne tik tai, ką žmogus jaučia ar galvoja, bet ir kaip jis elgiasi. Dažnai pastebima:
Taip pat skaitykite: Gydymo galimybės
- Atsitraukimas nuo artimųjų, socialinių kontaktų vengimas.
- Pomėgių atsisakymas, mažėjantis aktyvumas.
- Sumažėjusi motyvacija darbe.
- Miego ir valgymo įpročių pokyčiai.
- Gyvenimo ritmo sulėtėjimas arba atvirkščiai - nerimastingas elgesys.
Fiziniai Simptomai
Nors depresija - psichikos sutrikimas, ji dažnai pasireiškia kūno signalais, tokiais kaip:
- Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas.
- Galvos, nugaros, raumenų skausmai be aiškios medicininės priežasties.
- Virškinimo sutrikimai (pilvo skausmai, pykinimas, apetito pokyčiai).
- Miego sutrikimai: nemiga, dažnas nubudimas naktį arba padidėjęs mieguistumas.
- Nusilpusi imuninė sistema - dažnesni peršalimai ar kiti negalavimai.
Depresijos Formos
Psichiatrijoje depresija pagal savo forma skirstoma į: endogeninę ir egzogeninę depresijas.
Endogeninė Depresija
Endogeninės kilmės depresija, kitaip dar vadinama biologinės kilmės depresija, atsiranda be išorinės priežasties. Manoma, kad endogeninė depresija kyla dėl serotonino ir noradrenalino apykaitos sutrikimų. Šios depresijos susiformavimui taip pat didelę įtaką turi paveldimumas. Endogeninės depresijos dominuojantys bruožai: prislėgta nuotaika, sulėtėjęs mąstymas ir prislopinti judesiai (depresinė triada).
- Prislėgta nuotaika - pasireiškia vitaliniu liūdesiu. Ši būsena neleidžia žmogui adekvačiai vertinti situacijos, visas jų gyvenimas atrodo beviltiškas. Ši emocija yra pastovi ir trunkanti ilgą laiko tarpą. Žmonių, sergančių depresija, poreikiai susiaurėja, jų niekas nebedomina. Tokie klientai dažnai linkę kaltinti save, įvardija, jog yra našta ne tik sau, bet ir kitiems.
- Sulėtėjęs mąstymas - kitas endogeninės depresijos požymis, atsispindintis minčių raiškoje. Tokie klientai kalba lėtai, su dideliais tarpais tarp žodžių, būdingi gilūs atodūsiai, dažnai sunku nupasakoti savo jaučiamą būseną.
- Prislopinti judesiai - tiesiogiai koreliuoja su prislopinta psichika. Tai pasireiškia eisenoje arba atliekant bet kokius kasdieninius darbus. Tokie klientai į kabinetą įžengia lėtai, atrodo, kad kiekvienas judesys jiems reikalauja didelių pastangų. Konsultacijos metu ilgą laiką gali išsėdėti vienoje pozicijoje.
Kiti būdingi bruožai:
- Miego sutrikimai - sunku užmigti, dažnai prabundama anksti ryte ir nebeužmiegama. Pats miegas būna nekokybiškas, girdimi menkiausi garsai. Skundžiamasi nuovargiu net ir po nakties poilsio.
- Valgymo sutrikimai - sumažėja apetitas, ilgainiui pradeda kristi svoris. Kartais pasireiškia perdėtas valgymas (dažniau būdingas nerimo fone).
- Koncentracijos sutrikimai - sunku išlaikyti dėmesį įprastose kasdieninėse veiklose. Dažnai skundžiamasi, kad sunku prisiminti informaciją arba greitai pamirštama. Sunku priimti sprendimus.
- Mintys apie savižudybę, neretai peraugančios į realius veiksmus.
- Socialinė izoliacija - nenoras bendrauti su aplinka bei jos vengimas.
- Motyvacijos nebuvimas ne tik darbinėse veiklose, bet taip pat prarandamas susidomėjimas pomėgiams.
- Sumažėja libido - susilpnėja lytinis potraukis, moterims atsiranda frigidiškumas, vyrams susilpnėja potencija.
- Somatiniai skausmai - širdies, galvos, kaklo, sprando, pečių zonoje. Nukrenta kūno temperatūra, šąla galūnės.
- Esant šiai depresijos formai įprastai vien psichoterapijos neužtenka, didžiausią efektą daro kompleksinis: medikamentinis ir terapinis gydymas.
Egzogeninė Depresija
Egzogeninė depresija, skirtingai nuo endogeninės, susiformuoja dėl patirtų gyvenimo situacijų - stresorių. Tai gali būti tam tikri traumatiniai įvykiai (artimojo žmogaus mirtis, skyrybos, darbo netekimas ir t.t.) arba dėl tam tikrų ilgai trunkančių sudėtingų neišspręstų situacijų (probleminiai santykiai, išsitęsusi įtampa darbe ir pan.). Kitaip tariant, egzogeninės depresijos atsiradimui didelę įtaką turi tam tikras žmogaus gyvenime atsiradęs stresorius.
Taip pat skaitykite: Nemigos sprendimas: sunki antklodė
Skirtingai nuo endogeninės depresijos, egzogeninės depresijos atveju žmonės yra linkę atsakomybę dėl jų blogos savijautos perkelti išorinėms aplinkybėms. Taigi tam, kad atsirastų šio tipo depresija reikalingas tam tikras stresorius, kuris išbalansuoja žmogaus gebėjimą prisitaikyti įtampą keliančiose situacijose. Egzogeninės depresijos simptomai (skirtingai nuo endogeninės) paūmėja vakarais.
Kitos Depresijos Formos
- Distimija: Tai nuolatinė depresinė nuotaika, dažniausiai lengvos raiškos. Labiau būdinga moterims bei paaugliams. Distimija diagnozuojama tada, kai žmogų vargina nuolatinė slogi nuotaika, kuri trunka mažiausiai porą metų. Žmogus jaučia bendrą nuovargį, beviltiškumo jausmą. Sutrinka įprastas miego ritmas, atsiranda kaltės jausmas, elgesio pakitimai, dirglumas.
- Sezoninė Depresija: Dažniausiai sezoninė depresija prasideda rudenį arba žiemą ir išnyksta pavasarį, kai dienos ilgėja ir šiltėja. Rudens ar žiemos depresijai būdingi simptomai: energijos stoka, nuolatinis mieguistumas, nenoras bendrauti, nerimas, bejėgiškumo jausmas, gyvenimo džiaugsmo praradimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio ir apetito padidėjimas.
- Atipinė Depresija: Šiai depresijos rūšiai būdingas mieguistumas, persivalgymo priepuoliai, todėl pacientas priauga svorio, nuolatinis nuovargis, jautrumas, prasta nuotaika, kuri pasitaiso išgirdus geras naujienas. Atipinė depresija kartais pasireiškia hiperaktyvumu. Sergantis žmogus tarsi bėga nuo savo problemų ir išgyvenimų, tačiau tai kainuoja labai daug jėgų.
- Pogimdyvinė Depresija: Tai dažna problema, su kuria susiduria 1 iš 10 moterų po gimdymo. Paprastai pogimdyvinė depresija pasireiškia pirmosiomis 8 savaitėmis po vaikelio gimimo. Tačiau taip pat gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais metais po gimdymo. Šios depresijos rizikos faktoriai: patiriamas stresas, vienišumo jausmas, pagalbos stoka.
- Užmaskuota Depresija: Nors ligos klasifikacijose šiuo metu nerasite tokio pavadinimo, tai depresijos forma, kuri tarsi maskuojasi kitomis ligomis, paprastai somatinėmis. Ji gali pasireikšti slogia nuotaika ir fiziniais negalavimais, pavyzdžiui, širdies ar nugaros skausmais.
Galimos Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Depresija dažnai neturi vienos aiškios priežasties - tai daugelio veiksnių derinys, galintis paveikti žmogų skirtingais gyvenimo etapais. Kai kuriems ji išsivysto po traumuojančio įvykio, kitiems - dėl ilgalaikio streso, o kartais - net be akivaizdžios priežasties. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnos valios ženklas, o realus sutrikimas, kurio kilmę gali lemti įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniai veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos depresijos atsiradimui. Vienas svarbiausių yra paveldimumas - jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, padidėja rizika susirgti ir kitiems šeimos nariams. Genetika - jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka hormonų pokyčiai, galintys paveikti nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą. Tai ypač pastebima po gimdymo, menopauzės ar esant skydliaukės sutrikimams.
Dar vienas svarbus aspektas - smegenų cheminė pusiausvyra: depresija dažnai siejama su neuromediatorių (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse), tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklos sutrikimais, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną. Manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių - medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimų.
Psichologiniai Veiksniai
Psichologiniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę. Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa ar trauminiai įvykiai, tokie kaip netektis, skyrybos ar smurtas, gali tapti depresijos priežastimi arba ją sustiprinti. Prie rizikos prisideda ir žema savivertė, perfekcionizmas bei polinkis į kaltės jausmą, kurie apsunkina gebėjimą susidoroti su sunkumais. Be to, vaikystės patirtys, ypač neigiamos ar traumuojančios, ilgainiui gali formuoti emocinius atsakus, didinančius jautrumą psichologiniams iššūkiams suaugus.
- Tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją.
Socialiniai ir Gyvenimo Būdo Veiksniai
Socialinė izoliacija ar artimųjų palaikymo stoka gali sustiprinti vienišumo jausmą, o perdegimas darbe ir nuolatinis spaudimas mažina atsparumą stresui. Be to, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka bei miego sutrikimai silpnina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
- Psichoaktyvių medžiagų vartojimas (alkoholis, narkotikai ir kt.) - 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos.
- Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs surikimai, gali provokuoti depresiją. Ypač dažnai depresiją provokuoja lėtinis, nuolatinis skausmas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies ligos.
- Kai kurie vartojami vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai, beta adrenoblokatoriai ar interferonas.
Per didelis alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas dar labiau apsunkina būklę, sukeldamas užburtą ratą tarp blogėjančios savijautos ir žalingų įpročių.
Depresijos Valdymo ir Gydymo Būdai
Depresija - tai liga, kurią galima ir reikia gydyti. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamai parinktas pagalbos planas gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę. Gydymo būdai paprastai derinami individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir asmeninę situaciją.
Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Žmogus išmoksta adekvačiai save vertinti, suvokti vidinius pasąmonės konfliktus ir motyvacijas, galinčius lemti ir palaikyti depresiją.
- Medikamentinis gydymas.
Psichologinė Pagalba
Vienas efektyviausių būdų įveikti depresiją - profesionali psichologinė pagalba. Psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) padeda keisti neigiamus mąstymo modelius, lavinti emocinio atsparumo įgūdžius. Pokalbiai su psichologu ar psichiatru suteikia saugią erdvę išreikšti jausmus ir suprasti vidinius procesus. O grupinės terapijos padeda mažinti izoliacijos jausmą.
- Lengva ir vidutinė depresija gali būti gydoma vien tik psichoterapija, todėl pirmiausiai reikėtų pabandyti psichologo konsultacija.
Skirtingai nei gydant vaistais, psichoterapija numato daug aktyvesnį paciento vaidmenį. Ji padeda išsiugdyti emocinės savireguliacijos įgūdžius ir ateityje išmoko efektyviau susidoroti su psichologinėmis problemomis ir krizinėmis situacijomis.
Medikamentinis Gydymas
Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, gydytojas psichiatras gali skirti antidepresantus. Šie vaistai padeda atkurti neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse, mažina liūdesio jausmą, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai - juos skiria ir dozuoja tik specialistas. Poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, per kelias savaites.
- Antidepresantai yra įvairūs, tačiau panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi antidepresantų nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą.
Tačiau sunkesnių depresijų atvejais vien psichoterapija užtruktų per ilgai, nes klientas viską mato neigiamomis spalvomis, “yra įkritęs į depresiją”, į ydingus ir negatyvius apmąstymus, todėl ilga jų analizė ir nagrinėjimas dažnai yra neproduktyvūs.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai ir Natūralios Priemonės
Be tradicinio gydymo, svarbią įtaką gali turėti kasdieniai įpročiai. Fizinė veikla, pilnavertė mityba, kokybiškas miegas ir socialinis palaikymas gali padėti jaustis geriau. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms priemonėms, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, pavyzdžiui, ašvaganda gali padėti mažinti streso lygį ir skatinti nervų sistemos atsparumą. Vitaminas D siejamas su geresne nuotaika ir energijos lygiu. O B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos funkcijoms ir streso valdymui, todėl gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.
Tuo tarpu multivitaminai užtikrina reikiamų mikroelementų balansą organizme. Magnis dažnai naudojamas stresui mažinti ir miego kokybei pagerinti. O žuvų taukai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos. Šios priemonės gali būti naudingas papildymas šalia psichologinės pagalbos ar gydymo vaistais, ypač lengvos ar vidutinės depresijos atvejais.
- Daugeliu depresijos atvejų galime išsiversti be vaistų - su psichologine pagalba, gyvenimo būdo/režimo korekcija, fiziniais pratimais.
- Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti.
Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Dažniau išeiti į lauką ir aktyviu leisti laisvalaikį (vaikščiojant, važiuojant dviračiu ir pan.).
- Pradėti dalyvauti veiklose, kurios domino klientą iki apsergant depresija.
- Daugiau leisti laiko su žmonėmis, kurie yra teigiami, priimantys ir nesukeliantys įtampos.
- Pradėti rašyti savo pastebėjimus apie savo būseną, pojūčius. Tai padeda labiau atpažinti savo jausmus ir stebėti savo savijautą. Tokia savianalizė taip pat padeda pamatyti nuo ko priklauso būsenos pagerėjimas ar pablogėjimas.
- Stengtis laikytis miego rėžimo, įprastos higienos t. y. gultis daugmaž pastoviu metu, praustis ir pan.
Socialinis Palaikymas ir Rutina
Nors depresija dažnai skatina užsidaryti savyje, socialinis ryšys yra labai svarbus sveikimo procese. Pokalbiai su artimaisiais, veikla bendruomenėje, palaikymas iš aplinkos gali padėti grįžti į kasdienį gyvenimo ritmą. Taip pat rekomenduojama laikytis pastovaus miego ir veiklos režimo, kiek įmanoma įtraukti fizinį aktyvumą ir vengti izoliacijos, net jei norisi atsitraukti.
- Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi.
Kada Kreiptis Pagalbos?
Depresija nėra laikinas liūdesys, kuris praeina savaime. Tai būklė, kuri be tinkamos pagalbos gali stiprėti ir vis labiau trukdyti kasdieniam gyvenimui. Dėl to labai svarbu atpažinti momentą, kai savarankiškų pastangų nebepakanka, ir kreiptis į specialistus.
Pagalbos rekomenduojama ieškoti, jei pastebite šiuos požymius:
- Depresijos simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nesilpnėja.
- Jaučiate, kad liūdesys ar apatija ima trukdyti darbui, mokslams ar santykiams su artimaisiais.
- Kasdienės veiklos, kurios anksčiau buvo paprastos, tampa sudėtingos ar neįmanomos.
- Dažnai kyla neigiamos mintys apie save, beviltiškumo jausmas ar mintys apie mirtį.
- Jaučiate fizinius simptomus (nuovargį, miego sutrikimus, virškinimo problemas), kurių nepavyksta paaiškinti kitomis priežastimis.
Kur kreiptis pagalbos?
- Šeimos gydytojas gali nukreipti pas psichiatrą ar psichologą.
- Psichologas ar psichoterapeutas padeda spręsti emocinius sunkumus, keisti mąstymo modelius ir įveikti sunkiausius laikotarpius.
- Psichiatras įvertina būklę ir prireikus paskiria medikamentinį gydymą.
Depresijos gydymas - tai procesas, reikalaujantis laiko ir kantrybės. Kiekvieno kelias skirtingas, todėl svarbiausia - nebijoti ieškoti pagalbos ir nelyginti savo gijimo su kitų patirtimis. Depresijos atveju žmogus labai dažnai yra linkęs priešintis bet kokiems gyvenimo būdo pokyčiams, nes sąmoningomis valios pastangomis atliekamas veiksmas yra nemalonus, tačiau jei yra pradedami dėti pirmieji žingsniai ilgainiui prie to priprantama, kol nepastebimai tai tampa veikla, kuri nekelia pernelyg didelių pastangų. Sėkmingas depresijos gydymas prasideda nuo apsilankymo pas specialistus, kurie įdėmiai įvertins jūsų susirgimą, paskirs reikiamą gydymą bei motyvuos imtis reikiamų veiksmų.