Anoreksija yra sudėtingas valgymo sutrikimas, pasižymintis ekstremaliu svorio netekimu, nerimu dėl svorio ir suvalgytų kalorijų skaičiavimu, iškreiptu savo kūno vaizdu ir, kai kuriais atvejais, intensyviu bijojimu nutukti, net jei žmogus yra žemiau normalaus svorio. Svarbiausias anoreksijos bruožas yra nuolatinis ir obsesinis noras numesti svorį, net jei žmogus yra pernelyg liesas. Šis sutrikimas gali būti ypač pavojingas, nes sergantys anoreksija pacientai gali patirti daugybę sveikatos problemų, įskaitant osteoporozę, mažą kraujo spaudimą, širdies sutrikimus, nevaisingumą ir net mirtį. Taip pat dažnai pastebimi psichikos sveikatos sutrikimai, tokie kaip depresija, nerimas ir obsesinis-kompulsinis sutrikimas.
Valgymo sutrikimai: bendras apibrėžimas
Valgymo sutrikimams priskiriama anoreksija, bulimija, persivalgymas ar vėmimas, susijęs su kitais psichologiniais sutrikimais. Praktikoje dažniausiai diagnozuojama anoreksija ir bulimija. Valgymo sutrikimai - dvilypiai, jie susiję su maistu ir kartu nėra susiję su maistu. Psichologiškai alkis gali būti susijęs su įvairių stimulų alkiu ar nepatenkintais emociniais poreikiais: pavyzdžiui, kai nuolat jaučiamas emocinės paramos, rūpesčio stygius. Suvalgomo maisto kiekio kontrolė labiau susijusi su saugumo, stabilumo poreikiu. Tai, simptominė išraiška, kuri kyla mėginant užslopinti ar sukontroliuoti vidinį diskomfortą lemiančius stiprius jausmus. Valgymo sutrikimų kaip simptominės išraiškos paplitimas nemažai susijęs ir su socialinių tinklų naudojimu, informacijos dalijimusi.
Anoreksijos ir bulimijos skirtumai
Anoreksija - žmogaus siekis sulieknėti, atsisakant įvairių maisto produktų, drastiškai mažinant maisto porcijas. Dažnai būna išreikšta stipri baimė priaugti svorio, pavalgius atsiranda nerimas, kaltės jausmas. Kartais pacientai gali sukelti ir vėmimą, bet skirtingai nuo bulimijos, persivalgymų, sergant anoreksija, nebūna.
Bulimija - vienas dažniausių valgymo sutrikimų, kai žmogus epizodiškai persivalgo, o vėliau sau sukelia vėmimą. Kartais žmonės vartoja įvairias medžiagas ar medikamentus, kad sukeltų viduriavimą, pagreitintų turinio pasišalinimą iš žarnyno. Tokio elgesio tikslas - sutrikdyti maisto medžiagų įsisavinimą ir mažinti svorio augimą.
Kitas populiarus valgymo sutrikimas - persivalgymo sutrikimas (angl. Binge eating disorder (BED) nuo bulimijos skiriasi tuo, kad žmogus po persivalgymo nevemia. Besaikis valgymas gali padėti trumpą laiką pasijusti geriau, nes smegenys gauna daugiau insulino, gliukozės. Dėl to sumažėja nerimas, pagerėja nuotaika, atsiranda energijos. Žinoma, toks persivalgymas lydi į nepasitenkinimą savo kūnu ir svoriu, ypatingai kai sergama bulimija.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams
Valgymo sutrikimų priežastys
Valgymo sutrikimų kilmė siejama su trauminėmis patirtimis vaikystėje, auklėjimo problemomis, impulsų kontrolės stoka, visuomenės lūkesčiais ir patiriama emocine įtampa. Jauni žmonės daug laiko praleidžia internete. Stingant brandos ir socialinės patirties, matomas idealus gyvenimas socialiniuose tinkluose iškreipia pasaulio ir savęs suvokimą, skatina siekti nerealistiškai tobulos išvaizdos ir izoliuotis ar atsiskirti. Izoliacija, atstūmimo baimė, dar labiau gilina santykių problemas, paskatina slapukavimą, mitybos problemų neigimą bei vengimą kreiptis pagalbos.
Anoreksijos atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai
Anoreksija paprastai prasideda paauglystėje ar ankstyvame suaugusio amžiuje, nors gali pasireikšti bet kokio amžiaus metu. Tačiau tai yra daug dažnesnė moterims nei vyrams.
Norint diagnozuoti anoreksiją, gydytojai naudoja paciento istoriją, fizinį patikrinimą, laboratorinius tyrimus ir psichiatrines vertinimo priemones. Gydymas paprastai apima mitybos konsultacijas, psichoterapiją ir, kartais, vaistus.
Anoreksijos priežastys yra sudėtingos ir dažnai susijusios su daugybe veiksnių, įskaitant genetines, biologines, psichologines ir socialines.
- Genetiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad genetika gali atlikti svarbų vaidmenį anoreksijos atsiradime. Pvz., žmonės, turintys pirmosios linijos giminaičių (pvz., brolį, seserį ar tėvą) su valgymo sutrikimais, turi didesnę riziką susirgti anoreksija. Taip pat buvo nustatyta tam tikrų genų, susijusių su apetitu ir elgesio kontrole, ryšys su anoreksija.
- Biologiniai veiksniai: Hormoniniai pokyčiai, psichiatriniai sutrikimai (tokie kaip depresija, nerimas ar obsesinis-kompulsinis sutrikimas), serotonino disbalansas (neurotransmiteris, reguliuojantis nuotaiką, apetitą ir elgesį) ir disbiozė ( pokyčiai žarnyno mikrobiotoje) taip pat gali prisidėti prie anoreksijos vystymosi.
- Psichologiniai veiksniai: Asmenybės bruožai, tokie kaip perfekcionizmas, tiesmukas elgesys ir labai griežta savikontrolė, taip pat gali būti susiję su anoreksijos rizika. Be to, ankstesnės psichikos sveikatos problemos, pvz., depresija, nerimas arba PTSS, taip pat gali padidinti riziką susirgti anoreksija.
- Socialiniai veiksniai: Mūsų kultūros ir visuomenės dėmesys lieknėjimui, grožio standartai ir spaudimas atitikti tam tikrus kūno vaizdo lūkesčius gali taip pat prisidėti prie anoreksijos vystymosi. Be to, patirtis, susijusi su priekabiavimu, diskriminacija ar smurtu, gali padidinti riziką susirgti anoreksija.
Svarbu paminėti, kad nors šie veiksniai gali padidinti riziką susirgti anoreksija, jie nėra tiesioginės priežastys.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
Paaugliai, turintys anoreksiją, labai dažnai iškreiptai suvokia savo kūną, pavyzdžiui, būdami liekni, save mato kaip turintys antsvorį ar būna perdėtai nepatenkinti kažkuria kūno dalimi. Kadangi suvokimas yra iškreiptas, jie negali suvokti, kaip iš tikrųjų atrodo jų kūnas, ir vedami įsitikinimo, kad sulieknėję bus laimingesni, sėkmingesni, bando svorio atsikratyti laikydamiesi įvairių dietų ir nuolatos sportuodami.
Paaugliai, kurie jaučia didelį tėvų ir juos supančios aplinkos spaudimą gerai mokytis, siekti aukštų tikslų, kai kada anoreksiją naudoja kaip streso įveikimo būdą, suteikiantį jiems galimybę kontroliuoti bent kažkokią savo gyvenimo pusę. Paauglys, kovojantis su anoreksija, neretai turi žemą savivertę, siekia aukštų įvertinimų mokykloje ir turi perfekcionistinį požiūrį į gyvenimą.
Anoreksijos simptomai
Anoreksijos simptomai apima tiek fizinius, tiek emocinius ir elgesio pokyčius.
Fiziniai simptomai
Dėl neadekvataus maisto suvartojimo, vienas iš pirmųjų ir labiausiai pastebimų anoreksijos simptomų yra ekstremalus svorio netekimas. Ženkliau nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis.
Moterys ir mergaitės, kurios serga anoreksija, gali patirti menstruacijų ciklo pokyčius arba visiškai jų netekti, vadinamą amenorėja.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Anoreksija gali sukelti odos ir plaukų pokyčius. Pacientai kenčia nuo ypatingai sausos odos, mėlynių atsiradimo, plaukų plonėjimo ar net jų slinkimo.
Anoreksija gali sukelti įvairius hormoninius sutrikimus, tokius kaip sumažėjusi skydliaukės hormonų gamyba, sumažėjęs lytinis potraukis ir sumažėjusi augimo hormono gamyba, ypač vaikystėje ir paauglystėje.
Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinamojo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos. Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, jų tarpe - širdis, gali sutrikti jos ritmas.
Įvairių organų sistemos sutrikimai gali sukelti kitus simptomus, tokius kaip nuovargis, galvos skausmas, šaltis, vidurių užkietėjimas, miego sutrikimai ir kt.
Emociniai ir elgesio sutrikimai
Asmenys, sergantys anoreksija, dažnai yra obsesyviai susirūpinę savo svoriu ir kūno dydžiu. Jie gali nuolat tikrinti savo svorį, matuoti savo kūną ir lyginti save su kitais.
Anoreksija dažnai siejama su iškreiptu kūno įvaizdžiu. Net jei asmuo yra per daug liesas, jis gali save matyti kaip per stambų arba vis tiek būti nepatenkintu savo kūnu.
Asmenys, sergantys anoreksija, gali pradėti vengti valgyti viešose vietose, išsisukinėti nuo valgymo, maistą skirstyti į mažas dalis arba valgyti labai lėtai.
Dažnai gali būti pastebima nuotaikų kaita, depresija, nerimas arba apatija. Kiti emociniai simptomai gali apimti socialinį atsitraukimą, mažą savo vertės jausmą, kaltės jausmą dėl valgymo ir sunkumus susitvarkyti su stresu.
Kai kurie asmenys, sergantys anoreksija, gali patirti obsesinį norą būti aktyviems, net jei jie yra pernelyg išsekę. Tai gali apimti ekstremalius treniruočių režimus arba obsesinį poreikį nuolat judėti.
Svarbu pažymėti, kad šie emociniai ir elgesio simptomai gali skirtis tarp asmenų ir gali kisti laikui bėgant.
Anoreksijos simptomų sąrašas
- Nuolatinis suvalgomo maisto ribojimas
- Užsispyrimas mesti svorį, ignoruojant sveiko svorio išlaikymą
- Didelė baimė priaugti svorio
- Iškreiptas kūno suvokimas
- Savęs vertinimas labai priklauso nuo svorio, išvaizdos
- Svorio kritimas, nuolatinis šalčio pojūtis
- Mėnesinių išnykimas, libido sumažėjimas
- Nuolatinės mintys tik apie maistą ir svorį
Anoreksijos pavojai ir komplikacijos
Anoreksija yra labai rimta būklė, kuri gali sukelti daugybę komplikacijų, įskaitant tiek fizines, tiek psichologines pasekmes.
Fizinės komplikacijos
Labiau nukritus svoriui, žmogui dažnai būna šalta net ir šiltuoju metų sezonu, trūksta energijos, sunkiau susikaupti, mokytis. Atsiranda įvairių sveikatos problemų: vystosi anemija, kaulai netenka tankio, prarandama raumenų masė, atsiranda įvairių virškinamojo trakto problemų, mergaitėms gali dingti menstruacijos. Ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai, jų tarpe - širdis, gali sutrikti jos ritmas. Atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, galimi ir negrįžtami pokyčiai, mirtis.
- Ekstremalus svorio netekimas: Anoreksija gali sukelti pavojingai didelį svorio netekimą. Be to, ilgalaikis badavimas gali turėti rimtų pasekmių visam kūnui, įskaitant visų organų funkcijų prastėjimą, o kritinis svorio netekimas gali sukelti mirtį.
- Širdies ir kraujagyslių problemos: Dėl sumažėjusio svorio ir maisto trūkumo, gali atsirasti daugybė širdies ir kraujagyslių problemų, tokių kaip mažas kraujo spaudimas, bradikardija (sumažėjęs širdies ritmas), aritmija (nereguliarus širdies ritmas) ir širdies nepakankamumas. Tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų, įskaitant širdies smūgį ar mirtį.
- Kaulų problemos: Anoreksija gali sukelti osteoporozę arba kaulų retėjimą, nes kūnas pradeda naudoti kaulų masę kaip energijos šaltinį. Tai gali sukelti lūžių ir kitų kaulų problemų.
- Hormoniniai pokyčiai: Anoreksija gali sukelti įvairius hormoninius pokyčius. Tai gali sukelti menstruacijų nebuvimą moterims, sumažintą seksualinį potraukį ir vaisingumą tiek vyrams, tiek moterims, taip pat lėtinį nuovargį ir hipotermiją.
- Virškinimo problemos: Sergant persivalgymo sutrikimais, gali atsirasti refliuksas, pilvo pūtimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Ilgainiui šis įprotis skatina svorio augimą ir metabolinių sutrikimų atsiradimą: didėja atsparumas insulinui, palaipsniui vystosi smulkiųjų kraujagyslių pažeidimas, širdies ir kraujagyslių ligos. Taip pat intensyvėja uždegiminiai procesai organizme. Sukeldamas sau vėmimą, žmogus gana greitai gali pažeisti virškinimo sistemą: pažeidžiamas dantų emalis, vystosi dantenų ligos, seilių liaukų uždegimas, atsiranda gerklės, skrandžio skausmai. Virškinimo sistemos ligos gali komplikuotis itin grėsmingu stemplės ar skrandžio plyšimu. Taip pat dažnas vėmimas skatina dehidrataciją, išbalansuoja elektrolitus, kurie lemia raumenų silpnumą, nuovargio atsiradimą. Gali sutrikti širdies ritmas, atsirasti širdies nepakankamumo simptomai.
Psichologinės komplikacijos
Anoreksija persipynusi su charakterio bruožais - perfekcionizmu, todėl šį sutrikimą turintys pacientai neretai siekia itin aukštų tikslų, jautriai reaguoja į kritiką ir gali jaustis labai vieniši. Taip pat šis sutrikimas yra savidestruktyvumo apraiška, todėl neretai žmonės gali būti linkę save nuvertinti, kritikuoti. Persivalgymo sutrikimų poveikis emocinei sveikatai susijęs su savęs nuvertinimu, savikalta. Bandymas save kontroliuoti, gali dar labiau didinti patiriamą įtampą, nerimą, neigiamai veikti nuotaiką. O vėl persivalgius, patiriamas beviltiškumas, bejėgystė ir nemalonių, nepriimtinų jausmų ratas tik dar labiau įsisuka. Valgymo sutrikimus dažnai lydi kiti psichikos sutrikimai, pavyzdžiui, depresija ar žalingas psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Kartais žmogus persivalgymą naudoja ir kaip savęs žalojimo metodą.
- Psichikos sveikatos sutrikimai: Anoreksija gali sukelti nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ir nerimas, ir gali didinti savižudybės riziką. Be to, mitybos trūkumas gali turėti įtakos smegenų funkcijai, sukeldamas sutrikusią koncentraciją, atminties problemų ir galimai ilgalaikius smegenų pokyčius.
Šios komplikacijos gali būti gyvybei grėsmingos, todėl svarbu, kad asmenys, sergantys anoreksija, gautų profesionalią pagalbą kuo greičiau.
Kada kreiptis į gydytoją?
Maisto ribojimo ir jo atsikratymo artimieji dažniausiai nepastebi, pirmasis pastebimas simptomas - svorio kritimas. Žmogus gali sumaniai paslėpti maistą, jį išmesti ar paprasčiausiai pameluoti, kad jau pavalgė. Įprastai krentantis svoris slepiamas po apkritusiais, per dideliais rūbais. Nusilpusi nervų sistema gali pasireikšti padidėjusiu dirglumu, nuotaikų kaita, nerimu. Persivalgymo sutrikimą turintys žmonės, patirdami stresą, nuolatinę įtampą, valgo itin daug ir valgo toliau, net jeigu jaučiasi sotūs. Žmogus gali jaustis praradęs savikontrolę panašiai kaip ir esant priklausomybės sutrikimams. Sergant bulimija, persivalgius žmonės skuba į tualetą slapta išsivemti. Valgymo sutrikimus pastebėti ypatingai sunku. Įtarti juos galima, kai žmogus dažnai išsako susirūpinimą savo išvaizda, svorio prieaugiu.
Jei pastebite anoreksijos simptomus, tokius kaip ekstremalus svorio netekimas, nuolatinė obsesija dėl svorio ir maisto, nevaldomas baimės priaugti svorio jausmas, neįprastai mažas kalorijų suvartojimas, arba vystosi mėnesinių ciklo sutrikimai, turėtumėte nedelsdami kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Be to, jei pastebite, kad jūsų mitybos įpročiai ar požiūris į savo kūną kenkia jūsų kasdieniniam gyvenimui, sveikatai ar laimei, tai yra dar vienas svarbus signalas kreiptis į gydytoją.
Anoreksijos gydymas
Šių sutrikimų gydymas - kompleksinis ir jo metu taikomi įvairūs gydymo metodai. Atsižvelgiant į valgymo sutrikimų sąsajas su emocijomis, ankstyvąja patirtimi, skiriama psichoterapija tiek individualiai, tiek grupinė ar visos šeimos. Kartais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, ypatingai, kai valgymo sutrikimą lydi ir kiti psichikos sutrikimai. Svarbu prisiminti, kad valgymo sutrikimų gydymas - ilgalaikis, o prognozė - individuali. Neretai gydymas užtrunka labai ilgai, bet pasitaiko, kai pacientas, suvokęs sutrikimo priežastis, yra pasiryžęs priimti pagalbą bei keisti ankstesnius įpročius, pasveiksta labai greitai. Gydant valgymo sutrikimus, dirba daugiadalykė komanda - gydytojai dietologai, psichiatrai, dietistai, kineziterapeutai ir kiti specialistai.
Anoreksijos prevencija
Anoreksija yra sudėtingas sutrikimas, kurio prevencija apima daugybę aspektų.
- Sveiko kūno įvaizdžio skatinimas: Svarbu pripažinti ir pabrėžti, kad sveikas kūnas gali būti įvairių formų ir dydžių.
- Ankstyva intervencija ir edukacija: Svarbu skatinti anksčiau paminėtus sveikos mitybos ir kūno įvaizdžio principus nuo ankstyvo amžiaus.
- Šeimos ir socialinės paramos skatinimas: Svarbu palaikyti stiprų šeimos ir socialinį ryšį, kad asmuo jaustųsi saugus ir mylimas.
- Profesionalios pagalbos prašymas: Jei yra įtarimų, kad asmuo gali kentėti nuo anoreksijos, svarbu kuo greičiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ortoreksija: kai sveika mityba tampa obsesija
Be anoreksijos ir bulimijos, svarbu paminėti ir ortoreksiją - valgymo sutrikimą, kuriam būdingas perdėtas susitelkimas į sveiką, teisingą ar švarų maistą. Kitaip tariant, tai nesveika priklausomybė nuo noro gyventi ir maitintis sveikai. Skirtingai nei anoreksija ar bulimija, ortoreksijos atveju žmogaus tikslas nėra svorio mažinimas - čia svarbiausia tampa maisto kokybė ir grynumas.
Ortoreksija dažnai prasideda nuo gerų ketinimų: žmogus nori pagerinti sveikatą, jaustis energingesnis, išvengti ligų. Tačiau palaipsniui sveikos mitybos principai tampa vis griežtesni - atsiranda baimė suvalgyti bet ką, kas neatitinka sveikos mitybos standartų. Tokie asmenys praleidžia valandas planuodami valgiaraštį, tikrindami produktų sudėtį, skaitydami etiketes ir vengdami bet kokių nukrypimų nuo savo taisyklių.
Nors iš šalies gali atrodyti, kad žmogus tiesiog rūpinasi savimi, ortoreksijos pasekmės gali būti rimtos. Dėl riboto maisto pasirinkimo organizmui ima trūkti svarbių maistinių medžiagų, krenta energijos lygis, atsiranda emocinis nestabilumas, o taip pat žmogus ima vengti socialinio gyvenimo - kadangi valgymas su kitais dažnai kelia įtampą ar kaltės jausmą. Ortoreksija - tai ne tik fizinė, bet ir psichologinė problema, kurios šaknys glūdi perfekcionizme, baimėje suklysti bei troškime kontroliuoti savo kūną. Atpažinti šį sutrikimą laiku yra itin svarbu, nes kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo sunkiau iš jo išsivaduoti.
Ortoreksijos simptomai
Nors iš pirmo žvilgsnio ortoreksiją gali būti sunku atpažinti, šis sutrikimas pasižymi gana aiškiais elgesio ir emociniais požymiais. Ortoreksijos simptomai dažnai pasireiškia palaipsniui - iš pradžių žmogus tiesiog siekia sveikesnio gyvenimo būdo, tačiau ilgainiui mitybos principai tampa vis griežtesni, o kasdienybę pradeda valdyti baimės ir kaltės jausmas.
Pagrindiniai ortoreksijos simptomai:
- Perdėtas dėmesys maisto kokybei ir kilmei. Žmogus nuolat tikrina produktų etiketes, kilmės vietą, sudėtį, vengia bet kokių priedų ar perdirbtų ingredientų.
- Didelis laiko kiekis skiriamas maisto planavimui. Daug valandų praleidžiama ruošiant meniu, ieškant „tobulų“ produktų ar receptų.
- Vengimas valgyti ne namuose. Kavinės, restoranai ar net vakarienės su draugais kelia stresą, nes žmogus negali kontroliuoti, kas dedama į patiekalus.
- Kaltės jausmas suvalgius „nesveiką“ produktą. Net menkiausias nukrypimas nuo sau nustatytų taisyklių sukelia nerimą, žmogus ima kaltinti ir graužti save.
- Socialinė izoliacija. Maistas tampa pagrindiniu gyvenimo centru, todėl nukenčia santykiai su draugais, šeima, mažėja socialinis aktyvumas.
- Fiziniai simptomai. Dėl ribotos mitybos gali trūkti energijos, atsirasti nuovargis, miego sutrikimai, odos ar plaukų problemos, svorio svyravimai.
Svarbu suprasti, kad šie simptomai gali būti įvairaus intensyvumo. Vieni žmonės patiria tik dalį jų, kiti - visus iš karto. Esminis skirtumas tarp sveikos gyvensenos ir ortoreksijos slypi santykyje su maistu: kai valgymas ima kelti baimę, įtampą ar kaltę, tai jau signalas, kad siekis gyventi sveikai tapo žalingas.
Ortoreksijos priežastys ir rizikos veiksniai
Žmonės, linkę į perfekcionizmą, nerimą ar kontrolės poreikį, dažniau susiduria su ortoreksijos rizika. Noras viską daryti teisingai persikelia ir į mitybą - maistas tampa būdu jaustis saugiau ar labiau vertingu. Kartais ortoreksija vystosi kaip reakcija į stresą ar emocinį nestabilumą, kai žmogus bando atgauti kontrolės jausmą per maisto pasirinkimą.
Be to, šiuolaikinėje visuomenėje gausu informacijos apie supermaistą, detoksikaciją bei švarią mitybą. Socialiniai tinklai pilni tobulų kūnų ir „sveikatingumo“ guru, kurie netiesiogiai daro spaudimą - atrodo, kad visi aplink maitinasi nepriekaištingai. Nuolatinis lyginimasis gali skatinti nerimą ir poreikį laikytis vis griežtesnių taisyklių. Kita vertus, internete lengva rasti prieštaringų patarimų apie mitybą, o kai kurie iš jų remiasi ne mokslu, o populiariais mitais. Žmonės, pasikliaujantys tokiais šaltiniais, gali nesąmoningai riboti savo mitybą iki pavojingo lygio, manydami, kad tai „sveika“.
Ortoreksijos vystymuisi įtakos turi ir artimųjų požiūris - pavyzdžiui, jei šeimoje akcentuojamas „teisingas valgymas“ ar nuolat vertinama kūno išvaizda. Taip pat riziką didina ankstesnės sveikatos problemos, po kurių žmogus ima bijoti „nesveiko“ maisto. Taigi, ortoreksija niekada neatsiranda be priežasties - ji dažniausiai yra signalas, kad žmogus ieško kontrolės, saugumo ar prasmės.
Ortoreksijos pasekmės organizmui
Nors ortoreksija dažnai prasideda kaip noras gyventi sveikiau, jos pasekmės gali būti priešingos - tiek fizinei, tiek psichologinei gerovei. Kai mitybos taisyklės tampa pernelyg griežtos, kenčia visas organizmas.
- Pasekmės fizinei sveikatai: Perdėtas maisto ribojimas dažnai sukelia maistinių medžiagų trūkumą. Kai žmogus iš mitybos išbraukia visus „nepageidaujamus“ produktus, organizmui ima trūkti baltymų, riebalų rūgščių, vitaminų ir mineralų. Tokios mitybos pasekmės gali būti: nuovargis ir energijos stoka, svorio kritimas arba medžiagų apykaitos sutrikimai, miego sutrikimai, silpnesnis imunitetas, o taip pat odos, nagų ir plaukų pažeidimai.
- Pasekmės psichologinei sveikatai: Ortoreksija paveikia ir emocinę sveikatą. Nuolatinis maisto analizavimas, baimė suklysti ar suvalgyti netinkamą produktą kelia didžiulį nerimą. Žmogus tarsi įstringa tarp noro būti tobulai sveiku ir nuolatinės įtampos dėl savo pasirinkimų. Dažnai pasireiškia: depresijos požymiai ir kaltės jausmas, socialinė izoliacija, savivertės sumažėjimas bei per didelis savikritiškumas. Laikui bėgant ortoreksija gali atitolinti žmogų nuo artimųjų, hobio ir visko, kas kelia džiaugsmą.
Kaip padėti sau ar artimajam sergant ortoreksija?
Ortoreksija - tai ne silpnumo ar valios trūkumo požymis. Tai valgymo sutrikimas, reikalaujantis supratimo ir kantrybės. Svarbiausia - pripažinti problemą ir žengti pirmuosius žingsnius link sveikesnio santykio su maistu bei savimi.
- Pripažinti problemą: Pirmasis ir sunkiausias žingsnis - suvokti, kad yra problema kurią reikia spręsti. Sveika mityba visų pirma yra apie gerą savijautą, o jei ji kelia stresą ar apriboja gyvenimo džiaugsmą - vadinasi kažkas negerai. Sąžiningas pokalbis su savimi ar artimaisiais gali padėti pamatyti, jog mitybos įpročiai iš tiesų tapo per griežti.
- Specialistų pagalba: Norint susidoroti su ortoreksija dažnai prireikia ir psichologo, psichiatro ar dietologo pagalbos. Specialistai padeda atkurti sveiką požiūrį į maistą, išmokti kontroliuoti savo elgesį ir mažinti nerimą. Tačiau gydymas nėra vienodas visiems - kiekvieno kelias individualus.
- Išmokti lankstumo ir pasitikėti savo kūnu: Palaipsniui verta grąžinti į mitybą produktus, kurie anksčiau atrodė „draudžiami“. Svarbu suprasti, kad nė vienas maisto produktas nėra savaime blogas - viskas priklauso nuo saiko ir konteksto. Na, o galiausiai, maistas turėtų būti energijos ir džiaugsmo šaltinis, o ne nerimo priežastis.
- Emocinės ir fizinės sveikatos stiprinimas: Sveikimo procese labai svarbu atkurti vidinę pusiausvyrą. Gali padėti tokie dalykai kaip joga, meditacija, pasivaikščiojimai gamtoje, kokybiškas poilsis. Kai organizmas išsekęs ar trūksta energijos, specialūs subalansuoti preparatai energijai gali būti naudingi kaip papildoma parama, tačiau jie neturėtų pakeisti sveikos ir įvairios mitybos.
- Palaikyti žmogų, kuris susiduria su problema: Jei pastebite, kad jūsų draugas ar šeimos narys kovoja su ortoreksija, svarbiausia - nekritikuoti ir nespausti. Vietoj to - išklausykite, parodykite supratimą, pasiūlykite profesionalią pagalbą. Palaikymas ir empatija dažnai tampa stipriausiu gydymo pagrindu.
#
tags: #kaip #susergama #anoreksija