Asmenybės tipai pagal MBTI: Atrask savo unikalų charakterį ir gyvenimo kelią!

Nesuprantate savęs ir kitų? Norite geriau suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses? Asmenybės tipai pagal Myerso-Briggso tipo indikatorių (MBTI) gali būti raktas į savęs pažinimą. Šiame straipsnyje išnagrinėsime MBTI testą, jo naudą ir apribojimus.

Įvadas

Myerso-Briggso asmenybės tipų indikatorius (MBTI) yra populiarus asmenybės testas pasaulyje. Per metus šį testą atlieka maždaug 1,5 mln. žmonių, o daugiau nei 80 proc. kompanijų ir keli šimtai universitetų remiasi „Myers-Briggs“ kompanijos duomenimis, kuri prižiūri ir administruoja MBTI testą. Tačiau nepaisant jo populiarumo, MBTI dažnai kritikuojamas ekspertų ir kitų. Daugybė mokslininkų diskutuoja apie šio asmenybės testo tikslumą. Nepraeina nė keli mėnesiai, kad žiniasklaidoje nepasirodytų psichologo komentaras apie tai, kad MBTI yra nemoksliškas, beprasmis ir netikras asmenybės testas. Tačiau yra ir tų, kurie į šį testą žiūri švelniau. Daugelis psichologų mano, kad MBTI iš dalies gana tiksliai apibūdina žmogaus asmenines savybes, tačiau šis testas turi ir keletą apribojimų.

Kas yra asmenybės testas?

Asmenybės testas - tai įrankis, kuris pagal tam tikras taisykles vertina žmogaus asmenybę. Testą gali atlikti pats, kad įvertintum save, arba kad tavo gautus rezultatus įvertintų kiti. Kartais asmenybės testus kviečia atlikti darbdaviai, siekiantys išsiaiškinti stipriąsias darbuotojo puses. Asmenybės testas, susietas su karjeros-profesinių interesų tyrinėjimu, gali padėti apsispręsti, kokias studijas ar profesiją pasirinkti, arba bent jau padėti pažvelgti į save iš šono.

Testų online ir vadovėliuose yra įvairiausių: nuo „Koks gyvūnas esi tu?“ iki „Kokia profesija tau tiktų?“. Tačiau kaip žinoti ir į ką atsižvelgti renkantis patikimą, konstruktyvų ir tau padėsiantį asmenybės ir karjeros testą? Štai keli aspektai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį: Testo kūrėjai, ilgis ir apimtis, taiklūs klausimai, individualūs rezultatai.

Kas yra MBTI testas?

MBTI testą 1942 m. sukūrė Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. K. C. Briggs visą laiką mėgo stebėti žmones, jų skirtumus ir panašumus, o jos darbus įkvėpė psichologo Carlo Jungo teorijos - ypač intraversijos ir ekstraversijos koncepcijos. Mama ir dukra paskyrė visą savo gyvenimą bandydamos sukurti indikatorių, kuris padėtų žmonėms suprasti savo asmenines savybes - tam, kad pagal jas jie galėtų pasirinkti sau tinkamus darbus.

Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai

MBTI remiasi šveicarų psichiatro Carlo Gustavo Jungo pradėta psichologinių tipų teorija, kurią XX a. viduryje išplėtojo Katharine Cook Briggs ir jos dukra Isabel Briggs Myers. Ši sistema paskirsto žmones į 16 skirtingų asmenybės tipų, remdamasi keturiomis dichotomijomis: ekstraversija ir intraversija, jutimai ir intuicija, mąstymas ir jausmai, sprendimas ir suvokimas.

Teste yra pateikiami 93 klausimai, pagal kuriuos yra vertinami šie žmonių bruožai:

Ekstravertas (E) ar intravertas (I)
Intuityvus (N) ar pasikliaunantis juslėmis (S)
Mąstantis (T) ar jaučiantis (F)
Kritiškas (J) ar supratingas (P)

Pagal atsakymus į testo klausimus žmogus yra priskiriamas tam tikrai kategorijai, o pabaigoje jam priskiriama ir viena iš 16 „etikečių“: INTJ, ENFP ir t.t. Nė vienas MBTI tipų nėra nei geresnis, nei prastesnis už kitus. Tačiau atlikus testą žmonės suskirstomi pagal tai, kam teikia prioritetą. Tai - tam tikri asmenybės bruožai, ypatumai, savybės.

Kaip veikia MBTI?

MBTI testas grindžiamas Carlo Gustavo Jungo tipologijos teorija, kurią jis iškėlė 1920-1940 m. Atliekant šį asmenybės testą, jo rezultatai padeda suprasti ir apibrėžti savo asmenybės tipą, pagrįstą keturių raidžių kombinacija. Remiantis šiomis kategorijomis, galima sudaryti 16 skirtingų asmenybės tipų kombinacijų.

MBTI nauda ir apribojimai

Žinoti savo prioritetus naudinga, nes kartais žmogui sunku suvokti, koks jis yra ir kodėl elgiasi būtent taip. Mat reakcija į stresines situacijas ir streso valdymo būdų pasirinkimas susijęs su mąstymo būdu, o šis - su psichologiniais asmenybės prioritetais. MBTI padeda atskleisti grupei žmonių, kas tai yra tolerancija, ir ją ugdyti. Tačiau, nepaisant populiarumo, MBTI testas yra dažnai kritikuojamas ekspertų. Kai kuriems psichologams šis testas pirmiausia nepatinka dėl to, kad jis beveik nėra paremtas jokiais moksliniais tyrinėjimais. 1991 m. MBTI buvo sukurtas tuo metu, kai psichologija buvo tik empirinis mokslas - idėjos nebuvo tyrinėjamos praktiškai, tačiau MBTI testas jau buvo tapęs komerciniu produktu.

Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė

Kai kurie tyrimai kaip vieną iš didžiausių MBTI trūkumų įvardina tai, kad tas pats žmogus, atlikdamas testą keletą kartų, gali gauti skirtingus rezultatus. „Myers-Briggs“ kompanija teigia, kad tyrimai, siekiantys įrodyti MBTI netikslumą, yra seni, tačiau jų rezultatai žiniasklaidoje vis tiek naudojami. Mokslininkai teigia, kad testas turi ir daugiau trūkumų. Pavyzdžiui, testas suskirsto žmones tik į dvi kategorijas pagal kiekvieną bruožą (pvz., introvertas arba ekstravertas), nors daugelis žmonių gali būti kažkur per vidurį. Tačiau tai nereiškia, kad MBTI yra visiškai beprasmis. Tokiu atveju MBTI gali pastūmėti mus pažinti save. MBTI testą internete galima rasti ir lietuvių kalba.

MBTI ir koučingas - kodėl tai svarbu?

Koučingas - tai ne tik metodika, bet visų pirma - gyvas santykis tarp dviejų žmonių. Koučo profesijoje svarbu ne vien mokėti užduoti stiprius klausimus ar turėti paruoštą pokalbio struktūrą. Tikrasis meistriškumas slypi gebėjime matyti klientą tokį, koks jis yra, išgirsti, kas slypi tarp eilučių, ir padėti jam atrasti savo vidinius resursus. Čia natūraliai kyla klausimas: ar tam tikri žmonės, priklausomai nuo savo asmenybės tipo, turi daugiau prielaidų tapti sėkmingais koučais? MBTI tipologija gali tapti geru įrankiu, padedančiu atsakyti į šį klausimą. Ji leidžia pamatyti, kokias stiprybes koučui suteikia jo asmenybė, o kur reikės sąmoningo darbo su savimi.

Savęs pažinimas. Koučas, kuris žino savo MBTI tipą, aiškiau supranta, kokiose situacijose jis natūraliai jaučiasi stiprus - pavyzdžiui, empatiškas ENFP lengvai užmezga kontaktą, o analitiškas INTJ greitai pastebi sisteminius dėsningumus. Tuo pačiu jis gali suvokti, kur kyla iššūkių: vieni tipai linkę pernelyg kontroliuoti procesą, kiti - prarasti struktūrą.

Kliento pažinimas. Koučui naudinga ne tik pažinti save, bet ir atpažinti, su kokio tipo žmogumi jis dirba. Ekstravertas klientas gali norėti daugiau bendravimo, išorinio aktyvumo, o intravertas - daugiau laiko apmąstymams. Sprendimų priėmimas remiantis logika ar jausmais taip pat nulems, kokių veiksmų vienoje ar kitoje situacijoje rinksis koučas. MBTI čia tampa tarsi žemėlapiu, padedančiu geriau susiorientuoti ir greičiau atrasti kelią į tikrąjį kliento pasaulį.

Profesinis kryptingumas. Koučingo taikymo sritys apima tikrai plačiai: nuo asmeninio gyvenimo koučingo iki vadovų ugdymo, nuo karjeros planavimo iki komandų ir grupių darbo moderavimo. Žinodamas savo tipą, koučas gali aiškiau apsispręsti, kurioje srityje jis natūraliai turės daugiau potencialo. Pavyzdžiui, ENFJ ar INFJ tipui dažnai pasiteisina dirbas su asmeniniu augimu, tuo tarpu ENTJ ar INTJ - su lyderystės iššūkiais.

Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas

MBTI nereiškia, jog vieni žmonės „tinka“, o kiti „netinka“ koučingo profesijai. Tai greičiau parodo, nuo kokios startinės pozicijos žmogus pradeda savo kelionę. Vieni tipai iš karto atsineša natūralų gebėjimą kurti ryšį, kiti - struktūros jausmą ar įžvalgą. Bet visi, kurie sąmoningai lavina trūkstamas savybes, gali tapti profesionaliais ir paklausiais koučais.

Todėl MBTI tampa ne tiek rėmais, kiek veidrodžiu. Jis padeda koučui pažvelgti į save objektyviau, suprasti savo prigimtį ir priimti ją kaip sąjungininką. O žinojimas, kaip skirtingi tipai pasireiškia koučinge, leidžia kiekvienam atrasti savąją sėkmės formulę.

Nustatome savo MBTI tipą

Norint suprasti, kuris MBTI tipas jums artimiausias, nebūtina iš karto ieškoti išsamaus testo. Kartais pakanka savirefleksijos - nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą, kas jums natūraliau, kas teikia daugiau energijos ir kur jaučiatės „savo vietoje“. Žinoma, trumpas savęs patikrinimas nepakeičia išsamaus klausimyno, bet jis leidžia bent apytikriai suprasti, kurioje pusėje dažniau esate.

Ekstraversija (E) - Intraversija (I). Kur jūs pirmiausia semiatės energijos.
- Ar labiau atgaunate jėgas būdami tarp žmonių, veikloje, dalyvaudami pokalbiuose (E)?
- Ar labiau pailsite, kai galite pabūti vieni, pasinerti į savo mintis, apmąstymus ar knygą (I)?
Jutimai (S) - Intuicija (N). Kaip priimate informaciją.
- Ar dažniau remiatės konkrečiais faktais, detalėmis, patikrinta patirtimi (S)?
- Ar labiau pasitikite nuojauta, ieškote paslėptų ryšių, matote galimybes ir ateities scenarijus (N)?
Mąstymas (T) - Jausmai (F). Kaip priimate sprendimus?
- Ar svarbiausia logika, objektyvūs kriterijai, teisingumas ir efektyvumas (T)?
- Ar dažniau remiatės vertybėmis, santykiais ir tuo, kaip jūsų sprendimas paveiks kitus žmones (F)?
Sprendimas (J) - Suvokimas (P). Kaip labiau mėgstate gyventi?
- Ar jums patinka planuoti, turėti tvarką, jaustis, kad viskas apibrėžta ir numatyta (J)?
- Ar labiau patinka lankstumas, galimybė pasirinkti paskutinę minutę, spontaniškumas ir atvirumas naujoms galimybėms (P)?

Atsakę į šiuos klausimus, gausite keturių raidžių kombinaciją - savo asmenybės tipą. Pavyzdžiui, jei esate intravertiškas, labiau pasitikite intuicija, sprendimus priimate pagal vertybes ir mėgstate lankstumą, jūsų tipas būtų INFP.

Svarbu nepamiršti, kad nėra „grynų“ tipų. Daugelis žmonių turi abiejų krypčių savybių, tačiau viena iš jų yra labiau dominuojanti. Todėl MBTI labiau rodo natūralų polinkį, o ne griežtą rėmelį, į kurią būtina tilpti.

Jei norite dar tiksliau nustatyti savo tipą, galima atlikti oficialų MBTI testą arba vieną iš daugybės adaptuotų klausimynų internete. Tačiau net ir paprastas savęs stebėjimas gali atverti akis: jis leidžia suprasti, kodėl kartais vienos veiklos sekasi lengviau, o kitos reikalauja daugiau pastangų.

MBTI tipai koučingo profesijoje

Kai jau žinome savo MBTI tipą, kitas žingsnis - suprasti, ką jis reiškia koučingo profesijos kontekste. Vieni tipai turi daug natūralių savybių, atitinkančių koučo vaidmenį: empatiją, gebėjimą klausytis, motyvuoti ir įkvėpti kitą žmogų. Kiti tipai išsiskiria loginiu mąstymu, strateginiu žvilgsniu ar gebėjimu išlaikyti struktūrą - tai taip pat vertingos savybės, tačiau jos gali reikalauti papildomo sąmoningo darbo, kad pokalbis nevirstų patarimų teikimu ar per didelės kontrolės zona.

Todėl tipai toliau bus pristatomi nuosekliai: nuo tų, kuriems koučingo profesija gali kelti daugiau iššūkių, iki tų, kurie natūraliai turi daug šiai profesijai reikalingų bruožų. Tai nėra „vertinimas“ ar „pažymiai“ - tai tik gairės, kurios padeda suprasti savo startinę poziciją ir aiškiau pamatyti, ką reikėtų lavinti, norint tapti profesionaliu ir paklausiu koučingo specialistu.

Mažiau natūraliai tinkami tipai

ISTP - Meistras - apie 5-6 % populiacijos. ISTP dažnai vadinami „praktikais“ - jie mėgsta veikti, spręsti problemas čia ir dabar, ieškoti efektyviausių būdų. Jų stiprybė - gebėjimas greitai pastebėti, kas veikia, o kas ne. Tačiau koučinge jie gali susidurti su sunkumu išlaukti kliento atsakymų ar priimti abstrakčius svarstymus. ISTP linkę greičiau pasiūlyti sprendimą, nei palikti erdvę kliento ieškojimams. Siekiant tapti stipriu kouču, šiam tipui itin svarbu ugdytis kantrybę, gilesnį klausymąsi ir gebėjimą toleruoti neapibrėžtumą.
ESTP - Verslininkas - apie 4-5 % populiacijos. ESTP yra veiksmo žmonės, gebantys energingai įtraukti kitus, greitai priimti sprendimus ir imtis iniciatyvos. Jie puikiai jaučia „čia ir dabar“, todėl koučinge gali padėti klientui susitelkti į konkrečius veiksmus. Vis dėlto jų iššūkis - paviršutiniškumas: ESTP gali neturėti pakankamai kantrybės gilintis į kliento emocijas ar ilgiau išlaikyti procesą be apčiuopiamo rezultato. Kad taptų gerais koučais, jie turi išmokti sulėtinti tempą, leisti klientui eiti savo ritmu ir lavinti savo empatiją.
ISTJ - Inspektorius - apie 11-12 % populiacijos. ISTJ būdinga atsakomybė, struktūra ir patikimumas. Jie mėgsta tvarką ir aiškias taisykles, todėl koučingo sesijoje gali užtikrinti discipliną, kryptį ir aiškumą. Tačiau kartais jų stiprybė tampa ir kliūtimi: ISTJ linkę manyti, kad yra vienas teisingas kelias, ir gali nesąmoningai stumti klientą link savo matymo. Siekiant tapti profesionaliu kouču, šiam tipui svarbu lavinti lankstumą, gebėjimą priimti įvairius sprendimus ir pasitikėti kliento vidiniais resursais.
ESTJ - Vadovas - apie 8-9 % populiacijos. ESTJ yra organizatoriai, kuriems natūralu vadovauti, užtikrinti, kad darbai būtų atlikti, ir priimti sprendimus. Koučinge jų stiprybė - gebėjimas struktūruoti procesą, išlaikyti tikslą ir padėti klientui judėti pirmyn. Tačiau didžiausias pavojus - per didelė kontrolė. ESTJ gali tapti pernelyg direktyvūs, linkę patarti ar nurodyti, vietoje to, kad padėtų klientui pačiam atrasti sprendimus. Norėdami tapti geresniais koučais, jie turi išmokti paleisti kontrolę, daugiau pasitikėti atvirais klausimais ir kliento vidiniu potencialu.

Vidutinio tinkamumo tipai

INTP - Mąstytojas - apie 3-5 % populiacijos. INTP yra analitikai, kuriems svarbiausia - idėjos, konceptai ir loginės struktūros. Jie turi natūralų gebėjimą įžvelgti sudėtingus ryšius, pastebėti esmines problemas ir generuoti originalius sprendimus. Koučinge tai gali padėti klientui atrasti naują požiūrį ar sisteminę įžvalgą. Tačiau INTP dažnai pritrūksta kantrybės ilgiau būti kliento emociniame pasaulyje - jiems norisi pereiti prie analizės. Norėdami tapti sėkmingais koučais, jie turi lavinti empatiją, emocinį jautrumą ir gebėjimą „būti su žmogumi“, o ne tik su jo idėjomis.
ENTP - Vizionierius - apie 3-4 % populiacijos. ENTP yra kūrybingi, energingi ir kupini idėjų. Jie greitai pastebi galimybes, mėgsta mesti iššūkius ir skatinti kitus mąstyti nestandartiškai. Koučinge tai gali būti stiprybė - jie lengvai „užveda“ klientą, padeda pamatyti naujus kelius. Tačiau jų pavojus - chaotiškumas ir per didelis noras diskutuoti vietoje gilaus klausymosi. ENTP dažnai linkę dominuoti pokalbyje, užgoždami kliento vidinį procesą. Norint tapti geru kouču, būtina lavinti struktūrą, discipliną ir gebėjimą klausytis be nuolatinio noro oponuoti.
INTJ - Strategas - apie 2-4 % populiacijos. INTJ būdinga strateginis mąstymas, gebėjimas numatyti ilgalaikes perspektyvas ir analizuoti sudėtingas sistemas. Koučinge jie gali būti itin vertingi dirbant su klientais, turinčiais ambicingų tikslų, nes padeda susidėlioti aiškų, logišką kelią. Tačiau INTJ iššūkis slypi jų santykyje su žmonėmis - jie gali pasirodyti per daug kritiški, šalti ar reikalaujantys. Kad taptų įkvepiančiais koučais, INTJ turi ugdyti lankstumą, mokytis priimti kliento emocinį pasaulį ir suteikti daugiau šilumos savo bendravimui.
ENTJ - Lyderis - apie 3-5 % populiacijos. ENTJ yra gimę vadovai, kurie pasižymi stipria organizacine galia, gebėjimu greitai priimti sprendimus ir nukreipti kitus į tikslą. Koučinge jie gali padėti klientui aiškiai susidėlioti prioritetus, sukurti planą ir ryžtingai judėti pirmyn. Tačiau pavojus - jų direktyvumas. ENTJ gali nesąmoningai perimti kontrolę, paversdami koučingą į konsultaciją, kurioje jie nurodo, ką klientas turi daryti. Norėdami tapti puikiais koučais, ENTJ turi išmokti atsitraukti, leisti klientui pačiam atrasti sprendimus ir labiau pasitikėti jo vidiniu kompasu.

Natūraliai tinkami tipai

ISFP - Menininkas - apie 5-9 % populiacijos. ISFP pasižymi jautrumu, kūrybiškumu ir gebėjimu vertinti grožį. Jie puikiai jaučia kitų emocijas, todėl koučinge gali sukurti saugią ir palaikančią aplinką. Tačiau ISFP gali būti sunku išlaikyti struktūrą ir kryptį, nes jie linkę pasiduoti kliento emocijoms. Kad taptų efektyviais koučais, jie turi išmokti atskirti savo jausmus nuo kliento ir išlaikyti objektyvumą.
ESFP - Pramogautojas - apie 4-9 % populiacijos. ESFP yra energingi, entuziastingi ir mėgsta būti dėmesio centre. Jie lengvai užmezga kontaktą su kitais, todėl koučinge gali sukurti linksmą ir motyvuojančią atmosferą. Tačiau ESFP gali būti sunku gilintis į sudėtingas problemas ir išlaikyti ilgalaikį dėmesį. Kad taptų gerais koučais, jie turi išmokti būti kantrūs, atidūs ir susitelkti į kliento poreikius.
ISTJ - Gynėjas - apie 8-13 % populiacijos. ISFJ yra rūpestingi, atsidavę ir linkę padėti kitiems. Jie puikiai jaučia kitų poreikius, todėl koučinge gali suteikti klientui reikiamą palaikymą ir padrąsinimą. Tačiau ISFJ gali būti sunku pasakyti „ne“ ir išlaikyti ribas, nes jie linkę per daug įsitraukti į kliento problemas. Kad taptų profesionaliais koučais, jie turi išmokti rūpintis savimi ir išlaikyti sveiką atstumą.
ESFJ - Konsulas - apie 8-12 % populiacijos. ESFJ yra draugiški, komunikabilūs ir mėgsta būti tarp žmonių. Jie lengvai užmezga ryšį su kitais, todėl koučinge gali sukurti šiltą ir jaukią atmosferą. Tačiau ESFJ gali būti sunku kritiškai vertinti situaciją ir priimti nepopuliarius sprendimus, nes jie linkę siekti harmonijos. Kad taptų efektyviais koučais, jie turi išmokti būti objektyvūs ir nebijoti išsakyti savo nuomonę.

Ypač natūraliai tinkami tipai

INFP - Idealistas - apie 4-5 % populiacijos. INFP yra kūrybingi, idealistiški ir siekia gyvenime prasmės. Jie puikiai jaučia kitų emocijas, todėl koučinge gali sukurti saugią ir įkvepiančią aplinką. INFP pasižymi empatija, gebėjimu įžvelgti kliento potencialą ir padėti jam atrasti savo vertybes. Jų iššūkis - praktiškumas ir konkretumas, nes jie linkę pasinerti į abstrakcijas. Norėdami tapti sėkmingais koučais, INFP turi išmokti susitelkti į realius veiksmus ir padėti klientui įgyvendinti savo tikslus.
ENFP - Įkvėpėjas - apie 6-8 % populiacijos. ENFP yra entuziastingi, charizmatiški ir kupini idėjų. Jie lengvai užkrečia kitus savo energija, todėl koučinge gali motyvuoti klientą siekti savo svajonių. ENFP pasižymi kūrybiškumu, gebėjimu įžvelgti galimybes ir padėti klientui atrasti naujus kelius. Jų iššūkis - išlaikyti dėmesį ir susitelkti į vieną tikslą, nes jie linkę blaškytis. Kad taptų puikiais koučais, ENFP turi išmokti disciplinos ir padėti klientui susikoncentruoti į svarbiausius dalykus.
INFJ - Patarėjas - apie 1-3 % populiacijos. INFJ yra įžvalgūs, intuityvūs ir siekia padėti kitiems. Jie puikiai jaučia kitų emocijas, todėl koučinge gali sukurti gilų ir prasmingą ryšį su klientu. INFJ pasižymi empatija, gebėjimu suprasti kliento poreikius ir padėti jam atrasti savo vidinį potencialą. Jų iššūkis - perfekcionizmas ir noras viską kontroliuoti, nes jie linkę per daug įsitraukti į kliento problemas. Kad taptų profesionaliais koučais, INFJ turi išmokti paleisti kontrolę, pasitikėti kliento sprendimais ir rūpintis savimi.
ENFJ - Mokytojas - apie 2-5 % populiacijos. ENFJ yra charizmatiški, įkvepiantys ir siekia daryti teigiamą įtaką pasauliui. Jie lengvai užkrečia kitus savo entuziazmu, todėl koučinge gali motyvuoti klientą siekti savo tikslų ir įgyvendinti savo svajones. ENFJ pasižymi empatija, gebėjimu suprasti kliento poreikius ir padėti jam atrasti savo stipriąsias puses. Jų iššūkis - polinkis įkrauti kitus, nes jie linkę per daug įsitraukti į kliento gyvenimą ir pamiršti save. Kad taptų efektyviais koučais, ENFJ turi išmokti išlaikyti ribas, rūpintis savimi ir leisti klientui pačiam priimti sprendimus.

Kiti asmenybės testai

Be MBTI, yra ir kitų asmenybės testų, kurie gali padėti geriau pažinti save.

Didžiojo penketo asmenybės bruožų modelis

Dar viena testų rūšis - asmenybės bruožų teorija paremti testai. Tie asmenybės bruožai yra penki, dėl to kartais yra vadinami Didžiuoju penketu. Penki asmenybės bruožai yra pastovūs ir dažniausiai pasireiškia įvairiose gyvenimo situacijose. Psichologai, norėdami sužinoti kokia yra žmogaus asmenybė, dažniausiai remiasi „Didžiuoju penketu“ - čia asmenybės bruožai yra nustatomi pagal penkias individualias linijas ir spektrus: malonę, sąžiningumą, ekstraversiją, atvirumą potyriams ir neurotizmą.

Karjeros testai

Dar viena testų rūšis yra karjeros testai, naudingi moksleiviams ir studentams arba bet kokiam karjeros pasirinkimą svarstančiam žmogui. Vienas tokių - amerikiečio psichologo John Holland sukurtas karjeros testas, dar vadinamas Holland code arba RIASEC darbo tinkamumo testu. Šio karjeros testo esmė - išsiaiškinti, kurie J. Holland išskirti tipai (dažniausiai kelių tipų kombinacija) yra artimiausi atliekančiam testą. Klausimų skaičius: daugiau nei 100 - reikia perskaityti visas išvardytas veiklas, sugebėjimus, profesijas ir pažymėti tuos variantus, kurie patiktų.

Spotiself testas

Lietuvoje Vilniaus universiteto psichologai kuria unikalų asmenybės pažinimo įrankį - Spotiself testą. Jis - unikalus, nes vertina 3 sritis: asmenybę, pažintinius gebėjimus ir profesinius interesus bei yra kuriamas pritaikant Lietuvos auditorijai. Viskas vienoje vietoje - tam, kad galėtum įvertinti savo polinkius ir geriausias savybes.

Kaip interpretuoti testo rezultatus?

Svarbu pabrėžti, kad charakterio testai neturėtų būti vienintelis sprendimo priėmimo kriterijus. Jie geriausiai veikia, kai yra naudojami kartu su kitais įvertinimo būdais ir kai atsižvelgiama į individualias aplinkybes bei kontekstą.

Atlikęs testą, derėtų pagalvoti apie šiuos dalykus:

Kuo turėčiau daugiau užsiimti?
Ko turėčiau daryti mažiau?
Derėtų įvardinti pralaimėjimus ar nesėkmes ir pabandyti surasti tai, kas joms visoms bendra.
Ką turėčiau daryti kitaip?
Derėtų pagalvoti apie dažnai atliekamas svarbias veiklas, darbe ir namuose ar santykiuose.
Kodėl dauguma žmonių į mane reaguoja būtent taip?
Pirmiausia dera pačiam panagrinėti savo savybes, elgesį ir žodžius. Jeigu atsakymo surasti nepavyksta, verta paklausti nuomonės to, kuriuo pasitikima.
Kas man rūpi labiausiai?

tags: #asmenybes #tipai #pagal #mbti