Gyvename laikais, kai kasdienybė kupina iššūkių - nuolatinis stresas, informacijos perteklius, skubėjimas ir vidinis spaudimas būti geriausia savo versija dažnai tampa nematoma našta. Dėl to vis daugiau žmonių susiduria su būsena, kuri tyliai, bet stipriai keičia gyvenimą - depresija. Tai ne tik liūdesys ar prasta nuotaika, kaip kartais klaidingai manoma. Depresija gali paveikti mintis, emocijas, elgesį, miegą, fizinę savijautą ir net santykius su artimaisiais. Nors ši būklė gali pasirodyti bauginanti ar beviltiška, svarbiausia žinoti - išeitis egzistuoja. Laiku atpažinus požymius ir imantis tam tikrų veiksmų, įmanoma ne tik sumažinti simptomus, bet ir atgauti gyvenimo džiaugsmą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip efektyviai kovoti su depresija, kokie jos požymiai dažnai lieka nepastebėti bei kokie sprendimai gali padėti sustiprinti tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.
Kas Sukelia Depresiją?
Vienas dažniausių klausimų, kurį užduoda tiek patys sergantieji, tiek jų artimieji - nuo ko atsiranda depresija? Nors vieno aiškaus atsakymo nėra, moksliniai tyrimai rodo, kad ši būklė dažniausiai kyla iš kelių veiksnių derinio. Tai ne tik emocinė reakcija į sunkumus, bet ir sudėtingas biologinių, psichologinių bei socialinių procesų rezultatas.
Biologiniai Veiksniai
Depresija glaudžiai susijusi su smegenų chemijos pokyčiais - tam tikrų neuromediatorių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ar noradrenalinas, disbalansu. Šie junginiai atsakingi už nuotaiką, energijos lygį ir motyvaciją. Kai jų pusiausvyra sutrinka, žmogus gali pradėti jaustis bejėgis, prarasti susidomėjimą net tuo, kas anksčiau teikė džiaugsmą. Be to, svarbų vaidmenį gali atlikti ir genetika - jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, tikimybė susidurti su ja padidėja.
Psichologiniai Veiksniai
Depresija dažnai išsivysto po ilgo emocinio streso, netekčių ar nuolatinės įtampos. Žmonės, linkę slopinti jausmus arba perimti per daug atsakomybės, gali būti ypač pažeidžiami. Ilgalaikis stresas išsekina nervų sistemą ir taip sumažina gebėjimą atlaikyti kasdienius iššūkius.
Socialiniai Ir Gyvenimo Būdo Veiksniai
Izoliacija, artimųjų palaikymo stoka, ekonominiai sunkumai ar net nuolatinis informacijos srautas gali tapti papildoma našta psichikai. Net miego trūkumas, nesubalansuota mityba ar fizinio aktyvumo stoka gali turėti įtakos emocinei būsenai. Šiuolaikinėje visuomenėje daug žmonių gyvena greitu tempu, tačiau pamiršta rūpintis savimi - tai atveria kelią psichinės sveikatos sutrikimams.
Taip pat skaitykite: Vidutinė ir sunki depresija: gidas
Depresija Ir Kūnas - Glaudus Ryšys
Svarbu suprasti, kad depresija nėra tik galvoje. Kūnas taip pat reaguoja į emocinį disbalansą: gali atsirasti įtampos jausmas, raumenų skausmai, virškinimo sutrikimai, ūžimas galvoje ar nuolatinis nuovargis. Toks glaudus depresijos ir kūno ryšys rodo, jog psichinė ir fizinė sveikata yra neatsiejamos.
Trumpai tariant, depresija dažniausiai kyla iš daugelio veiksnių kombinacijos. Kiekvieno žmogaus istorija unikali - kartais užtenka vieno stipraus sukrėtimo, o kartais tai lėtas, metų metus besiformuojantis procesas. Kuo anksčiau atpažįstami šie signalai ir imamasi veiksmų, tuo didesnė tikimybė greičiau sustabdyti ligos progresavimą.
Depresijos Simptomai Ir Kūno Siunčiami Signalai
Depresija dažnai siejama su prasta nuotaika, apatija ar motyvacijos stoka. Tačiau daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad ši būklė gali pasireikšti ir visiškai netikėtais, fiziniais simptomais. Organizmas neretai siunčia signalus anksčiau nei protas suvokia, kad kažkas negerai. Todėl gebėjimas atpažinti kūno ženklus gali padėti laiku imtis veiksmų.
Depresija Ir Kūno Skausmai Be Aiškios Priežasties
Vienas iš dažnų požymių. Tai gali būti raumenų maudimas, įtampa kaklo ar pečių srityje, galvos skausmai ar net virškinimo sutrikimai. Tokie simptomai dažnai neturi aiškios medicininės priežasties, tačiau kyla dėl ilgalaikio streso, įtampos ir nervų sistemos disbalanso.
Depresija Ir Nerimas
Kitas dažnas simptomas - nuolatinis nerimas. Nors tai skirtingi sutrikimai, jie dažnai pasireiškia kartu. Nerimas gali sukelti padažnėjusį širdies plakimą, kvėpavimo sutrikimus, nemigą ar net panikos priepuolius. Dėl to žmogus gali jaustis tarsi įstrigęs nuolatinėje įtampos būsenoje ir beveik nepatiria emocinės ramybės.
Taip pat skaitykite: Kaip atskleisti negalią slepiančią asmenybę?
Depresija Ir Ūžimas Galvoje
Mažiau žinomas, bet vis dažniau pastebimas simptomas - ūžimas galvoje, kuris kyla dėl nervų sistemos įtampos. Tai gali būti tarsi tylus foninis garsas, spaudimas ausyse ar galvos sunkumo jausmas. Tokia būsena dažnai atsiranda, kai nervų sistema yra pervargusi, organizmas ilgą laiką patiria stresą, o raumenys, ypač kaklo ir žandikaulio srityje, įsitempia. Tai ne tik nemalonu, bet ir dar labiau gilina nerimo bei įtampos jausmą.
Šie simptomai parodo, kad depresija nėra tik emocinė ar psichologinė problema. Ji glaudžiai susijusi su kūnu, kuris dažnai pirmas praneša apie emocinį perdegimą. Deja, daugelis žmonių šiuos signalus painioja su kitomis ligomis ir ieško vien tik fizinių priežasčių, todėl tikroji problema lieka nepastebėta.
Be jau minėtų depresijos simptomų, jai gali būti būdinga:
- Nereguliarus valgymas, persivalgymas arba valgymas labai mažai, apetitas apskritai gali pasikeisti, svoris kisti. Sunkios depresijos atveju - žmogus gali išvis nustoti valgyti.
- Nemiga arba perdėtas mieguistumas.
- Bendravimo su draugais, šeimos nariais, artimaisiais vengimas, izoliacija nuo jų.
- Noro atlikti veiklas, kurios prieš tai teikė džiaugsmą, kuriomis buvo mėgaujamasi, tame tarpe ir įvairūs hobiai, praradimas.
- Dominuojatys beprasmybės ir beviltiškumo jausmai.
- Negebėjimas pasirūpinti savimi, gali nebelikti energijos net išsivalyti dantis ar nusiprausti.
- Neigiamos mintys dėl ateities, kurios gali prieiti net prie minčių apie savižudybę, bandymo žudytis, savižalos.
- Sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi prastesne atmintimi, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena.
- Pradedama piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis, vaistais (raminamieji, migdomieji ir pan.).
- Gali pasireikšti ir fiziniai depresijos simptomai, tokie kaip: silpnumas, galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, menstruacijų ciklo pakitimai, įvairūs sąnarių, raumenų skausmai, dusimo jausmas, seksualinė disfunkcija.
Šie simptomai gali padėti atpažinti depresiją tiek savyje, tiek artimuosiuose. Depresija nustatoma tada, kai mažiausiai dvi savaites žmogus didžiąją dalį dienos yra prislėgtas ir pasyvus. Tačiau depresija ne visada yra aiškiai matoma ir pastebima būsena. Žmogus, kuris serga depresija, gali vengti apie tai kalbėti arba apsimesti, jog viskas yra gerai. Depresija gali būti maskuojama dirbtine šypsena, perdėtu linksmumu ar net pykčiu bei irzlumu. Didelė dalis sergančių depresija žmonių, ypač kol liga nėra pasiekusi sunkiausios formos, sugeba pilnai funkcionuoti - mokytis, dirbti, bendrauti ir pan. - bet jei žmogus atlieka šiuos dalykus, nebūtinai jis jaučiasi gerai.
Tylioji Depresijos Forma: Depresija Su Šypsena
Kai galvojame apie žmogų, kenčiantį nuo depresijos, dažnai įsivaizduojame liūdną, užsidariusį ar išsekusį asmenį. Tačiau realybė ne visada tokia akivaizdi. Egzistuoja būklė, vadinama depresija su šypsena - kai žmogus išoriškai atrodo laimingas, bendraujantis ir net sėkmingas, tačiau viduje kovoja su gilia emocine tuštuma. Tačiau kodėl žmonės slepia skausmą?
Taip pat skaitykite: Gydymo galimybės
Šiuolaikinėje visuomenėje, deja, vis dar sklando mitas, kad psichinės sveikatos problemos - tai silpnumo požymis. Dėl to daugelis žmonių, ypač turintys atsakomybių prieš savo šeimą, draugus ar vieši asmenys, kuriems svarbu išlaikyti gerą įvaizdį - išmoksta gerai paslėpti savo vidinę būseną. Jie šypsosi, dirba, planuoja ateitį, tačiau viduje jaučia beviltiškumą, emocinį nuovargį ar beprasmybę.
Tokio tipo depresija itin klastinga - aplinkiniai dažnai net nepastebi, kad žmogus kenčia. Tuo metu vidinis spaudimas tik didėja: žmogus jaučiasi tarsi gyventų dvigubą gyvenimą, nuolat dėvėdamas laimingo žmogaus kaukę. Tai gali lemti dar didesnį emocinį išsekimą, nerimą, o kartais - ir pavojingas pasekmes, jei pagalba neatkeliauja laiku. Depresija su šypsena ypač pavojinga tuo, kad tokie žmonės retai kreipiasi pagalbos patys. Jie nenori apsunkinti kitų, atrodyti silpni ar pažeidžiami. Todėl artimųjų supratimas, jautrumas ir atviras pokalbis gali tapti lemiamu žingsniu padedant žmogui išlipti iš šių spąstų.
Jei pastebite, kad kažkas jūsų aplinkoje nuolat šypsosi, bet atrodo pavargęs, atsiriboja ar kalba dviprasmiškai apie gyvenimą - tai gali būti signalas, kad jam reikalingas palaikymas. Kartais už šypsenos slepiasi daugiau nei mes galime įsivaizduoti. Ši depresijos forma primena, jog emocinis skausmas ne visada matomas plika akimi. Atvirumas, nuoširdus pokalbis ir palaikymas gali tapti pirmaisiais žingsniais padedant žmogui grįžti į šviesesnį rytojų.
Lėtinė Depresija: Kai Tai Tampa Kasdienybe
Ne visada depresija pasireiškia staigiai. Kartais ji tyliai įsitvirtina žmogaus gyvenime ir tampa kasdienybės dalimi. Tokią būseną specialistai vadina lėtinė depresija - tai ilgalaikė, dažnai metų metus trunkanti nuotaikos sutrikimo forma, kuri nepraeina savaime.
Kai Liūdesys Tampa Nuolatiniu Palydovu
Lėtinei depresijai būdinga tai, kad žmogus nejaučia stiprių nuotaikos svyravimų, tačiau nuolat gyvena emocinėje pilkoje zonoje. Jam sunku patirti džiaugsmą, išlaikyti motyvaciją ar jausti prasmę. Tokia būsena neretai painiojama su tiesiog blogu periodu arba nuovargiu, todėl pagalbos ieškoma labai vėlai.
Žmogus Pripranta Prie Šios Būsenos
Didžiausias pavojus slypi tame, kad žmogus išmoksta su šia būsena gyventi. Jis prisitaiko prie sumažėjusios energijos, užsidaro savyje, atsisako pomėgių, riboja socialinį gyvenimą. Iš šalies tai gali atrodyti kaip ramus žmogus, tačiau iš tikrųjų tai lėtas emocinis perdegimas. Laikui bėgant lėtinė depresija gali stiprėti ir virsti sunkesnėmis formomis.
Dažniausi lėtinės depresijos požymiai:
- Nuolatinis nuovargis net ir gerai pailsėjus.
- Prastas miegas ar sunkus pabudimas ryte.
- Abejingumas tam, kas anksčiau džiugino.
- Socialinė izoliacija.
- Pesimistinis požiūris į ateitį.
Lėtinė depresija dažnai slepiasi už kasdienybės įpročių, rutinos ir tylos. Todėl svarbiausia - nelaikyti šios būsenos norma. Juk kiekvienas žmogus nusipelno jaustis gerai, o pagalba visada yra pasiekiama.
Efektyvūs Kovos Būdai: Kompleksinis Požiūris
Depresija - tai būklė, kuriai įveikti dažniausiai neužtenka vieno sprendimo. Nors nėra stebuklingos tabletės, galinčios akimirksniu išgydyti emocinį skausmą, efektyvus būdas kovoti su depresija yra kelių veiksnių derinys: psichologinė pagalba, gyvenimo būdo pokyčiai, fizinės sveikatos palaikymas.
1. Profesionali Pagalba
Vienas svarbiausių žingsnių - kreiptis į psichikos sveikatos specialistą: psichologą ar psichiatrą. Terapeutas gali padėti išmokti atpažinti savo mintis, suprasti jų kilmę ir rasti būdų, kaip su jomis tvarkytis. O psichiatras, esant poreikiui, gali paskirti vaistus, kurie padeda atstatyti nervų sistemos pusiausvyrą. Labai svarbu suprasti, kad pagalbos ieškojimas tai nėra silpnumo požymis, o atsakingas sprendimas pasirūpinti savimi.
Apsilankius pas psichologą ar psichoterapeutą, šis gali nukreipti apsilankyti ir pas psichiatrą, nes neretai depresijos simptomus reikia gydyti ir medikamentais - tai visiškai normalu. Antidepresantai ir/arba kiti vaistai gali palengvinti simptomus ir padėti grįžti į normalią būseną, palaikyti funkcionavimą. Šalia medikamentų yra rekomenduojama lankytis reguliarioje psichoterapijoje, kurios metu dirbama su psichoterapeutu individualiai arba grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, kurie leidžia sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Psichoterapijoje taip pat galima išmokti kaip susitvarkyti su savo simptomais, prisikasti prie galimos depresijos priežasties/priežasčių bei priimti save.
2. Judėjimas Ir Kūno Priežiūra
Fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia nuotaiką. Mankštinantis organizmas išskiria endorfinus - geros nuotaikos hormonus. Tai gali būti ne intensyvios treniruotės, o paprastas pasivaikščiojimas gryname ore, joga ar švelnus tempimas. Reguliarus judėjimas mažina įtampą, padeda geriau miegoti, o svarbiausia - padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą.
3. Miegas Ir Dienos Režimas
Miego stoka ar prastas miego ritmas dar labiau gilina depresijos simptomus. Todėl svarbu stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, riboti ekranų naudojimą prieš miegą, susikurti raminančią vakaro rutiną. Net kelių valandų kokybiškesnis miegas gali ženkliai pagerinti emocinę savijautą. Jei vakarais sunku užmigti, galite išbandyti melatonino papildus.
4. Mityba Ir Natūralūs Organizmo Pagalbininkai
Tinkama mityba turi didžiulę įtaką nervų sistemai. Subalansuotas maisto racionas, turintis pakankamai baltymų, sveikųjų riebalų, daržovių ir vaisių, padeda palaikyti stabilų energijos lygį ir mažina nuotaikos svyravimus. Be to, mitybą gali būti naudinga papildyti ir tam tikromis medžiagomis, kurios padės visapusiškai sustiprinti organizmą:
- Ašvaganda - adaptogeninis augalas, kuris gali padėti mažinti streso reakcijas, palaikyti emocinį balansą ir ramybę.
- Vitaminas D - jo trūkumas siejamas su prastesne nuotaika, energijos stoka ir padidėjusia depresijos rizika.
- B grupės vitaminai - ypač svarbūs nervų sistemai ir energijos apykaitai; jų pakankamas kiekis gali padėti sumažinti nuovargį bei nervinę įtampą.
- Multivitaminai - gali padėti kompensuoti galimus mitybos trūkumus, ypač jei mityba nereguliari.
- Magnis - dalyvauja šimtuose organizmo procesų, padeda mažinti raumenų ir nervų įtampą, o taip pat padeda išlaikyti ramybės jausmą.
- Žuvų taukai - turintys omega-3 riebalų rūgščių, teigiamai veikia smegenų veiklą, koncentraciją ir emocinę pusiausvyrą.
Svarbu: papildai nėra vaistai ir negali pakeisti profesionalios medicininės pagalbos, tačiau jie gali tapti puikia kompleksinio depresijos gydymo dalimi.
5. Emocinė Higiena
Be fizinės sveikatos stiprinimo, svarbu rūpintis emocine higiena:
- Mokytis išreikšti jausmus, o ne juos slopinti.
- Užsiimti veiklomis, kurios suteikia džiaugsmo ar prasmės (net jei pradžioje atrodo sunku).
- Praktikuoti dėkingumą, rašyti dienoraštį ar išmokti kvėpavimo technikų stresui mažinti.
- Palaikyti ryšį su artimaisiais - net paprastas pokalbis gali būti didelis žingsnis į priekį.
Kreiptis Pagalbos - Tai Jėgos, O Ne Silpnumo Ženklas
Depresija neretai įtikina žmogų, kad pagalbos kreiptis neverta arba kad niekas nepadės. Tai - klaidinantis šios būklės poveikis. Iš tikrųjų, būtent profesionali pagalba dažnai tampa lūžio tašku sveikimo kelyje. Nereikia laukti, kol situacija pablogės - kreiptis galima ir ankstyvoje stadijoje, kai dar yra daugiau vidinių resursų atsigavimui. Depresija gali paliesti bet ką, tačiau su ja nebūtina kovoti vieniems. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo didesnė tikimybė greičiau ir visapusiškai sustiprėti - tiek emociškai, tiek fiziškai.
Labai svarbu neignoruoti savo būsenos ir negalvoti, kad tai praeis ir susitvarkys savaime. Depresiją reikia gydyti, ji savaime nepraeina. Todėl, susidūrus su depresijai būdingais simptomais - nebijokite apie tai kalbėtis, ieškokite pagalbos ir ją priimkite. Nors esant tokioje būsenoje tai padaryti sunku, kadangi viskas atrodo beprasmiška ir beviltiška - bet būtina kažkam, kuo pasitikite, pasipasakoti. Pirmasis depresijos gydymo žingsnis gali būti kreipimasis į emocinės paramos linijas, kuriose galite nemokamai, anonimiškai ir konfidencialiai, jums priimtina forma (telefonu, pokalbiais internetu, el. laišku), pasidalinti mintimis, jausmais, gauti palaikymą ir informaciją apie tolimesnes pagalbos galimybes.
Kaip Padėti Sergančiam Depresija Artimam Žmogui?
Svarbiausi dalykai - palaikymas ir išklausymas, o vėliau skatinimas kreiptis psichikos sveikatos specialistų pagalbos ir/arba pagalba jos ieškant. Depresijoje esančio žmogaus nevertėtų skatinti banaliomis frazėmis, tokiomis kaip „viskas bus gerai“ ar žeminančiomis frazėmis, kaip „nustok verkti“, verčiau reikėtų žmogui leisti kalbėti apie tai, kaip jis jaučiasi, kas jį slegia, net jei tai atrodo perdėta ar nereikšminga. Reikia prisiminti, jog šios būsenos pats sau žmogus nesukėlė ir jo išgyvenimai yra realūs, tad jo emocijų ir jausmų negalima nuvertinti. Taip pat vertėtų nepamiršti, jog žmogus tokioje būsenoje dažnai neturi jėgų ir motyvacijos, tad net paprastas pokalbis gali atimti iš jo daug energijos, jis gali tam net neprisiruošti, tad inicijuoti kalbėtis gali tekti pačiam sergančio depresija artimajam.
Ar Depresija Pagydoma?
Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti, svarbiausia - laiku kreiptis pagalbos. Negydoma ir/arba nepastebėta depresija gali prailginti depresijos simptomus bei ištempti gydymą. 80-90% žmonių, kurie sulaukia tinkamo gydymo, pasijunta geriau jau per 3-8 savaites. Visgi didelė dalis sergančiųjų niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos, nes neatpažįsta depresijos simptomų, jaučia gėdą, baimę ar negauna tinkamos informacijos. Tad labai svarbu šia tema šviesti visuomenę, neignoruoti savo būsenos ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes kreiptis pagalbos - normalu.
Depresijos gydymas turi būti visapusis. Sveika mityba, fizinis aktyvumas, geri miego įpročiai yra labai svarbu. Tyrimai taip pat rodo, kad artimųjų, draugų ar bendruomenės palaikymas itin padeda atsistatyti psichologinę sveikatą. Būtina vengti savi-izoliacijos ir įsitraukti į malonumą ir prasmę teikiančias veiklas. Žinoma, kartais net ir šios priemonės nepadeda arba tiesiog tampa neįmanomos dėl kylančių simptomų. Tuomet rekomenduojama kreiptis psichologinės pagalbos. Negydoma depresija yra linkusi sunkėti ir įsišaknyti, todėl geriausia į psichoterapiją kreiptis vos pastebėjus pirmuosius simptomus.
Konsultacijų metu psichologas arba psichoterapeutas išmoko praktiškų įgūdžių nuotaikai pakelti, sudėtingoms gyvenimo situacijoms įveikti ir lengviau nusiraminti. Šie įgūdžiai taip pat yra derinami su nuolatiniu gilinimusi į iškilusias problemas bei depresijos šaknų įvardinimą. Toks giluminis darbas su savimi padeda įtvirtinti psichoterapijoje įgytus pasiekimus. Sunkesniais atvejais gali būti naudinga derinti psichoterapiją su vaistų vartojimu ir/arba grupine terapija.
Ar Tai Tik Depresija?
Depresijos simptomai dažnai patiriami kartu su kitomis psichikos problemomis. Itin svarbu, kad specialistas padėtų suprasti, ar depresija yra pirminė problema, ar antrinis procesas, kadangi nuo to priklauso gydymas. Nerimo sutrikimai, potrauminiai sindromai, priklausomybės ir kt. iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti kaip depresija. Šių problemų neįvardinimas riboja psichoterapijos efektyvumą. Jeigu lankėtės pas psichologus, bet niekas nepadeda pasijusti geriau, didelė tikimybė, kad depresija nėra pirminė problema ir Jums reikalinga tikslesnė diagnozė bei atitinkamas gydymas. Įsivaizduokite, jei gydytojai gydytų kosulį, o ne jį sukėlusį plaučių uždegimą.
Vieniems epizodams būdingas nuotaikos pakilumas ir padidėjusi energija bei aktyvumas (hipomanija ar manija), kitiems - nuotaikos pablogėjimas, sumažėjusi energija bei aktyvumas (depresija). Kai manijos epizodas yra intensyvus, dažnai reikalinga hospitalizacija norint užtikrinti saugumą ir psichikos stabilizavimą. Puiki naujiena yra ta, kad yra įvairių vaistų, kurie efektyviai gydo bipolinę depresiją. Kombinuojant vaistus ir psichoterapiją, klientai dažniausiai gyvena visaverčius gyvenimus. Konsultacijos padeda išmokti geriau atpažinti nuotaikų kaitas, įgyti praktiškų įgūdžių emocijoms valdyti bei sumažinti nerimą. Stresas ar traumos gali išprovokuoti sunkesnius manijos arba depresijos epizodus, todėl lankant psichoterapiją, kurios metu suteikiama pagalba iškilus sunkumams, gerėja gyvenimo kokybė ir mažėja nuotaikų svyravimas. Taip pat yra labai svarbu sureguliuoti savo cirkadinius organizmo ritmus, nes net ir mažesni pakitimai (pvz. keliavimas per laiko zonas) gali sukelti nuotaikos kaitas.
Deja, bipolinė depresija dažnai nebūna atpažinta, nes ryškūs manijos intarpai, reikalaujantys hospitalizacijos, yra gana reti. Įprastai manija pasireiškia subtiliau. Klientai apibūdina manijos patyrimą, kaip hiperaktyvumą, labai didelį nerimą - tarsi nuolatinę panikos būseną - padidėjusį produktyvumą, nemigą arba tiesiog depresijos simptomų nebuvimą. Kadangi subtilesnis manijos epizodas atrodo kaip palaima po depresijos, dažnai klientai nieko apie tokį cikliškumą neužsimena. Psichologai retai klausia ar įtaria bipolinę depresiją, kai manijos simptomai subtilūs. Dėl šių priežasčių gali praeiti daugybė metų, kol bipolinis afektinis sutrikimas bus tinkamai atpažintas. Kuo greitesnis šios ligos diagnozavimas yra labai svarbus, kadangi negydoma bipolinė depresija sunkėja.
Depresijos Priežastys Ir Gydymo Sudėtinės Dalys
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Gydymo pagrindinės sudedamosios dalys yra:
- Palaikymas. Jis apima įvairias sritis - pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
- Psichoterapija. Tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę.
- Medikamentinis gydymas.
Vaiko Savijauta, Dėl Kurios Reikėtų Susirūpinti
Atkreipkite dėmesį, jei vaiką ar paauglį apėmė ilgalaikė liūdna ar paniurusi nuotaika, jis išgyvena nerimo, prislėgtumo, vienišumo jausmus, apie save ir savo gebėjimus atsiliepia neigiamai, tampa gynybiškas, užsisklendžia emociškai ir vengia kalbėti apie savo jausmus.