Kiekvienas žmogus savo gyvenime gali patirti sunkių, stiprių išgyvenimų, kurie vadinami psichologinėmis traumomis. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kas yra psichologinės traumos, kokios jų priežastys ir pasekmės, bei kaip galima padėti asmenims, išgyvenantiems šias traumas.
Kas yra psichologinė trauma?
Psichologinės traumos apibūdinamos kaip sunki negatyvi patirtis, sukelianti gilius, ilgalaikius psichikos ir organizmo pažeidimus. Tai gali būti vienkartiniai įvykiai arba pasikartojančios situacijos, kurios viršija žmogaus gebėjimą susidoroti su stresu. Kaip žmogus išgyvena psichologines traumas, priklauso nuo jo charakterio, amžiaus, jautrumo ir turimos paramos.
Psichologinių traumų priežastys
Psichologines traumas gali sukelti įvairūs įvykiai ir situacijos, įskaitant:
- Šeimyninė trauma: Ilgalaikės psichologinės prievartos, smurto šeimoje pasekmė. Pasitaiko, kad patiriantis smurtą žmogus pradeda smurtauti prieš silpnesnius, pvz., patirianti vyro smurtą moteris gali smurtauti prieš savo vaikus.
- Emocinė trauma: Emocinis nepriežiūra, atstūmimas ar nuolatinė kritika.
- Seksualinė trauma: Ypač sunki vaikystėje patirta seksualinė prievarta.
- Fizinė trauma: Smurtas, nelaimingi atsitikimai ar ligos.
- Patyčios ar kankinimai: Fizinis ir emocinis smurtas mokykloje, darbe ar kitose aplinkose.
- Politinės represijos: Persekiojimas, įkalinimas, tremtis ar kitos prievartos formos, kurias vykdo valdžios institucijos. Ne mažiau kaip 456 tūkst. Lietuvos žmonių tapo sovietinio teroro aukomis, patyrė vienokią ar kitokią prievartą. Iš jų apie 350 tūkst. buvo įkalinta, išvežta į tremtį ir sovietinius lagerius ar nužudyta Lietuvoje, apie 500 tūkst. dėl vykdyto teroro, karo sąlygų ar okupantų sprendimų turėjo palikti Lietuvą. 93 proc. politinių kalinių ir 96 proc. tremtinių buvo lietuvių tautybės asmenys.
- Kolektyvinės traumos: Karai, genocidas, stichinės nelaimės ar kitos didelio masto tragedijos, paveikiančios visą visuomenę.
Psichologinių traumų pasekmės
Patirtos psichologinės traumos generuoja daugybę negatyvių minčių ir emocijų, trukdo harmoningam žmogaus tobulėjimui ir silpnina žmogaus psichologinį imunitetą. Jos gali sukelti įvairias psichologines ir fizines problemas, įskaitant:
- Depresija ir nerimas: Nuolatinis liūdesys, bejėgiškumas, baimė ir susirūpinimas.
- Potrauminio streso sutrikimas (PTSS): Prisiminimų protrūkiai, košmarai, vengimas prisiminimų, padidėjęs budrumas ir emocinis atsiribojimas.
- Sunkumai bendraujant: Užsidarymas, sunkumai bendraujant, emocinis šaltumas ir nepasitikėjimas savimi.
- Savižudybės mintys ir bandymai: Nevilties ir bejėgiškumo jausmas, vedantis prie minčių apie savižudybę ar bandymų nusižudyti. Daugeliui politines represijas patyrusių Lietuvos gyventojų traumos sutrukdė pasiekti svarbių jų gyvenimo tikslų, taip pat jiems būdingi košmariški sapnai, depresija ir net bandymai nusižudyti, rodo tyrimas.
- Fizinės sveikatos problemos: Galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa ir kitos somatinės problemos.
- Priklausomybės: Piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotikais ar kitomis medžiagomis, siekiant numalšinti emocinį skausmą.
Pažeidžiamumas traumoms
Psichologines traumas sunkiau išgyvena tie žmonės, kurie patiria pakartotines traumas, o taip pat - labai jauni arba pagyvenę žmonės. Viskas priklauso nuo to, kaip sėkmingai, ir ar laiku buvo suteikta visokeriopa pagalba.
Taip pat skaitykite: Įveikiant Krizių Padarinius
Kolektyvinės traumos poveikis visuomenei
Psichologinių traumų poveikis gali būti jaučiamas ne tik individualiu lygiu, bet ir visos visuomenės mastu. Kolektyvinės traumos, tokios kaip karai ar politinės represijos, gali turėti ilgalaikių pasekmių visuomenės atminčiai, kultūrai ir net dabartiniam gyvenimui.
Lietuvos istorija yra paženklinta daugybės trauminių įvykių, įskaitant sovietinę okupaciją ir politines represijas. Šie įvykiai paliko gilias žaizdas daugelio žmonių gyvenimuose ir turėjo įtakos visos visuomenės psichologinei būklei.
Praėjusią savaitę Vilniuje vyko tarptautinė mokslinė konferencija "Sunkių traumų psichologija: politinių represijų ilgalaikiai padariniai", kurios metu buvo pristatyti įvairių mokslininkų tyrimai atlikti Lietuvoje ir užsienyje, siekiant ištirti, kokius padarinius tolesniam žmogaus gyvenimui sukėlė politinės represijos. Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad politinių represijų aukos patyrė dvigubai daugiau sunkių traumuojančių įvykių nei represijų neišgyvenę asmenys. 83 proc. nukentėjusių žmonių traumos sutrukdė pasiekti svarbių jų gyvenimo tikslų, jiems būdingi košmariški sapnai, prisiminimų protrūkiai, nesuvaldomas verksmas, pažeminimo jausmas, depresija, liūdesys, savižudybės bandymai.
Pagalba išgyvenantiems psichologines traumas
Išgyvenantiems psichologines traumas ypatingai svarbus artimųjų palaikymas. Tačiau vien artimųjų palaikymo ne visada pakanka. Profesionalios pagalbos gavimas yra labai svarbus žingsnis gijimo link.
- Psichoterapija: Individuali arba grupinė terapija gali padėti asmenims apdoroti trauminę patirtį, įveikti neigiamas emocijas ir išmokti veiksmingų įveikos būdų.
- Vaistai: Antidepresantai, nerimą mažinantys vaistai ar kiti medikamentai gali būti naudojami simptomams palengvinti.
- Paramos grupės: Dalyvavimas paramos grupėse leidžia asmenims susitikti su kitais, išgyvenančiais panašias patirtis, ir pasidalinti savo jausmais bei patirtimi.
- Savižudybės prevencijos linijos: Jei jaučiate neviltį ar turite minčių apie savižudybę, kreipkitės į savižudybių prevencijos liniją.
Danutė Gailienė: psichologinių traumų tyrėja
Vilniaus universiteto profesorė, psichologijos habilituota daktarė Danutė Gailienė tiria psichologinių traumų ir savižudybių problemas, konsultuoja psichologinių sunkumų ir emocinių sutrikimų varginamus žmones. Ji yra knygų „Aš myliu kiekvieną vaiką“ (1996), „Jie neturėjo mirti. Profesorė Danutė Gailienė labiausiai žinoma dėl darbų savižudybių ir psichologinių sutrikimų tyrimų srityje, bet mokslininkė nagrinėja ir platesnes problemas - ne tik pavienių žmonių, bet visos visuomenės patirtas ir tebepatiriamas traumas. Būtent kolektyvinės traumos analizei skirta jos knyga „Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu“. Kaip traumas vertina šiuolaikiniai sveikatos mokslai, ar žmones veikia traumuojanti praeitis, kur jų stiprybės šaltiniai, kas padeda nepalūžti, kokių padarinių traumos sukelia visuomenės atminčiai ir net dabartiniam gyvenimui, kodėl mums svarbu apie tai kalbėtis.
Taip pat skaitykite: Psichologinių traumų skyrius
D. Gailienės publikacijos psichologinių traumų tema:
- Gailienė D. (Sud.). Sunkių traumų psichologija: politinių represijų padariniai.
- Gailienė D. Ką jie mums padarė. Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu.
- Gailienė D. (sud.). (2015). Gyvenimas po lūžio. Kultūrinių traumų psichologiniai padariniai.
- Kazlauskas E., Gailienė D., Domanskaitė-Gota V., Starinskaite I. Überlebende politischer Unterdrückung in Litauen: Langfristige Effekte der Traumatischer Vergangenheit. Trauma & Gewalt. 2012, 6(2), 122-133.
- Leenaars A.A.,Gailienė D.,Wenckstern S.,Leenaars L., Trofimova J., Petravičiūtė I., Ben Park B.C. Extreme Traumatisation and Suicide Notes from Lithuania: A Thematic Analysis. Suicidology Online. 2014; 5:33-46.
- Auškalnytė A., Skruibis P., Povilaitienė I., Grigienė D., Gailienė D.(2014). Subjektyvus trauminės Černobylio avarijos likvidavimo patirties poveikis nuo katastrofos praėjus 27 metams. Psichologija. Mokslo darbai. Vilnius: Vilniaus unive…
- Domanskaitė-Gota V., Gailienė D., Kazlauskas E.. Potrauminio streso sutrikimą turinčių Lietuvos Afganistano karo veteranų trauminės patirties ir potrauminės simptomatikos ryšys. Psichologija. Mokslo darbai.
- Kazlauskas E., Gailienė D. Išgyvenusiųjų politines represijas potrauminės simptomatikos ir trauminės patirties, demografinių, somatinių veiksnių bei vidinės darnos sąsajos. Psichologija. Mokslo darbai.
- Kazlauskas E., Šimėnaitė I., Gailienė D. Subjektyvaus trauminio patyrimo ir potrauminio augimo bei potrauminio streso sutrikimo sąsajos. Psichologija. Mokslo darbai.
- Skruibis P., Kazlauskas E., Gailienė D. Nevilties lygis, nuostatos savižudybių atžvilgiu ir suicidinė rizika. Psichologija. Mokslo darbai.
- Vaskelienė I., Kazlauskas E., Gailienė D., Domanskaitė-Gota V. Komunikacija apie patirtas politines represijas šeimoje: tarpgeneracinis aspektas. International Journal of Psychology: A Biopsychosocial Approach. Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris.
- Gailienė D. Represuotųjų vaikai: tarpgeneracinio traumų poveikio tyrimai Lietuvoje. LKMA metraštis. Vilnius, 2013, t. XXXVII, 351-366.
- Mažulytė E., Skerytė-Kazlauskienė M., Eimontas J., Gailienė D., Grigutytė N., Kazlauskas E. Trijų kartų Lietuvos gyventojų trauminės patirties sąsajos su psichologiniu atsparumu ir optimizu, Psichologija. Mokslo darbai.
Taip pat skaitykite: Traumų psichologijos perspektyvos Lietuvoje
tags: #sunkiu #traumu #psichologija