Įvadas
Šiandieninėje visuomenėje, kurioje vaikai ir paaugliai susiduria su įvairiais iššūkiais, krizių ir traumų psichologija mokykloje tampa vis svarbesnė. Straipsnyje nagrinėjami psichologinių krizių ir traumų aspektai, jų priežastys, pasekmės ir galimi įveikimo būdai, ypatingą dėmesį skiriant mokyklos aplinkai. Aptarsime, kaip atpažinti krizę ar traumą išgyvenantį mokinį, kokią pagalbą jam suteikti ir kaip kurti saugią bei palaikančią aplinką mokykloje.
Psichologinė Krizė: Apibrėžimas ir Bendri Bruožai
Psichologinė krizė - tai sveiko žmogaus reakcija į sunkią, emociškai reikšmingą gyvenimo situaciją, reikalaujančią naujų adaptacijos ir įveikimo būdų, nes turimų nebepakanka. Nors kiekvieno žmogaus išgyvenama krizė yra individuali, visos psichologinės krizės turi ir bendrų bruožų:
- Specifinis emociškai reikšmingas įvykis: Tai gali būti netektis (artimo žmogaus mirtis, skyrybos, bedarbystė, socialinio statuso ar materialinio gerbūvio praradimas), katastrofos, smurtas ar vidiniai konfliktai.
- Psichinio diskomforto būsena: Krizę išgyvenantis žmogus jaučia įtampą, nerimą, baimę, liūdesį ar kitus nemalonius jausmus.
- Nežinojimas, ką daryti: Anksčiau sukaupta problemų įveikimo patirtis nebepadeda, turimų sprendimo būdų nebepakanka.
- Pagalbos galimybė: Labai svarbu, ar žmogus gali sulaukti paramos iš artimųjų, specialistų ar savanorių.
- Krizės trukmė: Krizinis išgyvenimas trunka iki 2 mėnesių. Jei per šį laiką sunkūs jausmai nepraeina, o žmogus negrįžta į įprastą gyvenimo ritmą, tai jau nebėra krizė.
Psichologinių Krizių Tipai
Psichologinės krizės gali būti įvairių tipų:
- Vystymosi krizės: Būdingos atskiriems reikšmingiems žmogaus gyvenimo etapams.
- Organizminės krizės: Atsiranda dėl stipraus dirgiklio (stresoriaus) poveikio, pažeidžiančio vidinę organizmo homeostazę.
- Krizės, keliančios grėsmę vidinei integracijai: Kyla, kai žmogus patenka į situaciją, kurioje atsiranda pavojus jo vertybėms ar gyvenimo tikslui.
- Krizės, sukeliančios dideles permainas gyvenimo erdvėje: Susijusios su žmogaus potyriais vidinėje ir išorinėje psichologinėje aplinkoje.
- Tarpasmeninės ir sociokultūrinės krizės: Jų priežastys glūdi aplinkoje ir svarboje, kurią asmuo teikia socialiniams santykiams.
- Krizės, kylančios dėl reikiamos informacijos trūkumo: Atsiranda dėl komunikacijos ir informacijos stokos.
- Religinės krizės: Susijusios su religiniu patyrimu.
- Egzistencinės krizės: Kyla iš vidinių konfliktų, nerimo išgyvenant ir sprendžiant esminius gyvenimo klausimus, susijusius su atsakomybe, laisve, meile, mirtimi, tikėjimu ir kitais svarbiausiais žmogui egzistencijos fenomenais.
Psichologinės Krizės Dinamika
Psichologinė krizė pasireiškia keliomis fazėmis:
- Poveikio (konfrontacijos, įžanginė): Mažėja žmogaus orientacija situacijoje, auga įtampa ir nerimas.
- Pasidavimo: Stiprėja nevilties, bejėgiškumo jausmai, mažėja pasitikėjimas savo jėgomis.
- Tvarkymosi (mobilizacijos): Mobilizuojamos visos pastangos, žmogus yra atviresnis kitų įtakai.
- Galutinė (pasitraukimo): Žmogus jaučia didelį fizinį ir psichinį išsekimą. Jei krizė įveikta, žmogus grįžta į įprastą būseną. Jei neįveikta, silpnėja vidinė asmenybės integracija.
Psichologinės Krizės Įveikimas ir Pasekmės
Psichologinė krizė gali būti įveikta arba neįveikta. Įveikta krizė skatina individo augimą, vystymąsi ir emocinę brandą. Neįveikta krizė sąlygoja krizės chronizaciją, t. y. galimus fizinės ir psichikos sveikatos, asmenybės integracijos, socialinio funkcionavimo ir adaptacijos sutrikimus. Tai gali pasireikšti kaip intensyvėjančios psichologinės problemos, gilesni psichikos sutrikimai, somatiniai simptomai ar ligos, polinkis priklausomybėms.
Taip pat skaitykite: Krizių prevencija šeimoje
Psichologinė Trauma: Priežastys ir Poveikis
Psichologinė trauma - tai emocinė reakcija į įvykį ar patirtį, kuri sukelia didelį stresą ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių individo psichinei sveikatai. Traumos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:
- Smurtas: Fizinis, seksualinis, emocinis smurtas.
- Netektys: Artimųjų mirtys, skyrybos.
- Nelaimingi atsitikimai: Transporto avarijos, gaisrai, gamtos katastrofos.
- Traumuojantys įvykiai mokykloje: Patyčios, priekabiavimas, smurtas.
- Kitų žmonių traumuojančių įvykių liudijimas: Buvimas šalia smurto ar nelaimės aukos.
Psichologinės Traumos Simptomai
Psichologinė trauma gali pasireikšti įvairiais simptomais:
- Emociniai simptomai: Nerimas, baimė, pyktis, liūdesys, bejėgiškumas, kaltė, gėda, emocinis atsiribojimas.
- Fiziniai simptomai: Miego sutrikimai, nuovargis, galvos skausmai, virškinimo problemos, raumenų įtampa.
- Kognityviniai simptomai: Koncentracijos sunkumai, atminties problemos, neigiamos mintys apie save ir pasaulį, įkyrios mintys apie traumuojantį įvykį.
- Elgesio simptomai: Atsiribojimas nuo socialinės veiklos, impulsyvumas, piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais, savęs žalojimas, suicidinės mintys.
Vaikystės ir Paauglystės Traumos
Psichologinė vaikystės trauma - tai įvykis ar patirtis, kuri sukelia didelį stresą vaikui ir gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių jo vystymuisi ir psichinei sveikatai. Vaikystės traumos gali paveikti vaiko smegenų vystymąsi, emocinę reguliaciją, santykius su kitais žmonėmis ir gebėjimą mokytis.
Krizių ir Traumų Psichologija Mokykloje
Mokykla yra svarbi vieta vaikų ir paauglių gyvenime, kur jie praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Todėl mokykla turi atlikti svarbų vaidmenį, padedant mokiniams įveikti krizes ir traumas.
Mokyklos Role
Mokykla gali prisidėti prie krizių ir traumų įveikimo keliais būdais:
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos krizės tipai
- Prevencija: Kurti saugią ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai jaučiasi saugūs, gerbiami ir priimti. Mokykla turi užtikrinti, kad būtų sprendžiamos patyčių, smurto ir priekabiavimo problemos.
- Ankstyvas atpažinimas: Mokytojai ir kiti mokyklos darbuotojai turi būti apmokyti atpažinti krizę ar traumą išgyvenančius mokinius. Svarbu atkreipti dėmesį į mokinių elgesio pokyčius, emocinius sunkumus ir mokymosi problemas.
- Pagalbos suteikimas: Mokykla turi turėti psichologą ar kitą specialistą, kuris galėtų suteikti pagalbą krizę ar traumą išgyvenantiems mokiniams. Taip pat svarbu bendradarbiauti su tėvais ir kitomis organizacijomis, teikiančiomis psichologinę pagalbą.
- Švietimas: Mokyti mokinius apie psichologinę sveikatą, krizes ir traumas. Suteikti jiems žinių apie tai, kaip atpažinti sunkumus, kur kreiptis pagalbos ir kaip padėti draugams, išgyvenantiems sunkumus.
Praktiniai Patarimai Mokytojams
- Būkite atidūs mokinių elgesiui: Atkreipkite dėmesį į mokinių elgesio pokyčius, emocinius sunkumus ir mokymosi problemas.
- Klausykite: Skirkite laiko pasikalbėti su mokiniais, išklausykite jų rūpesčius ir problemas.
- Būkite empatiški: Parodykite mokiniams, kad suprantate jų jausmus ir esate pasiruošę jiems padėti.
- Neteiskite: Venkite teisti mokinius už jų jausmus ar elgesį.
- Pasiūlykite pagalbą: Informuokite mokinius apie galimybes gauti psichologinę pagalbą mokykloje ar už jos ribų.
- Bendradarbiaukite su tėvais: Informuokite tėvus apie mokinių sunkumus ir kartu ieškokite būdų, kaip jiems padėti.
- Rūpinkitės savimi: Mokytojai taip pat patiria stresą ir emocinius sunkumus. Svarbu rūpintis savo psichologine sveikata ir ieškoti pagalbos, kai reikia.
VšĮ Jaunimo Psichologinės Paramos Centro Veikla
VšĮ Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) yra nevyriausybinė, ne pelno organizacija, įsteigta 1993 m. Pagrindinė JPPC veikla yra psichologinė parama vaikams, jaunimui ir šeimoms, o prioritetinis tikslas - savižudybių prevencija ir krizių įveikimas. JPPC teikia nemokamas paslaugas klientams, kurios sudaro didžiąją dalį visų teikiamų paslaugų.
Krizių Įveikimo Centras
Pagrindinė JPPC paslaugų plėtros kryptis yra krizių įveikimo paslaugos, kurias teikia ir koordinuoja 2008 metais įkurtas Krizių įveikimo centras (KĮC). Jame dirbantys psichologai suteikia pirminę nemokamą konsultaciją visiems besikreipiantiems, o krizę išgyvenantiems klientams siūlo iki 10 nemokamų psichologo konsultacijų. Psichologinė pagalba vyksta trimis kryptimis:
- Konsultacijos KĮC patalpose (Rasų g.).
- Pagalba telefonu.
- Pagalba internetu.
KĮC taip pat organizuoja paramos grupę nusižudžiusiųjų artimiesiems ir komplikuotas netektis išgyvenusiems žmonėms. 2010 m. buvo sukurta ir pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje interneto svetainė gedintiems žmonėms: www.gedintiems.lt. Plėtojant KĮC paslaugas, nuo 2010 m. centre kartą per mėnesį konsultuoja psichiatras, o nuo 2011 m. gegužės mėn. budintys psichologai pradėjo konsultuoti ne tik darbo dienomis, bet ir šeštadieniais.
Krizių Įveikimo Centro specialistai
Krizių įveikimo centre dirba budintys psichologai, kurie yra įgiję klinikinės psichologijos magistro laipsnį ir kelia savo kvalifikaciją podiplominėse psichoterapijos studijose.
JPPC Istorija
JPPC įsteigto Krizių įveikimo centro pradžia siekia 2000 metus, kai JPPC buvo suburta socialinių konsultantų komanda, teikusi pirminę konsultaciją žmonėms, ieškantiems socialinės bei psichologinės paramos. Laikui bėgant socialinių konsultantų komandą pakeitė budintys psichologai.
Taip pat skaitykite: Pagalba išgyvenant krizę
Savižudybės: Priežastys ir Prevencija
Savižudybė yra sudėtinga ir daugiareikšmė problema, kuri neturi vienintelės priežasties ir paaiškinimo. Ją dažniausiai sukelia biologinių, psichologinių, kultūrinių ir socialinių veiksnių visuma. Šiuo metu savižudybe vadinamas sąmoningas susinaikinimo aktas, kurį vykdo kenčiantis individas, laikantis savižudybę geriausia išeitimi iš susiklosčiusios padėties.
Savižudybių Tipai
Pagal E. Ringel, galima išskirti tris savižudybių tipus:
- I tipas: tikroji savižudybė. Sąmoningas mirties pasirinkimas ir sprendimas atimti sau gyvybę.
- II tipas: tariamoji savižudybė. Mirtis nesirenkama, tačiau numanoma jos galimybė. Savižudybė kaip bėgimo nuo sunkios situacijos forma.
- III tipas: savižudiški gestai. Mirtis neplanuojama, apie ją rimtai negalvojama.
Savižudybės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
- Psichikos ligos: Depresija, šizofrenija, bipolinis sutrikimas.
- Ankstesni bandymai žudytis: Asmenys, kurie jau yra bandę žudytis, turi didesnę riziką pakartoti bandymą.
- Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: Prieš žudydamiesi žmonės dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena.
- Depresija: Depresija sergantys žmonės žudosi retai, tačiau didžiuma savižudžių serga šia liga.
- Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais: Narkotinės medžiagos gali sustiprinti depresiją ir impulsyvumą.
- Stresas: Didelis stresas gali padidinti savižudybės riziką.
- Socialinė izoliacija: Vienišumas ir atskirtis gali padidinti savižudybės riziką.
Depresija: Ligos Suvokimas ir Gydymas
Depresija - tai liga, kuri veikia žmogaus mintis, jausmus, fizinę sveikatą ir elgseną. Tai kartu ir kūno, ir sielos liga. Sergant depresija, pakinta serotonino kiekis smegenyse. Vaistų, kurie reguliuoja serotonino kiekį, pagalba galima jaustis geriau.
Negydoma depresija tęsiasi iki pusės metų, dažnai ir ilgiau, pagerėjimas būna nepilnas, dar jaučiami kai kurie simptomai, kurie trukdo žmogaus kasdieninei veiklai. Ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos perėjimą į sunkesnę ar lėtinę formą.
tags: #kriziu #ir #traumu #psichologija #mokykla