Kaip Atrasti Depresijos Priežastis: Informacinis Straipsnis

Įvadas

Depresija - tai visame pasaulyje žinoma psichologinė būklė, kuri veikia žmogaus emocinę gerovę, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę. Tai daugiau nei tik laikina liūdesio ar nuovargio banga. Depresija gali turėti įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui, darbui ir santykiams su žmonėmis, o kartais ji gali atrodyti neįveikiama. Tačiau svarbu žinoti, jog yra daugybė būdų, kaip galima efektyviai kovoti su šia liga ir ją nugalėti. Pirmasis žingsnis yra suprasti, kaip ją atpažinti, o antrasis - suprasti, kokie yra veiksmingi ir laiko patikrinti būdai ją nugalėti.

Kas Yra Depresija?

Depresija yra plačiai paplitęs psichikos sveikatos sutrikimas, pasižymintis nuolatiniu liūdesiu, paveikiantis mąstymo, miego, mitybos ir elgesio procesus. Egzistuoja daugybė skirtingų depresijos rūšių, bet gera žinia yra ta, kad visos jos gali būti gydomos - nuo įvairių terapijos metodų iki vaistinių preparatų arba jų derinio. Ypač svarbu nugalėti abejones ir kreiptis į specialistus tuomet, kai atpažinote pirmuosius depresijos simptomus.

Statistiniai duomenys rodo, kad per metus depresiją patiria apie 6,7% suaugusiųjų, tai sudaro vieną iš penkiolikos asmenų. Taip pat maždaug vienas iš šešių žmonių (arba 16,6% populiacijos) gyvenimo eigoje susiduria su depresijos iššūkiais. Depresija gali susiklostyti bet kokiu gyvenimo tarpsniu, dažniausiai prasideda vėlyvoje paauglystėje arba dvidešimtųjų metų viduryje. Atkreipkite dėmesį, kad moterys depresiją patiria dažniau nei vyrai. Faktiškai, kai kurie duomenys rodo, kad beveik trečdaliui visų moterų per gyvenimą tenka susidoroti su didžiąja depresija.

Pagrindiniai Depresijos Simptomai

Depresija pasireiškia įvairiais simptomais ir kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tačiau yra tam tikri bendri simptomai, kurie padeda ją atpažinti. Jie gali būti suskirstyti į tris pagrindines grupes: emocinius, fizinius ir elgesio pokyčius.

Emociniai Simptomai:

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti depresiją paaugliams

• Kamuoja nuolatinis liūdesys ir beviltiškumo jausmas. Žmogus jaučiasi prislėgtas, praranda viltį ir mato ateitį kaip beprasmišką. Net ir teigiami gyvenimo įvykiai nesukelia džiaugsmo ar palengvėjimo.
• Anksčiau mėgstamos veiklos nebedomina ar nebeteikia malonumo. Žmogus nebenori bendrauti su draugais, užsiimti hobiais ar netgi atlikti kasdienių darbų.
• Nuolatinis nerimas, kuris trukdo susikaupti bei ramiai ilsėtis.
• Savigrauža bei kaltės jausmas. Žmogus gali jaustis nieko vertas, nuolat kaltinti save dėl praeities klaidų ar galvoti, kad kitiems būtų geriau be jo.

Fiziniai Simptomai:

• Nuolatinis nuovargis ir energijos stoka, kai net paprasčiausios užduotys, tokios kaip atsikelti iš lovos ar pasigaminti maisto, atrodo neįveikiamos.
• Miego sutrikimai - vieni žmonės kenčia nuo nemigos, nepaisant didelio nuovargio, kiti miega ilgai, tačiau vis tiek jaučiasi išsekę.
• Apetito sutrikimai - kai kuriems visiškai sumažėja noras valgyti, o kiti persivalgo, ypač saldaus ir riebaus maisto.
• Neaiškūs fiziniai skausmai - galvos, raumenų ar krūtinės spaudimas, virškinimo problemos, kurioms nėra aiškios medicininės priežasties.

Elgesio Pokyčiai:

• Socialinė izoliacija - vengiama draugų, šeimos, ir net artimiausi žmonės tampa lyg svetimi.
• Sunkumai priimant sprendimus ir susikaupimo problemos - net paprasti pasirinkimai, kaip ką valgyti pusryčiams, gali atrodyti neįveikiami, o mėgstamos veiklos, tokios kaip skaitymas ar filmų žiūrėjimas, praranda prasmę.
• Priklausomybės - ieškodami būdų numalšinti emocinį skausmą, kai kurie žmonės griebiasi priklausomybių, tokių kaip alkoholis, narkotikai ar besaikis valgymas.
• Mintys apie savižudybę ar savęs žalojimą, kurios reikalauja skubios pagalbos.

Depresijos Rūšys

Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, kurios skiriasi simptomais ir sunkumu:

• Didžioji Depresija (Klinikinė Depresija): Tai viena iš sunkesnių depresijos formų, kurią žmonės patiria rečiau nei lengvesnes šios ligos formas. Ši depresijos rūšis pasižymi ypač intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais. Jei nebūna gydoma, sunki depresija gali užsitęsti iki pusės metų.
• Atipinė Depresija: Tai viena iš sunkesnių depresijos formų, pasižyminti specifiniais, jai būdingais bruožais. Svarbu tinkamai nustatyti atipinę depresiją, kadangi veiksmingas jos gydymas reikalauja konkrečių terapijos metodų ir medikamentų. Šios depresijos formos atveju paciento nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, gavus džiugią naujieną ar leidžiant laiką su draugais.
• Pogimdyminė Depresija: Tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuris paveikia daugybę naujai pagimdžiusių moterų. Tai būklė, apimanti ilgalaikius liūdesio, nerimo ir nuovargio jausmus, apsunkinančius savęs ir kūdikio priežiūrą. Šis sutrikimas gali atsirasti bet kada po gimdymo, dažniausiai prasidedantis per pirmąsias savaites po vaiko gimimo. Pogimdyminė depresija reikalauja gydymo, kad pagerėtų būklė.
  • Ši depresijos forma gali atsirasti nėštumo metu arba per pirmuosius metus po gimdymo, ir yra viena dažniausių komplikacijų naujai pagimdžiusioms moterims, pasireiškianti maždaug 15% atvejų.
  • Pogimdyminė depresija dažnai yra pirmasis depresijos epizodas moters gyvenime, o simptomai gali atsirasti netgi nėštumo metu. Jeigu moteris jau sirgo šia depresija ankstesnio nėštumo metu, yra didelė tikimybė, kad tai pasikartos ir su kitu nėštumu.
  • Svarbu suprasti, kad pogimdyminė depresija nėra moters kaltė ir tai nesuteikia pagrindo manyti, kad ji yra bloga motina ar žmogus.
• Distimija: Tai ilgalaikė depresijos forma, kuriai būdinga nuolatinė liūdna nuotaika. Šios būklės metu asmuo dažnai jaučia vidutinio stiprumo ar mažesnius depresijos simptomus, o geresnių periodų pasitaiko nedažnai. Nors distimijos simptomai nėra tokie intensyvūs kaip sunkios depresijos atveju, jie išlieka ilgą laiką - bent dvejus metus. Kartais žmonės, sergantys distimija, patiria ir sunkesnės depresijos požymius, ši būklė žinoma kaip dviguba depresija. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
• Sezoninis Afektinis Sutrikimas (SAS): Tai specifinė depresijos forma, kuri dažniausiai pasireiškia metų laikais, kai dienos trumpesnės - paprastai rudenį ar žiemą. Trumpesnės dienos ir sumažėjusi dienos šviesa gali lemti smegenų cheminius pokyčius, sukeliančius depresijos simptomus. Šviesos terapija ir antidepresantų vartojimas yra efektyvios SAS gydymo priemonės.
  • Sezoninis afektinis sutrikimas dažniau pasireiškia suaugusiems - rizika susirgti auga su amžiumi; asmenims iki 20 metų ši būklė yra labai reta. Be to, statistika rodo, kad moterys šia depresijos forma serga dažniau nei vyrai.
  • Sezoninio afektinio sutrikimo priežastys siejamos su sumažėjusia dienos šviesos trukme. Trumpesnės dienos ir mažesnis saulės šviesos kiekis gali sukelti smegenų cheminę reakciją, lemiančią šio sutrikimo atsiradimą.
  • Melatoninas, hormonas, susijęs su miego ciklais, taip pat turi įtakos SAS.
  • Klinikinių tyrimų metu, kuriame dalyvavo 90 tiriamųjų (16-69 m.), buvo nustatyta, jog CBD aliejus (kanabidiolis), 78% dalyvių teigimu, pagerino jų patiriamo sezoninio afektinio sutrikimo simptomus. Dėl savo potencialo reguliuoti nuotaiką ir mažinti nerimą, CBD aliejus gali suteikti papildomą naudą, ypač siekiant sušvelninti žiemos mėnesių sukeliamą emocinį diskomfortą.
• Bipolinis Sutrikimas (Maniakinė Depresija): Tai psichikos ligos forma. Ją išskiria pasikartojantys manijos ir depresijos tarpsniai, kurie gali keistis ar atsirasti po tam tikro geros savijautos (būsenos) laikotarpio. Šis sutrikimas sukelia daug iššūkių pacientams, jų šeimoms ir visuomenei. Tačiau tinkamai ir nuosekliai gydydamasis, asmuo gali gyventi pilnavertį gyvenimą.
  • Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jo charakteristika - nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai. Šie svyravimai apima manijos ar hipomanijos epizodus, kurie pasižymi perdėtai pakilia nuotaika, energija ir aktyvumu, ir depresijos laikotarpius, kuomet nuotaika ir energija drastiškai sumažėja.
  • Vyrai ir moterys serga bipoliniu sutrikimu vienodai dažnai. Sutrikimas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, tačiau labiau paplitęs tarp jaunesnių asmenų. Vyrus dažniau kamuoja manijos, o moteris - depresijos epizodai.
  • Liga paveikia apie 1% populiacijos, o rizika susirgti didžiausia tiems, kurių tėvai taip pat kenčia nuo šios būklės, siekiant 20-25%.

Galimos Depresijos Priežastys

Depresija nėra vien tik smegenyse atsiradęs cheminių medžiagų disbalansas, kurį būtų lengva išgydyti vaistų pagalba. Depresijos priežastys yra kompleksinės - biologinės, paveldimos ir išorinės, priklauso nuo skirtingų veiksnių. Depresija gali susirgti bet kokio amžiaus, lyties, išsilavinimo žmogus. Biologinės priežastys yra susijusios su cheminių medžiagų veikla smegenyse, o tiksliau, sumažėjusiu serotonino, noradrenalino bei dopamino kiekiu. Jeigu yra giminių, kurie yra sirgę depresija, tikimybė susirgti taip pat didėja. Depresijos priežastys gali būti susijusios ir su išoriniais veiksniais - dideliu stresu, t. y. pokyčiais gyvenime, liga, netektimi ir kita. Priežastys, kurios paskatina depresiją tarp paauglių ir suaugusiųjų gali ir skirtis, kadangi ir jų gyvenimo būdas skiriasi.

• Jautrumas glitimui: Šiandien glitimo kiekis grūdinėse kultūrose yra didesnis nei anksčiau. Pasirodo, jeigu organizmas yra jautresnis šiai medžiagai, jos perteklius gali lemti… depresiją. Taip teigia psichiatrė dr. Hyla Cass, šią tendenciją pastebėjusi savo praktikoje. Žarnynas - tarsi antrosios smegenys. Jame gausu serotonino receptorių. Per didelis glitimo kiekis gali sukelti uždegimą ir apnuodyti žarnyną. Dėl to gali atsirasti skydliaukės veiklos sutrikimų, anemija, įvairių infekcijų, Laimo liga, lėtinio nuovargio sindromas ar depresija. Žarnyno veikla yra itin susijusi ir su galvos smegenimis (joms įtaką irgi daro serotonino receptoriai). Nerimas, nemiga, melancholija, depresija gali būti glitimu apnuodyto žarnyno simptomas. Taigi jokie antidepresantai šiuo atveju nepadės. Lėtinis žarnyno uždegimas gali sukelti depresiją ir visus jai būdingus požymius. Jei nustatoma, kad organizmas jautrus glitimui (tai padaryti padės maisto jautrumo testas), galima tikėtis, kad būtent glitimas sukelia negalavimus.
• Niacino trūkumas: Dr. Abramas Hofferis Saskatchewanas 1944 m. psichiatrijos ligoninėje atliko sensacingą biocheminį tyrimą. Jis atskleidė neįtikėtiną vitamino B3 naudą šizofrenija sergantiems pacientams. Mokslininkas nustatė, kad dėl niacino trūkumo išsivysčiusi pelagra pasižymi tokiais pat psichikos simptomais, kaip ir šizofrenija, t. y. ligonius apninka neracionalus pyktis, apima persekiojimo manija ar demencija. Tyrime dalyvavusiems psichikos ligoniams vitamino B3 trūkumas buvo panaikintas ir nuolat stebima, kad vėl neatsirastų. Kai kurie tiriamieji ne tik pasveiko, bet ir grįžo į visiškai pilnavertį gyvenimą. Nors vėliau dr. A. H.
• Hormonų disbalansas: Pagal JAV statistiką, bene 40% vyresnių nei 40 m. moterų vartoja antidepresantų. Kodėl? Spėjama, kad greičiausiai taip nutinka dėl klaidingo perimenopauzės ar kitokių hormonų pusiausvyros sutrikimų traktavimo. Šiais laikais moterys perimenopauzę išgyvena vis anksčiau. Niekad nejautusios stipraus PMS sindromo, jos netikėtai pasijunta irzlios ir pavargusios. Prastos nuotaikos pliūpsniai neaplenkia sutuoktinio ir vaikų. Žinoma, apsilankiusioms pas specialistus tokioms pacientėms neretai paskiriama būtent antidepresantų, tačiau hormonų pusiausvyros atkurti jie tikrai nepadeda.
• Vitamino D trūkumas: Vitamino D trūkumas - dar vienas svarbus biologinis veiksnys, galintis vaidinti svarbų vaidmenį psichikos sveikatai.
• Nesubalansuota žarnyno flora: Nustatyta, kad nesubalansuota žarnyno flora taip pat yra svarbus veiksnys depresijai vystytis.
• Didelė hormono kortizolio koncentracija: Negalėjimas užmigti, prastas miegas gali būti dėl didelės hormono kortizolio koncentracijos.
• Asmeninių santykių problemos: Nesvarbu, ar turite problemų su šeimos nariu, draugu, ar patiriate stresą su savo antrąja puse, tai taip pat gali sustiprinti depresijos simptomus. Dėl šios priežasties labai svarbu rasti sveiko bendravimo formą. Esant konfliktinėje situacijoje (žodinių nesutarimų metu), rekomenduojama ieškoti situacijos, kurioje laimėtų abi pusės - kad abi šalys pokalbio pabaigoje jaustųsi gerai. Vienas iš būdų kaip tai pasiekti, tai pokalbio metu stenktis kuo mažiau sakyti "tu" ir dažniau sakyti "aš". Taip pat galite atvirai kalbėti su artimaisiais apie savo emocinę savijautą ir apie tai, ko jums iš jų reikia, kad jaustumėte palaikymą.
• Stresas: Stresas gali padidinti depresijos sunkumą. 2020 m. JAV atlikti tyrimai rodo, kad nuolatinis streso poveikis gali sukelti depresijos epizodus. Stresą sukeliančios cheminės medžiagos yra daugelio depresijos simptomų pagrindinė priežastis. Nesvarbu, ar tai būtų apetito pokyčiai, hipertenzija, ar susilpnėjusi imuninė sistema, šie simptomai gali būti lėtinio streso rezultatas, kuris ilgainiui gali iššaukti ar sustiprinti depresiją. Daugeliui iš mūsų stresas yra susijęs su tuo, kad pernelyg daug laiko skiriame padėti kitiems ir todėl neskiriame pakankamai dėmesio sau ir savo poreikiams. Jeigu jaučiate jog būtent tokioje situacijoje esate ir Jūs, stenkitės praktikuoti dažniau sakyti "ne", kai jaučiate jog to reikia. Gali būti keista ar neteisinga taip elgtis, tačiau greitai suprasite, kad pasakius "ne" nieko baisaus nenutiks. Priešingai, žmogus jums su laiku pradės jausti didesnę pagarbą, nes sugebate nubrėžti savo ribą, o tai yra stipraus ir savimi pasitikinčio žmogaus bruožas.
• Miego sutrikimai: Net 70 proc. depresija sergančių žmonių teigia, kad patiria miego sutrikimus. Kai kuriems miego sutrikimai gali būti depresijos priežastis, o kitiems miego sutrikimai gali sustiprinti jau išsivysčiusią depresiją. Bet kokiu atveju geras ir kokybiškas miegas yra bene svarbiausias faktorius stipriai emocinei sveikatai palaikyti. Miego trūkumas įprastai lemia mažą energijos kiekį, padidėjusį stresą ir dirglumą, o tai yra dažni depresijos simptomai. O dirglumo ir streso jausmas gali lemti blaškymąsi einant miegoti ir bendrą sunkumą užmigti, ko pasekoje gaunasi "užburtas ratas". Gali būti ir priešingai - kai kuriems depresija sergantiems žmonėms pasireiškia hipersomnija, t. y. kai jie miega per daug ir dėl to dieną jaučiasi pernelyg pavargę. 2016 m. atlikto tyrimo duomenimis buvo nustatyta, jog hipersomnija gali pabloginti depresijos simptomus ir apsunkinti gydymą. Yra daugybė būdų, kurie padeda lengviau užmigti, apie juos galite skaityti šiame straipsnyje. Vienas iš būdų kaip spręsti miego sutrikimus, tai stengtis 1 valandą prieš einant miegoti nenaudoti mobiliojo telefono ar nežiūrėti televizoriaus, taip pat svarbu sukurti miegui tinkamą atmosferą (išjungti šviesą, užtraukti užuolaidas / žaliuzes ir pan.). Taip pat galite pabandyti daugiau judėti dieną, kad naktį jaustumėtės labiau pavargę. Tai gali būti pasivaikščiojimai, jogos pratimai arba apsilankymas sporto salėje.
• Alkoholis: Depresija kartu su alkoholio vartojimu sukuria pavojingą derinį, formuojantį destruktyvų ciklą. 2019 metų tyrimas rodo, kad depresijos kamuojami asmenys dažnai linkę griebtis alkoholio, o didėjantis jo vartojimas gali sustiprinti depresijos simptomus. Alkoholis, kaip natūralus depresantas, daro neigiamą poveikį smegenų funkcijoms, taip dar labiau blogindamas depresijos požymius. Vienas iš būdų kaip su tuo kovoti - mažinti ar visiškai atsisakyti alkoholio. Dažnai alkoholio vartojimas gali būti susijęs su neigiama aplinkinių žmonių (kurie yra linkę į alkoholio vartojimą) įtaka.

Kaip Sužinoti, Ar Sergu Depresija?

Patikimą diagnozę visada nustato specialistas, atlikdamas psichologinius testus. Dažniausiai tai būna klinikinis psichologas, psichiatras, bet taip pat ir bendrosios praktikos gydytojas. Remdamiesi psichologiniais testais ir pokalbiu, gydytojai nustato diagnozę ir aptaria su pacientu tinkamą gydymą. Ši procedūra dažniausiai taikoma sunkesnėms depresijos formoms. Esant lengvesniems sunkumams, terapeutas taip pat gali padėti konsultacijų metu.

Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?

Ką Daryti Susirgus Depresija?

Depresijos gydymas yra individualus procesas. Priklausomai nuo depresijos sunkumo, taikoma psichoterapija, medikamentinis gydymas (paprastai antidepresantais) arba abiejų šių būdų derinys. Jei jaučiate pirmuosius depresijos požymius, ieškokite būdų, kaip palengvinti sau gyvenimą, bent jau tol, kol turėsite galimybę kreiptis į specialistą.

Savipagalbos Būdai

Kai depresija nėra itin sunkios formos, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti jos simptomus. Nors pradėti gali būti sunku, tačiau net ir maži žingsniai gali turėti didelį poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.

• Fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena: Fizinis aktyvumas gali būti nepaprastai veiksmingas, ypač esant lengvai ar vidutinio sunkumo depresijai. Sportuojant išsiskiria endorfinai, kurie gerina nuotaiką. Net ir reguliarūs pasivaikščiojimai gamtoje - vos 30 minučių per dieną gali padėti jaustis geriau. O įvairūs lengvi pratimai, tokie kaip joga ar tempimo pratimai, mažina įtampą ir stresą. Be to, galite išbandyti sportą, kuris teikia malonumą - šokius, plaukimą ar dviračių sportą. Be fizinio aktyvumo, svarbu ir tinkama mityba. Kai kurie produktai gali teigiamai veikti smegenų veiklą ir nuotaiką, pavyzdžiui, produktai, kuriuose yra omega-3 riebalų rūgštys, taip pat tamsus šokoladas bei maistas, turintis B grupės vitaminų.
• Miego higiena ir kokybiškas poilsis: Depresija dažnai sutrikdo miego režimą - žmonės gali kentėti nuo nemigos arba miegoti per daug. O kaip žinome, miego kokybė yra itin svarbi psichikos sveikatai, todėl verta įdiegti tam tikrus įpročius, tokius kaip: eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kiekvieną dieną, vengti ekranų (telefonų, kompiuterių) bent valandą prieš miegą bei sukurti ramų vakarinį ritualą, kaip pavyzdžiui, arbatos gėrimas ar knygos skaitymas.
• Dienoraščio rašymas ir emocijų išraiška: Kartais sunku išreikšti jausmus žodžiais, todėl emocijų išrašymas dienoraštyje gali būti veiksminga priemonė. Tai padeda geriau suprasti savo jausmus ir rasti būdus su jais susitvarkyti. Gali padėti ir kūrybinės veiklos: tapyba, muzika, poezija ar net tiesiog spalvinimas gali būti puikus būdas išreikšti save.
• Socialiniai ryšiai ir artimųjų palaikymas: Depresija dažnai skatina žmogų atsiriboti nuo draugų ir šeimos, tačiau palaikymas yra itin svarbus. Ir net jei nesinori bendrauti, pabandykite palaikyti ryšį su artimais žmonėmis. Kalbėjimas apie savo būseną gali padėti jaustis lengviau. Na, o jei visgi sunku pasikalbėti su artimaisiais, galima prisijungti prie palaikymo grupių ar ieškoti bendruomenių internete.

Profesionali Pagalba

Kai depresija yra stipri arba trunka ilgą laiką, būtina kreiptis į specialistus. Dažnai žmonės vengia pagalbos, manydami, kad „viskas praeis savaime“ arba kad „tik silpni žmonės kreipiasi į psichologus“. Tai klaidingas požiūris - psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė, o depresija - liga, kuriai reikia gydymo.

• Psichoterapija: Vienas veiksmingiausių depresijos gydymo būdų yra psichoterapija, kuri padeda suprasti savo mintis, jausmus ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija (KET) leidžia atpažinti ir pakeisti neigiamą mąstymą, kuris prisideda prie depresijos vystymosi. O psichodinaminė terapija giliau nagrinėja vidines emocines žaizdas, dažnai siejamas su vaikystės patirtimis. Tuo tarpu humanistinė terapija padeda stiprinti savivertę ir priimti savo jausmus.
• Medikamentinis Gydymas: Kai kuriais atvejais, ypač esant sunkiai depresijai ir kai jos simptomai trukdo susikoncentruoti bei atlikti įprastas kasdienes užduotis, gali būti reikalingas medikamentinis gydymas. Antidepresantai padeda subalansuoti smegenų cheminius procesus ir palengvina simptomus. Gydymą skiria gydytojas psichiatras, ir jis dažnai derinamas su psichoterapija.

Kiti Būdai Kovoti Su Depresija

Be tradicinių gydymo metodų, kai kurie žmonės atranda palengvėjimą taikydami ir kitokias praktikas, kurios padeda sumažinti stresą ir geriau suprasti savo emocijas.

• Meditacija: Meditacija leidžia išmokti gyventi dabartyje, atsikratyti įkyrių minčių ir susitelkti į esamą momentą.
• Muzikos ir meno terapija: Muzikos klausymasis ar jos kūrimas suteikia galimybę išreikšti emocijas, o kūrybinė veikla, tokia kaip spalvinimas, tapyba ar molio lipdymas, gali padėti nuraminti mintis ir pagerinti savijautą.
• Stresą mažinantys papildai: Stresą mažinantys papildai gali padėti organizmui geriau prisitaikyti prie kasdienių iššūkių, mažinti nerimą ir išlaikyti emocinę pusiausvyrą. Tokių papildų sudėtyje dažnai yra adaptogenų, pavyzdžiui, ašvagandos, radiolių ar jonažolių kurios padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir mažina kortizolio lygį. Taip pat svarbūs B grupės vitaminai, kurie palaiko nervų sistemą ir padeda sumažinti nuovargį. Magnis yra dar viena itin svarbi medžiaga, galinti atpalaiduoti raumenis ir pagerinti miego kokybę, o L-teaninas, randamas žaliojoje arbatoje, skatina atsipalaidavimą nesukeldamas mieguistumo jausmo.

Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas

tags: #kaip #atrsti #depresijos #saknis