Įvadas
Šunys jau seniai yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Nuo seniausių laikų jie buvo naudojami medžioklei, apsaugai ir, svarbiausia, draugystei. Tačiau tik pastaraisiais dešimtmečiais mokslininkai pradėjo išsamiai tyrinėti psichologinį šunų poveikį žmonėms. Šiame straipsnyje nagrinėsime įvairius šio poveikio aspektus, įskaitant kaniterapijos naudą, šunų gebėjimą aptikti ligas ir jų vaidmenį vaikų ugdyme.
Kaniterapija: gydymas su šunimis
Kaip neatsiejama sritis nuo gyvūnų terapijos, viena iš populiariausių ir vis daugiau dėmesio sulaukianti yra šunų terapija, dar kitaip vadinama kaniterapija. Tai gana jauna sritis, lyginant su kitomis terapijomis, tačiau šunų nauda negalima abejejoti. Šunų terapijoje yra naudojami du metodai: šuns dalyvavimas terapinėje veikloje bei šuns dalyvavimas ir padėjimas mokymosi veikloje. Būtent pirmuoju atveju, tokia veikla ir vadinama kaniterapija. Ji yra atliekama ar prižiūrima profesionalų, kvalifikuotų specialistų su kaniterapijai tinkamais bei sertifikuotais šunimis. Esminė detalė yra ta, kad šiame gydymo procese nusistatomi konkretūs terapiniai tikslai. Taip pat šio tipo terapija yra struktūruota, dažniausiai atliekama vienam žmogui priskiriant vieną šunį arba labai mažose grupėse su vienu šunimi. Kitais žodžiais, tai profesionalus, moksliškai pagrįstas darbas su ligotais vaikais ar suaugusiais. Tuo tarpu, antruoju atveju, ši veikla nėra vadinama kaniterapija. Tai užsiėmimai, veiklos su vaikais bei suaugusiais, kai konkrečių tikslų užsibrėžta nėra, dažniausiai jie nėra nustatyti. Tokie užimtumai gali būti prižiūrimi žmonių - savanorių, be specialių įgūdžių ar apmokymų.
Kaniterapijai tinka ne kiekvienas šuo. Pirmiausia, toks šuo turi būti grynaveislis bei turėti tai įrodančius dokumentus. Tikriausiai didžioji dauguma žmonių, kurie namuose augina šunį, paklausti, kur slypi pastarųjų gydomojo poveikio paslaptis, atsakytų, kad besąlygiška ištikimybė ir meilė savo šeimininkams, nuolat rodomos šiltos emocijos ir džiaugsmas turi neabejotiną poveikį žmogaus psichologinei būklei.
Vilnietė psichologė Joana Grygutis su labradore Kia nuo vasario - kaniterapijos komanda. „Mintis apie kaniterapiją buvo mano galvoje jau tada, kai dar net nežinojau, kaip tai vadinasi, - man visada atrodė, kad gyvūnai gali padėti žmogui atsiverti, - sako J.Grygutis. - Mes sakome, kad šuo kaniterapijoje yra priemonė padaryti tą žingsnį, kurį šiaip žmogui yra sunku padaryti. Šuo buvo moters vaikystės svajonė - šiai buvo lemta išsipildyti tik pačiai jau auginant du vaikus. Nusprendusi įsigyti šunį šeima ieškojo tokio, kuris neišgąsdintų vaiko, būtų draugiškas, gero charakterio, lengvai valdomas.
Kaniterapijos asociacijos prezidentės, Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros docentės dr. Vilmantės Pakalniškienės teigimu, gyvūnų asistuojamoji terapija naudinga, kaip bet kuri kita terapija, kuri reikalinga gydymui, reabilitacijai, pagalbai. Pati V.Pakalniškienė su vengrų vižlų veislės kalyte Vėtra kaniterapijos egzaminą išsilaikė sausį. Vėtra dar jauna, tad šeimininkė teigia kol kas nenusprendusi, ar tikrai kaniterapija bus jos darbas. Jos teigimu, pasaulyje psichologai labai dažnai pasitelkia į pagalbą gyvūnų terapiją. Jiems tai dar viena priemonė padėti žmogui, ypač dirbant su labai uždarais ar gynybiškais žmonėmis, vaikais ar paaugliais - tais, kurie iš esmės nemėgsta psichologų, nenori bendradarbiauti.
Taip pat skaitykite: Šuo - vaiko draugas
Kaniterapijos užsiėmimų metu, V.Pakalniškienės teigimu, dirba komanda. Šuns vedlys, jei jis nėra specialistas, dirba kartu su specialistu: „Aš, pavyzdžiui, turėdama terapinį šunį, galiu padėti kokiam nors kineziterapeutui jo darbe. Vadinasi, dirba trys - planuoja užsiėmimą, galvoja, koks jo tikslas turėtų būti, ko mes galime pasiekti, koks vaidmuo tenka šuniui. Terapinis šuo turi būti labai stabilios psichikos, jis turi paklusti, vykdyti komandas, neturėti didelių baimių, kurios jam trukdytų gerai atlikti darbą. Jis turi būti tikrai gerai socializuotas, nes ko šuo nepažįsta, to jis bijo - bijo garso, kuris negirdėtas, vizualumo, kuris nėra matytas.
Kaniterapijos nauda
Kaniterapija gali būti naudinga įvairioms žmonių grupėms, įskaitant:
- Vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų: Kaniterapija gali padėti šiems vaikams pagerinti socialinius įgūdžius, sumažinti nerimą ir pagerinti bendravimą.
- Žmones, sergančius depresija: Šunys gali suteikti besąlygišką meilę ir paramą, kuri gali padėti sumažinti vienišumą ir pagerinti nuotaiką.
- Žmones, sergančius nerimo sutrikimais: Šunys gali padėti sumažinti nerimą ir įtampą, suteikdami raminančią ir atpalaiduojančią atmosferą.
- Žmones, sergančius demencija: Kaniterapija gali padėti pagerinti atmintį, sumažinti sumišimą ir pagerinti bendrą savijautą.
- Žmones, patiriančius stresą: Bendravimas su šunimis gali padėti sumažinti streso hormonų lygį ir pagerinti atsipalaidavimą.
Pirmieji moksliniai duomenys Lietuvoje
Straipsnyje pristatomi pirmieji moksliniai bandomųjų kaniterapijos užsiėmimų duomenys Lietuvoje. Pristatoma kokybinė vieno atvejo studija, kur taikyti skirtingi tyrimo metodai: naratyvinė ir kontent (turinio) analizė. Atlikta ugdymo naratyvinė personalo (pedagogų ir psichologo) ir vaiko mamos atsiliepimų po kiekvieno kaniterapijos užsiėmimo analizė. Mamos apklausos anketos analizė atskleidė, kad užsiėmimai su šunimis lėmė lengvesnę vaiko adaptaciją mokykloje, pakito vaiko fiziniai parametrai (pagerėjo apetitas, jis tapo aktyvesnis).
Pastaraisiais metais medicina ir specialusis ugdymas vis dažniau integruoja į savo turinį netradicinius metodus, kurie žmogų teigiamai veikia. Vienas šių metodų - gyvūnų terapija, kurios teigiama nauda žmogui mažai kas abejoja (Altschiller, 2011). Mokslo pasaulyje įvairios gyvūnų terapijos pamažu atranda deramą vietą naujų žinių konstravimo procese ir praktiniame pagalbos klientui darbe (Ensminger, 2010). Medicinoje kaniterapija (dar vadinama terapija su šunimi) praktikuojama jau daugiau nei penkiasdešimt metų: teigiamas poveikis pacientams pastebėtas paliatyviosios slaugos namuose, psichiatrijos departamentuose ir ligoninėse (Ensminger, 2010; Barker ir kt., 2010; Marcus, 2011). JAV ir Didžiosios Britanijos medicinos centruose jau tapo įprasta praktika įtraukti į medikų ar specialiojo lavinimo specialistų komandą specialiai apmokytą dirbti terapinį darbą šunį (angl. a pet therapy dog) (Marcus, 2011). Užsienio šalių patirtis parodė, kad kaniterapiją taikant paliatyviosios slaugos namuose ženkliai pagerėjo pacientų gyvenimo kokybė (Cipriani ir kt., 2013; Travers ir kt., 2013), o pacientams su demensija pagerėjo dar ir nuotaika, psichosocialinis funkcionavimas (Travers ir kt., 2013), chroniškos šizofrenijos atveju sumažėjo specifinių ir generalizuotų simptomų (Villalta-Gil ir kt., 2009). Kiti moksliniai tyrimai atskleidė (Barker ir kt., 2010; González-Ramírez ir kt., 2013), kad bendravimas su šunimi gali padėti žmogui išgyventi stresą, jis veikia kaip streso malšintojas. Įvairios specialiojo ugdymo programos pagerino vaikų, turinčių įvairių sutrikimų, funkcionavimą (Altschiller, 2011): disleksijos, vaikų su cerebriniu paralyžiumi, autizmu ir kitais atvejais. Tyrimai atskleidė (Altschiller, 2011; Ensminger, 2010), kad pagerėjimai buvo psichologinio (drąsa, atvirumas bendraujant, geresnis ryšys su bendraamžiais ir pan.) ir funkcinio (kalbos raida, geresnis fizinis funkcionavimas ir pan.) pobūdžio.
Vieno atvejo studija atlikta Klaipėdos „Medeinės“ mokykloje. VšĮ „Linksmosios pėdutės“ psichologas, taikydamas iš anksto parengtą metodiką, bendradarbiaudamas su Klaipėdos universiteto mokslininkais vedė dešimt užsiėmimų su trimis arba keturiais šunimis. Metodika parengta vienam konkrečiam vaikui, turinčiam Dauno sindromą. Vaiko amžius - 10 metų. Tyrimas vyko nuo 2013 metų rugsėjo 26 dienos iki 2014 metų vasario mėnesio. Atliekant tyrimą vykdyti struktūruoti susitikimai su trimis arba keturiais šunimis, siekiant konkretaus tikslo. Iš anksto nutarta rinkti subjektyvius pastebėjimus iš vaiko tėvų, pedagogų.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Surinkta anamnezė prieš pradedant užsiėmimus su šunimis atskleidė, kad tyrimo dalyvei diagnozuotas Dauno sindromas ir jį lydinčios problemos: sulėtėjusi psichinė ir kalbos raida, kalbos ir komunikacijos sutrikimas, protinis sutrikimas. Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pažymoje rašyta, kad mergaitei buvo sunku nusėdėti, išklausyti instrukcijas, jas suvokti ir vykdyti. Ji buvo labiau linkusi veikti pagal nurodymus, reikėjo nuolatinės pagalbos. Nustatyta, kad bendrieji gebėjimai atitinka labai žemą intelektinių gebėjimų lygį. Buvo sunku išskirti mergaitės galias, nes visų PPT įvertinimų rezultatas atitinka labai žemą mokymosi lygį. Specialiojo pedagogo išvadose pažymėta, kad „mergaitė žino savo vardą, amžių. Kalba sunkiai.“ Papildomos problemos, kurias paminėjo mergaitės mama: neišsivysčiusi verbalinė kalba (mergaitė retai tardavo pavienius žodžius), Dauno sindromui būdingas liežuvio iškišimas, socialinė izoliacija (mergaitė nebendravo, buvo uždara, klasės aplinkoje jos niekas nepastebėdavo, bendravo tik su viena drauge, su kuria per pamokas ir pertraukas piešdavo).
Ugdymo personalo atsiliepimų vertinimas. Šie vertinimai rinkti po kiekvieno užsiėmimo, mokyklos psichologei neformaliu būdu apklausiant ugdymo personalą, kuris dirbo su mergaite.
- Emocinė raiška. Vertinant mergaitės bendrą psichologinę, socialinę ir emocinę būklę, ugdymo personalo nuomone, jai pradėjus lankyti užsiėmimus su šunimis, ji tapo atviresnė aplinkai, „pagerėjo bendra emocinė būsena“, „mergaitė kur kas dažniau šypsosi“.
- Kalbinės raidos raiška. Tai, pedagogų vertinimu, buvo esminis pokytis, pastebėtas po užsiėmimų su šunimis. Anksčiau mergaitė labiau naudodavo gestų kalbą ar pasyvų atsako tipą, o po užsiėmimo jos kalba pasikeisdavo: „paklausus mergaitė noriai atsako į klausimus“ žodžiu, noriai bendrauja, tapo aktyvesnė mokyklos bendruomenėje, anksčiau nepastebėtos loginės sąsajos, o po seansų suaktyvėjo mergaitės kognityvinės funkcijos: įvardija raudoną spalvą ir ją sąmoningai išskiria iš kitų (anksčiau neskirdavo nei vienos spalvos).
- Socialinės elgsenos pokyčiai. Socialinės elgsenos pokyčiai, pedagogų nuomone, sietini su kitais pasiekimais, kurie vystyti vienu metu (emocine raiška ir kalbine raiška). Po užsiėmimų pedagogai pastebėjo ryškius pokyčius mergaitės socialiniame gyvenime: iš socialiai izoliuotos ir užangažuotos ji pamažu tapo savimi pasitikinčia. Mergaitė įgavo daugiau drąsos, socialinių įgūdžių, ėmė imituoti kitų elgesio modelius, pradėjo suprasti ir taikyti socialinio etiketo taisykles: „sveikinasi per atstumą“, „pamoja ranka einant pro šalį“, „atsisveikina“, „tapo daug žvalesnė, judresnė“, „turi daugiau draugų“.
Mamos atsiliepimų vertinimas. Mokyklos psichologė po kiekvieno užsiėmimo, kitą dieną, bendraudavo su vaiko mama ir žymėdavo visus jos išsakytus pastebėjimus apie vaiko pokyčius. Po visų užsiėmimų mamos paprašyta užpildyti grįžtamojo ryšio anketą, kur pateikti atvirieji klausimai apie pastebėtus pokyčius dalyvaujant užsiėmimuose.
- Motyvacijos kaita. Ši kategorija išskirta vertinant mamos pasisakymus apie tai, kad pradėjus lankyti seansus su šunimis, mergaitės motyvacinė elgsena gerokai pakito. Rytais, kai mergaitei teko keltis į mokyklą, ji tai darydavo nenoriai, o mamai priminus, kad vyks seansas su šunimis, nuotaika iš karto pagerėdavo, mergaitė greitai susiruošdavo ir išskubėdavo į mokyklą.
- Kognityvinis vystymasis. Tik prasidėjus pirmiesiems užsiėmimams su šunimis, ryškiai pagerėjo vaiko kalbinė raiška ir ekspresija. Mamos teigimu, mergaitė niekada taip nesielgdavo savo iniciatyva: po užsiėmimų pati prieidavo ir imdavo pasakoti apie šunis. Mamos nuomone, anksčiau „ji taip nesielgdavo, o grįždavo iš mokyklos namo ir nenoriai atsakinėdavo pavieniais žodžiais“. Pakito ir kūno, socialinių įgūdžių supratimas. Anksčiau nemėgo ritualų - pasirengimo mokyklai, kėlimosi, nesileisdavo šukuojama. Po pirmo seanso su šunimis ji jau kitą rytą „leidosi surišama plaukus, nekantriai laukė susitikimo su šunimis“, be to, „palengvėjo atsikėlimas, pasiruošimas, higienos įgūdžiai, savitvarka“.
- Socialinės elgsenos pokyčiai. Mamos vertinimu, socialinės elgsenos pokyčiai - bene didžiausias pasiekimas po užsiėmimų su šunimis. Anksčiau mergaitę lydėjo „baimė per didelio dėmesio“, ji „staiga pribėgus šnekinama nekalbėdavo“, „nemokėjo atsisakyti veiklos, kuri jai nepatinka“ ir kt. Tik pradėjus lankyti užsiėmimus pirmiausia pasikeitė mergaitės elgesys, emocijos, nenoras eiti į mokyklą virto „švytėjimu“ ir „bėgimu į mokyklą“.
Kaniterapijos seansų metu stebėta vaiko emocinė būsena. Kadangi mergaitė pati negalėjo įvardyti savo jausmų, iš anksto nuspręsta sudaryti skalę, kuri atskleistų vaiko emocinę būseną. Skalė sudaryta tyrime dalyvavusių psichologių, remiantis tradiciniu emocijų skirstymu ir tikėtina vaiko elgesio reakcija į dirgiklius. Emocinė būsena vertinta penkių minučių atkarpomis. Jei nors kartą pasireiškė bent vienas iš skalėje nustatytų požymių, žymėti įverčių balai.
Susisteminus gautus duomenis, gauta vaiko emocinės būsenos kreivė. Skalė atskleidžia, kad vaiko emocinė būsena nuolat gerėjo, esant nedideliems nuokrypiams, bendrąja prasme galima teigti, kad vaiko emocinė būklė gerėjo. Pirmo susitikimo metu surinkti 25 emocinio vaiko vertinimo balai, ši skaitlinė išraiška didesnė už vidurkį. Pirmo užsiėmimo metu iškeltas tikslas - formuoti vaiko saugų aplinkos supratimą ir užmegzti teigiamą emocinį ryšį su užsiėmime dalyvaujančiais šunimis bei psichologu. Pastebėta, kad teigiamas emocinis fonas per pirmą užsiėmimą veikė ir kitus užsiėmimus. Per paskutinį užsiėmimą mergaitė jautėsi ypač atsipalaidavusi ir rami, surinktas maksimalus balų skaičius. Išanalizavus gautus duomenis, įvertinus uždarą vaiko būdą, kai sunku užmegzti kontaktą su nepažįstamais žmonėmis, galima daryti prielaidą, kad užsimezgė stiprus ryšys tarp vaiko ir šunų. Kaniterapijos seansų metu stipriai sužadintos teigiamos mergaitės emocijos. Pastebėta, kad per pirmą, ketvirtą ir aštuntą užsiėmimus mergaitė išreiškė, kad šiek tiek baiminasi garsaus šunų lojimo. Tačiau ši būsena greitai liaudavosi, mergaitei pastebėjus, kad šuo rodo draugiškumą.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Kognityvinių funkcijų kategorijose išskirtos trys pakategorės: atmintis, akademiniai gebėjimai, kalbinės raidos raiška.
- Atmintis. Per pirmuosius tris užsiėmimus mergaitė negalėjo prisiminti nei vieno šuns vardo, tuo tarpu per ketvirtą ir penktą užsiėmimus jau pastebėta, kad mėgina kartoti ir įsiminti šuns vardus, teisingai įsiminė vieno. Tačiau nuo šešto užsiėmimo mergaitė lengvai pradėjo skirti visus keturis šunis ir puikiai įsiminė jų vardus, galėjo juos atkartoti. Taip pat nuo šešto užsiėmimo pastebėta, kad šunų vardus pasako be suklydimų. Paskutinio užsiėmimo metu mergaitei buvo parodyta nuotrauka su keturiais kaniterapijoje dalyvavusiais šunų atvaizdais. Mergaitė teisingai nuotraukoje įvardijo visų jų vardus.
- Akademiniai gebėjimai. Mamos prašymu per užsiėmimus mergaitė mokyta skirti spalvas. Ši užduotis suformuota tik nuo šešto užsiėmimo. Per šį užsiėmimą mergaitės ėmus klausinėti spalvų, ji kartodavo „nežinau“. „Metonas“ - taip vadino ir raudoną, ir geltoną spalvas. Per aštuntą užsiėmimą teisingai įvardijo „oranžinę“ spalvą, vėliau - ir „raudoną“, stengėsi ištarti „r“ garsą. Skaičiuoti buvo sunku.
- Kalbinės raidos raiška. Pastebėta, kad mergaitė per užsiėmimus buvo labai susikaupusi, atidi, susidomėjusi, nerodė jokio streso. Manoma, kad tokia teigiama aplinka paskatino mergaitę labiau save išreikšti verbaline kalbos forma, rodyti iniciatyvą bendraujant, išsakyti savo norus ir pageidavimus. Pirmuosius penkis užsiėmimus dažniau tiesiog atkartodavo psichologės sakomus žodžius: „Sėsk, geras šuo, duok, dėk ant žemės.“ Retai spontaniškai kalbėdavo, dažniausiai turinys buvo emocinis - „myliu Dūdą“. Pagal emocinio vertinimo skalę iki šešto užsiėmimo per kiekvieną užsiėmimą surinkti maksimalūs penki balai, nuo šešto - stebėtas ryškus pokytis. Po moksleivių atostogų mergaitė daug intensyviau reiškė savo norus, prašymus, o nežinodama, kaip kažką atlikti, klausdavo: „Kur segti? Čia. Einam. Šuniukai. Nenoriu, palauk.
Per pirmą užsiėmimą mergaitė nesuprato, kaip užmegzti kontaktą, ką daryti, kaip bendrauti. Buvo pasimetusi. Prasidėjus pirmam kaniterapijos užsiėmimui, pirmąsias penkias minutes mergaitė nekalbėjo, stebėjo aplinką. Tada labai greitai užmezgė kontaktą su šunimis ir pradėjo tarti žodžius, pasakytus psichologės. Jau per pirmą užsiėmimą mergaitė pradėjo šypsotis ir kalbėti savo žodžius - ne tik kartoti (pvz.: „myliu Dūdą“). Baigiantis užsiėmimui mergaitei buvo sunku išsiskirti. Per kitus užsiėmimus visada pati pasisveikindavo: „Labas“, ir atsisveikindavo su visais. Bendravimas su šunimis jai padėjo suprasti, kad su gyvūnais reikia elgtis švelniai ir atsargiai. Per pirmuosius susitikimus mergaitė vis stipriai tempdavo pavadėlį, mokoma švelnumo ir atidumo gyvūnams.
Šuns, kaip šeimos nario, poveikis psichologinei būklei
Nepaisant to, kad šuo suteikia teigiamų emocijų, jis turi ir gydomųjų savybių. Tai buvo žinoma jau senovėje, kai anuomet šunys būdavo pasitelkiami kaip gydomoji priemonė. Tuometinai senovės graikų žyniai išmokydavo šunis gydyti žaizdas. Stebuklas slypėdavo paprastume, šuo tiesiog išlaižydavo žaizdą ir žmonės pasveikdavo.
Pastaruosius keletą dešimtmečių, naminiai gyvūnai tapo labai svarbia amerikiečių gyvenimo dalimi. Daugiau nei 63 proc. šeimų, iš kurių 75 proc, turi vaikų, augina mažiausiai vieną naminį gyvūnėlį, iš jų, šunys yra labiausiai paplitę kaip naminiai gyvūnai. Bendrai sudėjus, naminiams gyvūnėliams ir jų priežiūrai šeimininkai išleidžia beveik 30 milijardų Jungtinių Valstijų dolerių. Atsižvelgus į šiuos duomenis, Allen (2003) susidomėjo kokios priežastys lemia žmonėms auginti šunis ir kitus naminius gyvūnėlius. Ji atliko apklausą, kurioje 90proc. gyvūnėlių šeimininkų apibūdino juos kaip brangius ir mylimus šeimos narius.
Šunys medicinoje
Pasirodo šunys vertingi ir medicinoje. Pirmąją hipotezę medicinos istorijoje, kad galbūt šunys gali aptikti vėžį, pateikė Williams’as ir Pembroke’as 1989 metais. Jie aprašė atvejį, kai moteris ryžosi atlikti tyrimus, paskatinta šuns, kuris parodė begalinį susidomėjimą įkyriai uostydamas vieną jos odos lopinėlį. Po atliktų klinikinių tyrimų moteriai buvo konstatuota piktybinė melanoma. Vėliau ši hipotezė buvo patvirtinta.
Šunys ir vaikų protinis tobulėjimas
Šunys ne tik gerina žmogaus sveikatą, bet taip pat gali padėti tobulėti mūsų protui. Tikriausiai kiekvienas atsimena savo pirmuosius mokslo žingsnius, pirmuosius skaičius matematikos vadovėlyje, vos perskaitomus žodžius literatūros knygelėje. Kiekvienas praėjo etapą, kai jau dabar atrodantys paprasčiausi dalykai, būdavo tikras galvos skausmas. Šiuo etapu žmonės pradada savo kelią tobulėjimo link. Jeigu tokie pagrindai nebus tinkamai įsisavinti, yra didelė tikimybė, kad vėlesniuose mokymosi etapuose bus dar sunkiau priimti vis kitas žinias. Šią hipotezę patvirtina Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas (Smith, 2010), kuriame nustatyta, kad 64 proc. ketvirtos klasės moksleivių kalbos supratimo ir tarimo lygis yra žemiau normalaus. Taip pat šio tyrimo metu paaiškėjo, kad net 20 proc. moksleivių susiduria su sunkumais skaitant. Tokie tyrimo rezultatai privertė susirūpinti pedagogus. Norint pagerinti esamą situaciją buvo ieškoma naujų alternatyvų, kas padėtų vaikams geriau įsisavinti žinias. Buvo nuspręsta atlikti eksperimentą, kuriame tyrėjai ryžosi pasinaudoti netradiciniu metodu ir pasitelkti šunį, kaip skaitymo draugą. Buvo svarbu pasirinkti tokį skaitymo draugą, kuris ramiai klausytų, o skaitytojas nejaustų nerimo, kad bus iš jo tyčiojamasi. Tyrimų metu buvo pastebėta, jog skaitant, vaikas visiškai nejausdavo nerimo, būdavo itin sudomintas tokių pamokų. Paaiškėjo, kad mokinys laukdavo susitikimo su šunimi, netgi norėdavo jam paskaityti. Ši terapija padėjo moksleiviams įgyti didesnės patirties ir pasitikėjimo skaityti prieš visą klasę. Toks efektyvus mokymosi būdas buvo priimtas kaip alternatyvi priemonė padėti moksleiviams, kurie atsilieka nuo savo klasės draugų. Dalyvaudami užsiėmimuose su šunimis, vaikai lavina dėmesio koncentravimą, kalbos tobulinimą, taip pat, tai skatina dažniau naudotis uoslės, regos, klausos, lietimo pažinimo pojūčiais. Priklausomai nuo programos, dalyvaujant užsiėmimuose, vaikai mokosi atpažinti spalvas ir formas, nustatyti priežasties-pasekmės ryšius, surasti skirtumus ir panašumus.
tags: #psichologinis #suns #poveikis