Šeima - tai ypatinga žmogaus gyvenimo dalis, tačiau modernėjant technologijoms ir didėjant darbo krūviams, bendravimui ir buvimui kartu skiriama vis mažiau laiko. Straipsnyje aptarsime vaiko psichologiją ir tėvų santykius, jų svarbą vaiko raidai, dažniausiai pasitaikančias problemas ir būdus, kaip kurti harmoningą aplinką šeimoje.
Vaikų sužalojimai
Vaikų sužalojimai buvo ir išlieka didelė problema. Higienos instituto Informacijos centro duomenimis, 2014 m.
Obuolys nuo obels: Genai ar tėvų pavyzdys?
Kaip ten sakoma - obuolys nuo obels netoli rieda? Pasak psichologės Jurgitos Valiulienės, obuolys nuo obels iš tiesų netoli rieda, tačiau dėl to daugiausia kalti ne genai, o tėvų elgesio pavyzdys atžaloms. Dažnai vaikuose galima aiškiai atpažinti jų tėvų charakterio savybes, tarkime, uždarumą, užsispyrimą, išsiblaškymą arba dosnumą.
Tėvo įtaka vaiko raidai
Pasak rusų psichologės Martos Lukovnikovos, jei vaikas neišlaiko dėmesio, šlubuoja atmintis, stinga savigarbos - reiškia, jam labai trūksta tėvo. Kai šeimoje atstumiamas tėvas, sulėtėja protinė ir psichologinė vaiko raida. Vaikui reikalinga ir motiniška, ir tėviška meilė, nes ji moko skirtingų, tačiau vienodai svarbių dalykų. Tėvo dienos proga, apie tėviškos meilės esmę kalbamės su meno terapijos konsultante Jurgita Dainauskaite-Šileikiene. Kaip bendrai apibūdintumėte, ką žmogaus gyvenime reiškia tėvas? Meilę.
Moksliniais tyrimais vis dažniau įrodoma, kad būsimo vaiko sveikatai reikšmingos įtakos turi ne tik motinos, bet ir tėvo gyvensenos įpročiai ar tam tikros organizmo savybės. Ne išimtis ir naujas Danijoje atliktas tyrimas, apie kurį praneša bbc.com.
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimas: nakvynės namai ir priklausomybės ligų centrai
Mamos ir dukros ryšys
Mamos ir dukros ryšys yra nepaprastai svarbus - juk būtent santykis su mama formuoja didžiąją dalį mergaitės asmenybės, o vėliau - ir suaugusiosios charakterį.
Tėvų skyrybos ir vaiko išgyvenimai
Lietuvoje kiekvienais metais išsiskiria apie 10 tūkst. porų. Tėvų skyrybas daugelis vaikų išgyvena kaip didžiulį sukrėtimą. Neretai jau būdami suaugę atvėrę psichoterapijos kabineto duris nesulaiko ašarų prisimindami, ką teko patirti.
Naujas šeimos narys: patėvis ar pamotė
Kuomet vaikams tenka pristatyti naują mamos ar tėčio gyvenimo draugą - situacija, galima sakyti, sena kaip pasaulis. Senais laikais, kai skyrybos buvo retas reiškinys, į šeimą naujas žmogus, pakeičiantis vaikams tėtį ar mamą, dažniau ateidavo po biologinio tėčio ar mamos mirties. Pasak psichologės, naujas šeimos narys, kuris užims tėčio ar mamos vietą, arba bent jau laikinai atliks šį vaidmenį, vaikui gali kelti stresą, išbandymus, pasipriešinimą, ne visada teigiamas emocijas. „Kuo vaikas vyresnis, tuo situacija sudėtingesnė, ypač tai aktualu, jeigu šeimoje, kur ateina gyventi naujas partneris, gyvena paaugliai, nes jie jau yra asmenybės ir turi ne tik gana stipriai susiformavusias pažiūras ir nuomonę, bet ir baimes, nusivylimus ir lūkesčius. Pamotės ar patėvio santykiai su partnerio vaikais yra vieni sudėtingesnių, juos kurti tikrai nėra lengva ir paprasta. Bendram gyvenimui naujoje šeimoje reikia ruoštis atsakingai, tačiau neišsikeliant sau pernelyg didelių tikslų. Svarbu stebėti, kalbėtis, išklausyti, išgirsti vieniems kitus. Laikui bėgant naujos šeimos nariai susigyvena ir pasijunta artimesni. Suaugusiems būtina stengtis neskubėti, reikia duoti ir sau laiko ir, žinoma, turėti kantrybės išlaukti“, - pataria Z.
Pasak psichologės, šį klausimą pirmiausia pats su savimi turi aptarti suaugęs žmogus, kuris pasirinko naują partnerį. Tik jis geriausiai pažįsta savo vaikus, gali bandyti nuspėti jų reakcijas. Tačiau svarbiausia šių apmąstymų dalis turi prasidėti nuo dviejų suaugusių žmonių santykių aptarimo ar analizės. „Jeigu vaiko mama ar tėvas turi naują draugę (draugą), bet santykio perspektyvos nėra aiškios, o vaikai vis dažniau mato porą kartu, tai vaikams, kokio amžiaus jie bebūtų, reikia pasakyti, kad tai tėra graži draugystė, vengti tokių naujojo partnerio įvardijimų, kaip „nauja mama“ ar „naujas tėtis“. Dar vienas akcentas - partneriai tarpusavyje turi aptarti, koks galimas ateinančiojo į šeimą santykis su vaikais, kokie jo lūkesčiai ir savo vaidmens ar pozicijos įvertinimas. Reikėtų aptarti ir finansinius klausimus, tokius kaip, kas mokės už butą, už bendrus pirkinius tiek porai, tiek kartu gyvenantiems vieno iš partnerių vaikams, rūpesčio vaikais pasidalijimą - ar naujasis šeimos narys prisiims atsakomybę nuvesti naujojo partnerio vaikus pas gydytoją, parsivežti iš būrelių, nueiti į tėvų susirinkimą ir pan.“, - sako psichologė Z. Kitas klausimas, kaip sako psichologė, ar biologiniai vaikų tėvai išsiskyrė, ar vienas iš jų mirė. Vaikai gali skirtingai vertinti šias situacijas. Jeigu pakankamai paaugęs vaikas suvokia, kad vienas iš tėvų mirė, naują santykį gali priimti lengviau, ypač, jeigu trūksta tėviškos ar motiniškos gyvenimo pusės. Praktika rodo, kad tėvams esant gyviems, bet išsiskyrus, vaikų, ypač paauglių reakcija į naują šeimos narį būna kitokia. Vėlgi, tai priklauso nuo tikrųjų tėvų skyrybų priežasties ir jų buvusių santykių visavertiškumo - kokia buvo ankstesnės šeimos gyvenimo kokybė ir kiek harmoningas buvo tėvų santykis su vaikais. „Teko girdėti, kad pradedant vaiką ruošti naujam santykiui, su vaiku gyvenantis tėvas (mama) ima klausinėti: „Ar norėtum, kad turėtume naują tėtį?“; „Ar tau patinka ta moteris, kurią mes vakar pavežėme?“; „Ar norėtum, kad jis / ji gyventų kartu?“. Net paaugliui tokia atsakomybė yra per didelė. Pasak Z. Aleksandravičienės, susipažinimo pokalbiui, o gal ir gyvenimo kartu aptarimui, būtų geriau surasti jaukią, visiems patogią akimirką, kai su nauju partneriu supažindinama susitikus prie arbatos puodelio, pasivaikščiojimo metu ar panašiai. Tėvai gali susidurti su tokiais klausimais: „Ar nekils vaiko priešiškumas naujam partneriui?“; „Kaip rasti bendravimo aukso vidurį?“. Mažesnieji, kurie pasakose skaitė apie piktosios pamotės kerus, gali sutrikti. „Naująjį tėvų partnerį paaugliai dažniausiai vadina vardu, o kreipinys „tu“ ar „jūs“ - vėlgi, šeimos sprendimas. Nėra gerai vaikus versti naują šeimos narį vadinti mama ar tėčiu, nebent vaikai patys to nori. „Taip jau įprasta, kad sprendžiant svarbius vaikui klausimus (kokią mokyklą vaikui lankyti, kokios krypties būrelius rinktis, planuoti brangius pirkinius) lemiamą žodį taria biologiniai tėvai. Tačiau tai nėra neginčijama tiesa, nes gyvenimo įvairovė - beribė“, - sako Z. Pasak psichologės, būna, kad biologinis tėvas išvyksta ilgesniam laikui, suserga ir visa vaiko auklėjimo našta tenka patėviui ar pamotei. Ir nėra taisyklės, kad vieno ar kito sprendimai yra geri arba blogi. Jeigu tai atitinka ir tenkina geriausius vaiko interesus bei poreikius, nežaloja jo asmenybės atsižvelgiant į amžiaus tarpsnius - nesvarbu, kas tėvas, mama, pamotė ar patėvis nuspręs, kaip vaikui geriau. Situacija neretai komplikuojasi, kai su vaiku negyvenantis ar pasisvečiuoti vaiką išleidžiantis biologinis tėvas ar mama ima prieštarauti naujos vaiko šeimos taisyklėms, nuteikinėja vaiką prieš patėvį ar pamotę, nors tuo tarpu patys biologiniai tėvai prisiima mažiau atsakomybės. Tokiu atveju reikia vaiko teisių apsaugos specialisto ar psichologo pagalbos, kuri visada yra prieinama. „Problemos dažniausiai paaštrėja, kai tenka spręsti rimtesnes šeimos problemas, ypač paauglių. Gali būti, kad patėvis ar pamotė taria griežtesnį žodį ar taiko griežtesnes taisykles. Kai biologinis tėvas teisina savo vaiką, tuomet atsiranda įtampa tarp suaugusiųjų šeimos narių ir paauglys gali imti manipuliuoti jais. Paauglių priešiškumas viskam apskritai - normalus reiškinys, nes paauglystė yra savojo Aš paieškos, pasaulio ir taisyklių, ribų kūrimo metas. „Nereikia išsigąsti, jeigu paauglys į naują tėvo ar motinos partnerę (partnerį) sureaguos priešiškai, atstumiančiai ar piktai, ypač, jeigu turi priekaištų savo biologiniams tėvams (dėl neištikimybės, finansinių dalykų, įžeistos savimeilės, emocijų). Kam malonu dalintis artimu žmogumi su kitu, svetimu? Normalu, kad paaugliams gali ,nepatikti naujas tėvų dėmesio ir simpatijų objektas. Z. Aleksandravičienė atkreipia dėmesį tai, kad svarbiausia, jog vaikas šeimoje jaustųsi saugus: „Čia negali būti nei kalbos apie tai, kad naujas tėvo ar motinos gyvenimo draugas (draugė) vaikus skriaudžia, terorizuoja psichologiškai, smurtauja, išnaudoja, pažeidžia jų privatumą ar intymumą. Esant normaliems, pagarbiems ir visaverčiams dviejų suaugusių žmonių santykiams ir empatijai vaikas prisitaiko. Reikia suprasti, kad tam reikia laiko. Kiek? Galima būtų dalintis informacija apie adaptacijos laikotarpius, užtrunkančius nuo kelių mėnesių iki kelerių metų, gedėjimą, bet gyvenime viskas yra individualu ir savita. Užsitęsus vaiko priešiškumui arba jam stiprėjant, reikia apsilankyti pas psichologą. Kada kyla įtampa, nesusipratimai, barniai, priešiškumas? Psichologė sako, kad reikia suprasti, ką išgyvena paauglys, matydamas, kad šalia mamos ar tėvo vietą užima jam svetimas žmogus ir mama (tėtis) meile dalijasi ne tik su vaikais, bet ir su tuo svetimu žmogumi: „Paauglys patenka į užburtą baimių ratą - bijo prarasti tikrąją mamą ir tėtį, demonstruoja atvirą priešiškumą naujiems tėvų partneriams, tuo tarpu kovoja su savimi bandydamas pritapti naujoje šeimoje ir sukurti darnius santykius su patėviu ar pamote, o taip pat ir neišduoti jausmuose tikrųjų tėvų. Pasak tarnybos atstovės, kitaip adaptacija gali klostytis, kai iš šeimos išėjęs vaiko biologinis tėvas ar mama buvo problematiškas: smurtavo, terorizavo, girtavo, valkatavo, lošė ir kitaip traumavo šeimos narius. Tuomet paauglys greičiausiai tikėsis, kad nuo šiol „nauja mama“ ar „naujas tėtis“ įneš santarvės, finansinės gerovės, užtikrins geresnes buitines sąlygas, geresnius santykius. „Kada kyla įtampa, nesusipratimai, barniai, priešiškumas? Z. Aleksandravičienė sako, kad tikėtis, jog partnerio vaikai iš ankstesnių santykių bus mieli, tobulai tvarkingi, paklusnūs, būtų naivu: „Jie yra vaikai su savo įpročiais, tvarkos ir drausmės supratimu, į naują santykį su pamote ar patėviu atsinešantys savo gyvenimo patirtį, kuri ne visada pamotei ar patėviui yra priimtina. Tokia šeima pradėjusi gyventi kartu, be abejo, patirs sunkumų ir iššūkių, kaip kurti darną šeimoje, o tai teks daryti visiems - kartu gyvenantiems suaugusiems ir vaikams. Svarbiausia užduotis suaugusiems, pasak psichologės, - priimti vaiką kaip sau lygų. Vaikas daug ką gali suprasti, teikti pagalbą, pasitikėjimą, atidumą ir dėmesį. Būtina tobulinti savo naujos šeimos gyvenimą, daugiau reikia skirti dėmesio vaikams, daugiau praleisti laiko kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti ir į vaiko nuomonę ir visiems kartu leidžiant laiką mėgautis gyvenimu. Atvirai bendraujant lieka mažiau vietos nesusipratimams ir nuoskaudoms.
Smurtas šeimoje
Klystame įsivaizduodami, kad smurtautojas - tai alkoholikas, mušantis savo vaiką. Smurtas yra ir tada, kai mama rėkia ant savo vaiko, vesdama jį į mokyklą.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai: psichologo darbo sutartis
2016 m., kovo 2 d., 16.00-17.30 val. Lietuvos vaikų ir jaunimo centre vyko diskusijoja „Ar švietimas gali užkirsti kelią smurtui prieš vaikus?“ ieškota atsakymų į tai, kaip atpažinti smurto prieš vaikus atvejus šeimoje ar ugdymo įstaigoje?
Paauglystė: iššūkiai ir galimybės
Stotelė tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio Sakoma, kad paauglystė - ne liga. Tačiau dažnai ji šeimai atneša ne ką mažiau išbandymų. „Jei būtų liga, galėtume savo sūnų ar dukrą atiduoti gydytojų globai, o tinkamai parinkus vaistus tikėtis visiško pasveikimo. Kaip tėvams išgyventi nesusikalbėjimą su savo vaikais paaugliais, kada toleruoti jų besikeičiantį elgesį, o kada ir kaip - netoleruoti? Vaikų psichiatras Linas Slušnys teigia, kad tėvams reikėtų baimintis ne paties konflikto, o neišspręsto konflikto.
Vaikų melas
Kad ir kaip mylime savo vaikus, kad ir kaip jais rūpinamės ir stengiamės dėl jų ateities, vienas dalykas mus, tėvus, tikrai išmuša iš vėžių. Ogi melas. Mažieji melagiai pranašesni už nemeluojančiuosius.
Vaikas ir priklausomybės
Vaikas pareina namo girtas ar apsvaigęs nuo narkotikų. Dalis tėvų puola į paniką. Kiti net nemato, nes nesirūpina vaiku arba patys apsvaigę nuo alkoholio ar narkotikų. Priemonių padėti suaugusiam žmogui gydytis nuo priklausomybių yra ganėtinai. Pagalbos vaikams situacija sudėtingesnė.
Vaikų linkėjimai
Ko nori vaikai? Apie kokybišką laiko leidimą su vaikais kalbėta iškalbėta. Tikriausia neatsiras mamos, to negirdėjusios. Labai pozityvi, naudinga informacija, nuskambėjusi taip plačiai, kad net yra tikimybė, jog šiandien visi vaikai gauna daugybę tikro kokybiško laiko, skirto tik jiems.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Vaikų auklėjimo įgūdžiai
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras kviečia mamas ir (ar) tėčius, auginančius įvairaus amžiaus vaikus registruotis į TĖVŲ GRUPES. Tai vaikų auklėjimo įgūdžius lavinanti programa, pagrįsta individualiosios psichologijos autorių ir praktikų idėjomis.
Svarbiausia - būti geru žmogumi
Svarbiausia - pasistenk būti geru žmogumi. Tu jau dabar gera, mažyle mano. Tavyje tiek daug gerumo, kad žiūrint į tave, man plyšta širdis. Ir aš noriu, kad tu tokia ir liktum. Ir toliau kaupk savyje šviesą.
Vaikų pasaulio plėtimas
Buvusi pirmoji JAV ponia Žaklina Kenedi yra pasakiusi: ,,Yra daug būdų savo vaiko pasaulį padaryti didesniu.
Namų darbai: vaiko ir tėvų atsakomybė
- sukurkite šeimos taisykles, galiojančias visiems: pvz. 1. 2. 3. 4. Raskite tinkamą vietą namuose, kur vaikas atliks namų darbus. Ši vieta turėtų būti toliau nuo kitų šeimos narių. Patalpa, kurioje vaikas atlieka namų darbus, turi būti gerai išvėdinta. 5. Daiktai, kurių reikės (atlasas, knygos, pieštukai ir pan.), turi būti išdėlioti rankos atstumu prieš pradedant dirbti. 6. Nustatykite aiškų, pastovų laiką namų darbams. Jūsų vaikas privalo daryti namų darbus tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Laiką parinkti reiktų individualiai, tačiau tinkamiausias laikas nuo 15 val. 7. 8. Namų darbų tvarkaraštyje turėtų būti įtrauktos pertraukos. Kai kuriems vaikams reikalinga pertrauka kas 15 minučių; kiti gali iškarto atlikti visus namų darbus. 9. 10. 11. 12. Pasirūpinkite, kad vaikas eitų laiku miegoti ir būtų pailsėjęs (vaiko organizmui reikia 9-11 val. Lengvo intensyvumo sistema. Primena vaikui, kad laukia linksma veikla atlikus namų darbus. Tai gali būti mėgstama televizijos laida, šansas praleisti šiek tiek laiko prie kompiuterio, pasikalbėti telefonu su draugu, pažaisti su tėvais, išeiti į kiemą ir pan. Tėvams reiktų priminti šį paskatinimą „Pirmiausia padaryk namų darbus, tuomet galėsi 30 min. Sudėtingo intensyvumo sistema. Šioje sistemoje daugiau planavimo ir tėvų darbo, tačiau kai kuriais atvejais ji yra būtina sprendžiant namų darbų problemas. Ši sistema gali apimti taškų kaupimą, kuriuos vėliau vaikas gali panaudoti privilegijų pirkimui. 1 žingsnis. Aprašykite probleminį elgesį. Tėvai kartu su vaiku turi nuspręsti, kuris elgesys sukelia problemų atliekant namų darbus. 2 žingsnis. Nustatyti tikslus. Tikslai susiję su probleminiu elgesiu. 3 žingsnis. Nuspręskite dėl galimų apdovanojimų ir pasekmių. Namų darbų sistema veikia geriau, kai vaikas gali pasirinkti iš kelių apdovanojimų. Rekomenduojama taškų sistema, kurie gaunami už vaiko elgesį, atitinkantį išsikeltą tikslą. Kiekvienas apdovanojimas vertas tam tikro skaičiaus taškų. 4 žingsnis. Pasirašykite namų darbų kontraktą (sutartį). Kontrakte turi būti nurodyta, ką vaikas sutinka daryti ir ką tėvai įsipareigoja atlikti. Jei vaikas nesilaiko sutarties, nereikėtų konfliktuoti su vaiku, tiesiog neskirti jam taškų. Ši sistema ne visada veikia iš pirmo karto. Todėl tėvai turėtų būti pasirengę ją pertvarkyti ir išbandyti iš naujo. Tai susitarimas tarp tėvo(-ų) ir mokinio(-ės), kuris aiškiai nurodo namų darbų užduočių atlikimo laiką. Namų darbai yra viena mokymosi proceso dalių. Išmokta medžiaga mokykloje yra įtvirtinama namuose. Mokinys išmoksta būti organizuotu ir atsakingu už namų darbų užduočių atlikimą. Kieno namų darbai yra? Daugybė tėvų sako: „kuomet mano vaikai gauna daug namų darbų, tuomet aš turiu daug namų darbų“. Taip neturėtų būti. Kai sudaromas kontraktas, tėvai tampa prižiūrėtojai (pagalbininkai), pavyzdžiui, prižiūrėti, kad vaikas laikytųsi numatyto plano laiko kiekvieną dieną. Namų darbų kontraktas turi būti pritaikytas pagal mokinių poreikius individualiai. Mokinio, kuris atidėlioja, poreikiai yra kitokie, nei mokinio, kuris pamiršta užsirašyti užduotis. Kai sudaromas kontraktas, mokinys yra įpareigotas keistis. Tėvai su vaiku dirba kartu ir atranda problemas bei jos sprendimo būdus. Kontraktas turėtų būti nuolatos peržiūrimas. Jei norite, kad namų darbų kontraktas būtų efektyvus, suaugusiesiems svarbu nuosekliai laikytis taisyklių. Mėnesio arba kontrakto užbaigimo apdovanojimai: kai kurie tėvai naudoja „taškų sistemą“. Kiekvieną dieną mokiniai už atliktus namų darbus gauna taškų sumą (pavyzdžiui, už vienos dienos atliktus namų darbus - 1taškas). Mokinys renka taškus visą mėnesį ir mėnesio gale arba kontrakto termino pabaigoje gali už juos įsigyti kažką ypač ypatinga, pavyzdžiui, kelionę į kino teatrą, nuėjimą į kavinę ir pan. Tik tėvai žino, kas jų vaikui tinka geriausiai. Galimas sprendimas: mokinys gauna užduočių knygutę, pavyzdžiui, užrašų knygelę ar sąsiuvinį. Specialus sąsiuvinis užduotims užsirašyti padeda mokiniui būti labiau organizuotam. Tėvai tikrina užduočių knygą kiekvieną dieną. Galimas sprendimas: tėvai prižiūri mokinį, kad jis atliktų namų darbus nepaskubtomis. Atlikęs namų darbus, pats mokinys pasitikrina juos. Viena iš technikų - tėvai stebi vaiką jam atliekant užduotis ir pastebėję klaidų, sako: „aš radau dvi rašybos klaidas šiame puslapyje. Galimas problemos sprendimas: skiriamas specialus laikas namų darbų ruošai kiekvieną dieną atokesnėje namų vietoje. Kiti šeimos nariai turi neturi trukdyti. Problemos sprendimas: jei mokinys nesupranta, kaip atlikti užduotis, tėvai kartu su mokytojais peržiūri vaiko spragas ir užduoda papildomas užduotis, kurios yra įtraukiamos į pamokų ruošimo tvarkaraštį. Rekomenduojama tėvams paklausti mokinio apie užduotis, įsitikinti, kad mokinys supranta jas ir, jei yra galimybė, prižiūri, kaip vaikas pradeda atlikinėti užduotis. Tėvai neatlieka užduočių už mokinį. Problemos sprendimas: tėvai padeda mokiniui suskaidyti užduotis į mažesnes dalis. Šios pertraukos turėtų būti įtrauktos į namų darbų tvarkaraštį.
tags: #sutartis #vaiko #psichologija #ir #tevu