Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama sveikatos priežiūros darbuotojų motyvacija, remiantis moksliniu tyrimu, atliktu Vašingtono Marijampolės ligoninėje Kauno medicinos universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedroje. Tyrimo tikslas - įvertinti darbo vietos organizavimą ir motyvavimo sistemas, siekiant nustatyti, kaip optimizuoti darbo sąlygas ir skatinti personalą.
Tyrimo Metodika ir Dalyviai
Tyrimas atliktas anoniminės anketos pagalba. Tyrime dalyvavo 330 Vašingtono Marijampolės ligoninės darbuotojų, teikiančių stacionarines paslaugas: 203 slaugytojai, 77 slaugytojų padėjėjai ir 50 gydytojų.
Tyrimo Rezultatai
Gauti duomenys atskleidė, kad nors didžioji dauguma darbuotojų (99,1 proc.) yra susipažinę su individualiu darbo vietos aprašymu, tačiau darbo sąlygos ne visada atitinka reikalavimus. Pusė slaugytojų mano, kad jų darbo vieta ne visuomet saugi, o dauguma apklaustųjų mano, kad darbo vieta nėra patogi ir neatitinka higieninių reikalavimų. Be to, darbuotojai nurodė, kad nepakankamas aprūpinimas žmogiškaisiais ištekliais ir techninėmis priemonėmis.
Klientų poreikių tenkinimui trūksta įrangos ir priemonių, o esamos priemonės ne visada funkcionalios. Darbo ir poilsio laiko organizavimas skiriasi priklausomai nuo skyriaus ir pareigų. Slaugytojų padėjėjai teigia, kad sudarant darbo grafiką neatsižvelgiama į jų pageidavimus, o dauguma gydytojų po naktinio budėjimo neturi laisvos dienos. Taip pat, nemaža dalis gydytojų ir slaugytojų nesilaiko grafike nustatyto pietų pertraukos laiko. Atostogų grafiko organizavimas taip pat ne visus darbuotojus tenkina.
Kalbant apie motyvavimo sistemas, tik nedidelė dalis apklaustųjų teigia, kad gydymo įstaiga sukuria sąlygas ir galimybes darbuotojams tobulėti. Dažniausiai minimos motyvavimo priemonės yra piniginis skatinimas, darbo saugumas ir maloni darbo aplinka. Tačiau, nemaža dalis darbuotojų teigia, kad motyvavimo sistemos visai nėra. Tyrimas taip pat atskleidė, kad Vašingtono Marijampolės ligoninėje nevyksta darbuotojų veiklos formalus vertinimas.
Taip pat skaitykite: Motyvacijos svarba
Darbo Vietos Organizavimo Svarba
Darbas yra pagrindinė žmogaus egzistavimo ir tobulėjimo sąlyga. Nei kapitalas, nei žemė be darbo nėra veiksmingi. Darbas gali būti skirstomas pagal poreikį (fizinis, protinis, kūrybinis), išsilavinimo lygį (nekvalifikuotas, kvalifikuotas, aukštos kvalifikacijos) ir hierarchiją (vadovaujantis, vykdomasis). Gydymo įstaigoje darbo procesas - tai sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientui (klientui). Kiekviena sudėtinė dalis, vadinama darbo elementu, gali būti apibrėžta kaip sisteminis procesas arba tikslinė žmogaus veikla, kuri atlieka valdymo funkciją.
Darbo procesas negali vykti be informacinio darbo proceso elemento ryšio. Vidinė informacija - tai medicinos personalo žinios, įgytos studijų metu, kursuose, seminaruose ir konferencijose, keliant kvalifikaciją ir kaupiant patirties žinias. Operatyvi informacija susideda iš informacijos apie darbo priemones, darbo objektus, paslaugas ir patį darbą.
Analizuojant darbo procesą, stebimos sąsajos su slaugos proceso etapais:
- Įvertinimas - operatyvios informacijos priėmimas ir suvokimas.
- Planavimas - sprendimo priėmimas arba plano sudarymas.
- Įgyvendinimas - sprendimo vykdymas.
Norint įgyvendinti sprendimus, pirmiausiai reikia išnagrinėti kiekvieno atliekamo darbo technologiją, apsirūpinti priemonėmis ir medžiagomis, parinkti tinkamus vykdytojus ir patikėti jiems atlikti veiksmus, reikalingus, kad procesas vyktų nustatytu režimu. Darbo organizavimas, grindžiamas mokslo pasiekimais ir pažangiu patyrimu, leidžia geriausiai sujungti medicininę techniką, priemones ir personalą, efektyviausiai naudoti materialinius ir darbo išteklius, didinant darbo našumą ir apsaugant darbuotojų sveikatą.
Svarbu paminėti, kad darbo organizavimo klausimai apima ne tik techninius aspektus, bet ir darbo drausmės bei kūrybinio aktyvumo didinimą. Kai kurios kryptys susijusios su žmogaus tikslingos veiklos gerinimu, įskaitant darbo sąlygas ir profesinį orientavimą.
Taip pat skaitykite: Kaip rasti motyvaciją sportuoti
Darbo Vietos Elementai
Darbo vieta yra pagrindinė organizacijos ląstelė, kurios bazėje kuriama darbo vieta. Darbo vietos būna dviejų rūšių: vykdytojo ir vadovo. Vykdytojas yra darbuotojas, kuris neturi pavaldinių. Vadovo individualios darbo vietos statusas apibrėžia, kad įstaigos darbuotojas, turintis bent vieną pavaldinį, laikytinas vadovu. Sudarius individualios darbo vietos aprašymą, galima lengviau specializuoti personalą, pasirinkti tinkamą kandidatą, tinkamai apkrauti darbu ir nustatyti atlyginimą.
Darbo Sąlygų Gerinimas
Vienas svarbiausių reikalavimų organizacijai ir jos vadovybei yra personalo saugumas ir darbo sąlygų gerinimas. Darbo sąlygų gerinimo tendencijos susijusios su rūpinimosi žmonėmis santykiais, kai buvo atlikti Hawthorno eksperimentai, tiriant įmonės klimatą.
Sveikatos Ugdymas ir Raštingumas
Sveikatos ugdymas suprantamas kaip procesas, kurio metu teikiama pagalba pacientams bei jų šeimoms suvokiant su sveikata susijusią informaciją. Sveikatos ugdymo procesas apima gebėjimų suprasti ir naudotis sveikatos informacija tobulinimą. Sveikatos raštingumas rodo pažintinius ir socialinius gebėjimus, nulemiančius individų motyvaciją ir kompetenciją gauti, suprasti ir naudoti informaciją siekiant stiprinti ir palaikyti gerą sveikatą.
Sveikatos raštingumo studijose nuolat vyksta diskusijos apie funkcinį, interaktyvųjį ir kritinį sveikatos raštingumą. Funkcinis sveikatos raštingumas yra pakankami baziniai raštingumo ir skaitymo įgūdžiai, padedantys efektyviai veikti kasdienybėje. Interaktyvusis sveikatos raštingumas - tai labai išugdyti pažintiniai (kognityviniai) ir raštingumo įgūdžiai, kai žmogus gali aktyviai dalyvauti kasdieninėje veikloje, rasti tinkamą informaciją, suvokti skirtingų komunikavimo būdų reikšmę bei pritaikyti naują informaciją besikeičiančiomis aplinkos sąlygomis. Kritinis sveikatos raštingumas suprantamas kaip gilesni pažintiniai įgūdžiai, sugebėjimas analizuoti, kritiškai vertinti informaciją bei gautą informaciją sėkmingai pritaikyti, panaudoti kasdieniniame gyvenime.
Vyresnio Amžiaus Asmenų Mokymasis
Bandant apibrėžti sveikos gyvensenos mokymą vyresnio amžiaus asmenų tarpe svarbu apibūdinti patį vyresnio amžiaus asmenų mokymosi procesą, kuris neabejotinai yra kitoks, nei jaunimo mokymas/is. Mokymasis yra suvokiamas kaip aktyvi, tikslinga žmogaus veikla, kuria siekiama įsigyti žinių, jas suprasti ir pritaikyti. Mokymasis keičia žmogaus psichiką ir elgesį, turtina jo dvasinį pasaulį, o jį skatina teigiama motyvacija - mokymosi svarba, kuri yra suprantama kaip reikšmingumas asmenybei; kaip tikslas kurio siekiama mokymusi.
Taip pat skaitykite: Įmonės nauda iš socialiai atsakingų darbuotojų
Pastaruoju metu yra akcentuojama, kad mokymasis trunka visą asmens gyvenimą. Mokymosi procesas yra svarbus visapusiškai asmens raidai. Mokymosi procese formuojasi asmens pažiūros, didėja pažintinės galios (pastabumas, suvokimas, mąstymas, vaizduotė, kalba, atmintis ir t.t.), bręsta gabumai, susiklosto asmenybės psichinės ir moralinės savybės. Asmenybės kitimą mokymosi procese tyręs čekų psichologas Linhartas, teigė, jog mokantis kinta asmens psichika ir elgesys. Nauja informacija žmogui padeda rasti atsakymus į kylančius klausimus, surasti adekvatų elgesio būdą, mažina nepasitikėjimą savimi. Linhartas mokymąsi traktavo kaip ištisinį hipotezių formulavimo ir priėmimo procesą.
Pastaruoju metu yra susidomėta socialiniais mokymosi aspektais-humanistinės psichologijos požiūriu, mokymasis yra laikomas asmenybės saviaktualizacijos ir saviraiškos dalimi. Rodžersas skiria du mokymosi tipus - beprasmį ir prasmingą. Beprasmis mokymasis - tai priverstinis mokymasis, nesiremiantis vidinėmis besimokančiojo paskatomis, vykstantis tarsi už besimokančiojo asmenybės. Prasmingu mokymusi psichologas laiko sąmoningą mokymosi proceso dalyvio aktyvumą, troškimą suvokti įvairių dalykų prasmę, mokantis įgyti asmeninės patirties.
Vyresnio amžiaus asmenų sveikos gyvensenos mokymo procese įtin svarbus reflektyvus mokymasis, kuris leidžia susieti teoriją ir praktiką bei suvokti, kodėl veiksmo atlikimui turi būti pasirenkamas tam tikras atlikimo modelis. Šiam procesui svarbi pačio besimokančio gebėjimas analizuoti savo patirtį ir daryti tam tikra išvadas. Jau Lindeman savo suaugusiųjų mokymosi teorijoje teigė, kad patirtis yra svarbiausias suaugusiųjų mokymosi šaltinis, į kurį gilintis skatina vidiniai poreikiai ir reikmės, kurias mokymosi procesas patenkina. Tačiau svarbu įvardinti, kad ne bet kuri patirtis yra tinkamas pagrindas mokymuisi.
Teresevičienė ir Gedvilienė teigia, kad reflektyviam mokymuisi- išmokimui apmąstyti ir spręsti problemas, yra svarbus ne tik nusiteikimas, tačiau ir gebėjimai. Gebėjimai analizuoti ir reflektuoti savo patirtį yra vienas iš sveikos gyvensenos mokymo tikslų- suteikti tinkamas žinias ir gebėjimus vyresnio amžiaus asmeniui, kad jis gebėtų sąmoningai taikyti apie sveiką gyvenseną turimas žinias savo kasdieniniame gyvenime. Tam, kad mokymosi procesas būtų sėkmingas, visų pirma svarbu atrasti, kas motyvuoja besimokantįjį bei koks yra jo mokymosi stilius.
Esant galimybei rinktis, dauguma greičiausiai rinktųsi namų aplinką arba kitą, adekvačią namams- jaukią, sudarančią saugumo atmosferą. Lygiai taip pat svarbu, kokiu būdu pateiktą informaciją įsisaviname lengviausiai. Paprastai mes informaciją priimame vienu iš mums labiausiai priimtinų jutimų kanalų- rega, klausa, taktilika. Nei vienas iš šių kanalų nėra pranašesnis už kitus, jie tiesiog skiriasi.
Regimuoju jutimų kanalu priimant informaciją greičiausiai paprasčiausia bus įsiminti informaciją patekusią per regėjimo kanalus. Šiuo atveju tai gali būti žemėlapiai, stendai, brėžiniai, užrašymai ant lentos, knygos skaitymas, paveikslų analizavimas. Klausos kanalais priimama girdima informacija. Tokio dominuojančio informacijos priėmimo tipo asmuo lengvai įsimins girdimas paskaitas, pasakytus prisistatant vardus/ pavardes, audio ir muzikos įrašų analizes.
Kinestetiniu- taktiliniu informacijos priėmimo kanalu pasižymintys asmenys mėgsta nuolat judėti, pasižymi išraiškingais gestais, yra susikoncentravę į vidinius jutimus. Sąlyginai lengva parinkti mokymo stilių ir būdą, kai sveikatingumo įgūdžius siekianti įgyti grupė yra maža. Yra nemažai mokymosi ir informacijos priėmimo būdų vertinimo klausimynų. Tačiau kai besimokančiųjų asmenų grupė yra didelė, vienas, kad ir parinktas pagal didesnį skaičių besimokančiųjų mokymo metodas netiks visai grupei kaip vienetui. Įvairių mokymo metodų derinimas padėtų pateikti dėstomą informaciją visai grupei priimtinais būdais.
Pvz. užsiėmimas pradedamas paskaita (metodas, tinkamas klausos kanalais informaciją įsisavinantiems studentams), paskaita skaitoma demonstruojant skaidres, naudodamas multimediją ar kitą video medžiagą (metodas, tinkamas vizualiai informaciją įsisavinantiems), paskaitos tema organizuojama aptarimų grupė, kur studentai turi ginti dvi skirtingas pozicijas- tai yra vieną kurią nors pusę (emociškai įtraukiami kinestetikai).
tags: #sveikauskas #apibudina #motyvacija