Įvadas
Priklausomybės ligos yra aktuali visuomenės sveikatos problema, paveikianti ne tik sergančiuosius, bet ir jų artimuosius. Šiame straipsnyje aptariamas priklausomybės ligų klasifikavimas pagal tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK), visuomenės požiūris į priklausomybes ir gydymo svarba.
Priklausomybės ligų paplitimas ir visuomenės požiūris
Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 7 iš 10 Lietuvos gyventojų savo aplinkoje turi žmonių, sergančių priklausomybės ligomis. Tai rodo, kad priklausomybės yra plačiai paplitusi problema mūsų visuomenėje. Vis dėlto, visuomenės požiūris į priklausomybes yra nevienareikšmis. Beveik kas antras žmogus priklausomybę supranta kaip ligą, kuria sergantiesiems reikalinga pagalba, o kone trečdalis mano, kad turintieji priklausomybę yra patys už tai ir atsakingi.
Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) direktorė dr. A. teigia, kad priklausomybės ligos yra aktuali problema - 67 proc. žmonių savo artimoje aplinkoje turi žmonių, susiduriančių su priklausomybe. Optimistiškai nuteikia, kad pusė šalies gyventojų priklausomybę jau mato kaip ligą, kurią reikia gydyti, o ne kaip asmeninį pasirinkimą ar blogą įprotį, kurio galima atsisakyti vos panorėjus. Tokie požiūrio pokyčiai prisideda prie visuomenėje vis dar gajos stigmos mažinimo. Iš tiesų priklausomybė yra sudėtinga psichologinė ir fizinė būsena, kai žmogus nebegali nustoti vartoti tam tikros medžiagos ar užsiimti tam tikra veikla, net suprasdamas žalingas pasekmes savo sveikatai, socialiniam gyvenimui ir kasdienybei.
27 proc. apklausos dalyvių nurodo, kad turi priklausomybės ligomis sergančių giminaičių, 18 proc. - šeimos narių, 15 proc. - draugų. Kiek rečiau priklausomybių turintys žmonės pastebimi tarp kaimynų (14 proc.) ar kolegų (10 proc.). 48 proc. apklaustųjų į priklausomybes turinčius asmenis žvelgia kaip į sergančius žmones, kuriems reikalinga pagalba. 26 proc. gyventojų mano, kad dėl to, jog turi priklausomybę, yra atsakingi patys asmenys. Nedidelei daliai (9 proc.) tokie žmonės kelia įtarimą ir jie jų vengia, o 10 proc.
Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) ir priklausomybės ligos
Priklausomybės ligos yra įtrauktos į Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK), kuri yra standartizuota sistema, naudojama visame pasaulyje ligoms ir sveikatos problemoms klasifikuoti. Šiuo metu naudojama TLK-10 versija, tačiau jau yra parengta ir TLK-11 versija. TLK-10 klasifikacija yra išsamesnė už TLK-9. Ji sukurta kaip visų su ligomis ir sveikata susijusių klasifikacijų pagrindas (ašis). TLK-10 nėra tradicinio skirstymo į neurozes ir psichozes, kuris buvo TLK-9. Vietoje neurozės ir psichozės dichotomijos dabar sutrikimai suskirstomi į grupes, remiantis bendromis savybėmis ir aprašomuoju principu. Visa tai klasifikaciją daro patogesne naudoti.
Taip pat skaitykite: Įžvalgos iš psichologijos konferencijos
Pagal TLK-10, priklausomybės ligos klasifikuojamos skyriuje F10-F19 (Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyviąsias medžiagas). Šiame skyriuje išskiriamos įvairios priklausomybės, atsižvelgiant į vartojamą psichoaktyviąją medžiagą (pvz., alkoholis, opioidai, kanapės, stimuliatoriai ir kt.) ir priklausomybės sunkumą.
Mediciniu požiūriu, priklausomybės sindromas - tai elgesio, fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, susiformuojantis dėl kartotinio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Šiam sindromui būdingas stiprus troškimas vartoti psichoaktyvią medžiagą ir sunkumai kontroliuoti vartojimą, nepaisant žalingų pasekmių. Kiti minėtini šio sindromo požymiai - atsiradusi tolerancija ir abstinencijos būsena. Kartotinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali sąlygoti pokyčius centrinėje nervų sistemoje. Šie pokyčiai susiję su neuromediatorių apykaitos sutrikimais smegenyse. Galimi pokyčiai įvairiose grandyse, atsakingose už malonumo patyrimą, streso išgyvenimą, sprendimų priėmimą, impulsų kontrolę ir kt. Šie pokyčiai paaiškina, kodėl priklausomas asmuo patiria tokį stiprų norą vartoti psichoaktyvias medžiagas - jam gali būti sunku patirti malonumą iš veiklų, kurios natūraliai jį sukelia (valgymas, teigiamos socialinės sąveikos), gali būti sunkiau įveikti stresą, valdyti impulsus. Sunku valdyti elgesį, t. y.
Priklausomybės ligų gydymas
Dr. A. pabrėžia, kad nė vienas žmogus savo noru nesirenka susirgti priklausomybės ligomis. „Priklausomybės mechanizmas sudėtingas tuo, kad žmogus nežino momento, iki kurio jis dar gali savo valios pastangomis atsisakyti žalingo vartojimo, o kada tai jau tampa priklausomybe. Priklausomybės ligos yra įtrauktos į tarptautinę ligų klasifikaciją ir gydomos kaip ir kitos lėtinės ligos. Kaip nesakome, kad aukšto kraujospūdžio ar depresijos gydyti nereikia, kad tai ne ligos, taip ir priklausomybė turėtų būti vertinama su tokiu pačiu rimtumu ir supratingumu.
Priklausomybės ligų gydymas yra kompleksinis ir apima įvairias intervencijas, tokias kaip:
- Psichoterapija: Individuali, grupinė ar šeimos terapija padeda asmeniui suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti įveikos mechanizmų ir keisti žalingą elgesį.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali būti naudojami abstinencijos simptomams palengvinti, potraukiui sumažinti ir gretutiniams psichikos sutrikimams gydyti.
- Reabilitacija: Reabilitacijos programos siūlo struktūruotą aplinką ir intensyvią pagalbą, padedančią asmeniui atsisakyti priklausomybės ir išmokti gyventi be psichoaktyviųjų medžiagų.
- Pagalbos grupės: Anoniminių alkoholikų (AA) ar narkomanų (NA) susirinkimai suteikia paramą ir bendruomenę žmonėms, siekiantiems išgyti nuo priklausomybės.
Svarbu pabrėžti, kad gydymas turi būti individualizuotas, atsižvelgiant į asmens poreikius ir priklausomybės sunkumą.
Taip pat skaitykite: Iniciatyvos psichikos sveikatai gerinti
Stigmos mažinimo svarba
Dr. A. teigia, kad vertėtų vengti vertinti žmones vien pagal tai, kad jie susiduria su priklausomybėmis. Moksliniai tyrimai rodo, kad neigiamos etiketės ir stigmatizuojantis požiūris tik dar labiau apsunkina priklausomybės ligomis sergančių žmonių kelią į sveikimą - jie delsia kreiptis pagalbos, slepia problemą ir jaučiasi atstumti. Stigma formuoja klaidingus mitus, skatina izoliaciją ir visuomenės priešiškumą, trukdo kurti palaikančią, sveikimą skatinančią aplinką.
Švietimas yra labai svarbus mažinant stigmą ir keičiant visuomenės požiūrį į priklausomybes. Apklausos rezultatai rodo, kad išsimokslinimas turi tiesioginę įtaką požiūriui į priklausomybių turinčius žmones. Kad jiems reikalinga pagalba galvoja 54 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 29 proc. žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Kad žmonės patys atsakingi už tai, jog turi priklausomybę, galvoja 24 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių ir 38 proc.
Dr. A. pasidalino pavyzdžiu, kuomet žmogus gydėsi priklausomybę nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė, nes bet koks pavartojimas gali sukelti atkrytį. Sykį darbo aplinkoje, šventės metu, pasakęs, kad alkoholio nevartoja, jis susidūrė su kolegų nesupratimu ir pašiepiančiais klausimais, ar kas negerai, ar kompanija per prasta, ar negali net vienos vyno taurės išgerti. Norėdamas išvengti tokių komentarų, į vyno taurę jis pylė sultis, imitavo, kad geria vyną, bet toks imitavimas irgi gali atgaivinti vartojimo prisiminimus ir tai nėra saugu, nes gali paskatinti atkrytį.
Taip pat skaitykite: Gilesnis savęs pažinimas
tags: #tarptautine #ligu #klasifikacija #priklausomybe