Įvadas
Straipsnyje nagrinėjama, kaip tarptautinės konvencinės ir paprotinės teisės normos dėl genocido ir nusikaltimų žmoniškumui yra perkeliamos į Lietuvos baudžiamosios teisės šaltinius. Lietuva, įgyvendindama tarptautinius įsipareigojimus, kylančius iš jos ratifikuotų ar prisijungtų tarptautinių sutarčių bei tarptautinės paprotinės teisės, į nacionalinės baudžiamosios teisės šaltinius perkelia ir tarptautinės teisės normas, reglamentuojančias nusikaltimus žmoniškumui. Šiame kontekste aptariamas Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK), kuriame numatytos dvi nusikaltimų žmoniškumui rūšys: genocidas ir tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis.
Genocido traktavimas Lietuvos teisėje
Naujajame Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, priimtame 2000 m. rugsėjo 26 d., numatomos dvi nusikaltimų žmoniškumui rūšys: genocidas (99 str.) ir tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis (100 str.). Palyginti su tarptautine konvencine ir paprotine teise, Lietuvos teisės sistemoje genocidas traktuojamas plačiau. Lietuva 1992 m. priėmė specialų įstatymą dėl Lietuvos gyventojų genocido. Minėtas įstatymas paskelbė, kad Lietuva prisijungia prie JT konvencijos dėl genocido ir įtvirtino genocido nusikaltimą Lietuvos baudžiamojoje teisėje.
Platesnis saugomų grupių sąrašas
Visų pirma, išplėstas saugomų grupių sąrašas, t.y. papildomai įtrauktos politinės ir socialinės grupės. Toks išplėtimas gali būti pateisinamas Lietuvos poreikiais, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido atvejus, ir atitinka šiuolaikines tendencijas nacionalinėse baudžiamosios teisės sistemose (pvz., politinių ir socialinių grupių apsauga įtraukta į genocido apibrėžimus Prancūzijos, Lenkijos, Latvijos baudžiamuosiuose kodeksuose).
Papildomi nežmoniški aktai
Antra, genocidu pripažįstamos deportacijos ir kankinimai. Platesnis genocido traktavimas yra naudingas Lietuvos teisėsaugos institucijoms.
Problemos tarptautiniame bendradarbiavime
Tačiau platesnis genocido traktavimas gali sukelti (ir jau yra sukėlęs) problemų tarptautinio teisinio bendradarbiavimo metu su valstybėmis, pripažįstančiomis konvencinę genocido sampratą, nors Lietuva yra ne vienintelė Europos valstybė, plačiau traktuojanti genocidą (pvz., Rusija). Be to, apibrėžiant genocidą pabrėžiamas reikalavimas, kad grupė būtų sunaikinta fiziškai, nors ne visos genocido formos numato fizinį sunaikinimą. Viena nusikaltimo sudėties dalis sukonstruota kaip formalioji, o kita - kaip materialioji. Minėti trūkumai siūlomi panaikinti, patikslinta genocido nusikaltimo dispozicija.
Taip pat skaitykite: Draudžiamas elgesys su žmonėmis
Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Lietuvos BK
Nusikaltimai žmoniškumui, kaip bendra kategorija, nebuvo įtraukti į baudžiamosios teisės sistemą iki naujojo Baudžiamojo kodekso priėmimo 2000 m. (nors Kodeksas dar neįsigaliojo). Straipsnyje „Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis“ yra suformuluota nusikaltimo sudėtis, išoriškai panaši į nusikaltimų žmoniškumui sudėtį, apibrėžtą Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statuto 7 straipsnyje. Pagal LR BK 100 straipsnį, nusikaltimai žmoniškumui vadinami „Elgesys su žmonėmis, draudžiamas tarptautinės teisės“. Tai buvo parengta pagal Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 7 straipsnį.
Neatitikimai Romos statutui
Tačiau yra esminių neatitikimų, nes iškraipyti ryšiai tarp požymių, nurodytų Romos statute, pavyzdžiui, didelis mastas arba sistemingumas, numatytas kaip asmens veikos požymis, nors turėtų būti kaip „užpuolimą“ apibūdinantis požymis. Lietuvos versijoje reikalaujama, kad asmens veiksmas, o ne išpuolis būtų sistemingo ar plataus masto pobūdžio. Taip pat ne visiškai tikslus nežmoniškų veikų sąrašas. Kai kurie nežmoniški aktai perkeliami be būtinų paaiškinimų (pvz., priverstinis nėštumas).
Siūlomos pataisos
Nustatytiems trūkumams panaikinti siūloma patikslinta šio nusikaltimo dispozicija.
Taip pat skaitykite: TPA istorinė apžvalga
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #tarptautines #teises #draudziamas #elgesys #su #zmonemis