Įvadas
Psichoanalizė, kaip psichikos struktūros, dinamikos ir asmenybės teorija bei psichoterapijos sistema, jau daugiau nei šimtmetį daro įtaką supratimui apie žmogaus elgesį ir psichikos procesus. Tarptautinė Psichoanalizės Asociacija (TPA), įkurta austrų psichologo ir psichiatro Z. Froido iniciatyva, atliko svarbų vaidmenį plėtojant ir populiarinant psichoanalizės idėjas visame pasaulyje. Šiame straipsnyje nagrinėjama TPA istorija, jos reikšmė ir įtaka psichoanalizės raidai.
Psichoanalizės Pagrindai
Psichoanalizė remiasi požiūriu, kad žmogaus asmenybę ir nuostatas formuoja ne tik genetiniai ir fiziniai veiksniai, bet ir ankstyvieji santykiai su tėvais, seksualumas, meilė, neapykanta, praradimai ar išsiskyrimai. Psichiniai reiškiniai psichoanalizėje nagrinėjami keliais aspektais: topografiniu, dinaminiu, ekonominiu, struktūriniu ir adaptaciniu.
Topografinis Modelis
Nagrinėjant topografiniu aspektu, psichika dalijama į sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę. Sąmonę sudaro pojūčiai ir išgyvenimai, kuriuos žmogus suvokia tam tikru momentu. Priešsąmonę sudaro patirtis, kuri tam tikru momentu nesuvokiama, bet gali grįžti į sąmonę. Pasąmonė yra primityvių instinktų, emocijų ir atsiminimų, kurie nepriimtini sąmonei ir todėl buvo išstumti, talpykla.
Dinaminis Aspektas
Analizuojant psichiką dinaminiu aspektu, pirmiausia ieškoma priežasčių, nulėmusių asmenybės poelgius ir bruožus. Teigiama, kad žmogaus elgesį lemia įgimtų paskatų (gyvenimo ir mirties instinktų), ego veiklos ir gynybos mechanizmų sąveika.
Ekonominis Aspektas
Psichikos ekonominės analizės aspektas apima klausimus, kaip psichiniai procesai gauna ir kaip panaudoja psichinę energiją. Psichinės energijos svarbiausiu šaltiniu laikomas libido. Psichinė energija gali būti sublimuojama ir paverčiama kūrybine energija.
Taip pat skaitykite: Tarptautinė teisė ir žmogaus teisės Lietuvoje: analizė
Struktūrinis Modelis
Struktūros požiūriu skiriami asmenybę sudarantys trys dariniai: id (instinktyvūs potraukiai), ego (šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka) ir superego (dorovės normos ir idealai).
Adaptacinis Aspektas
Adaptaciniu aspektu nagrinėjama, kaip suderinami vidiniai impulsai ir išoriniai stimulai.
Tarptautinės Psichoanalizės Asociacijos Įkūrimas ir Raida
Tarptautinė Psichoanalizės Asociacija buvo įkurta 1910 m. Niurnberge, Vokietijoje, antrajame tarptautiniame psichoanalizės kongrese. Iniciatorius ir steigėjas buvo austrų psichologas ir psichiatras Zigmundas Froidas. Asociacijos tikslas buvo suvienyti psichoanalitikus visame pasaulyje, standartizuoti psichoanalizės mokymą ir praktiką, skatinti psichoanalizės teorijos ir taikymo plėtrą.
Ankstyvieji Metai
Iš pradžių TPA susidūrė su iššūkiais, susijusiais su skirtingų psichoanalitikų mokyklų formavimusi ir vidiniais konfliktais. Z. Froido mokiniai, tokie kaip Karlas Gustavas Jungas ir Alfredas Adleris, sukūrė savo teorijas, kurios skyrėsi nuo klasikinės psichoanalizės. Šie skirtumai lėmė skilimus ir naujų psichoanalitinių organizacijų susikūrimą.
TPA Veikla
Nepaisant iššūkių, TPA išliko pagrindine psichoanalizės organizacija pasaulyje. Asociacija vykdo įvairią veiklą, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Draudžiamas elgesys su žmonėmis
- Psichoanalitikų rengimą ir sertifikavimą: TPA nustato standartus psichoanalitikų mokymui ir sertifikavimui, užtikrindama aukštą psichoanalizės praktikos kokybę.
- Mokslinius tyrimus: TPA skatina mokslinius tyrimus psichoanalizės srityje, siekdama patvirtinti psichoanalizės teorijos veiksmingumą ir plėtoti naujus metodus.
- Konferencijas ir seminarus: TPA organizuoja tarptautines konferencijas ir seminarus, kuriuose psichoanalitikai iš viso pasaulio gali dalytis savo patirtimi ir žiniomis.
- Leidinius: TPA leidžia mokslinius žurnalus ir knygas, kuriuose publikuojami naujausi psichoanalizės tyrimai ir teoriniai straipsniai. Vienas žymiausių leidinių yra "International Journal of Psychoanalysis", leidžiamas nuo 1920 m.
TPA Struktūra
TPA sudaro įvairios sudedamosios dalys, įskaitant nacionalines psichoanalizės draugijas, studijų grupes ir individualius narius. Asociacijos valdymą vykdo išrinktas vykdomasis komitetas, kuriam vadovauja prezidentas.
Psichoanalizė Lietuvoje
Psichoanalizės idėjos Lietuvą pasiekė XX amžiaus pradžioje. Vienas pirmųjų, kuris aprašė Z. Froido teorijos pagrindus, esmines kategorijas ir metodus, buvo gydytojas psichiatras, neuropatologas Jonas Blažys. 1921 m. žurnale "Medicina" jis publikavo straipsnį "Psichoanalizė ir psichoterapija". Vėliau apie psichoanalizę rašė gydytojai L. Gutmanas ir J. O. Pūdymaitis. Psichologai ir psichiatrai V. Lazersonas ir N. Indrašius psichoanalizės metodą taikė praktiškai.
Psichoanalizės Draugijos Įkūrimas
Lietuvos psichologų sąjungos dinaminės psichologijos grupė 1989 m. įsteigė Lietuvos psichoanalizės draugiją (LPaD). Vienas iš steigėjų, V. Pocius, pirmasis gavo psichoanalitiko diplomą. 2016 m. draugija vienijo 59 narius. 1993 m. prie LPaD įkurta Vaikų ir paauglių sekcija.
Psichoanalizės Centrai ir Mokymai
2002 m. įkurtas Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras, turintis filialus Grigiškėse, Palangoje ir Panevėžyje. Centras konsultuoja ir gydo psichoterapijos ir psichoanalizės metodais psichinius ir psichosomatinius sutrikimus, priklausomybės ligas, neurozes, streso, nemigos, nuotaikų ir dvasinius sutrikimus. LPaD aktyviai organizuoja mokymus ir seminarus psichoanalitikams ir psichoterapeutams.
LPaD Renginiai
LPaD nuolat organizuoja įvairius renginius, skirtus psichoanalizės teorijos ir praktikos plėtrai. Pavyzdžiui:
Taip pat skaitykite: E. Fromm'o teorijos apžvalga
- 2019 m. vyko seminaras "Priklausomybė nuo alkoholio psichoanalitiniu požiūriu", kurį vedė dr. Tomas Vilius Kajokas. Seminare buvo apibrėžtos modernios priklausomybių psichoterapijos galimybės ir tikslai, pateiktas psichoanalitinės psichoterapijos modelis, skirtas priklausomybių supratimui, susieti teoriniai neuromokslų atradimai su praktiniais darbo iššūkiais šioje srityje.
- 2019 m. konferencijoje "Seksualumas - tarp tabu ir laisvės" buvo apžvelgiama psichoseksualumo teorija iš šiandienos perspektyvos, kalbama apie intymumą psichoanalitiniu požiūriu, apie intymumą praktikoje ir kas keičiasi šiandien, sužinoma, ką sako tyrėjai apie seksualaus "aš" atsiradimą ir vystymąsi.
- 2019 m. LPaD minėjo 30 metų jubiliejų.
- 2019 m. vyko dr. T.V.Kajoko seminaras „Priklausomybė nuo alkoholio kaip kasdienybės fenomenas. Biologiniai aspektai”, kuriame buvo nagrinėjami biolologiniai alkoholio vartojimo aspektai: ūminiai ir lėtiniai alkoholio poveikio mechanizmai, neurotoksiškumo ir priklausomybės tarpusavio ryšys.
- 2017 - 2018 m. doc dr. T.de Wolf vedė kvalifikacijos kėlimo seminarus LPaD mokytojams - supervizoriams.
- 2012 m. vyko konferencija „Psichoterapinis gydymas žvelgiant pro mikroskopą: mokantis iš empirinių tyrimų ir klinikinės praktikos“.
- 2012 m. vyko psichoanalitinių draugijų bendra konferencija „Šiuolaikinė psichoanalizės teorija sociokultūriniame kontekste”.
- 2005 m. LPaD ir KMU surengė konferenciją „Psichoanalitinės psichoterapijos ir psichoanalizės mokymas Lietuvoje“.
- 1999 m. įvyko LPaD jubiliejinė konferencija.
Psichoanalizės Kritika ir Alternatyvos
Nors psichoanalizė turėjo didelę įtaką psichologijai ir psichoterapijai, ji taip pat susilaukė kritikos. Kai kurie kritikai teigia, kad psichoanalizė yra nepagrįsta moksliniais įrodymais, kad ji yra per daug subjektyvi ir kad ji trunka per ilgai ir yra per brangi.
Alternatyvios Teorijos
Be psichoanalizės, egzistuoja ir kitų psichoterapijos krypčių, tokių kaip kognityvinė elgesio terapija (KET), humanistinė terapija ir sisteminė terapija. KET remiasi prielaida, kad žmogaus elgesį lemia jo mintys ir įsitikinimai. Humanistinė terapija pabrėžia žmogaus potencialą augti ir tobulėti. Sisteminė terapija nagrinėja žmogų kaip dalį didesnės sistemos, tokios kaip šeima ar bendruomenė.
tags: #tarptautines #psichoanalizes #asociacijos