Teismo psichologija - tai sritis, kurioje psichologijos principai ir žinios taikomos teisinėje sistemoje. Ši tarpdisciplininė sritis apima įvairius aspektus, pradedant nusikaltimų tyrimu ir baigiant teismo proceso dalyvių psichologiniu įvertinimu. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas yra teismo psichologas, kokios yra jo funkcijos ir kuo jis skiriasi nuo kitų psichologijos sričių specialistų, tokių kaip klinikiniai psichologai ir psichiatrai.
Teismo psichologijos studijos ir tyrimų kryptys
Profesorius Gintautas Valickas, VU Filosofijos fakulteto teisės psichologijos studijų programos atstovas, dalijasi įžvalgomis apie šią sritį. Jo teigimu, teisės psichologija apima platų tyrimų lauką, pradedant nuo nepilnamečių teisės pažeidėjų ir baigiant teisėsaugos pareigūnų veiklos analize.
Prof. dr. G. Valicko tyrimų laukas apima:
- Nepilnamečių teisės pažeidėjų asmenybės ypatumų tyrimai, siekiant suprasti, kokios aplinkybės skatina elgesio normų pažeidimus ir kaip padėti sugrįžti į prosocialų kelią.
- Teisėsaugos pareigūnų individualių charakteristikų ir jų atliekamos veiklos tyrimai: pagalba atskleidžiant nusikaltimus, streso mažinimas, tinkamų sprendimų priėmimas kritinėse situacijose.
- Pareigūnų elgesio suvokto teisingumo tyrimai, analizuojant, kaip nuteistieji, nukentėjusieji ir kiti teismo proceso dalyviai vertina teisėjų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesį bei teisėjų, prokurorų ir pataisos pareigūnų įvaizdį.
Teismo psichologo vaidmuo teisinėje sistemoje
Teismo psichologai atlieka įvairias funkcijas teisinėje sistemoje. Jie teikia paslaugas teismams, pataisos įstaigoms, policijai ir kitiems teisėsaugos pareigūnams. Jų darbas apima:
- Liudytojų gebėjimo duoti parodymus vertinimą.
- Dalyvavimą liudytojų apklausose.
- Teismo psichologinių ekspertizių atlikimą.
- Kaltinamųjų melo nustatymą.
- Nuteistųjų elgesio prognozavimą.
Psichologinių žinių taikymas gali padėti teisėsaugos pareigūnams tirti nusikaltimus, spręsti teisinius ginčus, priimti teisingus sprendimus ir skirti tinkamas bausmes. Tokiais atvejais psichologas atlieka įstatymo numatytą procesinį vaidmenį - eksperto, specialisto ar liudytojo.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie teismo psichiatrijos skyrių
Tyrimų sritys
Psichologai taip pat atlieka įvairius justicijos veiklos, teisės problemų ir teisėsaugos pareigūnų tyrimus. Šiuolaikiniai tyrimai apima:
- Liudytojų atminties tyrimai: įvykio įsiminimo (stebėjimo sąlygos, stresas, ginklų panaudojimas, individualios charakteristikos), išlaikymo (laiko trukmė, kiti įvykiai) ir atkūrimo (atpažinimo procedūros, instrukcijos poveikis, pasitikėjimas parodymais) analizė.
- Ginčo šalių kompetencijų vertinimas: gebėjimas suprasti savo teises, disponuoti turtu, sudaryti sandorius, duoti parodymus byloje ir stoti prieš teismą.
- Nepilnamečių liudytojų apklausos ir parodymų patikimumo vertinimas.
- Nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas.
- Nusikalstamų veikų aukoms sukeliamų psichologinių padarinių tyrimas.
- Žmonių suvokto procedūrinio teisingumo analizė: suvokto teisingumo veiksniai ir padariniai, teisėsaugos pareigūnų elgesio atitiktis procedūrinio teisingumo reikalavimams.
- Pareigūnų atrankos, mokymo, patiriamo streso, sprendimų priėmimo ir kompetencijos įvertinimas.
- Teismo, policijos, prokuratūros ir bausmių vykdymo institucijų veiklos efektyvumo vertinimas.
Studijų programos ir karjeros galimybės
Studentai, pasirinkę teisės psichologijos programą, studijuoja tokius dalykus kaip „Teisės psichologija“, „Nusikaltimų tyrimų psichologija“, „Asocialaus elgesio psichologija“, „Penitencinė psichologija“, „Psichopatologija teisės taikymo praktikoje“, „Psichologinis konsultavimas teisėsaugos sistemoje“, „Psichologinis įvertinimas teisėsaugos sistemoje“ ir kitus. Baigus studijas, absolventai gali dirbti įvairiose srityse, susijusiose su teise ir psichologija.
Visuomenės požiūris į teisinę sistemą
Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu didėja žmonių pasitikėjimas Lietuvos teisine sistema, teisėsaugos institucijomis ir jos pareigūnais. Tai rodo teigiamą tendenciją ir didėjantį visuomenės pasitikėjimą teisingumu.
Psichologinė ir psichiatrinė ekspertizės: skirtumai ir panašumai
Ekspertizė - tai procesas, kurio metu specialistas, turintis specifinių žinių, atsako į teismo pateiktus klausimus ir pateikia išvadą teismui. Tačiau dažnai kyla klausimas, kuo skiriasi psichologinė ir psichiatrinė ekspertizės, ir ar skiriasi psichologo ir psichiatro vaidmuo ekspertizėje?
Teismo psichologinės ekspertizės apibrėžimas
Teismo psichologijos ekspertizė - tai teismo ar teisėjo paskirtas procesinis veiksmas, kai teismo psichologas ekspertas ištiria turinčius teisinės reikšmės asmenų psichikos procesų ypatumus, dėsningumus ir struktūrą. E Žiobienė teigia, jog teismo psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės baudžiamajame procese skiriamos, kai reikia objektyviai įvertinti vaiko psichikos būseną, jo psichikos būseną nagrinėjamo įvykio metu, įvertinti, ar dėl nagrinėjamo įvykio neatsirado psichikos sutrikimų, taip pat, kai reikia įvertinti vaiko sugebėjimą suvokti bei perteikti reikšmingas bylai aplinkybes (nukentėjęs vaikas) ar jo gebėjimą visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti (įtariamas vaikas). Dažniausiai skiriamos ekspertizės, susijusios su nepilnamečių ar mažamečių seksualine prievarta.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp teismo medicinos ir psichiatrijos
Bet kokio pobūdžio ekspertizė, įskaitant psichologinę, skiriama, kai ikiteisminio tyrimo arba teismo metu prireikia specialiųjų žinių. Psichologinės ekspertizės atveju tai įvairaus pobūdžio psichologijos žinios.
Teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės uždaviniai
Psichologinės ir psichiatrinės teismo ekspertizės taikymą reglamentuoja specialūs teisiniai aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymą Nr. V-499. Šis įsakymas apibrėžia svarbiausius teismo psichiatrinės ir teismo psichologinės ekspertizės uždavinius.
Psichiatrinės ekspertizės susitelkia į teisme dalyvaujančių asmenų psichinę būklę, t.y., ar asmuo nėra priklausomas nuo psichoaktyvių medžiagų, neserga psichikos liga, kuri gali (galėjo) turėti įtakos asmens veiksmams, jų kontrolei, mąstymui. Tuo tarpu psichologinės ekspertizės yra skiriamos tuomet, kai asmeniui nėra nustatyto psichikos sutrikimo.
Ekspertų kvalifikacija
Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 teigia, kad ekspertizes daro tarnybos teismo psichiatrai ekspertai, teismo psichologai ekspertai, turintys galiojančius kvalifikacinės komisijos išduotus pažymėjimus ir įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Psichologų bei psichiatrų, kurie nėra įtraukti į ekspertų sąrašą, išvados teismui vadinamos psichologinėmis/psichiatrinėmis išvadomis teismo tikslais.
Psichiatro, klinikinio psichologo ir teisės psichologo vaidmuo teikiant išvadą teismui
Kyla klausimas, ar atliekant psichologinius tyrimus ir teikiant išvadą teismui, privalumą turi psichiatras, klinikinis psichologas ar teisės psichologas? Nors psichiatrines išvadas privalo teikti specialiųjų psichiatrijos žinių turintys specialistai, psichologinė išvada gali būti teikiama tuomet, kai nėra psichikos sutrikimo. Tokiu atveju naudingesnis būtų psichologas, turintis daugiau žinių apie žmogaus raidos, psichologinius ypatumus, įvairias būsenas.
Taip pat skaitykite: KT motyvacijos svarba
Psichologai yra įgiję žinių apie įvairius psichikos procesus (dėmesys, atmintis, mąstymas) bei asmenybės bruožus (savęs vertinimas, sugebėjimas užmegzti santykius ir pan.) vertinančias metodikas ir jų taikymą. Taigi psichologai, atliekantys ekspertizes, už psichiatrus yra pranašesni tuo, kad jie orientuojasi į asmenybę, jos psichikos procesus, auklėjimo ypatumus, o ne į ligas ar sutrikimus ir jų įtaką žmogaus elgesiui bei gali pritaikyti skirtingas įvertinimo metodikas, padėsiančias atsakyti į įvairius ekspertizės klausimus.
Teisės psichologo pranašumas prieš klinikinį psichologą
Klinikinis psichologas dažniausiai užsiima psichologiniu konsultavimu/psichoterapija bei psichologine diagnostika. Jie turi žinių apie psichikos sutrikimus, asmenybės vystymąsi, individualius skirtumus, psichologinio įvertinimo ir diferencinės diagnostikos žinias ir įgūdžius, išmanymas psichologinių intervencijų, mokslinių tyrimų pagrindus bei psichologo etikos ir profesinių principų žinojimas.
Teisės psichologai, palyginti su klinikiniais psichologais, savo žinias taiko teisinio reguliavimo srityje. Jų darbas apima pagalbą teisėjui sprendžiant tėvystės klausimus, įvertinti kaltintojo psichinę kompetenciją dalyvauti teisminiame procese, liudytojo parodymų įvertinimą. Klinikinio psichologo kompetencija vertinti anomalius psichikos reiškinius bei delikventinio elgesio ypatybes yra vertinga teisės psichologijoje, tačiau šių kompetencijų neužtenka sėkmingai vykdyti teismo psichologinėms ekspertizėms, todėl šioje srityje ir reikalingi teisės psichologai.
Teisiniame procese dalyvaujantis psichologas turėtų būti susipažinęs su teisine sistema ir įstatymais, reguliuojančiais jo darbą, suprasti ir naudotis teisine kalba bei būti informuotas apie jo procesinio statuso teises ir pareigas. Studijuodami teisės psichologijos dalyką universitete, studentai įgyja specialių žinių, skirtų atlikti psichologines ekspertizes. Studentai gauna teisinių žinių, žinių apie aukas ir tapimą aukomis, kriminalinio elgesio raidą ir ją aiškinančias teorijas, praktinių įgūdžių analizuojant psichologines ekspertizes ir pan.
Išvados
Apibendrinant, atliekant psichologinę ekspertizę tuo atveju, kai nereikia nustatyti psichinio sutrikimo, teisės psichologas tampa pranašesniu už psichiatrus ir klinikinius psichologus, kadangi turi specifinių psichologinių ir teisinių žinių. Tokios teisės psichologo žinios yra apie asmens kriminalinio elgesio raidą, viktimologijos bei teisės pagrindai. Šie specialistai geba analizuoti atliktas ekspertizes bei teikti pasiūlymus galimai pakartotinei ekspertizei. Tuo atveju, kaip yra diagnozuojama psichikos liga, tampa reikalingas psichiatro ir psichologo bendradarbiavimas. Minėtą nuostatą patvirtina ir Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos Ministro įsakymas Nr. V-499 2003 m. rugpjūčio 18 d.
tags: #teismo #psichologas #lankstinukas