Depresija - viena dažniausių šių dienų emocinės sveikatos problemų, tačiau vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Tačiau mediciniškai depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Jei jaučiatės prastai ilgiau nei 14 dienų, pasitikrinkite.
Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių. Depresija - tai ne tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Pagal American Psychiatric Association (APA) klasifikaciją, ji yra rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame.
Svarbu pažymėti: depresija nėra charakterio silpnumas. Kaip būklė, kuri apima ne tik emocijas, depresija taip pat gali reikštis fiziniais simptomais. Pavyzdžiui: lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas; dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties. Kai kurie žmonės sako: „Mokslininkai neranda priežasties, bet mano kūnas tarsi vis laikas kaištį jaučia“.
Kam skirtas depresijos testas?
Jei jūsų nuotaika prasta, jaučiate išsekimą arba prarandate susidomėjimą dalykais, kuriais anksčiau mėgavotės, gali būti, kad sergate depresija, ir šis testas skirtas jums.
Depresijos požymiai
Depresiją galima atpažinti, jei ji trunka bent 2 savaites. Kiti depresijos požymiai:
Taip pat skaitykite: Pagalba, diagnozavus autizmą
- Miego sutrikimai
- Svorio padidėjimas arba sumažėjimas
- Apetito pokyčiai
- Dažnai pasitaiko savigrauža ir neviltis.
- Virškinimo problemos
- Spaudimo ir sunkumo jausmas krūtinėje
Jei patiriate panašius simptomus, ypač kai kyla minčių apie savižudybę, labai svarbu nelikti vienam.
Depresijos testų tipai
Yra keletas testų, kurie gali padėti įvertinti depresijos lygį. Šie testai naudojami ir sveikatos priežiūros įstaigose, taip pat juos galite rasti online. Štai keletas populiariausių:
- PHQ-9 testas
- Beko depresijos testas
- Hamiltono depresijos skalė
PHQ-9 testas
PHQ-9 testą sudaro devyni klausimai. Naudojamas terapeutų klinikinėje praktikoje depresijos simptomams nustatyti. Keletas tyrimų įrodė, kad PHQ-9 egzaminas yra tikslus depresijos vertinimo metodas. Šių tyrimų duomenimis, PHQ-9 testas yra jautresnis nei diagnostinis interviu. Testą sudaro devyni klausimai apie prastą nuotaiką, interesų praradimą, miego problemas, nuovargį ir gyvybingumo stoką. Atsakymus į šiuos klausimus galima pasirinkti iš šių variantų: ne visai, kai kuriomis dienomis, daugiau nei pusę laiko, beveik kiekvieną dieną. Šioje apklausoje klausiama, kaip dažnai per pastarąsias dvi savaites patyrėte šį pojūtį ar situaciją.
Beko depresijos testas
Beko depresijos testas (Beko depresijos skalė) yra vienas plačiausiai naudojamų instrumentų, matuojant depresijos sunkumą. Beko depresijos klausimyną (angl. Beck Depression Inventory) arba Burnso depresijos skalę (angl. Burns Depression Checklist). Beko depresijos testas yra puikus įrankis, kuriuo tikslinga pasinaudoti periodiškai ir nuosekliai vertinti bei sekti savo būklę, realią padėtį, progresą. Šis testas taip pat patenka į populiariausiųjų skalę. Testą taip pat galima atlikti internetu - tam prireiks vos kelių minučių Jūsų laiko. Teste pateikiami 25 teiginiai, kuriuos reikia įvertinti balais nuo 0 iki 4, kur: 0 - visai ne, o 4 - labai dažnai. Testą sudaro kelios klausimų grupės: mintys ir jausmai, vaikai ir asmeniniai santykiai, fiziniai simptomai, polinkis į savižudybę. Atlikus testą maksimaliai galima surinkti 100 balų. Šis testas tinkamas ir tiems, kurie neserga (ar bent nežino sergantys) depresija, tačiau kartais jaučiasi prislėgti, liūdni.
Hamiltono depresijos skalė
Tai dar vienas testas depresijai nustatyti, patenkantis į populiariausiųjų sąrašą. Ši skalė yra klinikinis instrumentas, skirtas įvertinti paciento psichinę būklę. Specialistai šia skale naudojasi siekdami nustatyti depresinių sutrikimų sunkumą. Originalioje Hamiltono depresijos skalėje yra 21 teiginys, tačiau neretai naudojami tik pirmieji 17, o likusieji suteikia papildomos informacijos, jei ji aktuali. Kiekvienas teiginys turi 3-5 atsakymus, kurie yra sugraduoti sunkėjimo tvarka. Jei atlikdami testą su 17 teiginių surenkate iki 7 balų imtinai, Jums depresijos nėra. Geriausia testą atlikti periodiškai, pavyzdžiui, kartą per savaitę, - tai leis analizuoti savo duomenis, matyti pokytį, ligos eigą. Ši informacija reikšminga ne tik Jums, bet ir gydytojui.
Taip pat skaitykite: Psichologinis testas Femina Bona
Testų rezultatų interpretavimas
Svarbu suprasti, kad depresijos testai yra tik priemonė, padedanti įvertinti savo būklę. Jie nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei testo rezultatai rodo galimą depresiją, kreipkitės į gydytoją arba psichikos sveikatos specialistą.
Testų rezultatai gali būti interpretuojami skirtingai, priklausomai nuo testo tipo. Pateikiame keletą pavyzdžių:
- BDC (Beko depresijos klausimynas):
- Rezultatas tarp 6 ir 10. Tai vis dar atitinka normą, bet greičiausiai jaučiatės kiek prislėgtas.
- Rezultatas tarp 11 ir 25. Jūsų depresija lengvos formos ir labai stipriai jaudintis dėl to nereikėtų. Jei toks rezultatas išlieka daugiau nei kelias savaites, vertėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į profesionalą.
- Jei BDC tarp 26 ir 50, - Jūsų depresija vidutinio sunkumo. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis“. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus.
- Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus.
- Burnso depresijos skalė:
- 11-16 - Nuotaikos svyravimai yra šiek tiek smarkesni nei įprasta, tačiau depresijos nėra.
- 17-20 - Galima įtarti lengvą depresiją.
- 21-30 - Galima įtarti vidutinę depresiją.
- 30 ir daugiau - Galima įtarti sunkią depresiją.
Lengva depresija
Lengva depresija yra labai dažnai pasitaikantis sutrikimas, kuris lygiai taip pat dažnai lieka nepastebimas arba yra ignoruojamas. Lengvą depresiją galima įtarti tada, kai ilgiau nei dvi savaites yra jaučiami 2-3 pagrindiniai depresijos simptomai bei atsiranda tam tikrų socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogus jaudinasi dėl depresijos simptomų, bet pajėgia tęsti savo įprastinę veiklą. Jei jaučiami tokie simptomai geriausiai pasitarti su savo gydytoju, kuris gali diagnozuoti lengvą depresiją ir padėti su ja kovoti. Lengva depresija nėra sunkus sutrikimas, tačiau jį pastebėti ir pradėti gydyti laiku yra labai svarbu, nes lengva depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Jei depresija diagnozuojama lengvoje formoje, jos gydymas taip pat gali būti švelnesnis. Tokiu atveju nebūtina vartoti stiprių cheminių vaistų, kurių nepageidaujami poveikiai gąsdina daugelį, galima rinktis augalinius ar homeopatinius vaistus. Kai kurie žmonės, apimti lengvos depresijos gyvena metų metus, kartais net didžiąją savo gyvenimo dalį ir apie tai visai nė neįtaria. Lengvos formos chroniška depresija, kuri vis tęsiasi ir tęsiasi, vadinama distimija. Išties tai reiškia, kad didžiąją laiko dalį žmogus yra paniuręs ir nusiteikęs negatyviai.
Vidutinė depresija
Vidutinė depresija - tai sunkesnė depresijos forma, kuomet ilgiau nei dvi savaites nuolatos patiriami 4 ar daugiau pagrindinių depresijos simptomų bei atsiranda didelių socialinės ir įprastinės veiklos sunkumų. Žmogui darosi sunku normaliai užsiimti įprasta veikla, sunku prisiversti imtis užduočių, kurios anksčiau nekeldavo ypatingų sunkumų. Esant vidutinei depresijai būtina kreiptis į savo gydytoją ir atkreipti jo dėmesį į patiriamus sunkumus ir jaučiamus depresijos simptomus. Labai svarbu vidutinę depresiją pastebėti ir pradėti gydyti laiku, nes vidutinė depresijos forma gali progresuoti ir pereiti į sunkesnę. Esant vidutinei depresijai gydytojas nusprendžia dėl gydymo metodo parinkimo. Kartais galima skirti augalinius vaistus, kurie yra švelnesni mūsų organizmui bei nesukelia pripratimo ir nepageidaujamų reakcijų. Tačiau esant sunkesnei depresijos formai, gali prireikti ir gydymo stipresniais cheminiais vaistais. Tačiau neapsirikite dėl termino „vidutinis“. Toks rezultatas gali reikšti gana sunkius išgyvenimus. Daugumai iš mūsų pasitaiko trumpų laikotarpių, kai jaučiamės visai prastai, bet paprastai jie pasibaigia.
Sunki depresija
Sunkią depresiją galima nustatyti tada, kai keletas pagrindinių depresijos simptomų būna ypač ryškūs, žmogus patiria nuolatinį stresą, baimę, menkavertiškumo ar kaltės jausmas, dažnai galvoja apie savižudybę, ar net bando žudytis. Dažniausiai ši depresijos forma yra akivaizdi ir su sergančiuoju susiduriantiems aplinkiniams žmonėms. Jei rezultatas aukštesnis nei 50 balų, patiriate sunkią ar net labai sunkią depresiją. Jūsų kančia gali būti beveik nepakeliama, ypač jei surinkote daugiau nei 75 balus. Jūsų nuotaikos tikriausiai labai nemalonios, galbūt net pavojingos, nes toks sielvartas ir beviltiškumo jausmas gali kelti mintis ir apie savižudybę. Esant sunkiai depresijai lieka labai maža tikimybė, kad žmogus sugebės tęsti socialinę, darbinę ar kitą įprastą veiklą, o jei ir sugebės, tai ji bus labai ribota. Įtariant šią depresijos formą būtina kreiptis į specialistą ir pradėti gydymą. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą. Laimei, sėkmingas gydymas taip pat įmanomas. Kartais sunkiausios depresijos pasiduoda greičiausiai.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Depresijos priežastys ir rizikos veiksniai
Nors depresijos simptomai dažnai atrodo panašūs, jos priežastys gali būti labai įvairios. Kai kuriems tai genetinis polinkis ar hormonų pusiausvyros sutrikimai, kitiems - ilgalaikis stresas, miego trūkumas ar emocinis perdegimas.
Depresija paprastai nėra vieno faktoriaus pasekmė - tai tarsi grandinė, kur kiekviena grandis silpnina žmogaus atsparumą. Depresija neatsiranda „iš niekur“ - dažniausiai tai yra daugelio veiksnių sąveika: genetinės polinkios, biologiniai procesai, aplinkos (socialiniai / psichologiniai) faktoriai bei gyvenimo įvykiai.
Be to, serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas dažnai minima kaip cheminės medžiagos, kurių sutrikimai gali trukdyti nuotaikos reguliavimui. Svarbu: tai ne reiškia, kad depresija visada atsiranda dėl cheminio sutrikimo - bet toks sutrikimas gali sumažinti atsparumą stresui ir padaryti žmogų labiau pažeidžiamą. Nemiga arba prastas miegas - tai ne tik pasekmė, bet ir rizikos veiksnys. Emocinė išsekimo būsena - kai žmogus ilgą laiką gyvena su aukštais lūkesčiais, mažai poilsio, daug atsakomybės - dažnai nustoja sugebėti „paleisti“, reputacija „viską padarysiu“ gali tapti našta. Mityba: Ne tik dėl kalorijų, bet dėl mikroelementų, riebalų rūgščių, vitaminų ir panašiai. Socialinis ryšys / izoliacija: Žmogus - socialinė būtybė. Ilgalaikė izoliacija, mažas palaikymas, vienatvė - visa tai stiprina riziką patirti depresiją.
Pogimdyminė depresija
Pogimdyminė depresija (dar vadinama „postpartum depression“) yra būklė, kai moteris patiria depresijos simptomus po gimdymo arba kartais net per nėštumą. Kodėl ji atsiranda? Priežastys - hormoniniai pokyčiai, miego trūkumas, didelis stresas, pasikeitęs gyvenimo ritmas, kartais socialinė izoliacija. Kodėl svarbu atpažinti laiku? Todėl, kad ji ne tik veikia moterį, bet gali turėti įtakos kūdikio ryšiams, mamos sveikatai ir šeimos dinamikai. Ir svarbiausia - ji dažnai būna gėdinama arba ignoruojama, o tai veda į vėlyvą diagnozę. Kai vyksta postnatalinis laikas, jei atsiranda liūdesys, bejėgiškumo jausmas, moteris praranda susidomėjimą kūdikio priežiūra ar save - tai signalas.
Pogimdyminės depresijos priežastys dažniausiai yra kompleksinės, t.y. Emocinės problemos. Kūdikio gimimas yra didelis pokytis prie kurio reikia prisitaikyti ir įprasti. Mamai. Užsitęsusi ir negydoma pogimdyminė depresija labai vargina moterį tiek emociškai, tiek fiziškai. Ji gali tęstis kelis mėnesius ar net metus, „peraugti“ į „paprastą“ depresiją. Kūdikiui. Anaiptol ne visuomet, tačiau pogimdymine depresija sergančios moterys kartais nepakankamai arba netinkamai rūpinasi kūdikiu. Šeimai. Pogimdyminė depresija paveikia ne tik moters, jos kūdikio, bet ir visos šeimos gyvenimą.
Svarbu suprasti, kad aplinkiniai, o kartais ir pati moteris nepastebi arba neatpažįsta pogimdyminės depresijos simptomų. Kartais moterys geba ją užslopinti ir, žvelgiant visuomenės bei savo šeimos akimis, elgiasi „normaliai“, t.y. Iki 80% moterų pasireiškia motinystės melancholija (ang. Rečiau pasireiškia tikroji depresija po gimdymo. Pogimdyminė depresija (arba pogimdinė depresija, depresija po gimdymo) pasireiškia 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi. Pogimdyminė depresija dažnai yra painiojama su motinystės melancholija (angl. Motinystės melancholija pasireiškia daugumai moterų po gimdymo. Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Vyrams pasireiškiančios pogimdyminės depresijos simptomai yra panašūs, kaip ir moterims. Pasireiškus pogimdyminės depresijos simptomams vyrams, kaip ir moterims, reikėtų ieškoti specialistų pagalbos ir pradėti gydytojo rekomenduotą gydymą.
Kaip atpažinti depresiją?
Depresijos atpažinimas nėra paprastas - dažnai žmogus ilgai neigia problemą arba mano, kad „praeis savaime“. Tačiau tiksliai nustatyti, ar tai tiesiog emocinis nuovargis, ar kliniškai reikšminga depresija, gali tik specialistas.
Diagnozė visada remiasi keliais lygmenimis: savistaba, testais, klinikiniais pokalbiais ir kartais net biocheminiais tyrimais. Kai žmogus ima jausti, kad „kažkas ne taip“, pirmas žingsnis dažnai būna - savianalizė. Internete galima rasti įvairių „depresijos testų“ ar klausimynų, kurie padeda preliminariai įsivertinti emocinę būseną. Populiariausias - PHQ-9 klausimynas, naudojamas visame pasaulyje psichikos sveikatos vertinimui. Šis „depresijos testas“ susideda iš 9 klausimų apie jūsų nuotaiką, miegą, energiją, susidomėjimą veikla ir mintis apie save. Kai žmogus kreipiasi į specialistą, vertinimas tampa išsamesnis. Psichologai ar psichiatrai vadovaujasi tarptautiniais diagnostikos kriterijais - DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) arba ICD-10 klasifikacijomis. Diagnozė nustatoma ne iš vieno požymio, o iš simptomų kombinacijos ir trukmės.
Kaip sau padėti?
- Judėjimas. Fizinis aktyvumas - tai viena paprasčiausių, bet galingiausių priemonių prieš depresiją. Jei trūksta motyvacijos - pradėk nuo mažo. Net 30 min. pasivaikščiojimas 5 dienas per savaitę gali sumažinti depresijos simptomus tiek pat, kiek mažos dozės antidepresantas. Svarbiausia - reguliarumas.
- Socialinis ryšys. Vienatvė - vienas stipriausių depresijos katalizatorių.
- Savistaba. Vienas svarbiausių dalykų - pastebėti save laiku. Depresija dažnai vystosi palaipsniui, todėl savistaba padeda užkirsti kelią jos gilinimuisi. Vesk emocinį dienoraštį. Naudok programėles ar klausimynus. Yra keli patikimi įrankiai, pvz. Įsivardyk 3 emocijas per dieną. Tai paprastas, bet galingas būdas palaikyti ryšį su savimi. Pvz. Stebėk kūno signalus. Savistaba nėra savikritika. Kartais užtenka poilsio, geresnės mitybos ar pokalbio. Jei kyla savižudiškų minčių - nedelsk. Biologiniai veiksniai svarbūs - hormonai (pvz. Stresas ir miego trūkumas - dažni depresijos „įjungėjai“. Kokybė ir saugumas - svarbiausia. Stebėk save. Pagalbos prašyti nėra gėda.
- Kreipkitės į specialistą. Jei kovoji su depresijos simptomais, kreipkis pagalbos - pokalbis su specialistu gali būti pirmas žingsnis į palengvėjimą.
Depresijos gydymo būdai
„Depresijos diagnostika - tai ne vien emocinis pokalbis. Gydymas neapsiriboja tik vaistais.
- SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) - dažniausiai skiriami (pvz., sertralinas, escitalopramas). Šalutiniai poveikiai gali apimti pykinimą, mieguistumą, libido sumažėjimą ar svorio pokyčius.
- Psichoterapija. Pokalbiai su psichoterapeutu arba psichologu, savitarpio pagalbos grupių lankymas, savipagalbos knygų skaitymas ir pan.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
- Medikamentinis gydymas. Gydytojas, įvertinęs konkrečią situaciją, psichoterapinį gydymą gali papildyti medikamentiniu ir skirti antidepresantų. Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai taip kaip nurodė gydytojas ir jokiu būdu nenutraukti gydymo savo nuožiūra (net ir pasijutus geriau). Gydytojas toliau stebi sergančiojo būklę, vertina gydymo efektyvumą ir esant reikalui, gali koreguoti vaisto dozę ar net pakeisti vaistą.
- Miegas: tinkamas miego režimas atkuria kortizolio balansą, mažina emocinį perdegimą.
- Saulės šviesa: šviesos trūkumas mažina serotonino gamybą, o tai viena iš priežasčių, kodėl žiemos metu dažniau pasitaiko sezoninė depresija.
- Bendros sveikos gyvensenos taisyklės.
CBD (kanabidiolis)
Per pastaruosius kelerius metus CBD tapo viena iš labiausiai aptariamų natūralių medžiagų psichikos sveikatos kontekste. Daugelis žmonių jį sieja su atsipalaidavimu, nerimo mažinimu ar geresniu miegu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad CBD poveikis gali būti kur kas platesnis.
CBD veikia organizmo endokanabinoidinę sistemą - natūralų reguliavimo tinklą, atsakingą už nuotaiką, stresą, miegą ir net imuninę pusiausvyrą. Kanabidiolis (CBD) - tai vienas iš pagrindinių junginių, išgautų iš Cannabis sativa augalo (konkrečiai, dažnai iš „kanapės sėklų“ arba pluoštinių kanapių), kuris neturi psichoaktyvaus „apsvaigimo“ efekto, kaip tetrahidrokanabinolis (THC).
CBD veikia organizmą per vadinamąją endokanabinoidinę sistemą (ECS), kuri reguliuoja daugybę procesų: nuotaiką, miegą, apetitą, imunitetą ir skausmą. CBD gali moduliuoti kanabinoidinių receptorių (CB1, CB2) veiklą, anandamido lygį (vidinis „kanabinoidas“) bei daugelį kitų taikinių. Trumpai tariant: kai endokanabinoidinė sistema veikia gerai, mūsų organizmas turi geresnę „vidinę pusiausvyrą“. Jei serotonino veikla „nusmukusi“, žmogus gali jaustis liūdnas, praradęs motyvaciją; CBD šiuo mechanizmu gali prisidėti prie nuotaikos stabilizavimo.
Tačiau svarbu pabrėžti: tai dar nėra tokia aiški klinikinė instrukcija kaip antidepresantai. Cannabidiol (CBD) in the Self-Treatment of Depression (Wieckiewicz ir kt., 2022) - tyrime dalyvavo 90 žmonių (16-69 metų), kurie savarankiškai vartojo CBD dėl depresijos simptomų. Rezultatai parodė, kad dauguma jų nepatarė gydytojams ir naudojo be priežiūros. Depresija dažnai siejama ne vien tik su liūdesiu - bet su stresu, nerimu, prastu miegu.
Svarbu:
- Dozė: Žmonių tyrimai su CBD depresijai dar labai riboti. Gyvūnų tyrimuose dažnai naudotos dozės, kurios gamtos atžvilgiu nėra tiesiogiai perkeliamos į žmones.
- Vartojimo formos: CBD aliejai/lašai, kapsulės, maisto papildai, vietiniai kremai (prastesnis efektas depresijoje) ar CBD pleistrai.
- Teisinis ir kokybės aspektas: Skirtingos šalys skirtingai reguliuoja CBD. Produktų kokybė, THC kiekis, terpenai - visa tai svarbu.
- Pasitikėjimas, ne išsigalvojimas: CBD nėra „stebuklas“ - jis gali būti palaikomasis elementas.
Depresijos testai artimiesiems
Nors daugelis mano, jog depresijos požymių testas gali būti aktualus tik sergančiajam, tiesa ne visai tokia. Sergančiajam. Depresijos pažinimo testas sergančiam asmeniui padeda sekti, analizuoti, vertinti savo ligos eigą, daromą pažangą. Patiriančiam simptomus (tačiau nediagnozavus ligos). Artimiesiems. Sergančiojo artimiesiems skirti testai leidžia suprasti ligos sudėtingumą bei tai, kokiais būdais galima padėti depresijos kamuojamam asmeniui. Taip pat yra testų artimiesiems, kurie jaudinasi dėl kitų, pavyzdžiui: dėl paauglių vaikų elgesio, po gimdymo prislėgtos žmonos, rudenį nuolatinį liūdesį patiriančio artimojo ir pan.
tags: #testas #depresijos #lygiui #nustatyti