Kaip atpažinti depresiją: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Depresija - viena dažniausių šių dienų emocinių sveikatos problemų, tačiau vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Tačiau mediciniškai depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti dažniausius depresijos simptomus, kokios gali būti priežastys ir kodėl svarbu kreiptis pagalbos. Depresija nėra tiesiog bloga nuotaika ar silpnas savijautos periodas. Pagal American Psychiatric Association (APA) klasifikaciją, ji yra rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame. Jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai laikas įsiklausyti.

Kas yra depresija?

Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su emociniais sunkumais, o viena dažniausių psichikos sveikatos problemų - depresija. Nors dažnai ji painiojama su trumpalaikiu liūdesiu ar bloga nuotaika, iš tikrųjų tai kur kas rimtesnė būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus savijautą.

Depresija - tai psichinės sveikatos sutrikimas, kai žmogus praranda gebėjimą džiaugtis, motyvaciją ir susiduria su nuolatiniu liūdesiu ar beviltiškumo jausmu. Tai nėra paprastas blogos nuotaikos periodas - ši liga paveikia tiek emocinę būseną, tiek fizinę savijautą, mąstymą ir elgesį. Pasaulio sveikatos organizacija depresiją pripažįsta viena dažniausių psichikos sveikatos problemų pasaulyje, o jos mastai kasmet auga.

Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis - nuo lengvos iki sunkios. Sunki depresija gali smarkiai sutrikdyti žmogaus gebėjimą normaliai gyventi: atlikti kasdienes užduotis, dirbti, palaikyti santykius ar net pasirūpinti savimi. Dažnai ši būklė vystosi pamažu, tačiau kartais simptomai atsiranda staiga - po stipraus streso ar trauminių įvykių.

Dažniausi depresijos simptomai

Depresija - sudėtinga būklė, galinti paveikti tiek emocinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Depresijos simptomai gali būti labai įvairūs ir kiekvienam pasireikšti skirtingai. Vieniems tai - nuolatinis liūdesys ir apatija, kitiems - stiprūs fiziniai pojūčiai, trukdantys normaliai gyventi. Dėl šios įvairovės neretai depresija lieka neatpažinta ilgą laiką.

Taip pat skaitykite: Harmonijos atkūrimas Reiki metodu

Pakitusi emocinė būklė

Vienas pirmųjų ženklų, rodantis galimą depresiją, yra emocinės būsenos pokyčiai. Dažniausiai pastebima:

• Nuolatinis liūdesys, tuštumos ar beviltiškumo jausmas.
• Motyvacijos praradimas - veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, ima nebedžiuginti.
• Padidėjęs dirglumas, vidinis nerimas, jautrumas aplinkai.
• Kaltės ar bevertiškumo jausmas, dažnai be aiškios priežasties.
• Atsiribojimas nuo pasaulio tarsi stebint gyvenimą iš šalies.

Kognityviniai simptomai

Depresija dažnai paveikia ir mąstymą, gebėjimą susikaupti, priimti sprendimus:

• Sunku susikaupti net atliekant paprastas užduotis.
• Lėtesnis mąstymas, sunku apdoroti informaciją ar planuoti.
• Neigiamos mintys apie save, ateitį, beviltiškumo pojūtis.
• Pasikartojančios mintys apie mirtį ar savižudybę (tokiais atvejais būtina nedelsiant kreiptis pagalbos).

Elgesio simptomai

Depresija veikia ne tik tai, ką žmogus jaučia ar galvoja, bet ir kaip jis elgiasi. Dažnai pastebima:

• Atsitraukimas nuo artimųjų, socialinių kontaktų vengimas.
• Pomėgių atsisakymas, mažėjantis aktyvumas.
• Sumažėjusi motyvacija darbe.
• Miego ir valgymo įpročių pokyčiai.
• Gyvenimo ritmo sulėtėjimas arba atvirkščiai - nerimastingas elgesys.

Fiziniai simptomai

Nors depresija - psichikos sutrikimas, ji dažnai pasireiškia kūno signalais, tokiais kaip:

• Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas.
• Galvos, nugaros, raumenų skausmai be aiškios medicininės priežasties.
• Virškinimo sutrikimai (pilvo skausmai, pykinimas, apetito pokyčiai).
• Miego sutrikimai: nemiga, dažnas nubudimas naktį arba padidėjęs mieguistumas.
• Nusilpusi imuninė sistema - dažnesni peršalimai ar kiti negalavimai.

Depresijos atpažinimas ir diagnostika

Depresijos atpažinimas nėra paprastas, dažnai žmogus ilgai neigia problemą arba mano, kad „praeis savaime“. Tačiau tiksliai nustatyti, ar tai tiesiog emocinis nuovargis, ar kliniškai reikšminga depresija, gali tik specialistas. Diagnozė visada remiasi keliais lygmenimis: savistaba, testais, klinikiniais pokalbiais ir kartais net biocheminiais tyrimais.

Taip pat skaitykite: Psichikos sveikata ir Coaxil

Kai žmogus ima jausti, kad „kažkas ne taip“, pirmas žingsnis dažnai būna - savianalizė. Internetu galima rasti įvairių „depresijos testų“ ar klausimynų, kurie padeda preliminariai įsivertinti emocinę būseną. Populiariausias - PHQ-9 klausimynas, naudojamas visame pasaulyje psichikos sveikatos vertinimui. Šis „depresijos testas“ susideda iš 9 klausimų apie jūsų nuotaiką, miegą, energiją, susidomėjimą veikla ir mintis apie save.

Kai žmogus kreipiasi į specialistą, vertinimas tampa išsamesnis. Psichologai ar psichiatrai vadovaujasi tarptautiniais diagnostikos kriterijais - DSM-5 (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders) arba ICD-10 klasifikacijomis. Diagnozė nustatoma ne iš vieno požymio, o iš simptomų kombinacijos ir trukmės.

Galimos priežastys ir rizikos veiksniai

Depresija dažnai neturi vienos aiškios priežasties - tai daugelio veiksnių derinys, galintis paveikti žmogų skirtingais gyvenimo etapais. Kai kuriems ji išsivysto po traumuojančio įvykio, kitiems - dėl ilgalaikio streso, o kartais - net be akivaizdžios priežasties. Svarbu suprasti, kad depresija nėra silpnos valios ženklas, o realus sutrikimas, kurio kilmę gali lemti įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.

Biologiniai veiksniai

Biologiniai veiksniai gali turėti reikšmingos įtakos depresijos atsiradimui. Vienas svarbiausių yra paveldimumas - jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų, padidėja rizika susirgti ir kitiems šeimos nariams. Taip pat svarbų vaidmenį atlieka hormonų pokyčiai, galintys paveikti nuotaiką ir emocinę pusiausvyrą. Tai ypač pastebima po gimdymo, menopauzės ar esant skydliaukės sutrikimams. Dar vienas svarbus aspektas - smegenų cheminė pusiausvyra: depresija dažnai siejama su neuromediatorių, tokių kaip serotoninas ir dopaminas, veiklos sutrikimais, kurie tiesiogiai veikia emocinę būseną.

Psichologiniai veiksniai

Psichologiniai veiksniai taip pat turi didelę reikšmę. Ilgalaikis stresas, emocinė įtampa ar trauminiai įvykiai, tokie kaip netektis, skyrybos ar smurtas, gali tapti depresijos priežastimi arba ją sustiprinti. Prie rizikos prisideda ir žema savivertė, perfekcionizmas bei polinkis į kaltės jausmą, kurie apsunkina gebėjimą susidoroti su sunkumais. Be to, vaikystės patirtys, ypač neigiamos ar traumuojančios, ilgainiui gali formuoti emocinius atsakus, didinančius jautrumą psichologiniams iššūkiams suaugus.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Socialiniai ir gyvenimo būdo veiksniai

Socialinė izoliacija ar artimųjų palaikymo stoka gali sustiprinti vienišumo jausmą, o perdegimas darbe ir nuolatinis spaudimas mažina atsparumą stresui. Be to, nesubalansuota mityba, fizinio aktyvumo stoka bei miego sutrikimai silpnina tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą. Per didelis alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas dar labiau apsunkina būklę, sukeldamas užburtą ratą tarp blogėjančios savijautos ir žalingų įpročių.

Pogimdyminė depresija

Kūdikio laukimas siejamas su džiaugsmu, krykštavimu ir nuoširdžiais artimųjų sveikinimais. Tačiau ne visada realybė yra tokia. Net ir planuotas nėštumas gali stipriai paveikti moters emocinę ir psichikos būklę. Skaičiuojama, kad depresija paveikia 10-20 proc. vaiko susilaukusių moterų. Tačiau atpažinti ją gali būti keblu. Kai kurie depresijos atvejai lieka nenustatyti ir dėl to negaunama pagalba.

Pogimdyminė depresija (dar vadinama „postpartum depression“) yra būklė, kai moteris patiria depresijos simptomus po gimdymo arba kartais net per nėštumą. Priežastys - hormoniniai pokyčiai, miego trūkumas, didelis stresas, pasikeitęs gyvenimo ritmas, kartais socialinė izoliacija. Svarbu atpažinti laiku, nes ji veikia moterį ir gali turėti įtakos kūdikio ryšiams, mamos sveikatai ir šeimos dinamikai. Ji dažnai būna gėdinama arba ignoruojama, o tai veda į vėlyvą diagnozę. Kai vyksta postnatalinis laikas, jei atsiranda liūdesys, bejėgiškumo jausmas, moteris praranda susidomėjimą kūdikio priežiūra ar savimi - tai signalas.

Pogimdyvinė depresija vyrams

Nėštumas ir gimdymas iš esmės keičia partnerių gyvenimą. Naujas narys išbando šeimos santykius ir sujudina nusistovėjusį gyvenimą. Moteris kūdikio laukimą išgyvena ne vien fiziologiškai, bet ir psichologiškai. Kad ir kaip gerai sustyguotas nėštumo planavimas, kruopščiai suruoštas kūdikio kraitelis, pasiruošti psichologiniams pokyčiams iš anksto sudėtinga. Net ir niekada neturėjusi psichologinių problemų moteris gali pajusti depresiškumą dar būdama nėščia.

Kitaip nei moterų, vyrų depresijos išraiška dažniau būna pyktis nei liūdesys ar kaltė. Vyras gali skųstis nuovargiu, nerimu dėl finansų ir šeimos gerovės, tapti agresyvesnis, piktas, atsiribojęs. Kadangi pradžioje dauguma vyrų nejaučia tokio glaudaus emocinio ryšio su kūdikiu, kaip moterys, vyrui gali kilti jausmas, kad jis nereikalingas, atskirtas tarsi „už borto“. Vyrui gali kilti sunkumų ir emocinių iššūkių ir dėl natūralios moters bei kūdikio diados ir simbiozės. Vyrai labai dažnai slepia jausmus, vengia pasirodyti “nevyriški” ,“silpni” dėl to atsisako pagalbos, bando tai išspręsti vieni, gali bandyti “gydytis” alkoholiu ar kitomis medžiagomis ir taip stipriai pabloginti situaciją. Tuo tarpu moterys dažniau liūdi, tampa verksmingos, jaučia kaltę dėl buvimo nepakankamai gera mama, nerimą dėl pasikeitusio kūno ir gyvenimo ritmo, bejėgiškumą.

Pogimdyvinė depresija vyrams pasireiškia tėčių nuotaikos ir elgesio pasikeitimais. Įprastai pasireiškia per pirmuosius metus po kūdikio gimimo arba vaikelio įvaikinimo bei dar prieš kūdikio gimimą. Depresija suserga maždaug apie 10 proc. tėčių.

Veiksniai, skatinantys pogimdyvinės depresijos išsivystymą

• Neplanuotas ir/arba krizinis nėštumas
• Jaunas gimdyvės amžius (iki 21 m.)
• Kūdikio tėvo nebuvimas moters ir kūdikio gyvenime (vieniša motinystė)
• Nuolatinis stresas ir įtampa
• Vaikystės traumos bei patirtas smurtas
• Psichotropinių medžiagų vartojimas
• Partnerio smurtas
• Įvairios psichikos ir/ar somatinės ligos

Depresijos valdymo ir gydymo būdai

Depresija - tai liga, kurią galima ir reikia gydyti. Ankstyvas simptomų atpažinimas ir tinkamai parinktas pagalbos planas gali padėti atkurti emocinę pusiausvyrą ir gyvenimo kokybę. Gydymo būdai paprastai derinami individualiai, atsižvelgiant į simptomų sunkumą ir asmeninę situaciją.

Psichologinė pagalba

Vienas efektyviausių būdų įveikti depresiją - profesionali psichologinė pagalba. Psichoterapija (ypač kognityvinė elgesio terapija) padeda keisti neigiamus mąstymo modelius, lavinti emocinio atsparumo įgūdžius. Pokalbiai su psichologu ar psichiatru suteikia saugią erdvę išreikšti jausmus ir suprasti vidinius procesus. O grupinės terapijos padeda mažinti izoliacijos jausmą.

Medikamentinis gydymas

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai depresijai, gydytojas psichiatras gali skirti antidepresantus. Šie vaistai padeda atkurti neuromediatorių pusiausvyrą smegenyse, mažina liūdesio jausmą, gerina miego kokybę ir bendrą savijautą. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai - juos skiria ir dozuoja tik specialistas. Poveikis dažniausiai pasireiškia palaipsniui, per kelias savaites.

Gyvenimo būdo pokyčiai ir natūralios priemonės

Be tradicinio gydymo, svarbią įtaką gali turėti kasdieniai įpročiai. Fizinė veikla, pilnavertė mityba, kokybiškas miegas ir socialinis palaikymas gali padėti jaustis geriau. Taip pat vis daugiau dėmesio skiriama natūralioms priemonėms, kurios padeda palaikyti emocinę pusiausvyrą, pavyzdžiui, ašvaganda gali padėti mažinti streso lygį ir skatinti nervų sistemos atsparumą. Vitaminas D siejamas su geresne nuotaika ir energijos lygiu. O B grupės vitaminai svarbūs nervų sistemos funkcijoms ir streso valdymui, todėl gali padėti palaikyti normalią nervų sistemos veiklą.

Tuo tarpu multivitaminai užtikrina reikiamų mikroelementų balansą organizme. Magnis dažnai naudojamas stresui mažinti ir miego kokybei pagerinti. O žuvų taukai, turintys omega-3 riebalų rūgščių, gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos. Šios priemonės gali būti naudingas papildymas šalia psichologinės pagalbos ar gydymo vaistais, ypač lengvos ar vidutinės depresijos atvejais.

Socialinis palaikymas ir rutina

Nors depresija dažnai skatina užsidaryti savyje, socialinis ryšys yra labai svarbus sveikimo procese. Pokalbiai su artimaisiais, veikla bendruomenėje, palaikymas iš aplinkos gali padėti grįžti į kasdienį gyvenimo ritmą. Taip pat rekomenduojama laikytis pastovaus miego ir veiklos režimo, kiek įmanoma įtraukti fizinį aktyvumą ir vengti izoliacijos, net jei norisi atsitraukti.

Depresijos gydymo būdai„Depresijos diagnostika - tai ne vien emocinis pokalbis.

• SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) - dažniausiai skiriami (pvz., sertralinas, escitalopramas). Šalutiniai poveikiai gali apimti pykinimą, mieguistumą, libido sumažėjimą ar svorio pokyčius. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
• Depresijos gydymas neapsiriboja tik vaistais. Tinkamas miego režimas atkuria kortizolio balansą, mažina emocinį perdegimą. Šviesos trūkumas mažina serotonino gamybą, o tai viena iš priežasčių, kodėl žiemos metu dažniau pasitaiko sezoninė depresija. Net 30 min. pasivaikščiojimas 5 dienas per savaitę gali sumažinti depresijos simptomus tiek pat, kiek mažos dozės antidepresantas. Per pastaruosius kelerius metus CBD tapo viena iš labiausiai aptariamų natūralių medžiagų psichikos sveikatos kontekste. Daugelis žmonių jį sieja su atsipalaidavimu, nerimo mažinimu ar geresniu miegu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad CBD poveikis gali būti kur kas platesnis. CBD veikia organizmo endokanabinoidinę sistemą - natūralų reguliavimo tinklą, atsakingą už nuotaiką, stresą, miegą ir net imuninę pusiausvyrą. Kanabidiolis (CBD) - tai vienas iš pagrindinių junginių, išgautų iš Cannabis sativa augalo (konkrečiai, dažnai iš „kanapės sėklų“ arba pluoštinių kanapių), kuris neturi psichoaktyvaus „apsvaigimo“ efekto, kaip tetrahidrokanabinolis (THC). CBD veikia organizmą per vadinamąją endokanabinoidinę sistemą (ECS), kuri reguliuoja daugybę procesų: nuotaiką, miegą, apetitą, imunitetą ir skausmą. CBD gali moduliuoti kanabinoidinių receptorių (CB1, CB2) veiklą, anandamido lygį (vidinis „kanabinoidas“) bei daugelį kitų taikinių. Trumpai tariant: kai endokanabinoidinė sistema veikia gerai, mūsų organizmas turi geresnę „vidinę pusiausvyrą“. Jei serotonino veikla „nusmukusi“, žmogus gali jaustis liūdnas, praradęs motyvaciją; CBD šiuo mechanizmu gali prisidėti prie nuotaikos stabilizavimo. Tačiau svarbu pabrėžti: tai dar nėra tokia aiški klinikinė instrukcija kaip antidepresantai.

Kaip įveikti pogimdyvinę depresiją?

• Struktūra/dienos planas: Atsiradus naujam vaikeliui neretai struktūra ir dienos rutina visiškai prarandama. Tačiau, susiduriant su pogimdyvine depresija nuosekli, realistiška dienos rutina padeda sugrįžti į balansą ir geriau jaustis visų pokyčių akivaizdoje. Susidėliokite dienos planą su svarbiausiais jo uždaviniais, svarbu kad planas nebūtų perkrautas. Net paprasti dalykai tokie kaip išeiti į lauką, nusiprausti, išgerti kavos, nuosekliai juos įgyvendinant gali padėti pasijusti savimi ir mažais žingsneliais atrasti naują gyvenimo ritmą.
• Judėjimas: Judant išsiskiria už laimę atsakingi hormonai, judėjimas gerina miegą, apetitą bei padeda pasijusti savimi. Nebūtina judėti tam tikru būdu, įrodyta, kad net kasdienis pasivaikščiojimas, šokis pasileidus mėgstamą muziką ar lengvi tempimo pratimai efektyviai gerina nuotaiką ir leidžia pasijusti geriau.
• Mityba: Sveika subalansuota ir pilnavertė mityba, šiltas maistas yra būtina sąlyga atsistatyti po gimdymo o ypač susiduriant su pogimdyvine depresija. Svarbu būtu atlikti ir kraujo tyrimus, pasitarus su gydytoju vartoti D vitaminą, Omega 3 bei kitus individualiai reikalingus papildus.
• Lūkesčiai: Adekvatūs lūkesčiai sau yra ypač svarbūs. Būtų pražūtinga tikėtis, kad gimus vaikeliui spėsite padaryti tiek pat kiek ir anksčiau. Dažnai pasitaikantys nerealistiški lūkesčiai sau kaip mamai ar tėčiui prisideda prie psichologinės būsenos blogėjimo. Prisiminkite, kad užtenka būti pakankamai gera mama ar tėčiu, nereikia būti tobulu.
• Artimųjų ir bendraminčių pagalba: Nebijokite prašyti pagalbos ir kliautis artimaisiais. Šiuo metu labai svarbu perleisti dalį atsakomybių vyrui, seneliams. Sakoma, kad vaiko auginimas yra viso kaimo užduotis. Nebandykite to padaryti viena/as. Artimieji gali prisidėti paprasčiausiai būdais: pažiūrėdami mažylį, leisdami išsimiegoti, užsakydami maisto, išplaudami grindis, apipirkdami, ar tiesiog pokalbiu, supratingumu ir savo buvimu šalia. Kartais būtent pastarojo reikia ir trūksta labiausiai. Labai naudinga bendrauti su kitais mažylius turinčiais tėveliais, kurie susiduria su panašiomis problemomis, aktualijomis, galima įsitraukti į tėvų bendruomenes.

Pogimdyvinės depresijos gydymas

• Psichoterapija: Pogimdyvinės depresijos gydymas psichoterapija yra efektyvus būdas, padedantis pažinti bei suprasti save ir spręsti emocinius iššūkius po gimdymo. Egzistuoja daug ir įvairių psichoterapijos krypčių. Kognityvinė elgesio terapija (KET). Ši terapija padeda identifikuoti ir keisti neigiamus mąstymo modelius ir elgesį, kurie gali prisidėti prie depresijos. Psichodinaminė terapija siekia padėti pacientui suprasti gilesnius psichologinius konfliktus, kurie gali būti susiję su jų emociniu disbalansu. Tai gali padėti atskleisti pasąmoningus jausmus ar nesąmoningas mintis, kurios prisideda prie depresijos. Taip pat, gali būti naudinga porų terapija, ypač jei depresija kyla dėl santykių problemų. Porų terapija gali padėti gerinti komunikaciją ir tarpusavio supratimą. Daugelis tyrimų patvirtina, kad ne metodai bei terapijos kryptis yra svarbiausias veiksnys paciento gijime, o būtent ryšys. Todėl labai svarbu rasti specialistą, kuris tinka būtent Jums.
• Medicininiai gydymo būdai: Neretai sunkiau išreikšta pogimdyvinė depresija kaip ir kiti nuotaikų sutrikimai yra gydomi naujos kartos antidepresantais vadinamais selektyviais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI). Šie vaistai reguliuoja nuotaiką ir serotonino išsiskyrimą galvos smegenyse bei nesukelia stiprių šalutinių poveikių bei yra efektyvesni gydant depresiją nei anksčiau sukurti vaistai.
• Alternatyvūs gydymo metodai: Pastaruoju metu vis daugiau medicinos bei terapijos profesionalų remiasi požiūriu, kad žmogus yra kompleksiškas ir nedalomas vienetas, todėl labai svarbus yra holistinis visapusiškas požiūris į sveikatą. Derinant psichoterapiją bei (jei reikalingas) medikamentinį gydymą, psichologinę sveikatą dar galima stiprinti kūno terapijos, biblioterapijos, grupinės terapijos, dailės terapijos, endobiogenikos, dvasinėmis praktikomis ir kitais metodais, kurie gali padėti rasti organizmo homeostazę, priprasti prie pasikeitusio gyvenimo ir palaikyti gijimo kelyje. Įvairios save, savo savastį, gyvybinę energiją padedančios pajusti praktikos gali būti veiksmingos susiduriant su šiuo sutrikimu.

Kada kreiptis pagalbos?

Depresija nėra laikinas liūdesys, kuris praeina savaime. Tai būklė, kuri be tinkamos pagalbos gali stiprėti ir vis labiau trukdyti kasdieniam gyvenimui. Dėl to labai svarbu atpažinti momentą, kai savarankiškų pastangų nebepakanka, ir kreiptis į specialistus. Pagalbos rekomenduojama ieškoti, jei pastebite šiuos požymius:

• Depresijos simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir nesilpnėja.
• Jaučiate, kad liūdesys ar apatija ima trukdyti darbui, mokslams ar santykiams su artimaisiais.
• Kasdienės veiklos, kurios anksčiau buvo paprastos, tampa sudėtingos ar neįmanomos.
• Dažnai kyla neigiamos mintys apie save, beviltiškumo jausmas ar mintys apie mirtį.
• Jaučiate fizinius simptomus (nuovargį, miego sutrikimus, virškinimo problemas), kurių nepavyksta paaiškinti kitomis priežastimis.

Kur kreiptis pagalbos?

Šeimos gydytojas gali nukreipti pas psichiatrą ar psichologą. Psichologas ar psichoterapeutas padeda spręsti emocinius sunkumus, keisti mąstymo modelius ir įveikti sunkiausius laikotarpius. O psichiatras įvertina būklę ir prireikus paskiria medikamentinį gydymą.

Nemokamą pagalba teikiama:

• Poliklinikose Psichikos pagalbos centruose,
• Moterų krizių centre,
• Krizinio nėštumo centre,
• Visuomenės sveikatos biuruose,
• Esant kritinei situacijai arba gręsiant pavojui gyvybei skambinti 112 arba vykti į priėmimą.

Mokamą pagalbą galite gauti privačiose klinikose bei kreipdamiesi į privačiuose kabinetuose dirbančius psichologus, psichoterapeutus bei psichiatrus.

Kartais pagalbos prireikia neatidėliotinai. Tokiu atveju svarbu kalbėtis su artimaisiais, nelikti vienai/am. Jei tokių šalia nėra - profesionalią emocinę pagalbą teikia nemokamos pagalbos linijos:

• Tėvų linija - psichologų konsultacijos telefonu tėvams, įtėviams, globėjams, seneliams. ir 17-21 val., tevulinija.lt.
• Pagalbos moterims linija - emocinė pagalba moterims, išgyvenančioms vidinius sunkumus. +370 699 80008, padeduaugti.lt ir ankstukai.lt

tags: #pasunkina #depresijos #atpazinima