Ar kada susimąstėte, kodėl kartais įklimpstate į santykius, kurie jums yra nemalonūs? Gal nuolat pykstatės su savo antrąja puse dėl tų pačių kvailų dalykų? O gal jaučiatės tarsi užprogramuoti kartoti tas pačias klaidas gyvenime? Transakcinė analizė (TA) - tai psichologijos kryptis, kuri gali padėti jums geriau suprasti save, savo santykius su kitais ir atrasti naujus būdus, kaip gyventi pilnavertį ir autentišką gyvenimą.
Transakcinės analizės ištakos ir esmė
Transakcinės analizės tėvas yra Ericas Berne (JAV), kurį psichoanalizės mokė pats S. Freudas. TA yra psichoanalizės atšaka, kuri daugiau dėmesio skiria ne psichikos analizei, bet santykiams. Taigi Ericas Berne, kurdamas savo teoriją, daugiausia dėmesio skyrė išoriniams santykiams ir jų dinamikai. Tikriausiai sutiksite, kad nuo santykių priklauso ir didžioji dalis mūsų jausmų: esame laimingi išgėrę kavos su senu geru draugu, o eilinis konfliktas su kaimyne gali sugadinti visą dieną.
TA skiriasi nuo kitų psichoterapijos rūšių aiškia tvarka, sistema ir schemomis. Ši terapijos rūšis yra tikra atgaiva analitinio mąstymo žmonėms, kuriems reikia aiškių apibrėžimų, paaiškinimų ir sistemos. Kartu ši terapijos rūšis labai intriguojanti - juk norime pažinti savo gyvenimo dėsningumus, išsiaiškinti, į kokius žaidimus esame įsivėlę su kitais. O toks žaidimo įsisąmoninimas atveria kelią kitokiam santykiui - intymiam, atviram bendravimui.
Transakcinė analizė (TA) - psichoterapijos sistema, padedanti žmogui pakeisti situacijos neatitinkantį elgesį, išmokti valdytis ir priimti atsakomybę už savo veiksmus bei savarankiškai rinktis tikslus ir kurti savo likimą. Galutinis analizės tikslas - išmokyti žmogų gyventi iki galo realizuojant save ir būti laimingam besikeičiančiame pasaulyje.
Asmenybės struktūra: Tėvas, Suaugęs, Vaikas
Pagal TA, mūsų asmenybę sudaro trys skirtingos ego būsenos: Tėvas, Suaugęs ir Vaikas. Kiekviena iš šių būsenų turi savo unikalius bruožus ir pasireiškia skirtingose situacijose. Prisimenu, kaip viena mano draugė stebėjosi: „Kai tik mano vyras (kuris yra didelės firmos vadovas) susitinka su draugais, jis pradeda elgtis kaip vaikas: vakar sode lakstė ir gainiojo vieni kitus su vandens šautuvais.” Pastebėkite save - juk esate kitokie su savo draugais, viršininkais, vaikais. Pagal E.
Taip pat skaitykite: TA: kelias į autentiškumą
- Vaiko būsena: Ši pozicija mums susiformuoja iki 6 metų. „Vaiko būsena - tai sugebėjimas džiaugtis, būti spontaniškam, kūrybingam. Taip pat būdinga intuicija, gebėjimas susidaryti apie žmogų pirmą įspūdį, jį „nuskenavus” žvilgsniu. Tada iš karto galime pasakyti, ar jis mums patinka, ar juo galima pasitikėti. Mūsų vidinis Vaikas automatiškai pastebi kūno kalbą, veido išraiškas. Būdami šios būsenos renkamės partnerius, sutuoktinius, draugus. „Įvertinimą „patrauklus žmogus” pasako Vaikas, o ne Suaugusysis, kuris viską suskaičiuoja, numato, planuoja”, - teigia A. Bendraudami iš laisvo, natūralaus Vaiko pozicijos mes nesirūpiname dėl aplinkinių reakcijos, būname spontaniški, smalsūs, žaismingi, natūralūs, nelogiški, svajingi, tačiau kartu gali reikštis mūsų agresyvumas, nepaklusnumas, nekantrumas, piktdžiugiškumas, egoizmas, tingumas. Jei mumyse nubunda prisitaikantis Vaikas, mes jaučiame gėdą ir kaltę, esame baimingi, bejėgiai, delsiantys, susivaldantys, galvojame apie pasekmes. Mes laikomės susitarimų, normų, esame kuklūs ir nuolankūs, trokštame pagyrimo. Vaiko ego būsenai būdinga tarytum iš vaikystės atėjusi realybė, pasižyminti impulsyvumu, betarpiškumu, kūrybiškumu iš vienos pusės ir bejėgiškumu, nesugebėjimu priimti sprendimų iš kitos pusės.
- Tėvo būsena: Tėvo būsena susiformuoja iki 12 metų. Dažniausiai tai yra iš savo tėvų ar kitų vyresnių ir mums svarbių žmonių, autoritetų perimtos nuostatos, įsitikinimai ir elgesio stereotipai. Tai būsena, kurios būdami mąstome, jaučiamės ir elgiamės taip, kaip mūsų tėvai. Kalbinto psichologo teigimu, lietuvių tėviškoji dalis yra labai griežta dėl pakankamai griežtų mūsų tėvų. „Lietuviai dažnai vadovaujasi taisykle: „Negirk savo vaikų, tegu kiti giria.” Mūsų Tėvas dažnai yra griežtai vertinantis ir nelabai konstruktyviai kritikuojantis. Žmogui tai sukelia kaltę, savigraužą. Neretai save koneveikiame, manydami, jog turėjome elgtis vienaip ar kitaip. Žinoma, dėl to blogiau jaučiamės, nuolat griaužiamės ir prarandame vidinę energiją. Kai kovoja mūsų vidinis Tėvas ir Vaikas, patenkame į aklavietę, slopinami mūsų jausmai, sunku priimti sprendimus, juos įvykdyti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Atpažinęs tokią situaciją terapijoje A. Aš pasiteirauju kliento, kieno tai žodžiai. Bendraudami iš Tėvo pozicijos mes kalbame autoritariškai, kategoriškai, esame linkę kitus dogmatiškai vertinti ir kaltinti, mėgstame ironizuoti, nurodinėti ir drausti, pretenduojame būti teisuoliais. Tačiau kitą vertus, bendraudami iš šio pozicijos, mes būname užjaučiantys ir besirūpinantys, linkę paskatinti ir apginti, palaikyti, paguosti ir patarti. Taigi, Tėvo pozicija gali būti dvejopa: kritiškas Tėvas arba besirūpinantis Tėvas. Kai mes jaučiame, veikiame, mąstome taip, kaip tai darė mūsų tėvai, mes esame Tėvo būsenoje. Tėvo būsena pasižymi perimtais iš savo tikrųjų mamos ir tėvo jausmais, mintimis ir elgesio būdais.
- Suaugusiojo būsena: Ji apibūdinama kaip būsena, kai reaguojama į „čia ir dabar” vykstančius dalykus. Būdami šios būsenos galime pasinaudoti visa patirtimi, kurią sukaupėme per savo gyvenimo metus. Pagal TA, tai - ideali būsena, nes geriausiai priimama realybė ir tinkamai į ją reaguojama. Dėl to TA specialistas smulkiai išsiklausinės, kokie jūsų su terapija susiję lūkesčiai, ko norite pasiekti, ką esate pasirengęs padaryti, ko tikitės iš terapeuto. Tokie klausimai yra skirti mūsų Suaugusiajam. Bendraudami iš "Aš" Suaugusiojo pozicijos, mes galime galvoti ir veikti savarankiškai, priimame savo sprendimus, analizuojame ir tampame unikalūs. Suaugusiojo ego būsenai būdingi visai kiti bruožai: tiesus reagavimas į tai, kas vyksta čia ir dabar, racionalus ir nuoseklus veikimas.
Gyvenime svarbu, kad visos šios būsenos sutartų. „Svarbu išmokti naudotis Tėvo jėga, Suaugusiojo gebėjimu numatyti ir Vaiko džiaugsmu bei energija”, - teigia psichologas A. Tačiau vidinės darnos, kuri leistų gyventi autentišką gyvenimą, dažnokai trūksta. Mus užvaldo jausmai, kurių negalime suvokti, jaučiamės pikti, liūdni, pasimetę.
Transakcijos: bendravimo vienetai
Transakcija susideda iš pavienių stimulų ir reakcijų į juos, ji gali būti verbalinė ir neverbalinė, tai bendravimo vienetas. Tai yra vadinama transakcija, nes kiekvienas jos dalyvis iš jos kažką gauna, todėl jis ir įsitraukia į transakciją. Pasak E. Berne, kai du žmonės netikėtai susitinka, vienas iš jų neišvengiamai kalbės su kitu. Tai vadinama transakciniais stimulais, o kito žmogaus reakcija vadinama transakciniu atsakymu. Stimulas ir reakcija sudaro transakciją - bendravimo vienetą. Transakcinė analizė mėgina nustatyti, kurios ego būsenos dalyvauja apsikeičiant stimulais ir reakcijomis, jų suderinamumą.
TA pradininko E. Berno nuomone, paprasčiausias transakcijos variantas iš dviejų dalių: stimulo, kurį sukelia vienas pašnekovas, ir iš kito žmogaus reakcijos į tą stimulą. Tarkim, vienas žmogus iš Suaugusiojo (S) būsenos klausia kito Suaugusiojo būsenos (S), kiek šiuo metu yra laiko. Pašnekintas žmogus pasižiūri į laikrodį ir iš S būsenos atsako, kad šiuo metu yra dvylika valandų trisdešimt penkios minutės. Paralelinė transakcija gali būti ir kitokio tipo. Pvz., viršininkas iš Tėvo (T) būsenos teiraujasi pavaldinio Vaiko (V) būsenos, ar tas gerai suprato užduotį. Pavaldinys iš Vaiko (V) būsenos prašo dar kartą paaiškinti, kaip teisingai reikia atlikti užduotį. Taip jis kreipiasi į viršininko Tėvo (T) būseną. Transakcija išlieka paralelinė.
Transakcijų tipai
- Paralelinės transakcijos: Paprastos papildančios transakcijos vyksta tada, kai į pranešimą, pasiųstą iš tam tikros Aš vidinės pozicijos, asmenybė sulaukia norimos reakcijos iš kitos asmenybės tam tikros Aš pozicijos. Toks bendravimas nėra konfliktiškas, ir anot E. Berne, atitinka sveikus žmogiškus santykius.
- Susikertančios transakcijos: Paprastos susikertančios transakcijos atsiranda tada, kai į siunčiamą pranešimą atsakoma netikėta arba nepageidaujama reakcija. Tokiu būdu yra pakeičiama bendravimo kryptis, žmonės tarsi nusisuka vienas nuo kito, atitolsta. Susikertančios transakcijos gali vesti ir į konfliktą.
- Paslėptos transakcijos: Dvigubomis arba paslėptomis transakcijomis vadinamos tos transakcijos, kuriose dalyvauja nebe dvi, o daugiau- trys ar keturios partnerių būsenos. Tuomet bendravimas darosi daug sudėtingesnis nei paprastose transakcijose, kur stimulas susilaukia natūralios reakcijos. Socialiniame kontekste, esant dviguboms transakcijoms, veikia vienos būsenos, o psichologiniame jau kitos.
Psichologiniai žaidimai: pasikartojantys bendravimo modeliai
E. Berne labiausiai žinomas iš savo knygų „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės” ir „Žmonės, kurie žaidžia žaidimus”. Transakcinės analizės pradininkas teigia, kad žaidžia Tėvas ir Vaikas. Žaidimai yra susiję su mūsų gyvenimo scenarijumi, su minėtaisiais tėvų leidimais ir draudimais: „Žaidimai perduodami iš kartos į kartą. Individo mėgstamo žaidimo ištakų galime aptikti jo tėvų, net senelių kartoje, jis perduodamas vaikams, kurie savo ruožtu, jei nebus įvykdyta sėkminga intervencija, išmokys šį žaidimą ir vaikaičius. E. Berne manymu, žaidimai mūsų gyvenime labai svarbūs. Jie įsiterpia tarp neįpareigojančio bendravimo ir artumo. Neįpareigojantis bendravimas greitai atsibosta, o artumo esame išmokyti bijoti (dažnai pasitaikantis draudimas - nebūk artimas). Kad gautume emocinį palaikymą, užmegztume ryšį su kitu, bet kartu ir išvengtume dalykų, kuriems leidimų negavome vaikystėje, pradedame žaisti žaidimus.
E. Berne teigimu, didžiąją mūsų gyvenimo dalį sudaro psichologiniai žaidimai, turintys tam tikras taisykles, žaidėjus ir numatomą baigtį. Iš psichologinio žaidimo gaunama tam tikra nauda( dažniausiai psichologinė), tačiau žaidimai paprastai baigiasi sukeldami nemalonius jausmus visiems žaidimo dalyviams, todėl šie žaidimai nėra linksmi. Žaidimus mes žaidžiame sąmoningai arba nesąmoningai, juos nuolat kartojame(ypač mėgstamiausius) su tais pačiais ir naujais partneriais. Žaidimą E. Berne apibrėžia kaip seriją paslėptų papildančių transakcijų, nepertraukiamai sekančių viena paskui kitą, su aiškiai numatoma baigtimi.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
Žaidimų vaidmenys
Pagrindiniame žaidime yra trys pozicijos: aukos, persekiotojo ir gelbėtojo. Auka sako: „Man visai blogai, aš toks vargšas.” Jai būdingas perdėtas bejėgiškumo jausmas ir noras pasijausti kitokiai, galingai. Toks skundimasis provokuoja kito žmogaus (gelbėtojo) gailestį. Jis guodžia: „Tu tikrai vargšas, aš tau tą, aną padarysiu, kad būtų geriau”, ir pradeda auką gelbėti. Tada ši pareiškia: „Tu mane ne taip gelbėji, man nesidaro geriau.” Taip gelbėtojas pereina į aukos poziciją, o ši tampa persekiotoju. Buvusi auka įgyja galios, kurios troško, ir pajunta pasitenkinimą, nes atsirado „dar vienas, kuris niekuo nepadėjo”. Tokio žaidimo pagrindu gali būti grindžiami santykiai ir net santuoka. Vienas sako: „Aš išgelbėsiu, padarysiu tave laimingesnį.” O kitas: „Tu nemoki padaryti manęs laimingo.” Ir abu sutuoktiniai gauna savo vaikystėje priimtų sprendimų patvirtinimus.
Kaip išmokstame žaisti žaidimus?
Žaisti išmokstame labai paprastai. Pavyzdžiui, šeimoje auga du vaikai. Vienas iš jų suserga ir dėl to jam tėvai leidžia neatlikti namų ruošos. Aišku, ir kitas nori tokių pat privilegijų. Taigi apsimeta, kad ir jam blogai. Jei tėvai nepastebi šio principo, vaikas išmoksta išvengti nemalonių pareigų žaisdamas žaidimą „Man blogai”.
Susivokti, kad tam tikras elgesys yra žaidimas, gali padėti mūsų pačių jausmai. „Jei bendraujant nėra suartėjimo, tik nemalonūs jausmai, galima įtarti, jog tai žaidimas. Pastarąjį atskleidžia jo rezultatas, t. y. ar mes suartėjame su kitu žmogumi ilgam. Jei taip, tada tai nebuvo žaidimas. Jei lieka kažkas kita: neaiškumas, nuoskaudos, pyktis, tada tai žaidimas”, - teigia A. Žaidimus žaidžia bent jau du žmonės. Jei jaučiate, jog įsivėlėte į santykius, kurie yra tik žaidimas, už tai esate atsakingi abu - ir jūsų partneris, ir jūs. Panašu, kad turite tam tikrą silpną vietą.
Gyvenimo scenarijai: vaikystės sprendimų įtaka
Transakcinė analizė, kaip ir psichoanalizė, didelę reikšmę teikia vaikystei. Šios psichoterapinės mokyklos atstovai teigia, jog vaikystėje patirti tėvų draudimai ar leidimai suformuoja mūsų sprendimus, požiūrį į gyvenimą. Transakcinė analizė pateikia tam tikrą sąrašą leidimų / draudimų, kuriuos vaikas augdamas gauna iš savo tėvų. Kaip teigia kalbintasis psichologas, vienas iš svarbiausių leidimų yra tas, su kuriuo susiduriame vos tik užsimezga mūsų gyvybė. „Pirmasis leidimas, kurį gali gauti vaikas, - tai leidimas gyventi (arba paliepimas negyventi). Net ir pagimdžiusi kūdikį motina šio leidimo gali neduoti. Todėl susiformuoja toks gyvenimo scenarijus, kai žmogus turi polinkį nusižudyti. Žinoma, tai dažniau vyksta nesąmoningai. Nuo pat prasidėjimo, nuo tada, kai tave sutinka pasaulis, jau formuojasi supratimas apie gyvenimą. Ar motina stengiasi vaiko atsikratyti, ar laukia ir rūpinasi? Kūdikis - problema ar džiaugsmas tėvams?” Čia pat psichologas pateikia pavyzdį iš savo praktikos: vienas klientas, turėjo polinkį negyventi, „nebūti” nuo pat ankstyvos vaikystės, kiek tik save prisimena. Tai rodo, jog šis leidimas iš tiesų yra vienas iš pirmųjų ir esminių. Antras svarbus leidimas - būti savimi. „Pavyzdžiui, jei tėvas norėjo berniuko, o gimė mergaitė, tikėtina, kad ji negaus leidimo būti savimi. Mergaitė norės būti vyriška ir atitikti tėvo lūkesčius”, - teigia A.
Įsivaizduokite, jog Jūsų gyvenimo scenarijus jau seniai parašytas. Jau seniai žinoma, kokius žmones mylėsite, kaip klostysis jūsų asmeniniai santykiai, ko pasieksite darbe, būsite jūs laimingi savo gyvenimo pasiekimais, ar išgyvensite tik nusivylimus ir nuolat jausitės nevykėliais. O galbūt Jūsų gyvenimas bus toks pilkas, kad niekuo nesiskirs nuo milijonų kitų žmonių ir jus kankins abejonės dėl gyvenimo prasmės. Jei nieko nedarysite - viskas kartosis - sutiksite tokius pat žmones, darysite tas pačias klaidas. Kurti scenarijų jūs pradėjote, kai tik sugebėjote apsidairyti aplink. 3 metų amžiaus buvo jau suformuotas Jūsų būsimos asmenybės modelis, 4 metų - pagrindinis viso gyvenimo siužetas, o 7 - jau ir galutinai baigtas. Nuo 7 iki 12 metų, mokydamiesi mokykloje, tobulinote ir tvirtinote atskiras siužeto detales. Paauglystėje ieškojote ir vis atrasdavote savo lemties patvirtinimų. Jei tai trukdo jūsų asmenybės vystymuisi, tokį scenarijų reikia išsiaiškinti ir perrašyti. Tai gali būti bet kas, kas nuolat kartojasi jūsų gyvenime - piktnaudžiavimas alkoholiu, asmeniniai santykiai su netinkamais žmonėmis, įsipainiojimas į įvairias pavojingas situacijas, įstatymo pažeidimai, darbo nesėkmės, pagaliau nuolatinis pinigų trūkumas ir t.t. ir pan.
Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas ir kalbos analizė
Ar galime pakeisti savo scenarijų?
Psichologo teigimu, tarpkultūriniai šių leidimų tyrimai nėra atlikti. Tačiau jis papasakojo vieną atsitikimą: „Kai tik į Lietuvą pradėjo atvykti užsieniečių, vienos atvykėlės iš Vakarų Europos šalies paklausė, kokie jai atrodo mūsų vaikai. Ji atsakė, kad vaikai atrodo pikti. „Mūsų vaikai taip pat turi daug energijos, audringai žaidžia ir kartais pyksta, tačiau jūsų vaikams būdingas piktybiškumas”, - teigė ji. Tokia lietuviams būdinga savybė atsiranda dėl to, kad vaikystėje mums daug draudžiama, esame per daug ribojami. Natūraliai kyla klausimas, ką tokiu atveju daryti? Ar tokius sprendimus įmanoma pakeisti, jei šie mums yra suformuoti vaikystėje? Transakcinės analizės specialistai teigia, jog įmanoma. Ši terapijos kryptis remiasi filosofija, kad žmogus geba mąstyti, gali keisti savo sprendimus ir elgesį: nors tėvai vaikystėje neleido, pvz., gyventi, būti savimi, užaugti, tačiau ką darys su savo gyvenimu, vaikas, kad ir nesąmoningai, nusprendė pats. Todėl suaugęs ir supratęs, kad jo vaikystės sprendimas veda į pralaimėjimą, gali pats jį ir pakeisti. A. Šis noras yra daugiau pasąmoninis. Manau, „nebūk” yra pats baisiausias draudimas. Aišku, svarbu išsiaiškinti žmogaus gyvenimo kontekstą, sudaryti kontraktą: ko jis nori, ką nori pakeisti ir ką galima padaryti. Juk tėvų nepakeisi. Bet bendraudamas galiu duoti leidimą gyventi. Tai nėra taip paprasta, tačiau dirbant įmanoma. Tas leidimas - tai mano rami reakcija į klientą kaip į žmogų. Aš neprisidedu prie jo savigraužos. Tiesiog žiūriu į tai, kas vyksta iš Suaugusiojo pozicijos. Tai tarsi leidimas tam žmogui pažvelgti į savo situaciją ramiau. Dirbančiam terapeutui svarbu pačiam tokį leidimą turėti ar būti jį gavusiam.”
Kaip TA gali padėti jums?
Transakcinės analizės terapijos tikslas yra padėti tapti autentiškam, išmokti kurti santykius, kurie būtų pagrįsti intymumu, tikra meile, atvirumu. Dėl to šioje psichoterapijoje nemažai dėmesio skiriama ir žaidimų analizei (dažniausiai tai vyksta grupinių seansų metu). Kaip teigia A.
TA vadovaujasi filosofija, jog žmonės žino, ko nori. Dėl to terapijoje aktyvus yra ne tik klientas, bet ir terapeutas. Pastarojo užduotis - sugebėti girdėti ir reaguoti į klientą. O į terapiją atėjusiam žmogui, pasak A. Klausiama, kaip įmanoma poreikius patenkinti ne žaidžiant žaidimus, o sukuriant tikrą ir atvirą santykį. „Į žaidimą leidžiama pažiūrėti iš Suaugusiojo pozicijos. Juk žaidžia Tėvas ir Vaikas. O analizuoti tai, kas vyksta, ko iš tikrųjų siekiama ir kas iš tikrųjų gaunama, - tai jau Suaugusiojo pozicija.”
Praktiniai patarimai, kaip pritaikyti TA principus kasdieniame gyvenime
- Stebėkite savo ego būsenas: Atpažinkite, kuri ego būsena dominuoja jūsų elgesyje skirtingose situacijose. Ar dažnai reaguojate kaip kritiškas Tėvas, prisitaikantis Vaikas ar racionalus Suaugęs?
- Analizuokite savo transakcijas: Pabandykite atpažinti, kokias transakcijas naudojate bendraudami su kitais. Ar jūsų transakcijos yra paralelinės, susikertančios ar paslėptos?
- Atskleiskite savo žaidimus: Identifikuokite, kokius psichologinius žaidimus žaidžiate savo santykiuose. Kokį vaidmenį dažniausiai atliekate - aukos, persekiotojo ar gelbėtojo?
- Keiskite savo scenarijų: Išanalizuokite savo gyvenimo scenarijų ir atpažinkite, kokie vaikystės sprendimai ir leidimai / draudimai formuoja jūsų elgesį. Nuspręskite, ar norite pakeisti savo scenarijų ir gyventi autentiškesnį gyvenimą.
Pavyzdys iš kasdienio gyvenimo
Pateikiame nedidelę užduotį. Įsivaizduokite, kad važiuojate į darbą ir papuolate į spūstį. Kaip elgiatės?
- Paklusnusis Vaikas: Automobilyje jaučiatės kaip ant adatų, pirštais barbenate į vairą ir neramiai perjunginėjate radijo stotis. Visą laiką įsivaizduojate, kaip bosas reaguos į jūsų pavėlavimą. Jums svarbiausia atvykti į darbą laiku. Vis dar esate automobilyje, tačiau sąmonė jau prie kontoros durų. Betarpiškos aplinkos nepastebite, nebent tiek, kiek ji jums kliudo, kol jūsų kūnas pasiveja psichiką, jau esančią darbe. Nerimaujate, kaip pasirodysite viršininkui. Jei vėluojate į darbą, atvykstate uždusęs. Tai reiškia, jog jums vadovauja paklusnusis Vaikas, žaidžiantis žaidimą „Pažiūrėk, kaip aš stengiausi”. Tokiu atveju jums yra pavojus prarasti savarankiškumą.
- Maištingasis Vaikas arba teisingasis Tėvas: Tuo metu, kai sėdite automobilyje, stengiatės sugalvoti kuo daugiau priežasčių, kodėl pavėlavote. Jūs mažai jaudinatės dėl to, ar atvyksite laiku. Iš tiesų gal net džiaugiatės mažomis nesėkmėmis, tokiomis kaip ne laiku užsidegęs šviesoforas, kitų vairuotojų klaidos ar kvailumas. Tai veikia maištingasis Vaikas arba teisingasis Tėvas ir jūs žaidžiate „Žiūrėk, ką per juos padariau”. Tikėtina, kad irgi nematote savo aplinkos, išskyrus tai, kas tinka žaidimui.
- Į dabartį orientuotas Suaugęs: Vairuoti automobilį Jums yra malonumas. Susitapatinęs su automobiliu, jūs greitai ir meistriškai skinatės kelią per kamščius. Panašu, kad esate „natūralus vairuotojas”. Tačiau irgi nepastebite aplinkos, nebent tiek, kiek ji leidžia atskleisti savo meistriškumą. Jūs neskubate, stebite aplinką, esate dabaryje. Tokių kaip jūs - sąmoningai esančių dabartyje, susijusių su aplinka: dangumi ir medžiais, išgyvenančių natūralų judėjimo jausmą - yra nedaug. Skubėti reiškia į tą aplinką nekreipti dėmesio, suvokti tik tai, kas nematoma, kas už posūkio.
Išsilaisvinimas iš žaidimų ir kelias į artumą
Kaip išeiti iš žaidimo anksčiau minėtiems sutuoktiniams? Paklausti savęs: ar iš santuokos noriu savo vaikystėje priimtų sprendimų ir įsitikinimų patvirtinimo? O gal trokštu gerai ir pilnavertiškai gyventi su šiuo žmogumi, nepaisydamas savo vaikystės įsitikinimų? Nutraukti žaidimą galima suvokus, kad jį žaidžiu pats. O tada atsisakyti bandymo daryti kitą laimingą, nes kiekvienas pats gali tai pasiekti sukurdamas atvirus, šiltus ir pagarbius santykius su jam svarbiais žmonėmis. Antrasis turėtų nustoti reikalauti, kad sutuoktinis darytų jį laimingą, ir nebekaltinti kitų dėl savo gyvenimo. Dar geriau vienam nustoti laukti kitų dėkingumo, o kitam - gelbėtojo ir spręsti gyvenimo uždavinius pačiam.
E. Berne pateikė esančio dabartyje žmogaus pavyzdį: kinas susiruošė važiuoti metro, tačiau jo bičiulis baltasis europietis patikino, kad jie sutaupytų dvidešimt minučių, jei važiuotų ekspresu, taigi jie taip ir padarė. Kai išlipo prie Centrinio parko, kinas atsisėdo ant suoliuko, o jo bičiulis gerokai nustebo. E. „Laimei, artimumo be žaidimų - tokia yra ar turėtų būti tobuliausia žmonių gyvenimo forma - teikiamas atlygis toks didelis, kad net asmenybės, kurioms itin sunku išlaikyti vidinę pusiausvyrą, gali saugiai ir su džiaugsmu atsisakyti savo žaistų žaidimų, jeigu tik su tinkamu partneriu randa kelią į geresnius santykius.”„Visuomenė nepatikliai raukosi matydama atvirumą, jei jis demonstruodamas ne asmeninėje aplinkoje. Sveika nuovoka mus įspėja, kad atvirumu visuomet galima piktnaudžiauti. Vaikas bijo atvirumo, nes jį gali demaskuoti. Taigi tam, kad pabėgtų nuo neįpareigojančio bendravimo nuobodulio, išvengtų artumo pavojaus, dauguma žmonių pasirenka kompromisą - žaidimus. Jais dažniausiai ir užpildomos pačios įdomiausios žmonių bendravimo valandos. „Spontaniškumas reiškia laisvę pasirinkti ir išreikšti savo jausmus. „Dabartį suvokiantis žmogus yra gyvas, nes žino, ką jaučia, kur yra, junta laiko tėkmę.
tags: #tranzakcine #analize #psichologas