Įvadas
Mokymosi motyvacija yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių sėkmę. Tai yra procesas, skatinantis elgtis taip, kad būtų pasiekti svarbūs žmogui tikslai ir patenkinti poreikiai bei motyvai. Straipsnyje aptarsime motyvacijos sąvoką, jos rūšis, veiksnius, turinčius įtakos mokymosi motyvacijai, bei būdus, kaip ją skatinti.
Motyvacijos Sąvoka ir Jos Svarba
Motyvas - tai, kas skatina žmogų atlikti vieną ar kitą veiksmą; tai psichinis reiškinys, skatinantis veikti; įsisąmoninta priežastis, nulemianti poelgio pasirinkimą; skatina veiklą, nukreipia ją patenkinti tam tikrus poreikius. Tai vidinė asmenybės paskata vienokiam ar kitokiam aktyvumui (veiklai, bendravimui, elgesiui), nukreipta patenkinti poreikiui. Idealai; Interesai; Įsitikinimai; Nuostatos; Vertybės; Poreikiai (nuo biologinių iki aukščiausių socialinių).
Motyvacija - tai sudėtingas darinys visų elgesį lemiančių jėgų. Plačiąja prasme - tai asmenybės branduolys, apibūdinamas jos kryptingumu, vertybėmis, nuostatomis, laukimais, valios savybėmis, emocijomis ir kt. Tai pastovių motyvų visuma, išreiškianti asmenybės kryptingumą; Tai kurios nors veiklos motyvų visuma;
Psichologijos žodyne motyvacija apibūdinama kaip „elgesio, veiksmų veiklos skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai; motyvų visuma“ (1993, 176-177).
Mokymosi motyvacija itin glaudžiai siejasi su įsitraukimu į veiklas pamokose.
Taip pat skaitykite: Elgesio formavimasis
Motyvacija yra vienas iš svarbiausių sėkmingo ugdymo ir mokėjimo mokytis kompetencijos prielaidų.
Motyvacijos Rūšys
Egzistuoja dvi pagrindinės motyvacijos rūšys: vidinė ir išorinė.
Vidinė Motyvacija
Vidinė motyvacija - motyvai kyla iš paties subjekto. Tai vidinė asmenybės paskata vienokiam ar kitokiam aktyvumui (veiklai, bendravimui, elgesiui), nukreipta patenkinti poreikiui. Idealai; Interesai; Įsitikinimai; Nuostatos; Vertybės; Poreikiai (nuo biologinių iki aukščiausių socialinių).
Vidinė motyvacija grindžiama sėkmės viltimi ir nesėkmės baime. Mokinys, kuriam sekasi, supranta, kad tai priklauso nuo jo aktyvumo ir pastangų. Suprasdamas tai, jis stengiasi. Pastangos ypač svarbios, kai reikia atlikti neįdomias užduotis.
Vidinė motyvacija ryškiausia ankstyvoje vaikystėje, kuomet net 75 proc. mokinių elgsena demonstruoja poreikį suvokti, pažinti, tyrinėti.
Taip pat skaitykite: Pasitikintis vaikas
Laimėjimai ir lūkesčiai:
- Gerasis ratas (mokymosi variklis): Tikėjimas savimi skatina mokinius tikėti savo jėgomis, pasitikėjimas auga, auga savigarba.
- Nesėkmės ratas (atbulinė eiga): Netenkama pasitikėjimo. Mokinys mano, kad nesugeba. Pasitikėjimas savimi ir savigarba žlunga.
Vertindamas savo veiklos rezultatus, žmogus ieško sėkmės ir nesėkmės priežasčių; Vieni priskiria savo sėkmę/nesėkmę išorinėms jėgoms, kiti - vidinėms. Teisingiausia laikytis tam tikro “aukso vidurio”.
Išorinė Motyvacija
Išorinė motyvacija - motyvai, slypintys aplinkoje, kitų žmonių laikysenoje bei tarpusavio santykiuose. Išorinei motyvacijai būdingas bruožas yra vadovavimasis motyvais, kuriuos lemia kiti asmenys, jų tarpusavio santykiai. Jie slypi aplinkoje, kitų žmonių laikysenoje bei tarpusavio santykiuose.
Veiksniai, Įtakojantys Mokymosi Motyvaciją
Tyrėjai aiškinasi, kaip mokinių motyvacija mokytis keičiasi priklausomai nuo aplinkos. (Özhan ir Kocadere, 2020). Dörnyei (2020) teigia, kad mokinių motyvaciją mokytis teigiamai lemia palankus klasės mikroklimatas, pagarbūs vienas kitam klasės draugų santykiai. Mokytojo, korepetitoriaus vaidmuo formuojant klasės mikroklimatą yra itin svarbus. Žaismingas informacijos, pamokos turinio pateikimas pamokoje (Wong, 2020), tikslingai naudojamos skaitmeninės priemonės skatina mokinius mokytis, didina jų mokymosi motyvaciją (Lee ir kt., 2021).
Mokymosi Aplinka
Mokinius motyvuojanti aplinka yra labai svarbi. Tai apima:
- Mokytojo entuziazmą
- Mokytojo savitarpio santykius su mokiniais
- Tinkamą sudėtingumo lygį
- Aktyvų mokinių įtraukimą
- Įvairovę (formų, metodų)
Mokytojo Stilius
Skirtingi mokytojo stiliai gali turėti įtakos mokinių motyvacijai:
Taip pat skaitykite: Psichologo konsultacijos paaugliams
- Mokytojas - visažinis: Pats nusprendžia, ko ir kaip mokys. Aiškinia, detaliai užrašo lentoje, skiria pratimus, kuriuos mokiniai atlikdami turi pritaikyti tai, ką girdėjo, užsirašė.
- Mokytojas - griežtas: Reikalauja pagarbos, smulkmeniškai kuria mokinių mokymosi taisykles, tiksliai nurodo, ką, kada ir kaip mokinys turi daryti.
- Mokytojas - patarėjas.
- Mokytojas - nurodytojas.
- Mokiniai pasirenka veiklą, o mokytojas pataria, konsultuoja.
- Mokytojo filosofija: privalau leisti mokiniams savarankiaiskai vystytis, todėl stebiu, kaip jiems sekasi, ir patariu.
- Mokytojas kalba, o mokiniai klauso.
- Mokytojo filosofija: privalau suformuoti mokinių mokymosi įgūdžius.
Mokymo Technikos
Motyvaciją žadinančios mokymo technikos, pagal Ian Reece and Stephen Walker:
- Mokytojas gali padėti mokiniams sudarydamas sąlygas rizikuoti, leisdamas daryti klaidas, bet "priversdamas" iš jų pasimokyti.
- Padrąsindamas juos išsakyti savo nuomonę viena ar kita tema.
- Vertindamas jų iniciatyvą ir savarankiškumą.
- Parinkdamas jiems labiausiai priimtinus mokymo(si) metodus (darbas grupėse, vaidinimas, žaidimai, veiklos formos, kurios neturi išankstinės struktūros - tokiu atveju aktyvistai gali parodyti savo iniciatyvą).
Individualūs Mokymosi Stiliai
Skirtingiems mokiniams tinka skirtingi mokymosi stiliai:
- Mokiniai, mėgstantys veiklą, kuri duoda profesinės, akademinės ar praktinės naudos. Jiems patinka praktinis demonstravimas, realių situacijų sprendimas, projektinis darbas, darbas grupėje arba individualus darbas, kuris reikalauja panaudoti planavimo įgūdžius ir sudaro galimybes praktikoje pritaikyti tai, ko jie išmoko.
- Mąstytojams patinka mokytojo rodomi eksperimentai, savęs vertinimas, paskaitos, demonstravimas, atvejo analizė, diskusijos, darbas grupėse, jeigu jis susijęs su informacijos kaupimu ir tyrinėjimu.
- Teoretikams labiausiai priimtinos tokios veiklos formos ir metodai, kurie turi aiškią struktūrą ir yra logiškai nuoseklūs (paskaitos, demonstravimas, idėjų aiškinimai, teorinės diskusijos, teorinis darbas, teoriniai klausimai, debatai, struktūruoti uždaviniai, darbas su vadovu).
Kaip Skatinti Mokymosi Motyvaciją
Yra įvairių būdų, kaip skatinti mokymosi motyvaciją:
- Tikslų kėlimas: Svarbu suprasti tikslą, kodėl reikia mokytis.
- Žaidimai: Tam, kad užduotys pamokų metu neprailgtų ir vaikai jas noriai atliktų, galima derinti mokymąsi su žaidimais. Žaidimai -lenktynės.
- Pagyrimai:
- Apdovanojimai: Apdovanojimas už ypatingas pastangas ar didesnį pasiekimą.
- Kūrybiškumo skatinimas: Mokinio kūrybiškumo ir saviraiškos skatinimas (pvz., sukurti melodijai žodžius ar kūriniui pavadinimą, nupiešti natas).
- Užduočių pateikimas kūrybiškai: Mokytojo kūrybiškumas pateikiant užduotį: Kur gyvena sol nata ? Kaip surasti natą tą? Pagal adresą pašte: Penklinėj antram aukšte.
Motyvacijos Koregavimas
Jei mokinys iš blogai besimokančio tapo gerai besimokančiu (ir atvirkščiai), vadinasi, pasikeitė ir jo tolesnės motyvacijos būdai. Tai naujų tikslų kėlimas, nauji darbo metodai, kūrybiškumo ir saviraiškos ugdymas.
Kas Mažina Motyvaciją?
- Jeigu kokia nors veikla pabosta.
- Jeigu dingsta susidomėjimas.
- Jeigu tai ilgas procesas.
Intelektų Įvairovė ir Mokymosi Motyvacija
Mokymosi motyvacija taip pat gali būti susijusi su skirtingais intelektais:
- Erdvinis intelektas: Turintys gerai išvystytą erdvinį intelektą, natūraliai geba atkurti scenų ar objektų paveikslėlius ir būtent dėl to emocinės asociacijos jiems yra naudingos. Tinka žemėlapiai, schemos, meninė veikla, temų pinklės, įvairios diagramos.
- Muzikinis intelektas: Muzikinis intelektas nebūtinai reiškia gebėjimą kurti, groti ar skaityti muziką. Žmogus atpažįsta garsus, išskiria konkretaus instrumento skambesį melodijoje, mėgaujasi improvizuodami ir žaisdami su muzikos garsais. Tinka mokymasis muzikiniais garsais, konstruojant skambesius ar greitakalbes, kurie padeda mokytis. Muzika klasėje sukuria nuotaiką. Ji gali sukurti atsipalaidavimo ir budrumo jausmą, kuris skatina mokymąsi.
- Tarpasmeninis intelektas: Tarpasmeninis intelektas yra gebėjimas įeiti į kito pasaulį, matyti jį kito akimis. Toks žmogus gebės bendrauti, paveikti, įtikinti kitus, tartis, spręsti konfliktus, sudaryti komandas ir jose lyderiauti. Toks besimokantysis mėgs darbą porose ir grupelėse, bendradarbiavimą. Jis taip pat noriai prisiims atsakomybę už veiklą, organizuos kitus bendram darbui, dalyvaus bendruomenės veikloje.
- Vidinis intelektas: Tarpasmeninio intelekto žmonės domisi kitais, o vidinio - susidomėjimas savimi. Šio tipo asmenys motyvuoti, gerai pažįsta save, ieško atsakymų į filosofinius klausimus, turi stiprų vertės jausmą. Jie gerai nutuokia apie savo jausmus bei valdo kognityvines funkcijas. Jie turi gebėjimą mąstyti apie mąstymą, mėgsta dirbti vieni, svarstyti, planuoti, medituoti. Jie sugeba mokytis savarankiškai ir dažniausiai mokosi keldami sau itin aukštus reikalavimus.
Išvados
Mokymosi motyvacija yra kompleksinis reiškinys, kurį lemia įvairūs veiksniai. Skatinant mokinių motyvaciją, svarbu atsižvelgti į jų individualius poreikius, interesus ir mokymosi stilius. Taip pat svarbu kurti palankią mokymosi aplinką, naudoti įvairias mokymo technikas ir skatinti mokinių kūrybiškumą bei saviraišką. Siekiant užtikrinti mokinių įsitraukimą į mokymosi procesą, būtina nuolat stebėti ir koreguoti jų motyvaciją.
tags: #tevu #susirinkimui #apie #mokymosi #motyvacija #skaidres