Įvadas
Religija ir tikėjimas visada vaidino svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, tačiau destruktyvūs kultai ir ekstremalus religinis tikėjimas gali kelti rimtą pavojų psichikos sveikatai. Šiame straipsnyje aptariama, kaip religinis tikėjimas gali būti susijęs su psichikos ligomis, remiantis Holokausto išgyvenusiųjų patirtimi ir destruktyvių kultų analize. Straipsnyje siekiama išanalizuoti destruktyvių kultų keliamą pavojų žmonių gyvybei.
Holokausto išgyvenimai ir psichikos sveikata
Holokaustas buvo viena iš tragiškiausių XX amžiaus istorijos įvykių, palikusių gilų randą išgyvenusiųjų psichikoje. Shaar Menashe’o sveikatos centre, įsikūrusiame šiaurės Izraelyje, gyvenantiems žmonėms Holokaustas dar nėra pasibaigęs. Kai kurie pacientai atsisako eiti į dušą, kadangi tai jiems primena dujų kameras. Kiti, bijodami bado, pagalvėse kaupia maisto atsargas. Pašaliniam stebėtojui gali atrodyti, jog Shaar Menashe’o gyventojams Holokaustas nėra pasibaigęs. Tačiau tai tik patys sunkiausi atvejai. Tokiais žmonėmis besirūpinančios asociacijos teigia, kad pagalba šiuo metu yra nepakankama. Visuomenėje daug mažiau domimasi tais žmonėmis, kurie kenčia nuo proto negalios, atsiradusios kaip dalis liūdno Holokausto palikimo. Kaip kad ir Shaare Menashe’o gyventojais, kurie įstrigę Šoa laike. Netgi tiems, kurių psichikos būklė yra normali, prireikia dešimtmečių, kol jie išdrįsta prabilti apie savo patirtis. Tačiau daugelis jų kalbėti nenori. Jie užsidarę ir abejingi aplinkai. Gali išgirsti juos kažką murmant sau po nosimi, galima matyti juos darant nevalingus judesius. Jų prisiminimai iš baisios praeities - padriki, juos gali pastebėti tik iš tam tikrų užuominų. Štai 81-erių Meirai Moskowitzi’ui teko išgyventi pogromus savo gimtojoje Rumunijoje ir dienų dienas perpildytame gyvuliniame vagone, kuriuo jie buvo vežami. Jo kūnas vis dar nenustojo drebėti. Ariehas Bleieras, romus, gilių ir niūrių akių 87-erių metų vyras iš Vengrijos, išgyveno Mauthauzeno koncentracijos stovyklos baisumus. Jo tėvai ir brolis buvo nužudyti Aušvice. Paklaustas apie karą, jis nusisuko ir papurtė galvą. „Sunku kalbėti apie tai, labai sunku“, - sako 78-erių Devora Amiel. Ji neaiškiai taria žodžius, nes jos liežuvis sutinęs nuo vaistų. Pabėgusią iš geto Lenkijoje ją priglaudė krikščionių šeima, vėliau Devora augo vaikų namuose. Kas atsitiko jos šeimai, ji nežino iki šiol. „Pergyvenus tai, sunku kalbėti, - sakė ji. Daugeliui išlikusių gyvų per Holokaustą žmonių pavyko nugyventi vaisingus gyvenimus. Tarp jų yra politikų, rašytojų ir Nobelio premijos laureatų. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Daugelį tų, kurie dėl tokios patirties išeidavo iš proto, paprastai apgyvendindavo įprastose rūpybos institucijose, kurios ne visais atvejais tiko; pavyzdžiui, pacientai jose turėdavo dėvėti vienodas pižamas, kurios jiems primindavo koncentracijos stovyklos aprangą. Kai kada pacientų vaikams ar anūkams būdavo paprasčiausiai pasakoma, kad jų artimieji yra žuvę. Tik 1998 metais Izraelis pastatė specialius namus išlikusiems per Holokaustą žmonėms. Šiuo metu Izraelyje tokių žmonių - apie 220 tūkstančių. 200 iš jų gyvena Shaar Menashe ir kituose dviejuose sveikatos centruose. Čia apgyvendinami pagyvenę ir senyvi žmonės, neturintys artimųjų, kurie galėtų jais pasirūpinti. Ir tie, kurių psichinė negalia - stipriai pažengusi. Tai žmonės, sergantys demencija, depresija ir kitomis psichikos ligomis. Beer Yaakovo centro socialinis darbuotojas Shlomi Ezeris pasakoja: „Šie namai yra nelyg slaugos ligoninė išsekusiems žmonėms, turintiems kognityvinių ir funkcinių sutrikimų, tiems, kurie nebegali savarankiškai gyventi bendruomenėje. Trečdalis jų - neturi vaikų ir suvokia šią vietą kaip alternatyvius namus, šeimos, kurios jie neturi, modelį. Tai nėra hospitalizavimas, savo klientų mes netraktuojame kaip ligonių. Jie yra šių namų gyventojai. Aleksandras Grinshpoonas, Shaar Menashe’o direktorius, sako, kad visi, išgyvenusieji Holokaustą, turi vienokių ar kitokių potrauminių sutrikimų. Anot direktoriaus, vieno tyrimo duomenys atskleidė, jog tiems, kurie išgyveno emocines traumas, galimybė susirgti psichinėmis ligomis yra penkis kartus didesnė. Tarp išgyvenusiųjų Holokaustą - labai daug savižudybių. 80 procentų jų kenčia nuo miego sutrikimų, du trečdaliai - dėl emocinio išsekimo. Daugeliui jų būdinga paranoja.
Ši patirtis rodo, kad ekstremalios traumos gali sukelti ilgalaikius psichikos sveikatos sutrikimus, tokius kaip potrauminio streso sindromas (PTSS), depresija ir nerimas.
Destruktyvūs kultai ir jų pavojai
Vis dažniau girdime pasakojimų, kaip daugelį žmonių, jų artimuosius nepažįstami žmonės užkalbindavo gatvėje su klausimais „Ar jūs tikite į Dievą?“, „Ar skaitėte Bibliją?“. Arba siūlydavo įvairias religinio turinio knygas, bukletus, brošiūras. Šie žmonės - religinių sektų nariai, nors patys tai griežtai neigia. Pastaruoju laiku atsiranda vis daugiau tokių grupių, tikinančių, kad jų tikėjimas yra vienintelė tikroji tiesa, o taip pat skelbiančių artėjančią pasaulio pabaigą. Nors, kaip rašoma II Vatikano Susirinkimo Pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje Gaudium et spes: “Kita vertus, vis gausėja žmonių, praktiškai atsisakiusių religijos. Dievą ir tikėjimą neigti arba jų nepaisyti jau nebėra neįprasta, kam ryžtųsi tik vienas kitas kaip ankstesniais laikais. Šiandien tai neretai vaizduojama kaip mokslo pažangos arba savotiško naujojo humanizmo reikalavimas”1. Kultų paskirti verbuotojai dažnai kreipiasi į tuos, kurie tuo metu yra neįprastoje, nestabilioje ar nemalonioje socialinėje ar psichologinėje padėtyje. Tai gali būti studentai (ypač pirmaisiais studijų metais), pagyvenę žmonės (neseniai tapę pensininkais arba vieniši), naivūs paaugliai, beieškantys savo vietos gyvenime, žmonės, išgyvenantys stresą (liga, artimųjų mirtis, skyrybos ir pan.), bedarbiai. Taip pat rizikos grupę sudaro asmenys, užsiėmę intensyviais dvasiniais ieškojimais, siekiantys „absoliučios“ tiesos. Tačiau, galima sakyti, kad, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, destruktyvių kultų manipuliacijų auka, nors trumpam, gali tapti kiekvienas, ypač tuo atveju, jei verbuotojas tikrai gerai išmano savo darbą. Lietuvoje vis daugėjančių įvairių naujų netradicinių religijų ir kultų veikla vieniems kelia susidomėjimo, kitiems pykčio jausmus. II Vatikano Susirinkimo Tikėjimo laisvės deklaracija Dignitatis humanae skelbia, kad: “Žmonės visi privalo ieškoti tiesos, ypač apie Dievą ir Jo Bažnyčią, ir pažinę ją, priimti ir jos laikytis”2. Todėl kiekvienas turi pareigą ir teisę ieškoti tiesos religiniuose dalykuose, kad galėtų priimti teisingus sprendimus. Religinėms bendruomenėms, kol jos nepažeidžia teisingų viešosios tvarkos reikalavimų, teisėtai priklauso apsauga, kad jos galėtų veikti pagal savo normas. Deja, neretai pasitaiko, kad tos normos būna nepriimtinos ir netgi keliančios grėsmę visuomenei. Mažai žmonių palieka kultus (jei apskritai palieka) su nepažeista psichika. Į destruktyvių kultų padarytus nuostolius įeina ne tik žmonių sveikata ir gerovė, bet neretai ir gyvybės.
Destruktyvūs kultai, dar vadinami sektomis, yra grupės, kurios naudoja manipuliacines technikas, kad kontroliuotų savo narius. Jie gali kelti rimtą pavojų psichikos sveikatai dėl kelių priežasčių:
Taip pat skaitykite: Dienos stacionaras Jonava: Pacientų patirtis
- Psichologinė manipuliacija: Kultai naudoja įvairias psichologines technikas, kad paveiktų savo narių mąstymą, emocijas ir elgesį. Tai gali apimti smegenų plovimą, izoliaciją nuo išorinio pasaulio, miego trūkumą ir maisto ribojimą.
- Emocinis išnaudojimas: Kultai dažnai išnaudoja savo narių emocijas, kad juos kontroliuotų. Jie gali naudoti kaltės jausmą, baimę ir gėdą, kad priverstų narius paklusti.
- Finansinis išnaudojimas: Kultai dažnai reikalauja, kad jų nariai paaukotų dideles sumas pinigų arba turtą. Tai gali sukelti finansinę priklausomybę ir apsunkinti išėjimą iš kulto.
- Izoliacija: Kultai dažnai izoliuoja savo narius nuo šeimos, draugų ir išorinio pasaulio. Tai apsunkina nariams gauti paramą ir informaciją, reikalingą išeiti iš kulto.
Daugelis sektų vadovų yra įsitikinę (arba bando tuo įtikinti aplinkinius), kad jie yra „mesijai“, „pranašai“ ir pan. Jie gali pasirodyti esą psichinių sutrikimų turintys žmonės arba gudrūs manipuliatoriai aplinkiniais, siekiantys šlovės, pelno ir puikiai išmanantys savo darbą. Jų „prekė“ - „vieta rojuje“, ir jie pristato save kaip tarpininką tarp norinčiųjų tos „prekės“ ir Dievo, su kuriuo negalima susitikti asmeniškai. Jie “laiko save esant Dievo pasiuntiniais, turinčiais specialų priėjimą prie Dievo”. a) jų vadovas - pranašas, šventasis, pats mesijas, gyvas Dievo įsikūnijimas žemėje ir t. b) jų organizacija - vienintelė, skelbianti tiesą ir turi išskirtinę teisę teikti „vietą rojuje“. Sektos tikslas - atversti visus žmones į jų tikėjimą, t. y. paversti visą pasaulį į save panašiais. Sektos skirsto žmones į dvi grupes - „savus“, t. y. tuos, kurie priklauso sektai - teisinguosius, šventus, išgelbėtus, ir „svetimus“, t. y. Sektos reikalauja iš savo narių nepriekaištingo paklusimo jų vadovams, skatinamos apkalbos, įskundimai (sektų nariai neturi teisės ko nors slėpti nuo savo vadovo, privalo viską papasakoti apie save ir tai, ką žino apie kitus), nusižeminimas (dažnai sektų nariai viešai atgailauja). tikėjimą, išrenkamos ištraukos iš Švento Rašto, tarytum skatinančios elgtis būtent taip, kaip jas pateikia sektų lyderiai. Tačiau iš tiesų, ištraukos, ištrauktos iš konteksto, neturi prasmės, bet leidžia manipuliuoti kitų žmonių elgesiu, priklausomai nuo pasirinkto tikslo. Bet koks nukrypimas nuo vadovo nurodymų vertinamas kaip nuodėmė, kadangi vadovas - tai valdžia, tariamai duota Dievo. Nepaklusti vadovui tolygu nepaklusti Dievui. Su nepageidaujamais asmenimis pasielgiama įvairiai, priklausomai nuo sektos politikos - gali būti ir fizinis susidorojimas.
Pavyzdžiai
Yra daug destruktyvių kultų pavyzdžių, kurie padarė didelę žalą savo nariams ir visuomenei.
- Čarlzas Mansonas ir "Šeima": Čarlzas Mansonas buvo asmuo, turintis ypatingų sugebėjimų vadovauti kitiems. Jis subūrė destruktyvų kultą, kurį spauda vėliau pavadino “Šeima” (The Family)4. Mansono pasekėjai vadino jį ir Dievu, ir Šėtonu. Kaip teigia Los Andželo policija ir apygardos prokuroras, Mansonas siejo save su viską naikinančiu ateities karu tarp juodaodžių ir baltųjų. Nužudydamas kelis žymius žmones, jis tikėjosi sukelti “paskutiniosios dienos” konfliktą. Nors pats Mansonas, kaip manoma, nėra nieko nužudęs, jis liepdavo savo pasekėjams įvykdyti žmogžudystes, kas būdinga daugeliui destruktyvių kultų. Pirmąja “Šeimos” auka tapo Garis Hinmanas, muzikantas ir prekiautojas narkotikais iš Los Andželo. Jo kūnas buvo rastas 1969m. liepos 31d. Pirmoji masinių “Šeimos” įvykdytų žmogžudysčių serija buvo įvykdyta aktorės Šaronos Teit Polanski namuose 1969m rugpjūčio 9d. Trys aukos - Abigeilė Folger, Stivenas Parentas ir Voytekas Frykovskis buvo nušauti ir/ar nudurti. Pagrindinis lūžis byloje įvyko 1969m. lapkritį. Čarlzas Mansonas ir trys jo pasekėjai buvo apkaltinti Polanski ir LaBiankų žmogžudystėmis. Teismas buvo įspūdingas. Mansonas dauguma laiko praleido atsukęs nugarą į teisėją, jo veiksmus kartojo jo pasekėjai. Mansonas plikai nusiskuto galvą ir išsipjaustė sva.stiką ant kaktos. Visi keturi buvo ppripažinti kaltais ir nuteisti mirties bausme6. 1997m.
- Aum Shinri Kyo: Aum Shiri Kyo - tai destruktyvus kultas, įsikūręs Japonijoje. Jo pavadinimas yra dviejų žodžių junginys: Aum - viena iš budistų mantrų, Shinri Kyo - japonų kalboje reiškia “aukščiausia tiesa”7. Tai netradicinė religija, atsiradusi 1987m., ir budizmo elementus jjungianti su krikščionybe. Sektos lyderis Shoko Asahara gimė 1955 m. Tikrasis jo vardas - Chizuo Matsumoto8. Jis buvo pusiau aklas nuo gimimo ir lankė aklųjų mokyklą. Suaugęs ėmė užsiiminėti akupunktūra. 1976 metais vedė ir atvyko į Tokiją. 1980m. atidarė liaudies medicinos parduotuvę. Tačiau 1982 metais jam buvo pateiktas kaltinimas dėl sukčiavimo, ir, uždaręs parduotuvę, Asahara įsteigė jogos mokyklą. Vėliau išvyko į Himalajus studijuoti budizmą ir induizmą. Tai ir paskatino jį 1997 metais įkurti Aum Shinri Kyo sektą. Asahara teigia esąs artimas Dalai Lamos draugas, bet pastarasis neigia pažįstąs Asaharą9. Sekta griežtai centralizuota. Kiekvienas naujas jos narys įtraukiamas į kompiuterinį katalogą, jam priskiriamas asmeninis numeris ir, po “įšventinimo”, suteikiamas naujas vardas. “Įšventinimo” iškilmėse gali dalyvauti tik sektos nariai, visiems pašaliniams tai griežtai draudžiama. Stojantysis į sektą privalo užpildyti gana išsamią anketą - nurodyti gimimo datą (minučių tikslumu), kraujo grupę, pranešti, kuo gali būti naudingas organizacijai: darbo pobūdį, interesus, galimybę vairuoti automobilį, profesionalius įgūdžius užsienio kalbas ir kt. Taip pat privalo sumokėti gana solidžią auką. Tik gavę nario numerį sektos nariai gali pradėti dvasinio tobulėjimo kelią. Sekta labai paslaptinga, pagrindinės tiesos slepiamos nuo pašalinių ir „nepašvęstųjų“ sektos narių. Svarbiausia - kaupti nuopelnus mokytojui, tai padeda didinti balų skaičių, kuris yra būtinas pereinant iš vieno lygio į kitą. Pirmam iš 20 lygių reikia surinkti 15 balų. Toliau - daugiau. Kelias į “tobulumą” pasirodo gana ilgas. Balus taip pat galima užsidirbti įvairiais jogos pratimais, dalyvavimu gausiuose seminaruose ir meditacijose, platinant lapelius ir Asaharos knygas. Išdalinus 1000 reklaminių lapelių, teikiamas vienas balas, jį taip pat galima gauti ir išklijavus 20 skelbimų. Už kiekvieną naują atvestą žmogų - 5 balai. Be to, sekta sudariusi ištisą paskatinimų sistemą įgudusiems naujų narių “tiekėjams”: atvedusieji du žmones gauna mažytę mokytojo nuotrauką; už penkis žmones - vidutinio dydžio nuotrauką; už 10 - didelę. Sektoje viskas parduodama. Paaukok daugiau - ir iškart žengsi laipteliais aukštyn į tobulumą. Asahara skelbiasi esąs Kristus. “Skelbiu save Kristumi” - taip vadinasi jo knyga, ant kurios viršelio pavaizduotas jis pats, kabantis ant kryžiaus ssu erškėčių vainiku ir raiščiu aplink juosmenį. Knygą sudaro trys dalys: pirmoje Asahara įrodinėja, kad jis - tikrasis Kristus, antroje - atskleidžia “tikrąją” Evangelijos esmę ir trečioje praneša, kad budizmas ir krikščionybė yra visiškai tolygios religijos. Jis priskiria sau šiuos Jėzaus žodžius; “Kai ateis Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę.” ( Jn 16, 13 ). Asahara teigia esąs “Tiesos .Dvasia”, apie kurią kalba Jėzus. Jis netgi teigia, kad pralenkė Jėzų: „Jėzus Kristus buvo nukryžiuotas, bet aš, kitas Kristus, neturiu būti nukryžiuotas, bet privalau eiti toliau ir paskleisti Tiesą po visą pasaulį”11. Asahara tikina, kad jis moka skraidyti ir kad jo neveikia traukos dėsniai. Jis turi dziudo antrosios kategorijos juodąjį diržą. Remdamasis Apreiškimo knyga ir Nostradamo raštais, jis išpranašavo dideles nelaimes, įvyksiančias paskutiniais šio tūkstantmečio metais. Asaharos grupė pasiekė viršūnę savo narių skaičiumi ~ 20000 pasaulyje. Dauguma narių buvo įvilioti į grupę pažadais, kad jie išvystys antgamtines galias; kitus patraukė tai, kad grupė nepripažįsta korupcijos ir materializmo, būdingų Japonijai. Nariams buvo primesta daugybė despotiškų, griežtų elgesio taisyklių. su žmonėmis, išgyvenusiais III-ąjį Pasaulinį karą. Asahara rinko grupę kovoti pasaulinėje revoliucijoje prieš Japonijos priešus, įskaitant ir JAV. Aum Shinri Kyo sekta suorganizavo mažiausiai devynias biologines atakas Japonijoje, įskaitant vyriausybės rūmus ir JAV bazę Yokosukoje. Sektos nariai purškė bakterinius toksinus ir mikrobus nuo namų stogų ir sunkvežimių. Atakos buvo “nesėkmingos” - niekas nežuvo. 1989m. advokatas Tsutsumi Sakamoto davė interviu, kuriame atskleidė nelegalios kulto vveiklos detales. Interviu taip ir nebuvo transliuojamas. Sakamoto kartu su žmona ir vaiku buvo pagrobti ir nužudyti Aum Shinri Kyo narių. Asahara buvo teisiamas dėl nervus paralyžiuojančių dujų paleidimo Tokijo metro stotyje 1995m. kovo 20d. Žuvo 11 keleivių ir 5000 buvo sužeisti. JAV Senato tvirtinimu, jei kaltinamieji nebūtų padarę klaidų dujų paruošime, tai tūkstančiai nekaltų metro kkeleivių būtų žuvę ir dar daugiau būtų sužeistų. Buvo apkaltinti daugiau kaip 100 kulto narių. Spėjama, kad teismai užsitęs daugiau kaip 10 metų. Valdžia mėgino paskelbti kultą už įstatymo ribų. Ikuo Hayashi, pravarde “Daktaras mirtis” -- oficialus kulto medicinos specialistas. Jis buvo pripažintas kaltu,dėl to, kad paleido mirtinas dujas Tokijo metro sistemoje. “Daktaras” nuteistas įkalinimu iki gyvos galvos. Japonijos valdžiai 1997m.sausį nepavyko išardyti sektą. Buvo nepakankamai priežasčių teigti, kad ji tebekelia grėsmę visuomenei, nes ją sudaro tik 1000 narių. Apytikriais apskaičiavimais narių skaičius varijuoja nuo 1000 iki 5000. 1997m. rugpjūtį Aum Shinri Kyo įsteigė naujų “departamentų” ir atnaujino 5 vietinius skyrius bei vieną treniruočių centrą. 1998m. spalį Kazuaki Okazaki, “Aukščiausios tiesos” narys, buvo pripažintas kaltu veikęs su kitais penkiais sektos nariais teisininko Tsutsumi Sakamoto, jo žmonos Sakoto ir jų sūnaus Tatsuhiko nužudyme 1989m. lapkritį. Jis taip ppat pripažintas kaltu 1999m. vasarį nužudęs sektos narį Shuji Taguchi. Okazakis buvo nuteistas mirties bausme. Rika Matsumoto, sektos vadovo Shoko Asahara trečioji duktė, dabar vadovauja kultui. Grupė tiki, kad ji turi didelių dvasinių sugebėjimų, nes gimė po to, kai 1982m. 2000m. sausio 18d. Aum Shinri Kyo pakeitė savo pavadinimą į Aleph13. 2000 metų vasario vidury Kiyotaka Tonozaki buvo nuteistas iki gyvos galvos dėl dalyvavimo 1995m. dujų atakoje metro. Jis buvo vairuotojas ir atliko esminį vaidmenį iiš a.nksto apgalvotame užpuolime. 2000m. liepos 17d. Toru Toyoda ir Kenichi Hirose buvo nuteisti mirties bausme už nervinių dujų paleidimą metro.
- "Dovydo šaka": 1993m. balandžio 19 d. Jungtines Valstijas ir visą pasaulį sukrėtė “Dovydo šakos” sektantų mirtys Veiko (Waco) miestelio fermoje (Teksaso valstija) įengtame forte. Milijonai žmonių savo televizorių ekranuose matė, kaip gaisro liepsnose žuvo 86 sektos nariai - tarp jų daugiau kaip pusė - vaikų ir moterų. Dovydiečių sektą 1935 metais įkūrė bulgarų emigrantas Viktoras Hutevas. Į fermą vidury tuščių Teksaso ganyklų V. Hutevui pavyko pritraukti tik keletą dešimčių žmonių. Po jo mirties 1955 metais sektos galva tapo jo žmona.
Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip destruktyvūs kultai gali sukelti fizinę, psichologinę ir emocinę žalą savo nariams ir visuomenei.
Alternatyvūs požiūriai į dvasingumą: Ošo mokymas
Atsižvelgiant į galimus pavojus, susijusius su ekstremaliu religiniu tikėjimu ir destruktyviais kultais, svarbu ieškoti alternatyvių požiūrių į dvasingumą, kurie būtų pagrįsti asmenine patirtimi, sąmoningumu ir kritiniu mąstymu. Vienas iš tokių požiūrių yra Ošo mokymas, kuris pabrėžia meditacijos, sąmoningumo ir asmeninės atsakomybės svarbą.
Ošo religinis mokymas remiasi ne į kitų, tame tarpe ir ne į rytietiškos pasaulėžiūros ar vakarietiškos psichoterapijos elementus, o - į meditaciją ir paties Ošo vidinę patirtį, kuri akumuliavosi per daugelio gyvenimų dvasinius ieškojimus. Kartą pradedantieji sanjasinai Ošo paklausė, ar jis tiki praėjusiais gyvenimais. Jis atsakė labai trumpai: "Aš tai žinau." Tai reiškia, kad tai patyrė ir aiškiai prisimena, laisvai atpažįsta praėjusių gyvenimų pakeleivius, mato kitų žmonių praėjusių gyvenimų potyrius ir pan. Ošo ne kartą yra kalbėjęs ir apie savo praėjusį gyvenimą Tibete prieš septynis šimtus metų… Jį supo daug žmonių iš praėjusių gyvenimų; tarp jų - buvusi mama, žudikas ir pan. Ošo knygoje "Meditacijos kelias" sako: "Mano nuostata meditacijos atžvilgiu nesiremia jokiais šventraščiais, jokiomis šventomis knygomis ar kokia specifine mąstymo mokykla. Aš kalbu tik apie tuos kelius, kuriais pats vaikščiojau ir kuriuos pats pažinau judėdamas savo vidun. Štai kodėl tai, ką sakau, nėra tik teorija. Kai aš jus kviečiu tai pabandyti, visiškai neabejoju, kad jums taip pat pasiseks rasti tai, ko ilgitės.
Taip pat skaitykite: Įstatymai, apsaugantys psichikos liga sergančių asmenų teises darbe
Pagrindinis Ošo religinės praktikos ir tiesos atradimo metodas yra meditacija, kuri nėra nei vakarietiška, nei rytietiška, nei susijusi su kokia nors pasaulėžiūra ar požiūriu. Kai žmogus apie kokį nors dalyką ar fenomeną žino tik keletą procentų tiesos, tuomet jis turi į jį požiūrį; kitaip jis žino tiesą. Pasak Ošo, problemos sprendimas turėtų būti toks: vietoje to, kad slopintume seksualinius troškimus, turime priimti viską - mūsų mintis, jausmus, išankstines nuostatas ir nuomones - besąlygiškai: "būkite vientisi, būkite autentiški; būkite teisingi. Jei esate nusidėjėliai, būkite tikri nusidėjėliai.
Ošo mokymas veda į aukščiausią išsivadavimą, į beribiškumą. Akivaizdu, kad kiekviena religija turėtų laisvinti, vaduoti žmogų iš dvasios grandinių, o ne supančioti ar apriboti. Ošo religija ar Ošo (dvasinis) mokymas per meditaciją išvaduoja žmogų ne tik nuo kančių, bet ir nuo dievų priklausomybės ir ribotumų. Ošo prašvitimą aiškina kaip bet kokių ribų ir ribotumų dingimą, kaip beribį išsiskleidimą kosminiame dieviškumo okeane anapus bet kokių įsivaizdavimų, aprašymų ir formų. mokymas, reiškia išsivadavimą, laisvę. vartojamas Rytuose prašvitimui apibūdinti.
Patarimai, kaip apsisaugoti nuo kultų įtakos
Siekiant apsisaugoti nuo destruktyvių kultų įtakos, svarbu būti budriems ir kritiškai vertinti informaciją. Štai keletas patarimų:
- Būkite informuoti: Sužinokite apie destruktyvių kultų veikimo būdus ir manipuliacines technikas.
- Kritiškai vertinkite informaciją: Ne viskas, ką girdite ar skaitote, yra tiesa. Būkite skeptiški ir patikrinkite informaciją iš patikimų šaltinių.
- Pasitikėkite savo intuicija: Jei jaučiate, kad kažkas negerai, pasitikėkite savo intuicija ir pasitraukite iš situacijos.
- Išlaikykite ryšius su šeima ir draugais: Neleiskite, kad kultas izoliuotų jus nuo artimųjų.
- Kreipkitės pagalbos: Jei jaučiatės paveikti kulto, kreipkitės į specialistus, kurie gali jums padėti.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos slaugytojo pareigos
tags: #tikejima #religijomis #prilyginti #psichikos #ligoms