Įvadas
Asmenybės psichologija yra plati ir įdomi sritis, nagrinėjanti individualius žmonių skirtumus, unikalias savybes ir bruožus, kurie formuoja žmogų kaip individą. Šiame straipsnyje gilinamės į skirtingus asmenybės tipus, aptariame jų savybes, paplitimą ir poveikį gyvensenai. Atkreipsime dėmesį į D tipo asmenybę, jos ypatumus ir ryšį su sveikata. Taip pat trumpai apžvelgsime kitus asmenybės tipus, tokius kaip A, B, C ir I tipai, bei narcisistines asmenybes.
Kas Yra Asmenybė?
Asmenybė - tai individo vidinių savybių visuma, kuri formuoja jo elgesį, pasižymi pastovumu ir tam tikrais nuspėjamais aspektais. Asmenybė yra unikali, tačiau tuo pačiu metu gali keistis ir bręsti, veikiama įvairių įvykių ir patirčių. Asmenybės psichologija siekia suprasti ir aprašyti šiuos individualius skirtumus, sudarydama sąvokų ir teorijų sistemą, kuri padėtų atsakyti į klausimus, susijusius su žmogaus elgesiu.
D Tipo Asmenybė: Distresas, Neigiamas Emocingumas ir Socialinis Varžymasis
D tipo asmenybė yra vienas vėliausiai atrastų ir pradėtų tyrinėti asmenybės konstruktų. Šią sąvoką įvedė ir asmenybės D tipui būdingas savybes 1996 metais išskyrė J. Denollet su kolegomis. Jie teigė, kad šis asmenybės tipas prognozuoja neilgą gyvenimo trukmę sergant širdies ligomis nepriklausomai nuo įprastinių biomedicininių rizikos veiksnių.
Kalbant apie asmenybės D tipo sąvoką, reikėtų paminėti, kad D raidė šioje sąvokoje reiškia distresą. Psichologijoje distresas yra apibūdinamas kaip toks stresas, kuris kyla dėl įvairių ekstremalių situacijų (stresorių) ir turi neigiamą, nemalonų ar kenksmingą poveikį žmogaus sveikatai. Šiam asmenybės tipui priskiriami žmonės pasižymi neigiamu afektu ir socialiniu varžymusi. Neigiamas afektas kitaip dar yra apibūdinamas kaip polinkis patirti neigiamas emocijas. D tipo asmenims yra būdinga prislėgta nuotaika, nerimas, dirglumas, pyktis, priešiški jausmai. Tuo tarpu socialinis varžymasis - tai galimų pavojų, susijusių su bendravimu, vengimas; tokiu atveju žmogus patiria diskomfortą bendraudamas su aplinkiniais žmonėmis, yra linkęs jausti įtampą, nepatogumą ir nesaugumą. Ir neigiamas afektas, ir socialinis varžymasis yra neatsiejami nuo poveikio žmogaus sveikatai.
Žmogui, kuriam būdinga D tipo asmenybė, kur kas dažniau skundžiasi nuolatiniu stresu, padidintu nerimu ar net depresijos simptomais. Taip pat pastebima, kad šie žmonės rečiau rūpinasi savo sveikata: vengia profilaktinių patikrų, jų mityba dažnai nesubalansuota, o laiko praleidimas gryname ore tampa retenybe. Neretai šios asmenybės tipas lemia didesnį patiriamą stresą darbe. Tokie asmenys dažniau išgyvena perdegimą, sunkiau pasiekia pasitenkinimo savo veikla jausmą. Jiems būdingas dažno pravaikštų kiekis, dažnai jaučiami nuolatiniai nuovargio bei gyvybinio išsekimo požymiai.
Taip pat skaitykite: Metabolinis sindromas ir psichikos ligos
D tipo asmenys dažnai patiria didelį emocinį diskomfortą, tačiau sunkiai pasiryžta parodyti, ką iš tiesų jaučia. D tipo asmenybei būdingi du esminiai bruožai: stipri polinkis į pesimizmą, nuolatinis rūpestis bei negatyvios emocijos, ir kartu - uždarumas, baimė atsiverti ar būti atstumtam.
D Tipo Asmenybės Paplitimas ir Gyvensenos Ypatumai
Manoma, kad D tipas bendrojoje populiacijoje yra paplitęs maždaug 20 proc., t. y. šis asmenybės tipas būdingas maždaug kas penktam žmogui. Tačiau tyrimuose pastebėta, kad D tipo paplitimas yra didesnis tarp tam tikrus sveikatos sutrikimus turinčių ar įvairiomis ligomis sergančių žmonių. Atliktų tyrimų rezultatai visų pirma rodo, kad šio asmenybės tipo paplitimas tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų yra didesnis nei tarp sveikų žmonių: D tipo asmenybė yra siejama su padidėjusia infarkto, hipertenzijos ar kitų širdies ligų rizika.
Tyrimai taip pat atskleidžia tam tikrus D tipo asmenybę turinčių asmenų gyvensenos ypatumus. Dauguma iki šiol atliktų tyrimų nustatė, kad asmenybės D tipas yra žalingas veiksnys sveikatai. Šio tipo asmenys dėl negalavimų ilgai delsia kreiptis į gydytojus, yra linkę prasčiau vertinti savo ligą, rečiau tiki, kad gydymas bus sėkmingas, nepasitiki gydytojais, nėra linkę keisti savo gyvensenos gerąja linkme, laikytis gydytojų rekomendacijų ir paskirtų vaistų vartojimo. Tai reiškia, kad palyginus su kitais žmonėmis, kurie turi panašių sveikatos sutrikimų, žmonės su D tipu tarsi dar pablogina savo sveikatos prognozę. Tyrimų duomenimis, asmenybės D tipą turintys pacientai dažnai pasižymi priešiškumu, kuris ne tik apsunkina gydymo eigą, tačiau taip pat gali tapti ir nesėkmingo gydymo priežastimi. Taip pat galima pastebėti, kad asmenybės D tipui priskiriami žmonės dažniau patiria tokius somatinius sutrikimus kaip galvos ar raumenų skausmai.
D tipas gali būti susijęs ne tik su fizine, tačiau ir su psichologine žmonių sveikata. Tokie žmonės labiau pasižymi padidėjusiu stresu, nerimu ir polinkiu į depresiją; taip pat nustatyta, kad šį asmenybės tipą turintiems pacientams yra kur kas labiau būdingas didesnis antidepresantų, nerimą mažinančių ir migdomųjų vaistų vartojimas. D tipo asmenybė dažnai siejama su neurotiškumu, o asmenys, kuriems pasireiškia stiprus polinkis į neigiamas emocijas, dažnai pasižymi ir neigiamu savęs vertinimu. Jiems taip pat būdingas dėmesio nukreipimas į neigiamus stimulus, kurie skatina ieškoti ženklų apie gresiantį pavojų (pvz., svarstymai „ką apie mane pagalvos?“ arba „kaip mane įvertins, ar nepasirodysiu kvailai?“). Dėl to šie žmonės dažniausiai yra nepasitikintys savimi, uždari ir neryžtingi, jaučia diskomfortą bendraudami su žmonėmis. Tokį elgesį dažniausiai skatina baimė būti neįvertintam ir atstumtam. Šie žmonės nėra linkę atskleisti savo vidinius išgyvenimus - neretai tai yra viena iš jų elgsenos strategijų siekiant nuslopinti neigiamas emocijas ar netgi galimybę joms pasireikšti. Šios asmenybės taip pat dažniau patiria vienišumo jausmą, yra linkę savo moralę ir gyvenimo kokybę vertinti prasčiau. Asmenybės D tipui priskiriami žmonės kur kas rečiau nei kiti kreipiasi pagalbos - tiek asmeniniame lygyje (į draugus, šeimos narius ar kitus jiems svarbius žmones), tiek ir visuomenėje (pvz., į gydytojus).
D Tipo Asmenybė Ir Sveikata
Svarbu paminėti, kad D tipo asmenybė yra susijusi su padidėjusia rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Neigiamas emocingumas ir socialinis varžymasis gali neigiamai paveikti žmogaus psichologinę ir fizinę sveikatą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į D tipo asmenybės bruožus turinčius asmenis ir pasiūlyti jiems reikiamą pagalbą ir paramą.
Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Baranausko veikla
Kiti Asmenybės Tipai
Be D tipo, egzistuoja ir kiti asmenybės tipai, kurie buvo tyrinėjami siekiant suprasti jų ryšį su sveikata ir elgesiu.
A Tipo Asmenybė
A tipo asmenybė apibūdinama kaip veržli, energinga, agresyvoka, labai smarkiai į darbą, karjerą, pasiekimus orientuotas žmogus. Pirmieji tyrimai rodė, kad šis tipas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis ir ankstesnėmis, greitesnėmis mirtimis. Tačiau vėlesni tyrimai šio ryšio nepatvirtino.
B Tipo Asmenybė
Informacijos apie B tipo asmenybę vartotojas nepateikė.
C Tipo Asmenybė
C tipo vaikai labiau mėgsta būti vieni. Jie būna šaltesnio veido, nerodo daug emocijų, nemėgsta daug bendrauti, kalbėti. Šeimos aplinkoje jie taip pat yra uždaresni. C tipo vaikai dar kitaip vadinami ,,kodėlčiukai” - jiems viskas yra įdomu ir tol, kol iki galo visko neišsiaiškina, tol klausinėja. Šie vaikai yra labai tikslūs ir konkretūs, jei kažką pažada padaryti, paprastai tai ir padaro. To paties reikalauja ir iš savo aplinkos: iš tėvų, iš draugų ir panašiai. C tipo vaikai gali turėti daug baimių. Draugų neturėjimas ir nenoras bendrauti sumažina jų komunikabilumo įgūdžius, todėl jie sunkiau priima kritiką, nemoka arba dažnai bijo apsiginti.
I Tipo Asmenybė
I tipo vaikai nuo pat darželio būna dėmesio centre. Šį kartą dėmesio centras reiškia buvimą scenoje, jie nori vesti renginius, būna pagrindiniai veikėjai, dainininkai. Šie vaikai nevengia dėmesio - jis jiems labai patinka. Šie vaikai yra tobuli išsisukinėtojai, jie turi iškalbą, turi sugebėjimą išsisukti iš įvairių situacijų: tiek mokykloje, tiek namuose, tiek nuo įvairių darbų. Jie moka manipuliuoti. Paaugę I tipo vaikai mieliau renkasi tokius užsiėmimus arba būrelius, kuriuose galėtų atkreipti dėmesį į save: debatus, šokius, muzikos mokyklą, renginių organizavimą ir pan. Šie vaikai mėgsta dėmesį, jo negavę, bando pelnyti įvairiausiais būdais.
Taip pat skaitykite: Skirtumai tarp D ir K asmenybių
S Tipo Asmenybė
Šio tipo vaikai jau nuo darželio laikų pasižymi kaip ,,taikos balandžiai”. Jie vengia konfliktų. S tipo vaikai bus visada linkę nusileisti, pasilaikyti savo nuomonę sau, vardan to, kad niekas nesipyktų. Jie yra jautresni nei kitų tipų vaikai. Jiems atrodo, kad visi turi gyventi taikoje, todėl barnių metu stipriai pergyvena. Šių vaikų niekada nemotyvuos aukštos ambicijos, užkelti tikslai. Tai nepadės pasiekti gerų rezultatų. Jie paprastai yra labai draugiški, turi daug draugų, neskirsto žmonių į gerus ar blogus. Sunkiai pakelia pokyčius, jei S tipo vaikui tenka pakeisti klasę, mokyklą, gyvenamąją vietą, draugus, ar net atvykti į nežinomą vietą ir susipažinti su naujais žmonėmis - jis patirs įtampą.
Narcisistinė Asmenybė
Charizmatiška šypsena, stilingi vardiniai drabužiai, išpuoselėta šukuosena ir puikus humoro jausmas. Žavingas, savimi pasitikintis narcizas iškart patraukia dėmesį ir sukelia simpatiją. Jis, kaip niekas kitas, moka parodyti savo puikiąsias charakterio savybes. Santykių pradžioje narcizams lengva kurti idealaus žmogaus - partnerio, vadovo, kolegos ir pan. - paveikslą. Jie tai daro taip įtikinamai, kad negalite atsidžiaugti savo sėkme, sutikus tokį nuostabų žmogų.
Narcizui viskas gyvenime sukasi tik apie jį. Vyksta jūsų vestuvės ar gimtadienis? Atėjęs į šventę narcizas gali sukelti skandalą dėl smulkmenos. Ne veltui kalbėdami apie narcizus vartojame vyriškąją giminę. Vyrų narcizų yra daugiau negu moterų (maždaug 80 proc.). Jie serga didybės manija, jaučiasi privilegijuoti ir geresni už kitus, dažnai jiems trūksta empatijos. Įdomu tai, kad tokie asmenys dažniausiai žino, kad yra narcizai, ir to neslepia.
Narcizai labai jautriai reaguoja į bet kokią kritiką, nepritarimą jų nuomonei, kai situacija pasisuka ne jų naudai. Pajutęs grėsmę, narcizas dažnai reaguoja netinkamai ir agresyviai, taip sumažindamas vidinę įtampą. Toks vidinis mechanizmas verčia narcizus matyti aplinkoje įvairiausių pavojų, grėsmių, kurių nemato kiti žmonės. Negalėdami pakelti tikrovės keliamos grėsmės, narcizai stengiasi viską kontroliuoti bet kokiomis priemonėmis. Jie pasiekia aukštąjį pilotažą manipuliacijos srityje.
Paprastai narcizui būdingi bruožai įgyjami vaikystėje, kartais ankstyvojoje. Dažniausiai tai vaikystės traumos padarinys. Jei tėvai atstumia savo vaiką, nerodo jam pakankamai dėmesio, ignoruoja bei kelia labai aukštus reikalavimus, kurių vaikas negali įvykdyti, tuomet jis nuolatos patiria neatitikimą tarp savęs bei tėvų idealizuojamo paveikslo. Vienu iš išgyvenimo būdų tokioje situacijoje tampa narcisistinio charakterio susiformavimas. Bandymas tapti pačiu geriausiu, nuostabiausiu vaiku ir taip užsitikrinti tėvų dėmesį.
Nors narcizai - problemiškos asmenybės, kai kurie jų sugeba palaikyti ilgalaikius santykius su antrąja puse. Santykių pradžioje sėkmingai pasirodęs kaip idealus partneris, narcizas lengvai randa kelią į mylimo žmogaus širdį. Pajutęs galimybę gauti taip trokštamą meilę, narcizas nebegali atsispirti milžiniškai traukai. Su nauja partnere jis pagaliau pradeda jaustis užpildytas ir nustoja jausti baisiąją tuštumą. Tačiau ilgainiui abu žmonės pradeda jausti, kad kažkas ne taip. Greičiau ir stipriau tai pajunta priklausomasis. Tačiau, nors savijauta toliau tik blogėja, priklausomasis nesugeba tokių santykių nutraukti.
Kaip Nustatyti Savo Asmenybės Tipą?
Diagnozuoti sau kurio nors asmenybės tipo pačiam vis dėlto nerekomenduotina, vis dėlto tam tikra prasme tai reiškia užsidėti kokią nors etiketę arba jos neužsidėti („aš nesusirgsiu, man nėra blogiau negu visiems kitiems“). Bet iš esmės, paprastai šnekant, jei žmogus dažnai jaučiasi nelaimingas, dažnai yra blogos nuotaikos, nerimauja arba nervinasi dėl nereikšmingų dalykų, o sykiu save apriboja bendraudamas su kitais, vengia su jais bendrauti, prisibijo jų, bijo atrodyti kvailai, galvoja, kad kitiems jo problemos gali būti visiškai neįdomios, taigi kam išvis kalbėti su žmonėmis, jei šita savybių puokštė viename žmoguje yra vienu metu, turbūt jau galima galvoti apie D tipą ir jį įtarti. Bet iškart klijuoti etiketes? Galbūt geriau nueiti pas psichologą ir diagnostiniu testu, kuris yra labai trumpas, jį nustatyti.
Psichologiniai Testai Kaip Būdas Pažinti Save
Psichologiniai testai gali būti naudingi ne tik diagnozuojant psichikos sutrikimus, bet ir padedant žmogui geriau pažinti save, suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Testų pagalba galima nustatyti temperamento tipą, įtakingumą, gebėjimą reikšti jausmus ir kitas svarbias asmenybės savybes.
Ar Galima Pakeisti Asmenybės Tipą?
Manau, kad jį keisti galima. Charakterio ir asmenybės tipo keitimas yra labai didelis klausimas. Pastebėta, kad D tipas tarp studentų paplitęs daugiau negu tarp visų kitų žmonių. Tarp studentų jis paplitęs mažiau negu tarp širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų, bet vis tiek pasitaiko dažniau negu paprastoje žmonių populiacijoje. Kol kas daroma prielaida, kad taip yra, nes, kai tampama studentais, labai smarkiai pasikeičia jų aplinka, pasikeičia jų autonomija, atsakomybių ir susidaro daug daugiau aplinkybių, kuriose jiems reikia suvaldyti savo socialinį varžymąsi. Būdami jauni, žmonės tą socialinį varžymąsi praėjus 2-5 metams tą pakankamai sėkmingai įveikia, nes jie pradeda ieškoti darbo, draugų, išmoksta bendravimo. Jie išmoksta tą varžymąsi įveikti. Tai - puikus pavyzdys. Negalima sakyti, kad esu D tipas, kad tai blogai ir nieko negaliu dėl to padaryti. O kokiomis priemonėmis judėti to pozityvaus požiūrio į save link, kaip jį įsisavinti, yra įvairių būdų. Psichikos sveikatos specialistų pagalba padeda pakeisti požiūrį į save ir savo emocijas, sumažinti nerimą bei depresijos požymius, stiprinti savivertę ir pradėti geriau rūpintis savimi.