Autizmas, ypač Aspergerio sindromas, vis dar apipintas mitais ir klaidingais įsitikinimais. Neretai teigiama, kad tai - išgalvota liga, nors iš tiesų tai nėra liga, o tik smegenų vystymosi ypatumas, autizmo spektro sutrikimas, kuris dažnu atveju netrukdo žmogui gyventi pilnavertį ir prasmingą gyvenimą. Šiame straipsnyje panagrinėsime, ką reiškia būti autistišku žmogumi, kokius sunkumus jiems tenka patirti ir ko jie pasigenda aplinkoje bei visuomenėje.
Kas yra autizmas ir Aspergerio sindromas?
Autizmas - tai sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia žmogaus elgesį, bendravimą ir įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje. Autizmas nėra laikomas liga, tai visą gyvenimą trunkantis raidos sutrikimas. Jį 1943 m. pirmasis apibrėžė gydytojas Leo Kanneris. Jis pastebėjo, kad autizmui būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jam būdingas kalbos, socialinės raidos sutrikimas, jį turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo.
Aspergerio sindromas - tai autizmo spektro sutrikimas, kuriam būdingos tos pačios kokybinės socialinio bendravimo anomalijos, kaip ir autizmui, kartu su ribotu, stereotipiniu bei pasikartojančiu veiklos ir interesų ratu. Sutrikimas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo arba atsilikimo. Šis sutrikimas dažnai siejamas su dideliu vaiko nerangumu. Labai dažnai anomalijos išlieka ir paauglystės periodu bei suaugus.
Svarbu pabrėžti, kad autizmas yra spektras. Tai reiškia, kad kiekvienas autistiškas žmogus yra unikalus ir patiria skirtingus iššūkius bei turi skirtingų stiprybių.
Autizmo spektro sutrikimų diagnostika ir pagalba
Autizmo simptomai pasireiškia nenuosekliai. Svarbu paminėti, kad greitas šios ligos diagnozavimas yra itin svarbus. Tyrimai įrodė, kad laiku nustatyta diagnozė bei tinkamas gydymas turi įtakos gydymo rezultatams. Reikiamas kompetencijas šį sutrikimą diagnozuoti dažniausiai turi psichologai (taip pat ir neurologai, kurie specializuojasi smegenų ir žmogaus sąveikos pažinimo, elgesio ir emocinio funkcionavimo srityse). Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmas, gali būti reikalingi keli gydymo metodai.
Taip pat skaitykite: Autizmo iššūkiai ir galimybės
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui.
Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą. Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijas yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais. Gydymo metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas tokias kaip depresija. Psichoterapijos tikslas yra kiek įmanoma geriau padėti žmonėms, kuriems diagnozuotas autizmas.
Povilo istorija: Aspergerio sindromas ir sėkmingas gyvenimas
Povilas Staniulis - 33 metų programuotojas, turintis Aspergerio sindromą. Jo istorija - tai įkvepiantis pavyzdys, kaip galima gyventi pilnavertį gyvenimą, nepaisant iššūkių.
Ankstyvieji sunkumai ir tinkamos aplinkos svarba
Apie Povilo kitoniškumą pirmiausia pastebėjo mama, kai jam buvo dveji. Jam buvo įtariamas autizmas. Oficiali diagnozė - Aspergeris - buvo patvirtinta, kai Povilui buvo 16 metų. Intelektualiai jis vystėsi greičiau nei kiti vaikai, bet atsiliko kiti dalykai. Sunkiausias laikas buvo iki mokyklos, nes Povilas buvo nebendraujantis, keistas vaikas. Vaikystėje jo sensorika buvo labai jautri: stipriai erzindavo ir trikdydavo pašaliniai garsai. Labiau mėgo tylą.
Povilui labai pasisekė dėl pradinės mokytojos, kuri prisitaikė prie jo ir jam pritaikė aplinką. Todėl mokytis buvo visai šaunu. Tačiau vyresnėse klasėse, kai keitėsi mokytojai ir kabinetai, Povilas patyrė nuolatinę įtampą. Dėl psichologinės įtampos, patiriamos mokykloje, sūnus dalinai mokėsi namuose.
Taip pat skaitykite: Autizmas: požymiai, priežastys ir gydymas
Ši istorija pabrėžia, kaip svarbu autistiškam vaikui sukurti tinkamą aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus ir priimtas. Tinkama aplinka, supratingi pedagogai ir šeimos palaikymas gali padėti autistiškam vaikui atsiskleisti ir pasiekti savo potencialą.
Studijos ir karjera: atkaklumas ir užsispyrimas
Nepaisant sunkumų mokykloje, Povilas nepasidavė ir įstojo į universitetą, į nemokamą vietą. Jis toks jau yra - niekada nepasiduoda. Kuo labiau jį norėjo išmesti į paraštes, tuo labiau norėjo įrodyti, kad žmonės neteisūs.
Povilui sėkmingai dirba programuotoju IT srityje. Tačiau autistiškiems žmonėms susirasti darbą yra labai sunku, nes sunku įtikinti darbdavį, kad tu kažką sugebi. HR’ai pamato truputį kitaip besielgiantį žmogų ir iškart jį nurašo, net neduodami pasireikšti.
Povilo karjera prasidėjo per pažintis: iš pradžių dirbo pas pusbrolį, kuris irgi yra programuotojas, vėliau - šeimos versle. Ten įgavau geros praktikos, kaip bendrauti su žmonėmis, nes veikla buvo susijusi su aptarnavimo sfera.
Ši istorija rodo, kad autistiški žmonės gali būti sėkmingi įvairiose srityse, jei tik jiems suteikiama galimybė ir palaikymas.
Taip pat skaitykite: ABA metodas autizmui
Socialinis gyvenimas ir santykiai
Povilas yra aktyvus bendruomenių, vienijančių Lietuvoje gyvenančius suaugusius autistiškus žmones, narys. Jis nori santykių, šeimos. Aspergeriai nėra kažkuo labai išsiskiriantys žmonės - daugybė jų įsimyli, susilaukia vaikų. Nenoriu likti vienas, tačiau (kalbant apie artimesnius santykius) susiduriu su nemažai iššūkių. Man, pavyzdžiui, sudėtinga pakalbinti merginą, parodyti jai dėmesį. Nesuprantu ir kai man rodomas dėmesys.
Tačiau, kai susibendrauju, geriau pažįstu žmogų, o jis - mane, tada viskas gerai. O bendrauti man labai patinka! Galiu ilgai kalbėti, pasakoti, skaityti paskaitas (ką, beje, Povilas ir daro, viešumoje pasakodamas apie autistiškus žmones ir iššūkius, su kuriais jie susiduria).
Ši istorija pabrėžia, kad autistiški žmonės nori bendrauti ir kurti santykius, tačiau jiems gali reikėti papildomos pagalbos ir supratimo.
Vairavimas: didžiulis darbas su savimi
Povilas didžiuojasi, kad pavyko baigti universitetą, susirasti darbą ir išsilaikyti vairavimo teises. Jos atvėrė daug daugiau galimybių. Bet tai buvo didžiulis darbas su savimi - dirbau ir aš pats, ir kiti žmonės su manimi.
Povilas sako, kad jam labiausiai padėjo psichologinis ryžtas ir reikiami žmonės - mama, darželio auklėtoja, pirmoji mokytoja, vairavimo instruktorius, vyriausias pusbrolis, senelis. Taip pat, labai padėjo tai, kad pats niekada savęs nenuvertinau - atkakliai siekiau savo tikslų.
Povilas jau antrus metus važinėja su Henriku. Daiva atvirai sako, kad sūnui vairavimo pamokos - efektyviausia terapija: „Aš Henrikui paminklą pastatyčiau. Jis nustelbia bet kokius psichologus. Povilas tiesiog keičiasi akyse - priima sprendimus, nebepanikuoja, yra gerokai drąsesnis. Stebiu kasdienį sūnaus progresą. Įsivaizduokite, net į klasiokų susitikimą šiemet nuėjo - pirmas jo vakaras su bendraamžiais!“
Ši istorija rodo, kad autistiški žmonės gali įveikti didelius iššūkius, jei tik turi tinkamą palaikymą ir yra pasiryžę siekti savo tikslų.
Ką daryti, jei įtariate autizmą?
Jeigu pastebėjote savo vaiko elgesyje kažką, kas kelia įtarimų, svarbu kreiptis į specialistus. Ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba gali padėti autistiškam vaikui gyventi pilnavertį gyvenimą.
Marijaus mama Margarita pasakoja, kad požymių buvo labai anksti, tačiau vis nurašydavom užsispyrusiam charakteriui. Pavyzdžiui, nors sukimasis ratu yra vienas standartinių ankstyvųjų autizmo spektro požymių ir tai Marijui prasidėjo maždaug 1,7 metų, tačiau susiejome sukimosi maniją su naujo žaislo - medinės antytės - atsiradimu, nes būtent su ja ir sukdavosi.
Marijui buvo 2,7 metų, kai pagaliau pakliuvome į Santarų klinikų Vaiko raidos centrą. Vyras vyko kartu su sūnumi, dvi savaites buvo atliekamas vertinimas. Kaip dabar prisimenu tą dieną, kuomet atvykau jų pasiimti ir išgirsti įvertinimo rezultatus. Susirinko gydytojų konsiliumas, pasodino mus kabinete ir ramiai aiškino, kad Marijui įtaria autizmo spektrą, kad greičiausiai bus nustatytas sunkus neįgalumas, nes pagal CARS skalę Marijus surinko 42 balus (sunkus autizmas).
Margarita sako, kad iš kabineto išėjau suprasdama, kad nuo šios akimirkos mūsų visų gyvenimas visam laikui pasikeitė, tačiau ką konkrečiai daryti, kas būtų geriausia, informacijos negavome. Mums buvo pasakyta tik tiek, kad reikia lankyti ankstyvąją reabilitaciją, mūsų mieste esantį vaiko raidos centrą bei ugdymo įstaigą. Tačiau iš tiesų negavome jokio konkretumo, kurio tuo metu taip reikia - nei kokių rūšių terapijos yra, nei kurią geriausia būtų pritaikyti Marijui, nei kokią ugdymo įstaigą rinktis pagal Marijaus poreikius.
Ši istorija pabrėžia, kaip svarbu gauti išsamią informaciją ir palaikymą po diagnozės. Tėvams reikia žinoti, kur kreiptis pagalbos, kokios terapijos yra prieinamos ir kaip geriausiai padėti savo vaikui.
Kaip bendrauti su autistišku žmogumi?
Povilas pataria nebijoti. Pirmiausia keistumo. Mes nesikandžiojame. Manęs nežeidžia tiesūs klausimai dėl mano elgesio - puikiai žinau, kad turiu daug netipinių dalykų. Pavyzdžiui, galiu užmiršti žiūrėti pašnekovui į akis, kai kalbamės, pradėti daryti keistus judesius. Tačiau aš esu drąsus šioje srityje. Kitų (autistiškų žmonių) reakcijos gali būti kitokios. Vis dėlto manau, kad atvirumas - svarbiausias dalykas. Reikia klausti, kalbėtis.
Marijaus mama Margarita sako, kad yra tik viena pagrindinė taisyklė - gerbti žmogaus, su kuriuo bendrauji, poreikius, ir nedaryti to, kas nėra būtina ir kas tam žmogui nepatinka. Viskas. Pagarba, meilė ir supratimas kitam - tai yra raktas į bendravimą su visais, įskaitant ir autizmo spektre esančiais žmonėmis.
tags: #translateaspergerio #autizmas #ir #mokosi #vairuoti #the