Ar kada susimąstėte, kodėl kartais jaučiatės įstrigę nemaloniuose santykiuose ar nuolat kartojate tas pačias klaidas? Tranzakcinė analizė (TA) - tai psichoterapijos kryptis, kuri gali padėti jums suprasti šiuos dėsningumus ir atrasti kelią į autentiškesnį ir pilnavertį gyvenimą.
Tranzakcinės Analizės Pagrindai
Tranzakcinės analizės (TA) teoriją XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje sukūrė Ericas Berne'as, JAV psichiatras ir psichoanalitikas, kurį mokė pats S. Freudas. E. Berne, pastebėjęs, kad psichoanalizė per mažai dėmesio skiria tarpasmeninių santykių psichologijai, sukūrė TA kaip psichoanalizės atšaką, kuri daugiau dėmesio skiria santykiams ir jų dinamikai.
TA skiriasi nuo kitų psichoterapijos rūšių aiškia tvarka, sistema ir schemomis, todėl ši terapijos rūšis yra tikra atgaiva analitinio mąstymo žmonėms, kuriems reikia aiškių apibrėžimų, paaiškinimų ir sistemos. TA yra intriguojanti, nes padeda pažinti savo gyvenimo dėsningumus ir išsiaiškinti, į kokius žaidimus esame įsivėlę su kitais.
Transakcinė analizė (TA) - tai lengvai suprantama ir šiuolaikiška asmenybės psichologijos teorija apie žmonių mąstymą, jausmus bei elgesį. Tai efektyvus psichoterapijos būdas, padedantis asmenybei bręsti ir keistis. TA teorija pateikia požiūrį, kuriame atsispindi vidinis (psichologinis), išorinis (elgesio) ir bendravimo (tarpasmeninis) lygiai.
Transakcinė analizė (TA) - psichoterapijos sistema, padedanti žmogui pakeisti situacijos neatitinkantį elgesį, išmokti valdytis ir priimti atsakomybę už savo veiksmus bei savarankiškai rinktis tikslus ir kurti savo likimą. Galutinis analizės tikslas - išmokyti žmogų gyventi iki galo realizuojant save ir būti laimingam besikeičiančiame pasaulyje.
Taip pat skaitykite: Asmeninis augimas
Ego Būsenos: Tėvas, Suaugęs, Vaikas
Pagal E. Berne, kiekvienas žmogus turi tris ego būsenas: Tėvą, Suaugusįjį ir Vaiką.
Vaiko būsena: Ši pozicija susiformuoja iki 6 metų. „Vaiko būsena - tai sugebėjimas džiaugtis, būti spontaniškam, kūrybingam. Taip pat būdinga intuicija, gebėjimas susidaryti apie žmogų pirmą įspūdį, jį „nuskenavus“ žvilgsniu. Tada iš karto galime pasakyti, ar jis mums patinka, ar juo galima pasitikėti. Mūsų vidinis Vaikas automatiškai pastebi kūno kalbą, veido išraiškas. Būdami šios būsenos renkamės partnerius, sutuoktinius, draugus. „Įvertinimą „patrauklus žmogus“ pasako Vaikas, o ne Suaugusysis, kuris viską suskaičiuoja, numato, planuoja“.
Tėvo būsena: Tėvo būsena susiformuoja iki 12 metų. Dažniausiai tai yra iš savo tėvų ar kitų vyresnių ir mums svarbių žmonių, autoritetų perimtos nuostatos, įsitikinimai ir elgesio stereotipai. Tai būsena, kurios būdami mąstome, jaučiamės ir elgiamės taip, kaip mūsų tėvai. Lietuvių tėviškoji dalis dažnai yra griežta dėl pakankamai griežtų mūsų tėvų. „Lietuviai dažnai vadovaujasi taisykle: „Negirk savo vaikų, tegu kiti giria.“ Mūsų Tėvas dažnai yra griežtai vertinantis ir nelabai konstruktyviai kritikuojantis. Žmogui tai sukelia kaltę, savigraužą. Neretai save koneveikiame, manydami, jog turėjome elgtis vienaip ar kitaip. Žinoma, dėl to blogiau jaučiamės, nuolat griaužiamės ir prarandame vidinę energiją. Kai kovoja mūsų vidinis Tėvas ir Vaikas, patenkame į aklavietę, slopinami mūsų jausmai, sunku priimti sprendimus, juos įvykdyti ir gyventi pilnavertį gyvenimą. Atpažinęs tokią situaciją terapijoje A. Aš pasiteirauju kliento, kieno tai žodžiai."
Suaugusiojo būsena: Ji apibūdinama kaip būsena, kai reaguojama į „čia ir dabar“ vykstančius dalykus. Būdami šios būsenos galime pasinaudoti visa patirtimi, kurią sukaupėme per savo gyvenimo metus. Pagal TA, tai - ideali būsena, nes geriausiai priimama realybė ir tinkamai į ją reaguojama.
Gyvenime svarbu, kad visos šios būsenos sutartų. „Svarbu išmokti naudotis Tėvo jėga, Suaugusiojo gebėjimu numatyti ir Vaiko džiaugsmu bei energija“.
Taip pat skaitykite: Psichologinių tyrimų SPSS analizė
Leidimai ir Draudimai: Vaikystės Įtaka
Transakcinė analizė, kaip ir psichoanalizė, didelę reikšmę teikia vaikystei. Šios psichoterapinės mokyklos atstovai teigia, jog vaikystėje patirti tėvų draudimai ar leidimai suformuoja mūsų sprendimus, požiūrį į gyvenimą. Kadangi Vaiko būsena formuojasi iki 6 metų, tuo metu gauti leidimai ar draudimai yra ypač svarbūs.
Transakcinė analizė pateikia tam tikrą sąrašą leidimų / draudimų, kuriuos vaikas augdamas gauna iš savo tėvų.
Vienas iš svarbiausių leidimų yra tas, su kuriuo susiduriame vos tik užsimezga mūsų gyvybė. „Pirmasis leidimas, kurį gali gauti vaikas, - tai leidimas gyventi (arba paliepimas negyventi). Net ir pagimdžiusi kūdikį motina šio leidimo gali neduoti. Todėl susiformuoja toks gyvenimo scenarijus, kai žmogus turi polinkį nusižudyti. Žinoma, tai dažniau vyksta nesąmoningai. Nuo pat prasidėjimo, nuo tada, kai tave sutinka pasaulis, jau formuojasi supratimas apie gyvenimą. Ar motina stengiasi vaiko atsikratyti, ar laukia ir rūpinasi? Kūdikis - problema ar džiaugsmas tėvams?“
Antras svarbus leidimas - būti savimi. „Pavyzdžiui, jei tėvas norėjo berniuko, o gimė mergaitė, tikėtina, kad ji negaus leidimo būti savimi. Mergaitė norės būti vyriška ir atitikti tėvo lūkesčius“, - teigia A.
Pagrindiniai draudimai: nebūk (neegzistuok), nebūk savimi, nebūk vaiku, neužauk, nekurk savo gyvenimo, nieko nedaryk, nebūk svarbus, nepriklausyk, nebūk artimas, nebūk sveikas, nemąstyk, nejausk.
Taip pat skaitykite: Psichologinis konsultavimas ir kalbos analizė
Transakcinės analizės specialistai teigia, jog įmanoma pakeisti sprendimus, suformuotus vaikystėje, jei šie veda į pralaimėjimą. Ši terapijos kryptis remiasi filosofija, kad žmogus geba mąstyti, gali keisti savo sprendimus ir elgesį: nors tėvai vaikystėje neleido, pvz., gyventi, būti savimi, užaugti, tačiau ką darys su savo gyvenimu, vaikas, kad ir nesąmoningai, nusprendė pats. Todėl suaugęs ir supratęs, kad jo vaikystės sprendimas veda į pralaimėjimą, gali pats jį ir pakeisti.
Psichologiniai Žaidimai: Kas Tai Ir Kaip Juos Atpažinti?
E. Berne labiausiai žinomas iš savo knygų „Žaidimai, kuriuos žaidžia žmonės“ ir „Žmonės, kurie žaidžia žaidimus“. Transakcinės analizės pradininkas teigia, kad žaidžia Tėvas ir Vaikas. Žaidimai yra susiję su mūsų gyvenimo scenarijumi, su minėtaisiais tėvų leidimais ir draudimais: „Žaidimai perduodami iš kartos į kartą. Individo mėgstamo žaidimo ištakų galime aptikti jo tėvų, net senelių kartoje, jis perduodamas vaikams, kurie savo ruožtu, jei nebus įvykdyta sėkminga intervencija, išmokys šį žaidimą ir vaikaičius.
E. Berne manymu, žaidimai mūsų gyvenime labai svarbūs. Jie įsiterpia tarp neįpareigojančio bendravimo ir artumo. Neįpareigojantis bendravimas greitai atsibosta, o artumo esame išmokyti bijoti (dažnai pasitaikantis draudimas - nebūk artimas). Kad gautume emocinį palaikymą, užmegztume ryšį su kitu, bet kartu ir išvengtume dalykų, kuriems leidimų negavome vaikystėje, pradedame žaisti žaidimus“.
Pagrindiniame žaidime yra trys pozicijos: auka, persekiotojas ir gelbėtojas.
Auka: „Man visai blogai, aš toks vargšas“. Jai būdingas perdėtas bejėgiškumo jausmas ir noras pasijausti kitokiai, galingai. Toks skundimasis provokuoja kito žmogaus (gelbėtojo) gailestį.
Gelbėtojas: Jis guodžia: „Tu tikrai vargšas, aš tau tą, aną padarysiu, kad būtų geriau“, ir pradeda auką gelbėti. Tada ši pareiškia: „Tu mane ne taip gelbėji, man nesidaro geriau.“ Taip gelbėtojas pereina į aukos poziciją, o ši tampa persekiotoju.
Persekiotojas: Buvusi auka įgyja galios, kurios troško, ir pajunta pasitenkinimą, nes atsirado „dar vienas, kuris niekuo nepadėjo“.
Tokio žaidimo pagrindu gali būti grindžiami santykiai ir net santuoka. Vienas sako: „Aš išgelbėsiu, padarysiu tave laimingesnį.“ O kitas: „Tu nemoki padaryti manęs laimingo.“ Ir abu sutuoktiniai gauna savo vaikystėje priimtų sprendimų patvirtinimus.
Susivokti, kad tam tikras elgesys yra žaidimas, gali padėti mūsų pačių jausmai. „Jei bendraujant nėra suartėjimo, tik nemalonūs jausmai, galima įtarti, jog tai žaidimas. Pastarąjį atskleidžia jo rezultatas, t. y. ar mes suartėjame su kitu žmogumi ilgam. Jei taip, tada tai nebuvo žaidimas. Jei lieka kažkas kita: neaiškumas, nuoskaudos, pyktis, tada tai žaidimas“, - teigia A.
Žaidimus žaidžia bent jau du žmonės. Jei jaučiate, jog įsivėlėte į santykius, kurie yra tik žaidimas, už tai esate atsakingi abu - ir jūsų partneris, ir jūs. Panašu, kad turite tam tikrą silpną vietą.
Kaip Išeiti iš Žaidimų Ir Kurti Autentiškus Santykius?
TA terapijos tikslas yra padėti tapti autentiškam, išmokti kurti santykius, kurie būtų pagrįsti intymumu, tikra meile, atvirumu. Dėl to šioje psichoterapijoje nemažai dėmesio skiriama ir žaidimų analizei (dažniausiai tai vyksta grupinių seansų metu).
Klausiama, kaip įmanoma poreikius patenkinti ne žaidžiant žaidimus, o sukuriant tikrą ir atvirą santykį. „Į žaidimą leidžiama pažiūrėti iš Suaugusiojo pozicijos. Juk žaidžia Tėvas ir Vaikas. O analizuoti tai, kas vyksta, ko iš tikrųjų siekiama ir kas iš tikrųjų gaunama, - tai jau Suaugusiojo pozicija“.
E. Berne rašė: „Išsilaisvinti iš tėvų įtakos nėra toks paprastas dalykas. Ji būtina pirmaisiais dviem ar trim gyvenimo dešimtmečiais ir lemia biologinį bei socialinį išlikimą. Iš tiesų toks išsilaisvinimas įmanomas tik todėl, kad individas pradeda savarankiškai gyventi, t. y. jis sugeba būti sąmoningas, spontaniškas ir artimas, pats pajėgia įvertinti, ką perims iš tėvų mokymo. <…> Jis tampa pajėgus ugdyti savo gebėjimą būti nepriklausomam. Kad iš esmės pasirengtų, jis turi draugiškai išsiskirti su tėvais (ir išsilaisvinti iš kitokios Tėvo įtakos), t. y. aplankyti juos esant progai, bet neleisti jam vadovauti."
Nutraukti žaidimą galima suvokus, kad jį žaidžiu pats. O tada atsisakyti bandymo daryti kitą laimingą, nes kiekvienas pats gali tai pasiekti sukurdamas atvirus, šiltus ir pagarbius santykius su jam svarbiais žmonėmis. Antrasis turėtų nustoti reikalauti, kad sutuoktinis darytų jį laimingą, ir nebekaltinti kitų dėl savo gyvenimo. Dar geriau vienam nustoti laukti kitų dėkingumo, o kitam - gelbėtojo ir spręsti gyvenimo uždavinius pačiam.
tags: #tranzakcine #analize #psichoterapeutas