Įvadas
Sporto psichologija - tai mokslo šaka, tyrinėjanti psichologinių veiksnių sąsajas su sportiniais rezultatais, treniruočių efektyvumu, pasiekimų motyvacija ir panašiai. Šiandien, kai sporte siekiama maksimalaus rezultato, psichologinis sportininko pasirengimas tampa itin svarbiu veiksniu, lemiančiu pergalę ar pralaimėjimą. Šiame straipsnyje gilinamės į trenerio ir sportininko psichologinio santykio svarbą, jo įtaką sportininko rezultatams ir būdus, kaip sukurti kokybišką santykį, kuris prisidėtų prie aukštesnių rezultatų pasiekimo.
Sporto psichologijos esmė ir svarba
Sporto psichologija nagrinėja sportinių pasiekimų priklausomybę nuo psichologinių aplinkybių. Tai apima platų spektrą temų, pradedant motyvacija ir santykiais, baigiant dėmesio valdymu ir atsigavimu po ekstremalių krūvių. Aukščiausio lygio sporte šios temos tampa dar ryškesnės, nes čia nuolat bandoma „išspausti maksimumą“, o rezultatas dažnai tampa svarbesnis už pasekmes.
Sporto psichologų vaidmuo
Dauguma profesionalaus lygio sporto komandų ar atletų turi sporto psichologus. Žemesniame lygyje šią funkciją prisiima ir atlieka treneriai, kineziterapeutai, fizinio rengimo treneriai ar kitas aptarnaujantis sportininkus personalas. Teoriškai psichologai gali dirbti ir dirba kone visose sporto srityse.
Sporto šakų specifika
Nors pagrindiniai psichologiniai principai sporte yra tie patys, kiekviena sporto šaka turi savo specifiką, kuri dažnai turi ir psichologinių aspektų. Pavyzdžiui, krepšinyje labai svarbūs komandos santykių aspektai, psichologiniai vaidmenys grupėje, lankstus reagavimas.
Muzikos įtaka sportininkams
Dažnai galime pamatyti, jog, pavyzdžiui, plaukikai prie starto ateina su ausinėmis. Prieš pasiruošimą startui sportininkai negali užsiimti jokia kita veikla, kuri padėtų susikoncentruoti ar sumažinti prieš startinį nerimą (sporto fiziologijoje vadinamas „prieš startinis drugys“) ir jie dažnai „perdega“. Populiaru klausyti muzikos, kuri padeda nusiraminti ir susikoncentruoti. Kai kas taiko specialius įrašus su iš anksto paruoštais tekstais. Kai kurie sportininkai įrašus taiko savo nuožiūra, iš patirties atradę, kas jiems padeda. Krepšininkai, kaip ir kiti sportininkai, dažnai klauso jiems labiausiai patinkančios muzikos, nes sportas tai yra daugiau nei vien atliekami veiksmai su taisyklėmis per tam tikrą laiko tarpą.
Taip pat skaitykite: Kaip psichologija veikia sporto rezultatus
Trenerio įtaka sportininko rezultatams
Treneris ugdo sportininko fizinius sugebėjimus, dalinasi taktinėmis įžvalgomis, atidirbinėja techninius įgūdžius, kurie turi didelę įtaką laimėjimams. Tačiau be viso to, treneris yra ir vienas iš geriausiai sportininko kelią suprantančių žmonių, lydinčių jį visų laimėjimų ir pralaimėjimų metu. Jis tampa nebe tik žinių ir patirties nešėjas, bet ir svarbus atramos ir palaikymo šaltinis. Treneris taip pat daro didelę įtaką sportininkui ir jo pasiekimams kurdamas artimą ir nuoširdų santykį su juo.
Asmeniniu ryšiu paremtas treniravimas
Asmeniniu ryšiu paremtas treniravimas (angl. relational coaching) yra svarbus treniravimo efektyvumui, bei sėkmingam fiziniam ir psichologiniam sportininko vystimuisi (Jowett & Cockerill, 2002). Jis suteikia galimybę treneriui iššaukti pilną sportininko pajėgumą naudojant aiškią komunikaciją apie sportininko stipriąsias ir silpnąsias puses, taip pat bendrus ir individualius tikslus.
Trenerio ir sportininko santykio svarba
Paklausti apie savo pasiekimus, aukščiausio meistriškumo sporininkai (pasaulio ir olimpiniai čempionai), pabrėžia kokią svarbią rolę tame turėjo jų treneriai (Jowett & Shanmugam, 2016). Trenerio ir sportininko santykis iš esmės yra socialinė situacija, kurioje trenerio jausmai, mintys ir veiksmai veikia sportininko jausmus, mintis ir veiksmus, ir atvirkščiai. Pastaruosius 15 metų šis santykis ir jo reikšmė sportiniams rezultatams buvo giliai nagrinėtas skirtingose sporto šakose (Jowett et al., 2007; Jowett, 2017).
Stipraus ryšio nauda
Tyrimai rodo, kad kuo artimesnis, įsipareigojęs, suderinamas ir į bendrą kryptį orientuotas yra trenerio ir sportininko tarpusavio ryšys, tuo aukštesnis sportininko pasitikėjimas savimi, atsparumas nesėkmėms, geresni sportiniai pasirodymai, didesnė vidinė motyvacija ir laimė.
Esant kokybiškam santykiui tarp trenerio ir sportininko:
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
- Sustiprėja sportininko atsparumas nesekmėms
- Didėja noras imtis iššūkių
- Sustiprėja pasitikėjimas savimi ir motyvacija
- Su didesniu noru ir entuziazmu grįžtama į treniruotes po nesėkmės
- Dėl šių psichologinių savybių pagerėjimo, gerėja ir sportininko pasirodymas
Pagrindiniai santykio komponentai
Nagrinėdama šį santykį psichologė Sophia Jowett kartu su kolegomis išskyrė keturis pagrindinius komponentus, įtakojančius trenerio-sportininko santykio kokybę:
- Artumas - apima abipusio pasitikėjimo laipsnį, supratimą, kad treneris ir sportininkas yra vertinami vienas kito, taip pat trenerio ir sportininko paramą vienas kitam.
- Įsipareigojimas - apima atsidavimo ir pastangų, kurias kiekvienas asmuo nori įdėti į santykius, lygį. Taip pat tai, kiek jie nori kartu įveikti kliūtis ir iššūkius, nes paprastai įgūdžiams ugdyti ir sėkmei pasiekti reikia laiko.
- Suderinamumas - apima trenerio ir sportininko bendravimo stilių, vertybių ir tikslų suderinamumo laipsnį.
- Bendra kryptis - apima bendrą abiejų šalių požiūrį į jų sportinės partnerystės kokybę ir kryptį.
Kartu šie elementai reprezentuoja trenerio-sportininko santykio kokybę. Jei santykių kokybė yra gera, treneris ir sportininkas savo energiją, laiką ir pastangas skiria sutartiems tikslams pasiekti. Priešingai, kai santykių kokybė prasta, treneriui ir sportininkui gali pritrūkti reikiamo atsidavimo ir motyvacijos siekti sudėtingų tikslų, kartu įveikti sunkumus ar ugdyti naujus įgūdžius, reikalingus sėkmei pasiekti.
Kaip kurti stipresnį ryšį su sportininkais?
- Skirti asmeninio laiko kiekvienam sportininkui. Pasidomėti kaip jam sekasi treniravimosi procese, kaip sekasi derinti tai su asmeniniu gyvenimu, kas kelia nerimą ir kas džiugina? Tai suteikia sportininkui supratimą, kad jums rūpi ne tik rezultatas, kurį demonstruoja sportininkas, bet ir jis kaip žmogus.
- Pasidomėkite koks bendravimo stilius veikia kokiam sportininkui. Kaip lengviausia būtų padaryti jam įtaką? Šis supratimas "natūraliai" dažniausiai ateina su patirtimi, dirbant su skirtingais sportininkais ir pritaikant skirtingus komunikacijos metodus. Tačiau, jei ir neturite ilgos trenerio darbo patirties, dėmesingai stebint, atkreipiant dėmesį į tai kaip sportininkas reaguoja į jūsų skirtingai pateiktas pastabas ir tiesiog pasiteiraujant kaip jie patys galvoja, kas jiems veikia, taip pat galite suprasti ir atpažinti kaip bendrauti su sportininku - ar jį motyvuoja liepiamoji nuosaka ar paplekšnojimas per petį kai darosi sunku.
- Kartu numatykite galimas nesėkmes. Skirkite laiko sportininko nerimui, tiesiog jį išklausant ir užtikrinant, kad jūs kartu su juo, kad ir kas nutiktų. Sportininkui išsikalbėjus, tačiau vis dar norint užtikrintumo, gali padėti JEIGU…TAI… metodas. Kai kiekvienai sportininko sugalvotai "tragiškai" situacijai, kartu randate išeitį. pvz. "Jeigu neužimsi prizinės vietos, tai kartu išanalizuosime ką padarei gerai ir kur galėjo būti geriau, tada dirbsime ties tomis vietomis ir kitose varžybose jau būsim stipresni". Tai padeda sportininkui suprasti, kad nėra padėties be išeities ir, kad jis neliks vienas su savo nesėkme.
Motyvacinis klimatas treniruočių metu
Be dėmesio asmeniniam ryšiui kurti, treneriai gali skatinti sveiką sportininkų požiūrį kurdami motyvacinį klimatą treniruočių metu. Tai padės sportininkui sveikai žiūrėti į iššūkius, nesėkmes ir save.
Rekomendacijos motyvaciniam klimatui kurti:
- Skatinti orientaciją į atliekamą užduotį arba procesą, ne tik į norimą pasiekti tikslą.
- Skatinti asmeninį pasirinkimą. Pvz “pagalvokite, ties kuo norėtumėte susikoncentruoti šiandien?” ir skirkite tam šiek tiek laiko treniruotės metu. Jausdami, kad turi įtakos savo treniruočių procesui, sportininkai palankiau išdirbs net sunkiausiose treniruotėse.
- Raskite už ką pagirti sportininką kiekvienoje treniruotėje - įdėtas pastangas, energiją, atkaklumą, fizinę formą, techniką. Trumpai, aiškiai, taikliai.
- Jei turite už ką papeikti ar turite pastabą išreiškite tai konstruktyviai, kad sportininkas aiškiai žinotų ką reikia gerinti ir kaip tai daryti. Jei to pakeisti negalima, geriau ir nekritikuoti.
- Kritikuokite įvykį, elgesį, o ne asmenybę. Svarbu vardinti faktus, o ne savo vertinimą. Pvz. “Tu visas išsigandęs atsitraukei į kampą ir pasimetei” - “Tu atsitraukei į kampą ir sunkiai sekėsi iš jo išeiti”. Pridėtas asmeninis situacijos vertinimas gali įdėti į sportininko galvą neigiamas mintis, kurių ten prieš tai galbūt nebuvo.
- Kritiką išreikškite asmeniškai, pagyrimą viešai.
Psichologinis pasiruošimas varžyboms
Psichologinis sportininkų nuteikimas gali būti vykdomas įvairiais būdais. Tai priklauso nuo sporto psichologo naudojamų metodų arba nuo trenerio filosofijos apie sporto psichologiją, kokius būdus jis pasirenka motyvuoti, nuteikti sportininkus prieš atsakingus momentus. Be konkrečių priemonių prieš pat startą, apie kurias pasakojau kiek anksčiau, daug dalykų daroma iš anksto. Pavyzdžiui, įsivaizduojama, kas gali būti svarbu varžybose, kuo tiksliau susidėliojama, ką sportininkas darys ir kur bus dvi valandas, valandą, penkiolika minučių, penkias minutes prieš startą. „Repetuojami“ galimi sunkumai, netikėtumai, taip tarsi atliekant išankstinę prevenciją.
Startinio nusiteikimo svarba
Ne tik psichologai, bet visi profesionalūs treneriai žino startinio nusiteikimo svarbą, todėl kreipia į tai dėmesį. Tačiau priemonės yra įvairios, ir sportininkai bei treneriai ieško konkrečiam atvejui tinkamiausių. Vieni treneriai mėgsta „užvesti“ sportininkus įkvepiančia kalba, kiti skatina juos skirti kelias minutes individualiam susikaupimui.
Taip pat skaitykite: Agnės Jonkutės meno ir asmeninės patirties sintezė
Sportininko emocinė būsena ir jos valdymas
Sportininkai dažnai susiduria su įvairiomis emocinėmis būsenomis, kurios gali turėti įtakos jų pasirodymui. Svarbu suprasti šias būsenas ir mokėti jas valdyti.
Gėda ir kaltė
Gėda - nemalonus jausmas, atsirandantis dėl paties sportininko ar jam artimų žmonių netinkamo elgesio, neatitinkančio priimtų moralės ir elgesio normų. Jeigu baimė socializuojama gėdos jausmu, tai sportininkas iškilusio pavojaus metu (prieš varžybas) jaučia padidėjusią gėdą. Jeigu baimė padidėja iki siaubo, o gėdos jausmas iki nusižeminimo, tai dviejų emocijų derinys visiškai paralyžiuoja sportininko valią ir kovingumą. Gėdą paprastai išgyvena tie sportininkai, kurie negeba savo garbės ginti sportiniais rezultatais. Gėdos jausmas nyksta, kai gerėja sportiniai laimėjimai, o kartu sutvirtėja savigarba.
Kaltės jausmas kyla tada, kai sportininkas suvokia nepadaręs to, ką turėjo ar galėjo padaryti treniruočių ar varžybų metu. Kaltės jausmas pasireiškia susikrimtimu, dvasinėmis kančiomis, savęs pasmerkimu, traumomis, ligomis. Tokie vidiniai išgyvenimai gali būti trumpi ir ilgalaikiai. Kad būtų išvengta neigiamų kaltės jausmo sindromo pasekmių, treneris turi ugdyti sportininko atsakomybės jausmą ir supratimą, kad „padariau viską, ką tuo metu gebėjau, bet ateityje išmoksiu nusiraminti ekstremaliomis situacijomis, labiau pasitikėti savimi, gebėsiu padaryti geriau“.
Baimė ir kančia
Per didelė baimė neleidžia prisitaikyti. Baimės jausmas taip pat susijęs su kančia. Kančia - jausmas, kurį sukelia stiprus nervų sistemos stimuliavimas. Jos priežastys gali būti tiek fizinės (skausmas, šaltis, triukšmas), tiek psichinės (nusivylimas, nesėkmė, netektis, išsiskyrimas). Sportininkas, patekęs į stresinę situaciją, kartais jaučiasi nelaimingas, jį kankina vienišumo, izoliacijos jausmas. Tačiau būna ir taip, kad kančia pažadina ir kūrybinę galią - juk daug didžių žmonių gebėjo atsiskleisti per kančią.
Depresija
Depresija (lot. depressio - prislėgtumas) - tai neigiamų emocijų, pasyvumo, motyvacijos, pažintinių vaizdinių sutrikimo psichinė būsena. Depresija sutrikdo normalią emocijų raišką: pažeistos neuronų grandinės blokuoja teigiamų jausmų signalus. Depresijos apimtas žmogus nebepatiria malonumo, džiaugsmo, jam kyla tuštumos, nevilties jausmas, noras atsiriboti nuo kitų.
Būdai įveikti neigiamus stresorius
Yra įrodyta (Izard, 1980; Gage, Berliner, 1994; ir kt.), kad galima sėkmingai sumažinti arba net visiškai pašalinti neigiamų stresorių poveikį sportininkams.
- Neigiamų stresorių profilaktika. Treneris nuo pirmų treniruočių turi sportininkus auklėti taip, kad pastarieji nepasiduotų nerimui, baimei, panikai, apatijai. Būtina diegti tokius bruožus, kaip atkaklumas, ryžtingumas, atsakomybės jutimas, kantrumas, pasiekimų motyvacija; išmokyti suvokti auklėtinius tokias sąvokas, kaip sportininko garbė, kolektyvo (komandos, grupės) garbė, taurumas, pareiga ir kt.
- Sportinės motyvacijos ugdymas. Plačiai žinomas M. Montenio posakis, kad „Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega“. Troškimas įgyvendinti savo sportinius tikslus, pasiekti pripažinimą sportininkui suteikia gyvenimo džiaugsmo, padeda įveikti visas kliūtis.
- Saikus asmenybės vertinimas. Sportininko psichiką žaloja nepagrįstas jo asmenybės aukštinimas, liaupsinimas. Nuolat girdėdamas pagyras (liaupses), sportininkas praranda realybės jausmą ir pasidaro ne toks atsparus neigiamiems stresoriams.
- Gerų tarpusavio santykių kūrimas. Paprastai mažiau neigiamų emocijų būna tada, kai tarp trenerio ir jo auklėtinių užsimezga šilti, draugiški santykiai, kai komandoje yra geras psichologinis klimatas, puiki nuotaika, kai grupėje nėra nei „išrinktųjų“, nei „atstumtųjų“.
- Išankstinis rengimasis kiekvienoms varžyboms. Didelę įtaką sportininko psichologiniam nusiteikimui turi jo išankstinis rengimasis varžyboms. Treneris su auklėtiniu aptaria stipriąsias ir silpnąsias vietas, sudaro būsimos kovos planą, numato taktinius ir techninius „siurprizus“, kurie turėtų būti netikėti varžovui. Tai leidžia sportininkams pasijusti tvirčiau, patikėti savo jėgomis, sumažinti neigiamų stresorių poveikį.
- Sėkmingas valios ugdymas. Sportininkams labai svarbūs valios diktuojami veiksmai, t. y. mokėjimas tvardytis, sąmoningai reguliuoti savo emocinę būseną, slopinti pernelyg didelį susijaudinimą, sukelti savyje jėgų bei energijos antplūdį ir pan. Todėl treneris turi skirti daug dėmesio valios ugdymui, išmokyti sportininkus saviugdos ir savitaigos pagrindų.
- Farmakologinių preparatų vartojimas. Yra preparatų, gerinančių nuotaiką, mažinančių jaudinimąsi, tačiau treneris turi laikytis taisyklės - be gydytojo žinios ir rekomendacijų jokių preparatų nevartoti!
- Įvairaus masažo rūšių taikymas. Masažas praktikuotinas ir prieš varžybas, ir po jų. Jis per odos receptorius stimuliuoja ir ramina nervų, širdies ir kraujagyslių, limfinę sistemas.
- Emocijų reguliavimas veikiant įvairius analizatorius. Žmogaus pojūčiai bei suvokimas yra emocinio atspalvio ir būna susiję su maloniais ar nemaloniais išgyvenimais.
- Tikslingas minčių keitimas. Tiek prieš varžybas, tiek po pralaimėtos sportinės kovos neigiamų emocijų sukeltos mintys slopina aktyvumą ir pasitikėjimą savo jėgomis.
- Žodinė savitaiga. Sportininką būtina ugdyti emocines būsenas reguliuojamu žodžiu.
- Sisteminga desensibilizacija - nuoseklus jautrumo mažinimas.
- Autogeninė treniruotė. Tai psichoterapijos metodas.
Būdai, kaip įveikti didelį stresą
- Savaiminis būdas. Z. Froidas savo kūriniuose atskleidė, kad žmogaus psichikoje tam tikri mechanizmai patys nesąmoningai priešinasi įvairioms neigiamoms psichinėms negalioms. Vienas iš tokių mechanizmų yra užmiršimas.
- Požiūrio į įvykusius dalykus pakeitimas. Markas Aurelijus rašė: „Jeigu tau kelia nerimą kokie nors dalykai, pakeisk požiūrį į juos.“ Racionalumas yra puikus gynybinis mechanizmas.
- Minčių perkėlimas. Pats išmintingiausias protas negali vienu metu mąstyti daugiau negu apie vieną dalyką. Panašiai ir emocijų srityje: vienu metu negalima džiaugtis ir būti labai nusiminusiam. Treneris privalo mokyti savo mokinius perkelti mintis nuo asmeninių išgyvenimų į malonesnius dalykus.
- Tikrųjų nerimo priežasčių išsiaiškinimas. Sportininko nerimastingumas (ypač jei jis didelis, pereinantis į baimę) eikvoja dvasines jėgas, užgožia teigiamas emocijas, trukdo susikaupti, mažina pasitenkinimą gyvenimu. Nerimastingumo poveikis sportininkui mažėja, jeigu treneris išsiaiškina tikrąsias jaudinimosi priežastis.
- Kalbos terapija. Treneris turi būti tas žmogus, kuriam galima viską pasakyti, išsipasakoti.
- Juoko terapija. Juokas teigiamai veikia žmogaus organizmo psichologines ir fiziologines funkcijas.
- Identifikacija. Ši veiksminga priemonė padeda susikaupti, pasirengti kovai.
- Muzikos terapija. Įsijaudrinus labai naudinga pasiklausyti mėgstamos muzikos, nugrimzti į paslaptingą garsų pasaulį.
- Ekoterapija.
- Autogeninė treniruotė. Dalį pralaimėjimų lemia pati sportininko vaizduotė („Aš nepasirengęs“, „Varžovas jau yra mane įveikęs“, „Šiandien ne mano diena“, „Varžyboms nepalankios sąlygos“). Viena iš geriausių priemonių, reguliuojančių žmogaus psichiką ir fizinę būklę, yra autogeninė treniruotė (AT).
- Meditacija atliekama paprastai: užsimerkiama, aprimstama, susikaupiama ir mintyse apžvelgiama, kas įvyko. Vyksta vidinis pokalbis - mąstymas su pačiu savimi.
- Dėmesio atitraukimas. Jaučiant didelę nervinę įtampą, pravartu pasirinkti objektą (juo gali būti pirštas, nagas, batas, paveikslas, kaimyno nosis) ir sutelkti į jį dėmesį.
- Deidentifikacija. Tai pasižiūrėjimas į save iš šalies. Kai pasižiūri į save iš šalies, geriau save supranti, objektyviai vertini savo veiksmus.
- Laiškų terapija. Jeigu sportininkas ar treneris turi rimtų problemų, gali jas išdėstyti laiške ir niekam jo neišsiųsti.
Sporto psichologijos situacija Lietuvoje
Sporto psichologija, užsienyje priimama kaip savaime suprantamas dalykas, Lietuvoje vis dar žengia pirmuosius žingsnius. Priežasčių, kodėl nepavyksta atrasti tinkamos nišos, yra įvairių: lėšų stygius, specialistų ir informacijos stoka bei visuomenėje vyraujantys stereotipai.
Stereotipai ir iššūkiai
Lietuvoje vis dar vyrauja stereotipas, kad psichologas reikalingas tik „kvailiui“. Žodžiu „psichologija” sporto pasaulyje dažnai manipuliuojama, tačiau kai pradedama kalbėti apie profesionalią pagalbą, dalelytė „psi-” vis dar žadina baimę. Daugelis mano, kad psichologas nepadės - ateis, pamėtys anketų, kurias reikia užpildyti, ir jo darbas baigtas.
Sporto psichologo vaidmuo
Sporto psichologo darbas apima visus dalykus, susijusius su psichologija. Tai ir nerimo, baimių ir jaudulio, kylančių prieš varžybas, įveikimas. Jis treniruoja ne kūną, o sportininko sielą ir protą. Tai - itin svarbu, nes dažnai sportininkas skina laurus ne dėl puikiai ištreniruoto kūno ar didelės raumenų masės, o dėl tinkamo psichologinio pasirengimo.
Sporto psichologų tipai
Amerikoje yra skiriami du sporto psichologų tipai: teoriniai ir klinikiniai. Lietuvoje rengiami tik pirmieji, kurie gali treniruoti psichologinius įgūdžius, mokyti sportininką atsipalaiduoti, nusiteikti varžyboms. Klinikiniai „lenda giliau” ir prireikus gali skirti tam tikrus vaistus.
Trenerio ir sporto psichologo bendradarbiavimas
Sportas - tai trenerio ir sportininko sąveika. Nenuostabu, kad strategai dažnai būna labai užimti ir kartais bendravimas su auklėtiniais lieka paskutinėje vietoje. Būtent šį trūkumą gali kompensuoti sporto psichologas ir „sugerti” blogą ar gerą kliento energiją, tačiau tai - nėra svarbiausia jo darbo sritis.
Sporto psichologo konsultacijos
Sporto psichologo konsultacija gali vykti ir kabinete, ir sporto salėje, ir stadione. Dažnai tenka išklausyti ir išgirsti tai, ko treneris paprasčiausiai nebegirdi.
Sporto psichologas - reiklus draugas
Treneris turi būti draugas, patarėjas ne tik sporte, bet ir gyvenime, tačiau negali nusileisti iki vieno lygmens. Treneris turi būti be galo empatiškas žmogus, kuris nori būti tarp kitų žmonių, mokėti bendrauti.
Pasirūpink savimi: sportininko gyvenimo kelias
Kiek sportininkas pasirenka būti sąmoningas ir turėti aiškią intenciją būti daugiau, negu jo pasirinkta sporto šaka, DAUGIAU, negu jis - sportininkas - šiame vieninteliame jo gyvenime? Aš kalbu apie jo visą gyvenimą, o ne tą trumpą sportininko gyvenimo laikotarpį, apie 10 - 20 - 30 metų, kuriame jis su entuziazmu ir nusiteikimu išspaudžia save tiek, kad lieka niekam nebereikalingas, nuleistais skaudančiais pečiais ir rankomis, išeikvotais sąnariais, skausmo sukaustytomis nugaromis, kartais prasigėręs, o kartais dar ir beturtis. Nežiūrint to, kad kai kurių sportininkų pelningų kontraktų, jei jie neturi gero išsilavinimo ar neužsiima savęs pažinimu ir tobulinimu, rizikuoja tapti niekuo.
Praktikoje susiduriu, jog ilgalaikėje perspektyvoje labiau profesionalaus sporto gyvenime pasiseka tiems, kurie ieško atsakymų neskubėdami, kantriai pasigilindami, kurie nuosekliai ir kantriai stiprina dvasinį stuburą, nekaltina kitų, turi kantrybės, turi savigarbos ir gerbia kitus. Pasiseka sportininkams, kurie pirmiausia yra geri, nuolankūs, atjaučiantys kitą žmonės.
ALFA STEPS sporto psichologijos paslaugos
Pastaraisiais metais, sporto psichologija ir psichinė bei emocinė sveikata apskritai sulaukia vis daugiau sveikatingumo ekspertų ir platesnės visuomenės dėmesio. Tai - puikus ir būtinas žingsnis. ALFA STEPS sporto klubas siūlo gerai išvystytą, kompleksinę sporto psichologijos paslaugų programą, subalansuotą Jūsų aktyvumui įgalinti ir Jūsų sveikatingumo tikslams pasiekti.
Paslaugos:
- Sveikatos psichologo konsultacijos
- Individualus atsparumo stresui įvertinimas ir korekcija
- Perteklinės raumenų įtampos dirbant kompiuteriu įvertinimas ir korekcija
- Kvėpavimo funkcionalumo įvertinimas
- Būsenos valdymo (psichofiziologinės savireguliacijos) įgūdžių treniruotės, taikant biologinio grįžtamojo ryšio aparatūrą
- Sporto psichologo konsultacijos
tags: #trenerio #ir #sportininko #psichologija