Sportas, tiek profesionalus, tiek mėgėjiškas, reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir stiprios psichologinės būsenos. Psichologinis palaikymas sporte tampa vis svarbesniu veiksniu, padedančiu sportininkams siekti aukštesnių rezultatų, įveikti sunkumus ir išlaikyti psichologinę gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime, kam skirta psichologinė parama sporte, kaip ji vyksta ir kokią naudą ji gali atnešti.
Kam Skirta Psichologinė Parama?
Psichologinė parama sporte yra skirta įvairiems asmenims, susijusiems su sportine veikla:
- Sportininkams: Individualiai dirbantys sporto psichologai padeda sportininkams, nepriklausomai nuo jų meistriškumo lygio, pagerinti sportinį pasirodymą, pasirengti varžyboms ir įveikti sunkumus.
- Sportininkų grupėms: Psichologas gali dirbti su komandomis, siekdamas pagerinti komandos mikroklimatą, sutelktumą ir bendrus tikslus. Taip pat gali vesti seminarus grupei sportininkų, siekiant gerinti grupės mikroklimatą.
- Treneriams: Psichologas gali bendradarbiauti su treneriu, teikdamas informaciją apie naujus auklėtinius, padėdamas sudaryti treniruočių planus ar gerinti trenerio įgūdžius valdyti įtemptas situacijas.
- Sportininkų tėvams: Ypač dirbant su vaikais ir paaugliais, psichologas gali padėti tėvams suprasti savo vaikų sunkumus ir rasti būdų, kaip juos palaikyti.
Svarbu pabrėžti, kad sporto psichologai dirba su sveikais sportininkais, neturinčiais psichikos sutrikimų. Jų tikslas - ne gydyti, o padėti sportininkams išnaudoti savo potencialą.
Kaip Kreiptis Dėl Psichologinės Paramos?
Į sporto psichologą dažniausiai kreipiasi pats sportininkas, treneris arba jaunųjų sportininkų tėveliai. Informacijos apie psichologus galima ieškoti per pažįstamus, sporto klubus ar mokyklas, arba internete.
Kaip Viskas Vyksta?
Daugelis sportininkų nežino, kaip atrodo psichologo konsultacijos. Psichologo darbo metodai priklauso nuo jo paties, tačiau pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Susitikimai vyksta psichologo kabinete arba sporto bazėje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves, kurios ir iki šiol buvo plačiai naudojamos sporto psichologų, mat tiek sportininkams, tiek sporto psichologams tenka daug keliauti dėl treniruočių stovyklų ar tarptautinių varžybų, todėl jie ne visuomet būna viename mieste, kad galėtų susitikti gyvai. Susitikimo trukmė gali būti įvairi, dažniausiai 45 min. - 1 val. Sporto psichologai gali dalyvauti treniruotėse ir varžybose, stebėti sportininką ir teikti jam grįžtamąjį ryšį.
Taip pat skaitykite: Aukščiausias meistriškumas
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Klientas išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Darbo Metodai
Pasiekus aiškumą dėl darbo tikslų, pereinama prie konkrečių metodų, padedančių siekti užsibrėžtų tikslų:
- Psichologinis įvertinimas: Atliekami įvairūs psichologiniai testai, klausimynai, stebėjimai ir interviu. Psichologams tenka įvertinti sportininkų asmenybę, stipriąsias ir silpnąsias puses. Dirbant su komandomis, įvertinamas komandos klimatas, kultūra, bendravimas ir bendradarbiavimas.
- Psichologinių įgūdžių mokymas: Lavinami relaksacijos, autogeninės treniruotės, vaizdinių kūrimo, tikslų užsibrėžimo, dėmesio koncentracijos, psichinės energijos valdymo, teigiamo mąstymo, vidinės kalbos ir varžybinių ritualų įgūdžiai. Sudaromos individualios programos, padedančios lavinti reikiamus psichologinius įgūdžius.
- Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jam nepatinka sportinėje veikloje, su kokiais sunkumais susiduria. Tuomet ieškomi sprendimai - strategijos, kurios padėtų išvengti nenorimo elgesio ir didintų pageidaujamo elgesio pasireiškimus.
- Konsultavimas: Tai pokalbis tarp sportininko ir psichologo, kurio metu sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, padedamas psichologo. Daugiausia dėmesio skiriama dabartinės situacijos ir išgyvenimų įsisąmoninimui, jausmų išsakymui.
Sunkumai, Su Kuriais Susiduria Sportininkai Ir Treneriai
Sportininkai susiduria su įvairiais sunkumais, tokiais kaip perėjimas iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimas nuo šeimos, sportinės karjeros užbaigimas, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumai, nesėkmės baimė, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinės fizinių traumų pasekmės. Treneriai taip pat susiduria su sunkumais bendraudami su auklėtiniais ir patenka į stresines situacijas.
Psichologo žvilgsnis iš šalies padeda sportininkui ar treneriui geriau suvokti savo dabartinę situaciją, pamatyti esamų sunkumų sprendimo būdus ir įgyti įgūdžių, kurie padėtų spręsti kylančius sunkumus ateityje.
Psichologinis Pasiruošimas Yra Veiksmingas, Bet Reikalauja Daug Pastangų
Gera žinia sportininkams bei treneriams yra ta, kad psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas. Bloga žinia ta - kad jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet kuris kitas treniravimasis. Pagalvokite patys! Psichologinis pasiruošimas yra lygiavertis fiziniam, techniniam ir taktiniam pasiruošimui.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Sporto Psichologijos Įtaka Santykiams Ir Rezultatams
Sporto psichologijos įgyti įgūdžiai bei praktikos padeda kurti pozityvius tarpasmeninius santykius tarp sporte dalyvaujančių dalyvių: trenerių, sportininkų ir net sportininko tėvų. Psichologinių įgūdžių įvaldymas stipriai prisideda gerinant sportininko kasdieninį treniravimąsi bei daro teigiamą įtaką galutiniam sportiniam rezultatui. Taip pat - padeda pagerinti motyvaciją ir išsikelti tikslus, orientuotus į aukščiausius sportininko pasiekimus.
Sporto psichologijoje atkreipti dėmesį į komandinius ir komunikacinius įgūdžius, kurie svarbūs net tuo atveju, jeigu sportininkas atstovauja individualias sporto šakas - komunikacija su aplinka tampa viena iš kertinių savybių, padedančių užtikrinti geriausią rezultatą.
Statistiniai duomenys rodo, kad sportininkui itin pavojinga patirti traumas, kadangi tolimesniam treniravimuisi atsigavimo laikotarpis tampa ypatingai jautrus. Būtent stiprus psichologinis pasirengimas, padeda sumažinti traumų riziką ir palengvina atsigavimo laikotarpį. Sporto psichologijos srityje pagilintos žinios padeda sustiprinti sportininko asmenines savybes, pasitikėjimą savimi, jaustis psichologiškai tvirtai. Sėkmingus rezultatus sporte užtikrina harmoninga teorinių žinių ir praktinių įgūdžių visuma, todėl sporto psichologijos žinios tampa vis aktualesnės ne tik sportininkams, treneriams, bet ir jų aplinkai.
Sporto psichologo Andriaus Liachovičiaus įžvalgos
Ne paslaptis, kad profesionaliems sportininkams stiprus psichologinis pasiruošimas yra toks pat svarbus kaip fiziškumas, ištvermė ir panašūs dalykai. Visgi, sporto psichologas Andrius Liachovičius teigia, kad šį aspektą didelė dalis atletų pamiršta, o kylančius psichologinius sunkumus tiesiog stengiasi nustumti į šalį. Psichologas papasakojo, kokios akimirkos sportininkams yra sunkiausios ir kaip įveikti kylantį spaudimą bei įtampą.
Pirmiausia įžvelgia minusus
„Dažniausiai, kai paklausiu sportininkų, ką tau duoda sportas, jie dažniausiai pirma vardina neigiamus dalykus, o apie naudą dažnai nesusimąsto“, - paklaustas, kokią naudą žmogui duoda sportas kalbėjo A. Liachovičius. Būtent todėl, psichologas yra linkęs klausti, ką atletams sportas duoda be gerų rezultatų. „Kai jie truputį atsitraukia nuo sporto, jie pastebi, kad savyje turi tą discipliną, valią, daugiau streso įveikos būdų ir pan. Bet kai sportuoja, jie dažniausiai mato tik tai, ką aukoja.“
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Net ir suprantant sporto naudą, aukšto meistriškumo sportininkus persekioja psichologiniai sunkumai. Daugybės sirgalių, trenerių ar kolegų lūkesčiai kiekvienoms varžyboms ar rungtynėms kelia sportininkams nemažą stresą, tačiau A. Liachovičius papasakojo, kaip jį galima numalšinti. „Dažniausiai sportininkams mes sakome, kad jie atkreiptų dėmesį, jog bijo to, kas dar bus ateityje. Ten, kur jie yra tuo metu, dažniausiai nieko nebijo, todėl reikia sutelkti dėmesį į tai, kur esi, į čia ir dabar. Visada sportininkų klausiu: ar jūs bijote savo rankos, ar bijote savo kojos? Dažniausiai mes jų nebijome, bet baiminamės, koks bus viso to rezultatas, nes vis tiek viską daro sportininkų kūnai. Jeigu reikia spirti kamuolį, mes juk žinome, kaip techniškai tai atlikti, įtempti koją, pėdą, bet galvojame, kur po to spyrio skries kamuolys. Kadangi mes negalime to nuspėti, tai pradedame dėl to nerimauti. Dėl to prašome sportininkų sutelkti dėmesį tik į tai, ką daro mūsų kūnas ir po to tas stresas po truputį mažėja“, - sakė pašnekovas.
Už rezultatus svarbiau savijauta
Kaip ir visose kitose srityse, sporte taip pat yra neišvengiami ne tik pakilimai, bet ir nusileidimai. Visi sportininkai žino nesėkmės kartėlį, kad ir kaip trokštų džiaugtis puikiais rezultatais. Nors daugelis po nesėkmingo starto ar rungtynių fokusuojasi į tai, kaip kitą kartą tai pakeisti, sporto psichologas sako, kad tai - „blogiausias tikslas, kurį galima išsikelti.“
„Mes turime kelti sau tikslą ne pagerinti rezultatą, bet pažiūrėti, kas mums padeda sumažinti jaudulį, kur sutelkiant mintis ir ką darant pagerėja mano pojūtis atliekant sportinę veiklą. Dažnai sportininkų galvose galioja klaidingas įsitikinimas, kad pasiekus geresnį rezultatą jiems pagerės. Turi būti svarbu ne rezultatas, o tai, kaip aš jaučiuosi. Varžybos visada bus vienodos, o stresas tik didės. Nesvarbu, ar bus pasiektas geras rezultatas, ar blogas, stresas tik didės“, - sakė jis.
Žinoma, dėl prastų rezultatų dažnai kaltinami ne tik patys sportininkai, tačiau ir juos rengiantys treneriai. A. Liachovičius pastebėjo, kad treneriams kartais nerimas gali būti ir didesnis, nes jie negali atsidurti sportininko vietoje ir suprasti, kas yra gerai ar negerai. „Dažnai treneriui kyla didesnis stresas, kai jis nebežino, ką galima padaryti. Sportininkas, kai atlieka veiksmus, žino, kaip veiks, turi daugiau informacijos apie save, žino, kas yra jo galvoje, o treneris - ne. Kai jie nebegali nieko padaryt, jie pradeda apmąstyti galybę variantų galvoje, o tas, kuris daro, su tokia problema nesusiduria.“
Sirgalių priešiškumas gali ir padėti
Neretai komandinių sporto šakų sportininkai susiduria su milžinišku kitos komandos sirgalių priešiškumu. Nors tai pasitaiko ne visur, tačiau kai kada sportininkų link skrieja ir įžeidimai ar pašiepimai. Paklaustas, ar toks faktorius gali lemti prastesnę sportininko savijautą ar blogesnius rezultatus, A. Liachovičius sakė, kad požiūris į tai yra labai individualus. „Vieniems patinka didesnis palaikymas, kitus - skatina priešiškumas. Šis faktorius veikia labai skirtingai. Yra ne vienas krepšininkas, kuris yra pasakęs, kad jam priešiškas nusiteikimas labai patinka, nes jis skatina įrodyti, kad priešiškumo jie nėra verti. Visgi, kalbant, ar svarbus toks sirgalių nusiteikimas, kyla klausimas, kur sportininkas sutelkia savo dėmesį. Ar jie girdi, kas yra aplinkoje? Be abejo. Ar jie gali kontroliuoti priešiškai nusiteikusius žiūrovus? Nelabai. Kam tada sutelkti energiją į tai, ko negalime kontroliuoti?“, - dėstė sporto psichologas.
Vengti psichologinių problemų negalima
Nors jau galima suprasti, kad psichologinis atsparumas yra tiek pat svarbus, kiek geras kūno parengimas, tačiau A. Liachovičius pabrėžė, kad tinkamą pasiruošimą sudaro iš viso keturios dalys: fizinis, techninis, taktinis ir psichologinis rengimas. „Aukšto meistriškumo sportininkas negali pasirodyti aukščiau nei jo žemiausiai treniruota dalis. Jeigu mano fiziniai gabumai neleidžia pasirodyti aukščiau, tai aukštesnio rezultato ir nepasieksi. Lygiai taip pat ir su psichologija. Jeigu aš nesugebu susidoroti su savo stresu, tai čia ir bus mano riba, kiek man stresas leidžia pasiekti. Žemiausiai treniruotas įgūdis iš šių keturių ir bus jūsų lubos svarbiausiuose startuose“, - aiškino specialistas.
Psichologas atkreipė dėmesį, kad psichologinis faktorius yra mažiau svarbus jauniems sportininkams, tačiau kylant karjeros laiptais jis tampa vis svarbesnis. Tiesa, net ir tada atletai jam skiria mažiausiai dėmesio. „Jeigu, tarkime, turite netreniruoto bicepso problemą, tai tikriausiai eisite ir treniruosite būtent tą kūno dalį. Bet jeigu mes turime problemą su stresu, tai darome viską, kad stresas kažkur dingtų. Mes nebandome treniruoti savęs strese, mes norime, kad ta situacija neįvyktų. Išeina juokinga situacija - fizinius dalykus mes sprendžiame tiesiogiai, o psichologinius bandome panaikinti. Jeigu turėčiau jėgos trūkumą bicepse, tai pagal šitą logiką aš daryčiau visus pratimus išskyrus bicepsui, kad nejausčiau tos problemos, bet tai nereiškia, kad tas raumuo užaugs. Greičiausiai aš jį paslėpsiu po kitais raumenimis, bet žinosiu, kad jis vis tiek yra mano silpnoji dalis“, - sakė A. Liachovičius.
tags: #trenerio #psichologinis #palaikymas