Įvadas
Aukštasis mokslas - tai laikotarpis, kupinas pokyčių ir iššūkių. Studijų krūvis, finansiniai sunkumai, būtinybė derinti darbą ir studijas, tapatumo paieškos ir lyginimasis su kitais socialinėje medijoje gali tapti didelio streso šaltiniu jauniems žmonėms. Šiame straipsnyje nagrinėjamos studentų patiriamo streso priežastys ir pasekmės, remiantis naujausiais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Nerimą keliančios tendencijos
Statistika rodo, kad studentų psichologinė sveikata kelia vis didesnį nerimą. Žurnale „Reitingai“ skelbiama, kad didelį nerimą dažniau ar rečiau patiria keturi penktadaliai Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų, baimę - 77 proc., stiprų stresą - 76 proc., nemigą - 70 proc., apatiją - du trečdaliai, o depresiją - kone pusė studentų. 2021 m. Lietuvos studentų sąjungos (LSS) tyrimas atskleidė prastėjančią tendenciją: 2017 m. depresiją patyrė 30 proc. studentų, o po ketverių metų - jau 48 proc. Kamuojamų nemigos ir miego sutrikimų 2017 m. buvo 59 proc., o pastaraisiais metais - 71 proc. šalies studentų.
Technologijų įtaka
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas akcentuoja technologijų įtaką studentų psichologinei sveikatai. Jo teigimu, dabartiniai jaunuoliai patiria milžinišką informacijos, duomenų ir socialinių tinklų perteklių, dėl kurio jie negali atsikvėpti. Nors studentai turi galimybių derinti studijas su sportu ar gamta, jie dažnai renkasi technologijas kaip poilsį, kuris iš tiesų nėra poilsis. Dėl to kamuoja nemiga, baimė, stresas ir depresija.
Aukštųjų mokyklų aplinka
G.Sarafinas taip pat atkreipia dėmesį į aukštųjų mokyklų aplinką, kurioje studentai yra įmetami į sūkurį ir turi kapanotis patys. Jei žmogus mokykloje neįgijo savarankiškumo įgūdžių, aukštojoje mokykloje jis pasimeta ir neturi atspirties taškų. Neretai antrakursiai ir trečiakursiai pripažįsta, kad mokykloje gyveno „Dievo ausyje“, o universitetas ar kolegija pareikalauja visai kitokio požiūrio. Susideda daug junginių, ne viena stresinė aplinkybė ir noras parodyti, kad gyvenu gerai. Kiek aš stebiu dabartinį jaunimą, dažnu atveju jie gyvena ne sau, o bando prisitaikyti, kažkam įtikti.
Karantino pasekmės
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) bendruomenės psichologė, lektorė Jurgita Garšvinskaitė teigia, kad studentai dažniausiai yra jauno amžiaus asmenys, kurie patiria daug pokyčių. Šalia studijų krūvio ir finansinių sunkumų prisideda ir lyginimasis su kitais socialinėje medijoje, dėl kurio iškyla savivertės problemos. Emocinis, darbo ir veiklų krūvis gali atsiliepti per emocinius sunkumus - pasireiškia depresyvumas, perdegimas, motyvacijos praradimas, nebedomina anksčiau dominusios veiklos, yra sunkiau susikoncentruoti, įsiminti informaciją, apima liūdesys, gali pasireikšti mitybos arba miego pokyčiai. Tikėtina, kad karantinas taip pat turėjo įtakos studentų psichologinei sveikatai, ypač tiems, kurie svarbiame raidos etape turėjo atsitraukti nuo socialinių ryšių. Atsitraukimas turėjo savo poveikį ir tuomet žmonėms yra sunku bendrauti, užmegzti kontaktą ar net pažiūrėti kitam į akis.
Taip pat skaitykite: Psichologinis tyrimas: depresijos diagnostika
Kreipimosi pagalbos tendencijos
Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius pažymi, kad psichologinis konsultavimasis tampa vis populiaresnis, o apie emocinę sveikatą kalbama vis daugiau. Studentai turi daugiau žinių, kada reikėtų kreiptis pagalbos. Nors stereotipai vis dar egzistuoja, vis daugiau studentų kreipiasi į psichologus ir dalinasi savo patirtimi su bendraamžiais. Vis dėlto, studentai kiek dažniau šia tema vengia kalbėti su savo tėvais ar kitais artimaisiais, nes tarp vyresniųjų kiek dažnesni ir gajesni mitai apie psichologus, psichologinę pagalbą. Todėl pasitaiko, kad tėvai bando sugėdinti ar atkalbėti nuo konsultavimosi pas psichologus. LSMU psichoterapeutė atkreipė dėmesį ir į tai, kad labai didelis procentas studentų tėvų net nežino, kad jų vaikai lankosi pas specialistus. Tėvai negirdi nusiskundimų apie suprastėjusią jauno žmogaus psichikos sveikatą. Kartais sakoma, kad nuėjus pas psichologą būsi kažkoks sutrikęs, ne mano vaikas, todėl yra studentų, vengiančių lankytis pas specialistus dėl tėvų požiūrio.
Dažniausios kreipimosi priežastys
E.Lukoševičius teigia, kad dažniausiai į psichologus studentai kreipiasi dėl sumažėjusios motyvacijos mokytis, prokrastinacijos, perfekcionizmo ar žemos savivertės, padidėjusio streso ir nerimo lygio. Priežasčių, dėl kurių studentai susiduria su motyvacijos problemomis ir prokrastinacija, yra tikrai ne viena, bet galima išskirti tai, kad ne vienas studentas nelabai turi aiškų motyvą ir supratimą, dėl ko studijuoja apskritai, kodėl įstojo į būtent pasirinktą studijų programą. Kartais tiesiog trūksta laiko ir darbų planavimo įgūdžių ar įgūdžių kaip mokytis, arba keliami nerealistiški tikslai ir lūkesčiai sau, veikia kokios nors baimės. Perfekcionizmo ar žemos savivertės problemų šaknys neretai slypi vaikystėje, tėvų auklėjime ir ankstyvosiose patirtyse.
Kaip sumažinti stresą?
VU GMC psichologė J.Garšvinskaitė teigia, kad norint sumažinti nerimą ar depresiją, svarbu lavinti psichologinį atsparumą, t. y. gebėjimą po stresinių situacijų atsistatyti be jokių žalingų pasekmių. Tyrimai rodo, kad labiausiai psichologinį atsparumą lavina įvairios kognityvinės elgesio terapijos metodikos ir įsisąmoninimo metodikos, kurios keičia tarpusavio ryšį - kaip žmogus mąsto, kokios emocijos lydi jo kūną. Svarbu atsiminti, kad realybė, kurioje mes gyvename, yra nebūtinai čia ir dabar. Realybėje, kurioje esame dabar, viskas gali būti ramu ir gera, tačiau minčių realybėje gali būti labai baisių ir daug nerimą keliančių faktorių. Kūnas neatskiria, ar ta realybė, kurioje mes gyvename čia ir dabar, ar ta, apie kurią galvojame, yra tikroji. Atrodo, kad jos abi yra vienodai tikros ir natūraliai kūnas išgyvena stresą vien tik dėl minčių. Svarbu išdrįsti kreiptis ir į kitus - draugus, artimuosius, psichologus. Sunkume esant su kažkuo, pasidaro lengviau, kitas žmogus gali padėti pamatyti daugiau problemos sprendimo būdų. Prie šių metodų galima pridėti ir visus įpročius - fizinį aktyvumą, mitybą, socialinių tinklų naudojimą, nes jie yra susiję su tuo, kaip mes jaučiamės. Blogą emocinę sveikatą galima sieti ir su per dideliu socialinių tinklų naudojimu, nes jie itin išreguliuoja dopaminą. Pasidaro sunku susitelkti į užduotis, galima pereiti į atidėliojimą ir užsisuka ratas.
Savęs prioritetizavimas
J.Garšvinskaitė pabrėžia, kad svarbiausia yra pasirūpinti savimi, ypač egzaminų sesijos metu ar rengiant baigiamuosius darbus. Gana dažnu atveju studentai save nustumia į šalį ir prioritizuoja užduoties atlikimą. Kuo labiau esame pailsėję, normaliai pavalgę, išsijudinę, tuo efektyviau atliksime užduotį. Naudingiau yra atsitraukti, pasirūpinti savimi ir vėl grįžti prie užduoties. Taip pat svarbu darbus išsiskaidyti. Dažnai rašant bakalaurą yra baimė, kad neaišku, kas tai yra, ką reikia rašyti. Reikia atminti, kad gera emocinė sveikata yra būtina sėkmingoms studijoms ir gerai savijautai.
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikai slepia tiesą nuo tėvų?
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais