Įvadas
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie žiaurų elgesį su gyvūnais ir būtinybę griežtinti bausmes už tai. Tačiau, ar griežtesnės bausmės yra panacėja? Ar tikrai įstatymai yra per švelnūs, ar problema slypi jų įgyvendinime? Šiame straipsnyje panagrinėsime žiauraus elgesio su gyvūnais situaciją Lietuvoje, įstatymų taikymo spragas ir galimus sprendimo būdus.
Įstatymai: ar jie tikrai blogi?
Dažnai teigiama, kad gyvūnams padėti neįmanoma, nes įstatymai nėra pakankamai griežti. Vis dėlto, praktinė patirtis rodo, kad įstatymai nėra blogi, problema - jų netaikymas. Už tai atsakingos institucijos - Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), savivaldybės, policija ir kitos.
Svarbu paminėti, kad yra įvykę teigiamų pokyčių įstatyminėje bazėje. 2021 m. gegužės 18 d. Seimas pritarė Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Šio projekto dėka buvo atsisakyta įspėjimo kaip nuobaudos už žiaurų elgesį su gyvūnu, o gyvūno konfiskavimas tapo privalomas, kai gyvūnas kankinamas (ANK 346 str. 16 d.) arba kai gyvūnui gresia suluošinimas arba žūtis (ANK 346 str. 18 d.). 2022 m. gruodžio 22 d. įsigaliojo draudimas laikyti gyvūnus žiauriai su jais pasielgusiems asmenims.
Bausmių griežtinimas: ar tai veiksminga?
Diskusijos dėl bausmių griežtinimo nuolat atsinaujina. Tačiau, kaip pastebi vienas Seimo narys, sugriežtinus bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, gali susidaryti paradoksali situacija, kai smurtauti prieš žmogų "apsimokėtų" labiau nei prieš gyvūną. Griežtų bausmių projektai dažnai žlunga, nes neatitinka bendros teisinės sistemos logikos. Tad tai - laiko švaistymas.
Teisininkai taip pat abejoja, ar bausmių didinimas išgąsdintų žiauruolius. Jų nuomone, svarbiau yra bausmės neišvengiamumas, o ne jos dydis.
Taip pat skaitykite: Žiauraus elgesio su gyvūnais metodai
Nevyriausybinės organizacijos: balsas už gyvūnus
Atsižvelgiant į nevyriausybinių organizacijų (NVO) galias, kai kurioms iš jų sekasi formuoti teigiamą gyvūnams teisinę praktiką. Norint pokyčių, būtina suteikti NVO teisę būti proceso dalyvėmis ir atstovauti gyvūnų interesams teisiniuose procesuose. Šiuo metu siekiama, kad gyvūnų gerovės organizacijos būtų automatiškai pripažintos nukentėjusiomis bylose dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Praktiniai sprendimai: ko reikia gyvūnams?
Vietoj aklavietėje vedančio bausmių griežtinimo, reikalingi praktiniai sprendimai:
- Griežtesnis ir nuoseklesnis baudų taikymas: būtina užtikrinti, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais būtų skiriamos realios ir adekvačios baudos.
- Efektyvi draudimo laikyti gyvūnus kontrolė: būtina užtikrinti, kad asmenys, kuriems uždrausta laikyti gyvūnus, šio draudimo laikytųsi.
- Centralizuotas pažeidėjų registras: toks registras padėtų sekti pažeidėjus ir užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
- Viešinimas: aiškus informavimas apie teisinius atvejus ir kampanijos, parodančios pasekmes už žiaurų elgesį su gyvūnais, veikia kaip stipri prevencinė priemonė. Kai žmonės supranta, kad už gyvūno skriaudimą gresia realios pasekmės, keičiasi ir požiūris, ir elgesys.
- Pasikeitęs valstybinių institucijų požiūris į gyvūną: institucijos turi norėti padėti gyvūnams, užkirsti kelią žiauriam elgesiui ir rasti pagrindą ne darbo "nuimuilinimui", bet egzistuojančių įstatymų pritaikymui.
Konkrečios situacijos ir teismų praktika
Štai keletas pavyzdžių iš Lietuvos, iliustruojančių žiauraus elgesio su gyvūnais problemą:
- VMVT konfiskavo 39 šunis iš veisėjo: VMVT specialistai laimėjo bylą prieš veisėją iš Zarasų rajono, kurio laikomiems šunims buvo nustatytas žiaurus elgesys. Šunys buvo nesocializuoti, rodė baimės požymius, dalis jų nebuvo registruoti, neženklinti, nevakcinuoti nuo pasiutligės, laikomi blogomis sąlygomis. Teismas patvirtino, kad su gyvūnais buvo elgiamasi žiauriai, o veisėjas nesuteikė veterinarinės pagalbos dviem šunų jaunikliams, dėl ko vienas gyvūnas nugaišo, o kitas turėjo būti nugaišintas. Veisėjui pritaikytas 4 metų draudimas laikyti gyvūnus augintinius.
- Ūkininkas paliko karvę miške nugaišti: VMVT Šiaulių departamentas gavo pranešimą, kad ūkininkas galimai į mišką nugabeno karvę ir paliko ją ten nugaišti. Miške aptikti ir dar vieno gyvūno kaulai.
- Teismai skiria realias laisvės atėmimo bausmes: Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už žiaurų elgesį su gyvūnu nubausti du 34 metų šio rajono gyventojai. Jiems paskirtos keturių mėnesių viešųjų darbų bausmės. Pernai uteniškis P. P. buvo nuteistas vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant dvejiem metams, už žiaurų susidorojimą su gyvūnu ir žmogaus sužalojimą.
- Šuns marinimas badu: Rokiškio rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnį („Žiaurus elgesys su gyvūnais“) dėl šuns marinimo badu.
- Svajūno B. istorija: iš Kauno į gimtąjį Seredžių parvykęs Svajūnas B. nutėškė kaimyno šunį Pipirą nuo tilto. Šuo nugaišo, o Svajūnas B. laisvės neteko 8 mėnesiams.
- Ožkos sudeginimas: nepilnamečiui Kėdainių rajono gyventojui teismas skyrė 3 mėnesius laisvės atėmimo už tai, kad šis padegė ožką.
- Vilkšunio nužudymas: dviem klaipėdiečiams teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes už vilkšunio nužudymą.
Šie pavyzdžiai rodo, kad žiaurus elgesys su gyvūnais Lietuvoje yra reali problema, reikalaujanti kompleksinio sprendimo.
Gajos tradicijos ir visuomenės požiūris
Veterinarai pastebi, kad daugelis žmonių net nesupranta darantys nusikaltimą. Kaimuose vis dar gaji tradicija vos gimusius kačiukus ir šuniukus užkasti ar nuskandinti. Toks požiūris rodo, kad būtina šviesti visuomenę ir keisti požiūrį į gyvūnus.
Taip pat skaitykite: Priežastys, pasekmės ir teisė
Taip pat skaitykite: Baudos už žiaurų elgesį Lietuvoje