Įvadas
Depresija ir nerimas yra dažni psichikos sveikatos sutrikimai, turintys didelį poveikį žmogaus emocinei gerovei, bendrai sveikatos būklei ir gyvenimo kokybei. Šiame straipsnyje išsamiai aptariami depresijos ir nerimo simptomai, ligos klasifikacijos, diagnostikos metodai, gydymo būdai ir kitos priemonės, padedančios įveikti šias būkles.
Depresija: apžvalga
Depresija yra daugiau nei laikinas liūdesys ar nuovargis. Tai nuolatinis liūdesio, praradimo ar pykčio jausmas, trukdantis kasdienei veiklai. Svarbu suvokti, kad kartais jaustis prislėgtam yra normali gyvenimo dalis, tačiau jei nuolat jaučiatės prislėgti ar beviltiški, gali būti, kad sergate depresija.
Depresijos simptomai
Depresija gali pasireikšti įvairiais simptomais, kurie veikia nuotaiką ir kūną. Simptomai gali skirtis savo sunkumu, dažnumu ir trukme. Jei bent 2 savaites beveik kasdien jaučiate kai kuriuos iš šių požymių, gali būti, kad sergate depresija:
- Liūdesys, nerimas ar „tuštuma“
- Beviltiškumo, bevertiškumo ir pesimizmo jausmas
- Dažnas verkimas
- Dirglumas, susierzinimas arba pyktis
- Susidomėjimo pomėgiais ir interesais praradimas
- Energijos trūkumas arba nuovargis
- Sunkumai susikaupti, prisiminti ar priimti sprendimus
- Lėtesnis judėjimas arba kalbėjimas
- Miego sutrikimai (nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas)
- Apetito pokyčiai (per didelis valgymas arba apetito praradimas)
- Kaltės ar nevertumo jausmas
- Mintys apie mirtį, savižudybę ar savęs žalojimą
- Lėtinis fizinis skausmas be aiškios priežasties
Simptomai gali skirtingai pasireikšti vyrams, moterims ir vaikams. Vyrams dažniau pasireiškia pyktis, agresyvumas, o moterims - liūdesys, tuštuma. Vaikams gali pasireikšti dirglumas, pyktis, staigi nuotaikos kaita.
Depresijos priežastys
Yra kelios galimos depresijos priežastys, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Psichologinis tyrimas: depresijos diagnostika
- Smegenų chemija: cheminis disbalansas smegenų dalyse, valdančiose nuotaiką, mintis, miegą, apetitą ir elgesį.
- Hormonų kiekis: moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono pokyčiai.
- Šeimos istorija: didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę depresijos atvejų.
- Ankstyvosios vaikystės traumos: įvykiai, turintys įtakos organizmo reakcijai į baimę ir stresines situacijas.
- Smegenų struktūra: mažiau aktyvi priekinė smegenų skiltis.
- Medicininės būklės: lėtinės ligos, nemiga, lėtinis skausmas, Parkinsono liga, insultas, širdies priepuolis ir vėžys.
- Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas: piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis ar alkoholiu.
- Skausmas: ilgalaikis emocinis ar lėtinis fizinis skausmas.
Depresijos rizikos veiksniai
Dažniausiai pasitaikantys rizikos veiksniai yra:
- Lytis: didžiosios depresijos paplitimas yra dvigubai didesnis tarp moterų nei tarp vyrų.
- Genetika: didesnė rizika susirgti depresija, jei šeimoje yra buvę tokių atvejų.
- Socialinė ir ekonominė padėtis: finansinės problemos ir žemas socialinis statusas.
- Tam tikri vaistai: hormoninių kontraceptikų, kortikosteroidų ir beta adrenoblokatorių vartojimas.
- Vitamino D trūkumas: mažas vitamino D kiekis.
- Lyties tapatybė: translyčių asmenų depresijos rizika yra didesnė.
- Piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis medžiagomis: psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimai.
- Medicininės ligos: širdies ligos, vėžys.
Depresijos gydymas
Gydymo būdai gali būti įvairūs, įskaitant:
- Vaistai:
- Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
- Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI)
- Tricikliniai ir tetracikliniai antidepresantai
- Noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI)
- Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI)
- N-metil D-aspartato (NMDA) antagonistai
- Psichoterapija:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Dialektinė elgesio terapija (DBT)
- Psichodinaminė terapija
- Alternatyvios terapijos:
- Šviesos terapija
- Elektrokonvulsinė terapija (EKT)
- Liaudiškos priemonės (fitoterapija, aromaterapija ir kt.)
Dažniausios depresijos formos
- Didžioji depresija: sunki depresijos forma su intensyviais ir dažnai pasikartojančiais simptomais.
- Atipinė depresija: depresijos forma, kurios metu nuotaika gali pagerėti tam tikrose situacijose.
- Pogimdyminė depresija: depresija, pasireiškianti po gimdymo.
- Distimija: ilgalaikė depresijos forma su nuolatine liūdna nuotaika.
- Sezoninis afektinis sutrikimas (SAS): depresijos forma, pasireiškianti metų laikais, kai dienos trumpesnės.
- Bipolinis sutrikimas: nuotaikos sutrikimas, pasižymintis manijos ir depresijos epizodais.
Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS)
Bipolinis afektinis sutrikimas priskiriamas prie ilgalaikių nuotaikos sutrikimų. Jam būdingi nuolatiniai nuotaikos ir aktyvumo lygio svyravimai, įskaitant manijos ar hipomanijos epizodus ir depresijos laikotarpius.
BAS priežastys
Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra kompleksinės ir gali apimti genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius.
- Genetiniai veiksniai: asmenys, kurių šeimoje yra buvę BAS ar kitų nuotaikos sutrikimų atvejų, turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu.
- Biologiniai veiksniai: pokyčiai smegenų chemijoje (neurotransmiteriai) ir smegenų struktūroje gali turėti įtakos BAS vystymuisi.
- Aplinkos veiksniai: stresas, trauminių įvykių išgyvenimas, sunkūs gyvenimo pokyčiai ar piktnaudžiavimas medžiagomis gali sukelti ar pasunkinti BAS simptomus.
- Psichologiniai veiksniai: tam tikri asmenybės bruožai, tokie kaip polinkis į impulsų kontrolės sutrikimus ar didesnis jautrumas stresui, gali padidinti BAS išsivystymo riziką.
- Hormoniniai pokyčiai: kai kuriais atvejais hormonų disbalansas, pvz., skydliaukės problemos, gali prisidėti prie nuotaikos svyravimų ir BAS simptomų.
BAS simptomai
Bipolinis afektinis sutrikimas pasireiškia manijos, hipomanijos ir depresijos epizodais. Šie epizodai gali keistis periodais, kai asmens nuotaika yra normali.
Taip pat skaitykite: Kodėl vaikai slepia tiesą nuo tėvų?
- Manijos epizodo simptomai:
- Padidėjęs aktyvumas ir energija
- Euforija arba per didelis optimizmas
- Dirglumas ir impulsyvumas
- Padidėjęs pasitikėjimas savimi
- Impulsyvus ir rizikingas elgesys
- Greitas kalbėjimas ir minčių šuoliai
- Mažesnis miego poreikis
- Hipomanijos epizodo simptomai:
- Padidėjęs aktyvumas ir energija, bet ne taip ryškiai kaip manijos metu
- Gerai jaučiama nuotaika ir padidėjęs produktyvumas
- Mažesnis poreikis miegoti, tačiau be rimtų sveikatos sutrikimų
- Mažesnis susivaldymas
- Depresijos epizodo simptomai:
- Gilus liūdesys ar neviltis
- Energijos trūkumas ir nuovargis
- Mažesnis susidomėjimas veikla
- Miego sutrikimai
- Apetito pokyčiai
- Kaltės ar nevertumo jausmas
- Mintys apie mirtį ar savižudybę
BAS klasifikacijos
Bipolinis afektinis sutrikimas gali būti klasifikuojamas pagal simptomų tipą ir sunkumą.
- Bipolinis I sutrikimas: apibrėžiamas bent vienu manijos epizodu.
- Bipolinis II sutrikimas: apibrėžiamas bent vienu hipomanijos epizodu ir bent vienu didžiosios depresijos epizodu.
- Ciklotimija: lėtinis, tačiau švelnesnis bipolinis sutrikimas, kai pasireiškia nuolatiniai nuotaikos svyravimai tarp hipomanijos ir švelnios depresijos.
- Bipolinis sutrikimas, nespecifikuotas kitaip (BAS-NOS): diagnozuojamas, kai simptomai neatitinka griežtų bipolinio I arba II sutrikimo kriterijų.
BAS diagnostika
Bipolinio afektinio sutrikimo diagnostika yra klinikinė ir dažniausiai grindžiama simptomų istorija, psichologiniu įvertinimu ir išskirtomis kitomis psichikos bei somatinėmis ligomis.
- Medicininė istorija ir simptomų vertinimas: apklausa apie simptomus, jų trukmę, dažnumą ir intensyvumą.
- Psichologinis įvertinimas: struktūrizuoti klausimynai ir interviu.
- Diferencinė diagnostika: atmesti kitus psichikos sutrikimus, tokius kaip šizoafektinis sutrikimas, generalizuota nerimo sutrikimas ar didžioji depresija.
- Fizinis tyrimas ir laboratoriniai tyrimai: atmesti fizines ligas, kurios gali sukelti nuotaikos pokyčius.
BAS gydymas
Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas yra ilgalaikis ir dažnai apima tiek vaistus, tiek psichoterapiją.
- Medikamentinis gydymas:
- Nuotaikos stabilizatoriai (ličio karbonatas, valproatas)
- Antidepresantai (skiriami kartu su nuotaikos stabilizatoriais)
- Antipsichotikai (olanzapinas, kvetiapinas, aripiprazolas)
- Benzodiazepinai (laikinai nerimui ir nemigai mažinti)
- Psichoterapija:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET)
- Interpersonalinė ir socialinio ritmo terapija
- Šeimos terapija
- Gyvenimo būdo pokyčiai:
- Reguliari mankšta
- Sveika mityba
- Pakankamas miegas
- Streso valdymas
Nerimas: apžvalga
Nerimas yra natūrali žmogaus emocija, tačiau pernelyg didelis nerimas gali tapti nerimo sutrikimu. Nerimo sutrikimai apima įvairias būkles, kurių kiekviena turi unikalių simptomų ir savybių.
Nerimo sutrikimų tipai
- Generalizuotas nerimo sutrikimas (GAD): nuolatinis ir pernelyg didelis nerimas dėl įvairių dalykų.
- Panikos sutrikimas: pasikartojantys netikėti panikos priepuoliai.
- Fobijos: stipri tam tikrų objektų ar situacijų baimė.
- Socialinio nerimo sutrikimas (SAD): didelė baimė vienoje ar keliose socialinėse situacijose.
- Agorafobija: stipri baimė ir vengimas vietų ar situacijų, iš kurių gali būti sunku išsigelbėti.
- Atsiskyrimo nerimo sutrikimas: pernelyg didelė baimė ar nerimas dėl atsiskyrimo nuo tų, prie kurių asmuo yra prisirišęs.
- Selektyvusis mutizmas: vaiko nesugebėjimas kalbėti pasirinktoje socialinėje aplinkoje.
- Medžiagų ir (arba) vaistų sukeltas nerimo sutrikimas: nerimas, atsirandantis vartojant tam tikras medžiagas ar medikamentus.
- Nerimo sutrikimas dėl kitos medicininės būklės: nerimas, tiesiogiai susijęs su fizine sveikatos problema.
Nerimo sutrikimų diagnostika
Diagnozuoti nerimo sutrikimus gali būti sudėtinga dėl jų įvairovės ir dažno kelių sutrikimų pasireiškimo vienam asmeniui. Diagnostika apima medicininę apžiūrą ir psichologinį įvertinimą.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais
Nerimo sutrikimų gydymas
Nerimo sutrikimų gydymas paprastai apima psichoterapijos, elgesio terapijos ir vaistų derinį. Dažniausiai taikoma kognityvinė-elgesio terapija (KET).
Simptomų sąrašų svarba
Depresijos ir nerimo simptomų sąrašai yra svarbūs įrankiai, padedantys atpažinti ir įvertinti šias būkles. Jie gali būti naudojami tiek sergantiems asmenims, tiek jų artimiesiems, taip pat sveikatos priežiūros specialistams.
- Sergantiems asmenims: padeda sekti, analizuoti ir vertinti ligos eigą.
- Artimiesiems: leidžia suprasti ligos sudėtingumą ir būdus, kaip padėti sergančiam asmeniui.
- Sveikatos priežiūros įstaigoms: naudojami klinikiniam įvertinimui ir depresinių sutrikimų sunkumui nustatyti.
Populiarūs depresijos ir nerimo testai
- Beko depresijos testas
- Hamiltono depresijos skalė
- GAD-7 (generalizuoto nerimo sutrikimo 7 klausimų testas)
Kaip valdyti depresijos simptomus
Gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sušvelninti depresijos simptomus.
- Nustatykite veiksnius, kurie gali pabloginti depresiją.
- Pakeiskite žalingus įpročius.
- Praktikuokite teigiamą mąstymą.
- Kreipkitės pagalbos į psichikos sveikatos specialistus.
tags: #tyrimas #depresijos #nerimo #simptomu #sarasas