Psichologija - mokslas, nagrinėjantis žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ji siekia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogaus prigimtimi, elgesio priežastimis ir psichikos veikimu. Norint suprasti šiuos sudėtingus reiškinius, psichologijoje naudojamos įvairios tyrimo procedūros. Šiame straipsnyje aptarsime psichologijos tyrimų procedūrų apibrėžimą, pagrindines sritis, metodus ir svarbiausius aspektus.
Psichologijos apibrėžimas ir tyrimų svarba
Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Kritiškai vertinant, psichologija - spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje.
Psichologiniai tyrimai yra būtini norint patikrinti hipotezes, kurti teorijas ir plėsti žinias apie žmogaus elgesį ir psichiką. Tyrimų rezultatai leidžia geriau suprasti įvairius psichologinius reiškinius, tokius kaip atmintis, emocijos, motyvacija, asmenybė ir socialiniai santykiai. Be to, tyrimai padeda kurti efektyvesnes psichologines intervencijas ir gydymo metodus.
Psichologijos sritys
Psichologija apima daugybę specializuotų sričių, kurių kiekviena nagrinėja skirtingus psichikos ir elgesio aspektus:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį, nervų sistemos sandarą, neuronus ir jų funkcijas, taip pat genetiką ir jos įtaką psichologiniams procesams.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reiškinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi tam tikro požiūrio. Tas požiūris - iš atitinkamos psichologijos mokyklos, pakraipos, susiformavusios psichologijos, kaip mokslo, raidos eigoje.
Taip pat skaitykite: Tyrimų metodų palyginimas psichologijoje
Tyrimo procedūros psichologijoje
Psichologiniai tyrimai gali būti įvairūs, tačiau visi jie turi laikytis tam tikrų bendrųjų principų ir etapų. Štai pagrindiniai psichologinio tyrimo etapai:
- Problemos formulavimas: Pirmasis žingsnis yra aiškiai apibrėžti tyrimo klausimą arba problemą, kurią norima išspręsti. Tai gali būti klausimas apie tam tikro elgesio priežastis, psichologinio reiškinio mechanizmus arba naujos psichologinės intervencijos efektyvumą.
- Hipotezės formulavimas: Remiantis esamomis teorijomis ir žiniomis, formuluojama hipotezė - spėjimas apie tai, kaip veikia nagrinėjamas reiškinys. Hipotezė turi būti patikrinama ir pagrįsta empiriniais duomenimis.
- Tyrimo plano sudarymas: Šiame etape nusprendžiama, kokį tyrimo metodą naudoti, kokius duomenis rinkti ir kaip juos analizuoti. Svarbu pasirinkti tinkamą tyrimo dizainą, kuris leistų patikrinti hipotezę ir gauti patikimus rezultatus.
- Duomenų rinkimas: Renkami duomenys, naudojant įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, apklausos, testai, eksperimentai ir kt. Svarbu užtikrinti, kad duomenys būtų renkami sistemingai ir objektyviai.
- Duomenų analizė: Surinkti duomenys analizuojami, naudojant statistinius metodus ir kitas analizės technikas. Analizės tikslas - nustatyti, ar duomenys patvirtina hipotezę, ir padaryti išvadas apie nagrinėjamą reiškinį.
- Išvadų formulavimas ir rezultatų interpretavimas: Remiantis duomenų analize, formuluojamos išvados apie tai, ar hipotezė pasitvirtino, ir interpretuojami gauti rezultatai. Svarbu atsižvelgti į tyrimo ribotumus ir galimus alternatyvius paaiškinimus.
- Rezultatų skelbimas: Tyrimo rezultatai skelbiami mokslinėse publikacijose, konferencijose ir kitais būdais. Tai leidžia kitiems mokslininkams susipažinti su tyrimo rezultatais, juos patikrinti ir panaudoti tolimesniuose tyrimuose.
Tyrimo metodai
Psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai, kurių kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų:
- Stebėjimas: Stebėjimas yra vienas iš pagrindinių psichologinių tyrimų metodų. Jis apima sistemingą elgesio stebėjimą natūraliomis arba dirbtinėmis sąlygomis. Stebėjimas gali būti tiesioginis arba netiesioginis, atviras arba slaptas, struktūruotas arba nestruktūruotas.
- Apklausa: Apklausos yra plačiai naudojamos psichologijoje duomenims rinkti apie nuomones, požiūrius, įsitikinimus ir elgesį. Apklausos gali būti atliekamos raštu (anketos) arba žodžiu (interviu).
- Testai: Psichologiniai testai yra standartizuotos procedūros, skirtos įvertinti įvairius psichologinius konstruktus, tokius kaip intelektas, asmenybė, emocijos ir kt. Testai gali būti objektyvūs (pvz., klausimynai) arba subjektyvūs (pvz., projektiniai testai).
- Eksperimentas: Eksperimentas yra griežčiausias ir patikimiausias tyrimo metodas, leidžiantis nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Eksperimento metu manipuliuojamas vienas ar keli nepriklausomi kintamieji, siekiant nustatyti jų poveikį priklausomam kintamajam.
- Koreliacinis tyrimas: Koreliacinis tyrimas leidžia nustatyti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų, tačiau neleidžia nustatyti priežastinių ryšių. Koreliacija gali būti teigiama (kai vieno kintamojo reikšmė didėja, kito kintamojo reikšmė taip pat didėja), neigiama (kai vieno kintamojo reikšmė didėja, kito kintamojo reikšmė mažėja) arba nulinė (kai tarp kintamųjų nėra jokio ryšio).
- Atvejo analizė: Atvejo analizė apima išsamų vieno individo ar grupės tyrimą. Šis metodas leidžia giliai suprasti sudėtingus psichologinius reiškinius, tačiau gauti rezultatai gali būti sunkiai apibendrinami.
Etiniai aspektai
Psichologiniai tyrimai turi būti atliekami laikantis griežtų etikos principų, siekiant apsaugoti tyrimo dalyvių teises ir gerovę. Svarbiausi etikos principai apima:
- Informuotas sutikimas: Tyrimo dalyviai turi būti informuoti apie tyrimo tikslą, procedūras, riziką ir naudą, ir turi duoti savo sutikimą dalyvauti tyrime.
- Konfidencialumas: Tyrimo dalyvių duomenys turi būti saugomi konfidencialiai ir naudojami tik tyrimo tikslams.
- Anonimiškumas: Tyrimo dalyvių tapatybė neturi būti atskleista jokiais būdais.
- Žalos vengimas: Tyrimo dalyviams neturi būti daroma jokios žalos - nei fizinės, nei psichologinės.
- Apgaulės naudojimas: Apgaulė gali būti naudojama tik tuo atveju, jei ji yra būtina tyrimo tikslams pasiekti ir jei dalyviai yra informuojami apie apgaulę po tyrimo.
- Teisė atsisakyti dalyvauti: Tyrimo dalyviai turi turėti teisę bet kuriuo metu atsisakyti dalyvauti tyrime be jokių neigiamų pasekmių.
Trauminiai įvykiai ir jų tyrimas psichologijoje
Pastaruoju metu vis didėja susidomėjimas patiriamų trauminių įvykių poveikiu asmens gyvenimui. Traumos ir jos efektų tyrimai parodė, jog traumuojantys įvykiai ar ilgi streso periodai gali sukelti rimtus individo sveikatos sutrikimus. Vis daugiau dėmesio skiriama veiksniams, kurie švelnina šių įvykių poveikį.
Trauma - tai situacija, kelianti pavojų fiziniam ar psichiniam žmogaus gerbūviui. Psichologinė trauma yra unikalus, individualus išgyvenimas situacijos, kurioje asmuo nepajėgia integruoti emocinio patyrimo ir patiriama grėsmė gyvenimui, kūno integralumui, sveikatai.
Taip pat skaitykite: Neuroedukacija ir emocijos
Traumuojantys įvykiai gali būti skirstomi į:
- Vienkartinius
- Pasikartojančius (tai karas, kalėjimas, seksualinė ar fizinė prievarta šeimoje)
- Žmogaus sukeltus bei natūralias nelaimes
- Staigius (pvz. sužeidimas) bei chroniškus (pvz. skurdas)
Svarbu paminėti, kad psichologiškai žmonės traumas sujungia. Lietuvos mokslininkai skiria daug dėmesio traumos psichologijai, kurią sudaro ir traumos diagnozavimo klausimai, jos sukeltų padarinių analizė ir psichoterapija. Šis dėmesys neatsitiktinis, nes traumos padariniai neretai reiškiasi įvairiomis destrukcijos formomis: suicidiniu elgesiu, nekontroliuojama agresija ar smurtu, sutrikusia adaptacija ir kita.
Vienas iš sunkiausių traumos įveikos aplinkybių yra tai, kad trauminis patyrimas (o kartu ir destruktyvus elgesys) turi tendenciją kartotis. Pagrindinė prielaida apie trauminio įvykio prigimtį yra ta, kad tarp trauminio įvykio ir distreso, sutrikimų yra kiekio - reakcijos ryšys. Kitaip tariant trauminis patyrimas yra laikomas po to atsiradusių simptomų tiesiogine priežastimi: kuo didesnė trauma, tuo potencialiai didesni žalingi efektai: kuo didesnis stresorius, tuo didesnė tikimybė potrauminio streso atsiradimui.
Tyrimai suaugusiųjų tarpe
Nagrinėjant suaugusiųjų patirtis, svarbu atsižvelgti į amžiaus tarpsnius ir jų ypatumus. Pagal Eriksoną, suaugusiojo amžius sudaro: jaunas suaugęs amžius, suaugęs amžius, subrendimas (brandumas). Jauno suaugusiojo amžiaus tarpsnyje žmogus, ieškodamas savo identiškumo, dar stengiasi jį sujungti su kito žmogaus identiškumu. Jis yra pasirengęs artumui. Antroji stadija - suaugęs amžius - pasižymi branda ir noru būti reikalingu bei rūpintis tuo, kas "pagaminta". Paskutinioji, subrendimo, suaugusiojo raidos stadija - tai vienintelis gyvenimo ciklas, priėmimas to, kas turėjo būti ir ko negalima niekuo pakeisti.
Tyrimai rodo, kad jauno amžiaus (18-39 metų) asmenys dažniausiai patiria įvairius trauminius įvykius. Dažniausiai patiriami trauminiai įvykiai yra buvimas žmogaus nužudymo ar sužalojimo liudininku, stichinės nelaimės ir avarijos. Mažiau pasitaikantys yra išprievartavimai bei smurtiniai užpuolimai.
Taip pat skaitykite: Metodai psichologiniam konsultavimui vertinti
Vidinė darna ir psichologinis traumatizmas
Antonovskis iškėlė konstrukta - vidinė darna - tai individualūs sunkumų įveikimo būdai, lemiantys somatinę sveikatą, elgesį įvairiose gyvenimo situacijose, socialinio pasaulio suvokimą ir aiškinimą. Tyrimai parodė, kad kuo stipresnis represuotas vidinės darnos jausmas, tuo mažiau represuotos asmenų grupėje pasireiškia potrauminiai simptomai. Taip pat mažiau pasireiškia depresija, nerimas, stresas, miego sutrikimai. Taigi vidinė darna gali būti stiprus apsauginis veiksnys, kuris vis labiau domina traumos psichologijos tyrėjus.
Vidinė darna - tai polinkis matyti pasaulį valdomą, suvokiamą, prasmingą. Šiame darbe vidinės darnos parametrai vadinami suprantamumo, kontrolės ir prasmingumo jausmais, nes tiksliausiai atspindi originalų A. Antonovskio modelį.
tags: #tyrimo #procedura #psichologija