Švietimo sistemoje psichologai atlieka svarbų vaidmenį, teikdami pagalbą mokiniams, mokytojams ir tėvams. Šiame straipsnyje aptariamos ugdymo psichologijos kryptys Lietuvoje, atsižvelgiant į mokyklos psichologo veiklos reglamentavimą, kvalifikacinius reikalavimus, studijų programas ir psichologo profesijos svarbą.
Mokyklos psichologo veiklos reglamentavimas ir kvalifikaciniai reikalavimai
Mokyklos psichologo profesinę veiklą Lietuvoje reglamentuoja Mokyklos psichologo pareiginė instrukcija, patvirtinta 1999 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. 1. Terminas „mokyklos psichologas“ apibrėžia specialistą, teikiantį paslaugas švietimo ir vaikų globos įstaigų bendruomenėms.
Mokyklos psichologu gali dirbti asmuo, turintis ne žemesnį kaip psichologijos magistro laipsnį arba jam prilygstantį studijų kvalifikacinį laipsnį patvirtinantį diplomą. Pirmus darbo metus toks specialistas dirba kuruojamas psichologo metodininko arba psichologo eksperto. Kuruojami turi dirbti ir neatestuoti psichologai.
Mokyklos psichologų atestacijos nuostatuose numatytos šios kvalifikacinės kategorijos: psichologas asistentas, psichologas, vyresnysis psichologas, psichologas metodininkas, psichologas ekspertas (žr. švietimo ir mokslo ministro 1997 02 07 įsakymą Nr.
Pagrindinės mokyklos psichologo veiklos kryptys
Mokyklos psichologo veikla apima kelias pagrindines kryptis:
Taip pat skaitykite: Humanistinis ugdymas: kas tai?
- Konsultavimas: Tai pagrindinė mokyklos psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti vaiko, tėvų (ar teisėtų vaiko atstovų), pedagogų problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus.
- Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie vaiko psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
Be to, mokyklos psichologas privalo tvarkyti darbo dokumentaciją (individualių konsultacijų žurnalą, vaikų bylas, planuoti darbą metams /mėnesiui/ savaitei).
Atsižvelgęs į įstaigos bendruomenės poreikius, mokyklos psichologas numato darbo kryptis mokslo metams. Atskirus darbus mokyklos psichologas gali atlikti padedamas pedagoginių psichologinių tarnybų. Kvalifikacijos tobulinimo laiką psichologas derina su įstaigos vadovu.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programos
Lietuvos universitetai siūlo edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programas, kurių tikslas - parengti aukštos kvalifikacijos psichologus, besivadovaujančius profesinės etikos principais, giliomis bendrosios psichologijos, edukacinės psichologijos, vaiko raidos žiniomis ir teikiančius įrodymais bei empirika grįstas psichologinio įvertinimo, intervencijų, prevencijos ir psichikos sveikatą stiprinančias paslaugas vaikui / jaunuoliui, jo šeimai, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančioms institucijoms ir bendruomenei.
Edukacinės ir vaiko psichologijos studijų programa suteikia ją baigusiems kompetencijų teikti psichologines paslaugas vaikams (nuo kūdikystės) ir jaunuoliams (iki 21 metų, kai jie turi specialių ugdymo poreikių), jų šeimų nariams, mokytojams, kitiems bendruomenės nariams.
Studijos prasideda nuo bazinių dalykų, kuriuose gilinamos psichologijos krypties bakalauro studijų metu įgytos žinios ir formuojami įgūdžiai (Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos, Šiuolaikiniai statistiniai metodai ir tyrimo planavimas) ir suteikiamas supratimas apie edukacinio psichologo kaip švietimo pagalbos specialisto darbo lauką bei funkcijas (Vaikų raidos psichologija ir psichopatologija, Mokymasis ir mokymas).
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie motyvaciją
Šiuolaikinės edukacinės psichologijos paradigmos - teorinis dalykas, kuriuo siekiama apžvelgti edukacinės psichologijos mokslo ir praktikos lauką, padedantį studentams suvokti visą studijų programos struktūrą. Šiuolaikinių statistinių metodų ir tyrimo planavimo dalyko metu įgytos kompetencijos toliau studijų procese reikalingos planuojant ir rašant magistro darbą, atliekant profesinės praktikos užduotis.
Vaikų raidos psichologijos ir psichopatologijos dalyke, studentams ne tik suteikiamas supratimas apie įvairios raidos besimokančiųjų grupes (pvz., turinčius intelekto sutrikimų, regos, klausos, mokymosi, elgesio ir emocijų sutrikimų, pasižyminčius rizikingu elgesiu ir kt.), bet ir ugdomos kompetencijos atpažinti, diagnozuoti šias grupes bei parengti intervencijos planą teikiant pagalbą vaikams (jaunuoliams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų), jų šeimomis ir bendruomenėmis.
Edukacinės ir vaiko psichologijos programoje didelis dėmesys skiriamas profesinei praktikai, kurios metu magistrantai toliau formuoja ir ugdo savo kompetencijas.
Absolventų patirtys ir studijų nauda
Absolventai, baigę edukacinės psichologijos magistrantūros programas, teigia, kad studijos išmokė būti lanksčiais dirbant skirtingose mokyklose bei bendraujant su daug šeimų ir vaikų. Jos taip pat davė drąsos nebijoti plataus edukacinio psichologo darbo spektro: konsultavimo, vertinimo, pamokų ir seminarų vedimo, apklausų, metodinės medžiagos rengimo, meditavimo prieš didelę auditoriją ir plastelininių medžių lipdymo kartu su mokytojais.
Studijos suteikė žinių apie vaiko raidą ir psichopotalogiją, apie šeimos struktūrą ir jos dinamiką, apie psichologinį įvertinimą, apie raidos specialistų bendradarbiavimą. Studijos suteikė ne tik žinių, bet ir žinojimą, kad tai ko išmokau yra reikalinga.
Taip pat skaitykite: Harmoningo asmens formavimas
Magistro studijose praplečiamos žinios apie vaikų raidą, emocijas ir elgesio ypatumus, vaikų mokymosi ypatybes ir kt. Ugdomi įgūdžiai atpažinti ne tik vaiko sunkumus, bet ir galias, jautriai atliepti poreikius. Įgyjami patikimi vaikų ir paauglių psichologinio įvertinimo įrankiai, t.y. įgūdžiai kokybiškai naudoti Lietuvoje standartizuotus ir adaptuotus psichologinio vertinimo instrumentus. Taip pat įgyjami psichologinio konsultavimo pagrindai, kuriuos turima galimybė stiprinti profesinės praktikos metu. Įgyjami įgūdžiai pažvelgti plačiau ir matyti bendruomenei aktualias psichologines temas, t.y. vykdyti tyrimus, analizuoti gautus rezultatus ir atsižvelgiant į juos rengti rekomendacijas, šviečiamąsias veiklas, prevencines ar intervencines priemones arba parinkti ir pritaikyti jau sudarytas programas.
Psichologo profesijos populiarumas ir reikalavimai
Psichologo profesija Lietuvoje yra ypač paklausi ir kasmet vis labiau populiarėja. Ši profesija traukia žmones, norinčius suprasti žmogaus vidinį pasaulį, padėti kitiems spręsti psichologines problemas ir prisidėti prie visuomenės gerovės. Tačiau norint tapti kvalifikuotu psichologu, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, įgyti reikiamų kompetencijų ir pasirinkti tinkamą studijų programą.
Psichologijos žinios yra sėkmingai pritaikomos ugdymo ir sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte, žmogiškųjų išteklių vadyboje ir kitose srityse. Dėl to jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti žinių, kurias pritaikydami galės padėti plėtotis visuomenei.
Nors stojantiesiems į psichologiją šiais laikais nekeliama reikalavimų demonstruoti tam tikras asmenybės savybes, vis dėlto kai kurios savybės yra svarbios norint sėkmingai dirbti psichologo darbą. Psichologo profesijos atstovų vienas pagrindinių darbo įrankių yra mąstymas, tad šį darbą lengviau dirbti žmonėms, kurie linkę reflektuoti, analizuoti, kritiškai mąstyti ir ieškoti sąsajų.
Ne mažiau svarbios ir tokios savybės kaip empatiškumas (gebėjimas įsijausti į kitų jausmus), noras pažinti save ir kitus, atsakomybė bei pamatinės vertybės: pagarba kitų asmenų teisėms ir orumui, nediskriminacija, gėrio siekis.
Psichologijos bakalauro studijų metu būsimieji psichologai įgyja daug pamatinių žinių, mokėjimų ir įgūdžių, kurie būtini norint tęsti studijas specializuotoje psichologijos magistrantūroje ir tapti savarankiškai dirbančiu psichologu. Tai apima:
- Žinias apie individualius, grupių bei organizacijų ypatumus ir skirtumus.
- Mokėjimus atlikti psichologinį vertinimą.
- Psichologinio konsultavimo pradmenis.
- Įgūdžius psichologijos žinias pritaikyti šviečiant visuomenę.
- Gebėjimą vykdant įvairias profesines veiklas paisyti profesinės etikos.
- Mokėjimus vykdyti psichologijos mokslo tyrimus.
Šias kompetencijas lengviau įgyti asmenims, kurie nemažai laiko skyrė savanorystei ar turi didesnę gyvenimišką patirtį. Tačiau specialaus pasirengimo studijoms tikrai nereikia, visa, ko reikia, įgyjama psichologijos studijų metu.
Studijų programos pasirinkimas
Lietuvoje nemažai universitetų siūlo psichologijos studijų programas. Renkantis studijų programą, svarbu atkreipti dėmesį į kelis aspektus:
- Studijų programos kryptis: Studijų programa turi turėti aiškią psichologijos studijų kryptį.
- Studijų programos turinys: Siūlomą studijų programą turi sudaryti ne vienas psichologinis dalykas, turi būti aiškūs kitų studijų dalykų pavadinimai bei jų turinys.
- Dėstytojų kvalifikacija: Psichologijos programoje dėstantys dėstytojai turi turėti aukštą mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją psichologijos kryptyje.
- Programos akreditacija: Kiekviena vykdoma studijų programa aukštojoje mokykloje turi būti akredituota - tai yra vieša informacija, kurią galima sužinoti Studijų kokybės vertinimo centro tinklapyje.
- Atitiktis standartams: Svarbu išsiaiškinti, ar siūloma aukštosios mokyklos studijų programa atitinka Lietuvos Psichologijos studijų krypties aprašą bei „EuroPsy“ standartus, ar programa gerai vertinama tarptautinių ekspertų.
Jei studijų programa neatitinka visų reikalavimų, studentai negalės įgyti psichologo bakalauro kvalifikacijos ir tęsti studijų psichologijos krypties magistrantūroje. Tai apsunkintų jų kelią į aukštesnio mokslinio laipsnio siekimą būtent psichologijos srityje.
Psichologijos studijos Vytauto Didžiojo universitete (VDU)
VDU psichologijos programa vykdoma nuo 1991 m. ir atitinka „EuroPsy“ standartus. Programos turinį kūrė iškiliausi Lietuvos išeivijos psichologai ir nepriklausomi Lietuvos mokslininkai bei praktikai. Programoje dirba aukštos kvalifikacijos dėstytojai, vykdantys mokslinius tyrimus ir integruojantys naujausius mokslinius pasiekimus su profesine praktika. Pabaigus psichologijos bakalauro studijas, absolventas gali dirbti psichologo asistentu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse. Savo kompetencijos ribose su patyrusio psichologo priežiūra psichologijos bakalauro absolventai gali atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo.
Studijų rezultatai ir vertinimas
Studijų rezultatai - studijų metu įgytų žinių ir gebėjimų visuma, kurios apimtis apibrėžiama kreditais, o lygis įvertinamas balu ir prilyginamas pasiekimų lygmeniui. Kiekvieno studijų dalyko studijų rezultatai apibrėžti to dalyko apraše.
Studijų rezultatų vertinimas atliekamas remiantis profesionalumo, skaidrumo, teisingumo, objektyvumo ir patikimumo bei pagarbos ir geranoriškumo principais. Gali būti atliekamas kaupiamasis ar galutinio egzamino arba baigiamojo egzamino, arba baigiamojo darbo, projekto, praktikos ar kito akademinio studijų rezultatų vertinimas. Galutinis studijų rezultatų vertinimas yra privalomas. Galutinis dalyko studijų pasiekimų įvertinimas gali būti sukauptas pažymys, kurio sudėtis apskaičiuojama pagal proporcijas, numatytas kiekvieno dalyko apraše.
tags: #ugdymo #psichologijos #kryptys