Žiaurus elgesys su gyvūnais - opi problema Lietuvoje, reikalaujanti nuodugnaus dėmesio ir efektyvių sprendimų. Nors visuomenė tampa vis sąmoningesnė ir dažniau praneša apie gyvūnų teisių pažeidimus, teisės aktų taikymas susiduria su iššūkiais. Šiame straipsnyje aptariamos esamos problemos, siūlomi sprendimo būdai ir įvairių Seimo narių iniciatyvos, siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę ir apsaugą.
Esamos Teisinės Bazės Problemos
Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra aiškiai nustatyta, kokiu atveju ir kokia atsakomybė turi būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnais. Iš esmės Baudžiamasis kodeksas taikomas tik tais atvejais, kai gyvūnas nužudomas. Kiti atvejai patenka į švelnesnio taikymo sritį. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Valstybinė teismo medicinos tarnyba ir Lietuvos teismo ekspertizės centras pripažįsta, kad tyrimo proceso algoritmas yra probleminis. Neaiškiai reglamentuota, kaip elgtis pareigūnams, kuomet randamas sužalotas gyvūnas, kai sunku rasti veterinarą, kuris sutiktų atlikti ekspertizę, o teismo veterinarijos ekspertų iš viso nėra.
K. Mažeikos teigimu, ši grupė nusprendė tikslinti teisės aktus, kada asmenys, pripažinti kaltais dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, būtų baudžiami pagal Administracinių nusižengimų, o kada pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Iniciatyvos Griežtinti Atsakomybę
Reaguojant į šią problemą, Seimo nariai teikia įvairias pataisas, siekdami griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimo narys Linas Balsys Seimui pateikė pataisas, kuriose už žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę. Kaip numatoma pataisose, jei asmuo žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino ir dėl šių veiksmų gyvūnas nugaišo, asmuo būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienų iki trejų metų. Tuo metu, jei dėl žiauraus elgesio buvo sutrikdyta gyvūno sveikata, parlamentaras siūlo jį kankinusiam asmeniui skirti vienerius metus nelaisvės arba 3040 eurų baudos. Analogiškai turėtų atsakyti ir juridinis asmuo. Taip pat siūloma asmenims, pripažintiems kaltiems dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, nuo trejų iki penkerių metų drausti auginti bet kokį gyvūną.
Konservatorė Aistė Gedvilienė Seimui pateikė labai panašias pataisas, siūlydama už žiaurų gyvūnų kankinimą, kuomet gyvūnas liko suluošintas arba mirė, skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Ji, kaip ir L. Balsys, siūlo drausti gyvūnus kankinusiems asmenims nuo trejų iki penkerių metų auginti bet kokį gyvūną. Parlamentarė siūlo trigubai didinti administracines baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais. Siūloma, kad žiaurus elgesys su gyvūnu užtrauktų baudą nuo 150 iki 3600 eurų, pakartotina veikla - nuo 3600 iki 5250 eurų. Gyvūnui žuvus ar jį suluošinus grėstų bauda nuo 900 iki 5250 eurų, pakartotinas nusižengimas kainuotų nuo 5250 iki 6900 eurų.
Taip pat skaitykite: Atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnais Lietuvoje
Dalis Seimo narių pataisas kritikavo dėl to, kad jos skubiai pateiktos po rezonansinių įvykių, susijusių su gyvūnų kankinimu, ir ketinamos priimti prieš pat rinkimus. Kritikai mano, kad tai parlamentarų bandymas įsiteikti rinkėjams.
Kova Su Organizuota Nusikalstama Veika
Valstietis Dainius Gaižauskas kartu su aplinkos ministru Kęstučiu Mažeika Seimui pateikė pataisas, susijusias su organizuota nusikalstama veika, kuomet su gyvūnais žiauriai elgiamasi siekiant naudos. Seimo narys siūlo, kad už nusikalstamą veiką komerciniais tikslais galėtų būti paskirta iki trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat siūloma, kad žiaurus elgesys su gyvūnais komerciniais tikslais bendrininkų grupėje būtų baudžiamas iki ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Taip pat parengta Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisa leistų taikyti kriminalinės žvalgybos metodus aiškinantis nelegalias gyvūnų veisyklas.
Liberalas Simonas Gentvilas šias pataisas kritikavo, pastebėdamas, kad siūloma bausmė - neproporcingai didelė, nes už žmogaus sveikatos sutrikdymą teismas gali skirti ne tik laisvės atėmimą, o ir viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba areštą.
Draudimas Lauko Prekybai Gyvūnais
Valstietė Virginija Vingrienė Seimui pateiks įstatymo pataisas, kuriomis siūlo uždrausti lauko prekybą augintiniais, taip pat didinti baudas. Be to, ji siūlo papildyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą, kad visi veisimui naudojami augintiniai privalo būti paženklinti mikroschema, turėti veterinarijos gydytojo išduotą sveikatingumo pažymą ir būti užregistruoti Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje. Pagal jos projektą, veterinarams grėstų atsakomybė, jeigu jie nepraneštų teisėsaugos institucijoms apie asmenis, piktybiškai pažeidžiančius gyvūnų gerovės reikalavimus.
Medžioklės Su Lankais Įteisinimo Kontroversija
Ažiotažą sukėlusį pasiūlymą Seimui pateikė 4 valstiečiai, vienas socialdemokratas bei vienas konservatorius. Pateiktame siūlyme siekiama įteisinti Lietuvoje 2004 metais uždraustą medžioklę lankais. Taip pat norima įteisinti plėšrūnų medžioklę prožektoriais. Šiuo metu Lietuvoje prožektoriais galima medžioti tik šernus. Peticijoje yra aiškiai surašyti argumentai, kodėl tokie medžioklės būdai yra laikomi barbariškais ir net prieštaraujančiais Europos Sąjungos gamtosauginiams teisės aktams.
Taip pat skaitykite: Visuomenės reakcija į žiaurų elgesį su gyvūnais
Peticijoje teigiama, kad norint nušauti žvėrį su lanku, medžiotojas turi būti labai įgudęs. „Šaunant iš lanko yra labai didelė rizika tik sužeisti žvėrį. Jam pribaigti gali reikti daug šūvių arba jis pabėgs ir dvės kančiose nuo patirtų traumų. Todėl medžioklė lanku yra neetiška ir smarkiai padidinanti aukos kančias“, - rašoma peticijoje.
„Baltijos Vilkas“ tarybos pirmininkas bei vienas iš peticijos organizatorių Andrius Laurinavičius teigia, kad iš medžiotojų jau gavo pirmuosius argumentus. Esą strėlės dabar yra tokios, kad eina kiaurai per žvėrį ir jis nesikankina. Tačiau problema išlieka ta pati: yra labai sunku nusitaikyti ir pataikyti. Kai tau reikia prisėlinti prie žvėries per 30-25 metrus ir pataikyti į tą mažą judantį plotelį. Tai būna, kad šauni link žvėries, o kur pataikai, tai taip ir pataikai. Todėl tose šalyse, kur įteisinta tokia medžioklė, galima rasti nuotraukų, kaip vaikšto peršauti žvėrys. Jis taip pat pasidalino savo turima statistika: esą šaunant lanku, 50 proc. žvėrių būna tik sužeidžiami.
Seimo narys ir Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika, vienas iš šio projekto teikėjų, teigia, kad tokios statistikos nematęs. „Aš mačiau realią europinę praktiką. Tikimybė sužeisti žvėrį yra ir šaunant šautuvu. Ypač, jei kalbame apie medžioklę šratais, kurią dabar ir uždraudėme. Tai yra medžiotojo atsakomybės, profesionalumo ir įgūdžių klausimas. Tikriausiai ta statistika, kiek sužeidžiama su ginklais, nedaug skiriasi nuo tos, kur su strėlėmis“, - sako K. Mažeika ir tikina - visi norintieji medžioti lankais privalės baigti mokymus ir išlaikyti egzaminus.
Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė bei A. Laurinavičius tikina, kad medžioklė lankais tėra pramoga ir nieko bendro su gamtosauga neturi. Tačiau Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro dėstytojas bei Medžioklės ir žvejybos draugijos ekspertų komisijos narys Alius Ulevičius tikina, kad medžioklė lankais sėkmingai egzistuoja pasaulyje. Anot jo, tokių medžioklių įteisinimas priklauso nuo visuomenės grupių poreikių.
Nelegalios Šunų Veisyklos
Šį pirmadienį, 19.30 val., aktualijų laida „Karštai su tv3.lt“ nagrinės ypač didelį atgarsį visuomenėje sukėlusią temą - nelegalios šunų veisyklos. Laidos viešnia gyvūnų teisių gynėja B. teigia, kad nėra jokio registro, nėra sistemos, nėra gairių, nėra tvarkos, kaip tas turi būti daroma, palikta kiekvienam inspektoriui jo nuožiūrai. Kita didžiulė problema - nebaudžiamumas. Baudos, kurios dabar skiriamos yra juokingos ir tai neveikia.
Taip pat skaitykite: Akcijos reikalavimai dėl gyvūnų teisių
Laidos kūrybinės komandos surinkti faktai, skaičiai, reportažai atskleidžia, kad čia ne šiaip aplaidumas, o pinigų kalykla, šunų mafija. Šimtamilijoninės pajamos gaunamos iš nelegalaus šunų veisimo. Lietuvoje dauginami, paskui jie kontrabandos būdu keliauja į užsienį. Faktai byloja, kad vien Jungtinėje Karalystėje per metus nelegaliai nuperkama apie 500 tūkst. šuniukų. Visi jie atkeliauja kontrabandos būdu.
VMVT Iniciatyvos
K. Mažeikos teigimu, grupės posėdyje nutarta, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kartu su policija iki balandžio mėnesio peržiūrės ir patvirtins naują pažeidimų tyrimo tvarką, kuri apibrėš, kurį kodeksą, kokiu atveju reikia taikyti. VMVT taip pat skelbs veterinarų sąrašą, į kuriuos policijos pareigūnai galės kreiptis dėl nusikaltimų tyrimų.