Visuomenės dėmesys gyvūnų gerovei nuolat auga, ir tai neišvengiamai skatina peržiūrėti esamus įstatymus bei reglamentus. Tačiau ar visada institucijos spėja reaguoti į visuomenės poreikius ir užtikrinti tinkamą gyvūnų apsaugą? Šiame straipsnyje panagrinėsime vieną konkretų atvejį - akciją prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, kuri vyko Katedros aikštėje, ir išsiaiškinsime, kokie iššūkiai kyla siekiant užtikrinti gyvūnų gerovę Lietuvoje.
Protestas Katedros aikštėje: reikalavimas stabdyti paršelių kastraciją
Prieš keletą metų, trečiadienį, prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) būstinės Vilniuje nevyriausybinės organizacijos „Tušti narvai“ aktyvistai surengė protesto akciją. Jos tikslas - atkreipti dėmesį į paršelių kastraciją be nuskausminamųjų ir paraginti VMVT nedelsti bei uždrausti šią praktiką.
„Antroji (akcija - ELTA) jau yra apie VMVT delsimą imtis veiksmų ir visuomenės balso ignoravimą. (…) Paršeliai iki 7 dienų amžiaus Lietuvoje kastruojami be nuskausminamųjų ir tarnyba, kuri turėtų tai uždrausti vienu parašu (jų vadovė gali tai uždrausti) šiuo metu delsia“, - aiškino „Tušti narvai“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Aktyvistai teigė, kad VMVT vengia įtraukti visuomenę į diskusijas šiuo klausimu, kviesdama tik verslo lobistus. Jie taip pat pabrėžė, kad pirmoji akcija, surengta prieš kelias savaites, jau atkreipė visuomenės ir žiniasklaidos dėmesį į problemą. „Mes numatę esame veiksmų keliems mėnesiams į priekį, kiekvienai savaitei, ir internete, kad galėtų prisijungti žmonės iš visos Lietuvos, nes ne visi gali atvykti į protestą Vilniuje. Tol, kol jie leis gyvūnus taip žiauriai kankinti, tol mes nesustosime, nes gyvūnai už save kalbėti negali“, - tvirtino „Tušti narvai“ vadovė.
Protesto metu aktyvistai laikė „kruvinus paršelius“ ir leido tikrų kiaulių fermų garsus bei kastracijos metu paršelių skleidžiamus klyksmus. Plakatuose buvo užrašai: „Kodėl VMVT leidžia kankinti gyvūnus?“, „Paršeliai klykia, VMVT delsia“, „Mažiau diskusijų, daugiau darbo!“.
Taip pat skaitykite: Katedros profesorius
VMVT pozicija: vieno parašo neužtenka
VMVT specialistai teigia, kad uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų vienu parašu nėra taip paprasta. „Taip, kaip yra transliuojama, kad užtenka vieno parašo - tas nevyksta taip greitai, kaip galbūt norėtųsi ten už tvoros stovintiems žmonėms“, - Eltai komentavo VMVT Maisto politikos departamento direktorė Gintarė Jatkevičienė.
Anot VMVT atstovės spaudai Aistės Prelgauskaitės, kastracija atliekama atsižvelgiant į vartotojų poreikius, nes nekastruoti vyriškos lyties paršeliai turi specifinį kvapą, kuris nepatinka vartotojams. „Tai yra daroma dėl vartotojo. Lietuvos vartotojas nepriima kito skonio. Šalys, kurios nuėjusios alternatyviais keliais, pavyzdžiui, nekastruoti, tai istoriškai jų vartotojai priima tą skonį ir dėl to tas sprendimas imtis kastravimo ar nekastravimo būdų yra priimtinesnis“, - sakė A. Prelgauskaitė. G. Jatkevičienė pridūrė, kad vartotojai dažnai skundžiasi, jei į rinką patenka nekastruotų paršelių mėsa.
VMVT atstovai pabrėžia, kad bendras sprendimas turi būti surastas diskutuojant su mėsos pramonės atstovais, vartotojais, mokslininkais ir politikais, nes problema susijusi su finansais ir technologinėmis naujovėmis.
Gyvūnų gerovės užtikrinimo iššūkiai Lietuvoje
Ši akcija atskleidė ne tik konkrečią problemą dėl paršelių kastracijos, bet ir platesnius iššūkius, susijusius su gyvūnų gerovės užtikrinimu Lietuvoje.
Savivaldybių vaidmuo ir kompetencija
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad savivaldybės, vadovaudamosi VMVT patvirtintu Aprašu, tvirtina Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Tačiau praktikoje savivaldybių taisyklės labai skiriasi, o tai rodo, kad ne visos savivaldybės vienodai atsakingai žiūri į gyvūnų gerovės užtikrinimą.
Taip pat skaitykite: Dr. Valicko paskaitos
Kyla klausimas, ar savivaldybių administracijose dirba kompetentingi specialistai, turintys gyvūnų gerovės srities žinių. VMVT teigia, kad konsultuoja savivaldybių administracijų atsakingus asmenis, tačiau tai nereiškia, kad savivaldybių darbuotojai turi pakankamai žinių ir įgūdžių, kad galėtų tinkamai įvertinti gyvūnų laikymo sąlygas.
Minimalių plotų reikalavimų panaikinimas
Naujajame Apraše panaikinti reikalavimai, nustatantys minimalius plotus, reikalingus gyvūnams augintiniams. VMVT teigia, kad tai padaryta atsižvelgiant į savivaldybių pastabas, nes savivaldybių darbuotojai neturi galimybių išmatuoti buto ploto ir įvertinti, ar gyvūnas turi pakankamai vietos.
Tačiau toks sprendimas kelia abejonių, ar tikrai bus užtikrinta gyvūnų gerovė. Kaip bus nustatoma, ar, pavyzdžiui, šuns voljero dydis yra tinkamas? Ar savivaldybių administracijos turi kompetentingų specialistų, kurie galėtų tai įvertinti?
Institucinės problemos
Gyvūnų globos organizacijos teigia, kad baudų didinimas nepadės, kol institucijos neatliks savo darbo. Esą tarnybos ne visada reaguoja į gautus pranešimus apie žiaurų elgesį su gyvūnais, o neretai juos traktuoja kaip antraeilius. Taip pat nėra užtikrinama, kad smurtaujantys šeimininkai neįsigytų naujų gyvūnų.
Performansas kaip būdas atkreipti dėmesį į problemas
Akcijos prieš žiaurų elgesį su gyvūnais dažnai įgauna performanso formą. Performansas - tai meninė akcija, kurios tikslas - atkreipti visuomenės dėmesį į tam tikrą problemą, sukelti emocijas ir paskatinti diskusijas.
Taip pat skaitykite: Psichologijos studijos Lietuvoje
Pavyzdžiui, „Tušti narvai“ savo protesto metu naudojo „kruvinus paršelius“ ir kiaulių fermų garsus, kad sukeltų žmonių emocijas ir atkreiptų dėmesį į paršelių kastracijos problemą. Kiti menininkai taip pat naudoja performansus, kad atkreiptų dėmesį į gyvūnų teisių pažeidimus, aplinkosaugos problemas ir kitus svarbius klausimus.
Vilniaus Katedros aikštėje vykęs menininkės Rūtos Liutkutės performansas „Nepamirškite karo” su atsigabentu šarvuočiu buvo nutrauktas įsikišus sostinės savivaldybės pareigūnams. Pasak savivaldybės atstovo Gabrielius Grubinsko, renginys nutrauktas ir šarvuotis buvo nutemptas, nes menininkė neturėjo išduoto leidimo, nesuderino performanso detalių.
Seimo narių iniciatyvos gyvūnų gerovės srityje
Seimo nariai taip pat aktyviai dalyvauja sprendžiant gyvūnų gerovės klausimus. Jie teikia įstatymų pataisas, inicijuoja diskusijas ir atkreipia dėmesį į problemas.
Pavyzdžiui, Seimas plenariniame posėdyje priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis nutarta sugriežtinti administracinę atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą ir įtvirtinti galimybę tokiais atvejais konfiskuoti gyvūnus.
Seimo narės Virginijos Vingrienės pranešimas: „Bus griežtinama atsakomybė už nelegalų gyvūnų veisimą“. Seimo narių Kazio Starkevičiaus, Rasos Petrauskienės pranešimas: „Būtina grįžti prie privalomo gyvūnų ženklinimo“.