Moteris ir emocijos - neatsiejamas tandemas. Moterys yra žymiai jausmingesnės už vyrus, jų viduje telpa kur kas daugiau pojūčių, emocijų, jos jautresnės ir imlesnės. Tačiau dažnai moterys nežino, ką su tomis emocijomis daryti, todėl komplikuoja gyvenimą sau ir artimiesiems. Šiame straipsnyje gilinamės į užšaldytų emocijų psichologiją, nagrinėjame jų priežastis, pasekmes ir kelius į emocinį atsigavimą.
Emocijų Užšaldymo Priežastys
Dar pirmaisiais savo gyvenimo metais mes, moterys, padarome begalę išvadų apie emocijas, net to neįtardamos. Vaikystėje dauguma girdėjo tokias artimųjų frazes:
- Geros mergaitės niekada nepyksta;
- Liaukis zirzti, vos tik kas, iš karto - ašaros!
- Kodėl tu tokia bailiukė?
- Ne taip jau tau ir skauda, nėra čia ko rėkti;
- Elkis padoriai ir nedaryk mums gėdos.
Tokios frazės formuoja klaidingus įsitikinimus apie emocijas, skatina jas slopinti. Palaipsniui, metams bėgant, pavirstame uždelsto veikimo bombomis, prikimštomis įvairiausių, ne pačių maloniausių emocijų, kurios gali nežinia kur ir kokiu momentu sprogti. Mes nebemokame girdėti ir klausytis savęs pačių, suskaldžiusios vidinį pasaulį į „teisingą“ ir „neteisingą“. Ir klausimas: „ką tu dabar jauti?“ dabar tapo pačiu nesuprantamiausiu ir keisčiausiu. Norisi visada suprasti, ką aš privalau jausti tokioje konkrečioje situacijoje, prieš išsakant „teisingą“ atsakymą.
Pačios sau neleidžiame būti savimi ir jausti, ką jaučiame, visą laiką laukiame kažkieno leidimo, patvirtinimo, jog turime tam teisę, kad tai teisinga, leistina, gerai. Pastoviai dairomės, ieškodamos pritarimo ir palaikymo, o neradusios - dar stipriau užsidarome ir užsisklendžiame savyje.
Emocijų Sandėliavimas: "Emocijų Indas"
Įsivaizduokite, kad jūsų širdis - tai indas, kuriame laikote emocijas. Pačiame jo dugne visada gyvena meilė, tai mūsų bazinis jausmas. Tačiau be jos į indą patenka ir visos tos emocijos, kurios organizmui poveikį daro, tačiau mes jas atmetame, neišgyvename. Užplūsta jos tą talpą iš viršaus, prispausdamos meilę ir užpildydamos visą erdvę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba sergant vėžiu
Pats paprasčiausias ir harmoningiausias variantas - kai emocijos ateina į širdį ir paleidžiamos į laisvę - išgyvenamos. Tada širdis lieka švari ir jums lengva mylėti toliau. O įprastas, deja, variantas - tai emocijų sandėliavimas, saugojimas, trombavimas tame inde, kad kuo daugiau sutilptų. Ir jos dingsta iš akiračio tiek kitiems žmonėms, tiek pačiam sau.
Kai šitaip darome, mes jau nesugebame, pavyzdžiui, suprasti, priimti ir perdirbti savų vaikų emocijų, ir nustojame jausti meilę. Ji tarsi kažkur pradingsta, nors iš tikrųjų paprasčiausiai tūno to indo dugne ir laukia, kada ją atkapstys. O jeigu nejaučiame meilės, tai ir laimės nebėra, ir gyvenimo prasmė kažkaip išgaruoja. Mūsų kūnas apmūrijamas blokais, kiekvienoje kertelėje mes kažką kaupiame ir sandėliuojame, dėl to štai ten kažkas skauda, o čia - nereikalinga įtampa ir sunkumo jausmas.
Užšaldytų Emocijų Pasekmės
Nuslopinusios savyje „blogas“ emocijas, pačios to nesuvokdamos, sumažinome ir „gerų“ emocijų „garsą“ ir palaipsniui nustojame jas girdėti bei jausti. Jau ir džiaugtis mums sunku pasidaro, ir mylėti. Ir, savaime aišku, tokioje situacijoje neįmanoma būti ir jaustis moterimi. Štai taip ir atsiranda visos tos emociškai mirusios tetos-zombiai, kurios vaikšto po miestą ir netgi vaikus gimdo, tačiau negyvena. Automatiškai, kaip robotai juda, kažką veikia, bet mažai ką jaučia ir jų pačių nelabai jaučiasi. O tokių šiandien labai daug, galima netgi sakyti, kad dauguma.
O vyrai jaučia, iš kokių moterų sklinda šiluma, o kurios „užšalusios“. Ir neretai gražios, sėkmingos ir „teisingos“ lieka vienos, niekam nereikalingos. Atrodo keistai, tačiau visiškai dėsninga. Kad ir gražios, tačiau pernelyg „plastmasinės“. O vyrui reikia gyvos, tegu ir netobulos, tačiau būtinai gyvos moters, kuri gali ir džiaugtis, ir verkti, ir patirti skausmą, pyktį, baimę, ir mylėti. Su ja kartais jautiesi kaip ant vulkano, bet jautiesi gyvas. Per savo moters emocijas vyras pažįsta pasaulį ir pats save. Dėl to vyrai taip dažnai provokuoja moters emocijas - nesąmoningais, suprantama - kad įsitikintų, jog ji vis dar gyva. Jeigu džiaugsmas išblėsęs, meilė - šalta, šypsena - dirbtinė, tai bent jau pyktis tikras, ugningas. Nors ir pyktį jau ne visada galima sukelti.
Vaikai irgi pačiais įvairiausiais būdais stengiasi mamą „prikelti iš numirusių“ - vėlgi iš meilės ir troškimo pajausti jos šilumą. Užšalusių mamų vaikai dažnai rodo kaprizus, dažniau išmuša iš pusiausvyros. Taip jie padeda mamai atsikratyti susikaupusios naštos, nors šį emocijų pergyvenimo būdą sudėtinga būtų pavadinti harmoningu. Tačiau vaikai daro tai dėl mūsų, iš meilės.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti vaikui suprasti emocijas
Būti užšalusia galbūt patogiau. Gyventi protu, tvirtai, pasvertai, be visokių nereikalingų noriu-nenoriu, naudojant tik „reikia“. Pastoviai save kontroliuoti ir atrodyti gera moterimi. Prognozuoti savo ateitį, būti savo gyvenimo šeimininke… Bet ar įmanoma pabėgti nuo savo jausmų? Ar galima jų neišgyventi ir nešiotis savyje? Žinau moterų, apie kurias visi aplinkiniai pasakys, kad jos beveik šventos - niekada nepyksta ir neverkia. Tačiau grįžusios namo, jos nusimeta super moters kaukę ir išlieja viską, kas susikaupė ant vaikų, užverčia juos tonomis negatyvo, skleidžia aplink save neapykantą ir visu šituo griauna atmosferą namuose, namiškių psichiką ir savo santykius.
Požymiai, Rodantys Emocines Problemas
Svarbu atpažinti požymius, kurie signalizuoja apie emocines problemas:
- Nebemokate verkti: Užšaldytos moterys, stiprios ir sėkmingos, prisipažįsta, kad jau daug metų neverkė.
- Jūs niekada nepykstate: Visiškas pykčio nejautimas yra pavojaus skambutis.
- Jūs visą laiką verkiate, arba staigiai įsiplieskiate: Reaguojate smarkiau, nei reikalauja aplinkybės.
- Jūs negalite savęs kontroliuoti, būdamos su artimaisiais: Emocijos išsilieja ant artimųjų.
- Jūs išliejate emocijas ant jaunesnių ir bejėgių: Pavyzdžiui, vaikų ar gyvūnų.
- Jūs įsikimbate į vienas ir tas pačias emocijas, tarsi kitos neegzistuotų: Pavyzdžiui, baimę dėl vaiko visada išreiškiate per pyktį.
Tai - simptomai, bylojantys, jog turite emocinių problemų. Tai pačiai kategorijai galima priskirti įvairias chroniškas ligas, neretai jos irgi pasitarnauja kaip nepergyventų emocijų signalas.
Kaip Elgtis Su Emocijomis?
Svarbu suprasti, kad jausti ištisą spektrą emocijų - normalu. Nėra blogų emocijų. Pyktis, baimė, liūdesys - absoliučiai normalios emocijos, kaip ir džiaugsmas, įkvėpimas, meilė. Problema tik ta, kad mes įpratome laikyti jas blogomis ir slopinti.
Jūs negalite nejausti to, ką jaučiate. Kvaila apsimesti, kad jums tai nerūpi ar malonu. Kūno reakcijos vienareikšmiškos. Jausti pykčio emociją ir būti pikčiurnai - didžiulis skirtumas. Pirmuoju atveju, jeigu su emocijomis viskas gerai, tai konkrečioje situacijoje, kai jus, pavyzdžiui, įskaudino, jūs akimirksniu pajuntate emociją, pergyvenate ją ir daugiau jos neprisimenate. O jeigu emocijas kaupiate, tai baigiasi viskas ilgalaike neapykanta visiems žmonėms ir staigiu susierzinimu visiškai tuščioje vietoje.
Taip pat skaitykite: Kaip suprasti vaiko emocijas
Emocijos turi būti išgyventos ir pašalintos per kūną. Tada kūnas lieka sveikas, o širdis nekaupia savyje įvairiausio šlamšto. Tačiau ši iškrova turi būti maksimaliai ekologiška. Štai emocijas neretai išpilame kitiems ant galvų be jokio sąžinės graužimo. Arba nešiojamės savyje, iš visų jėgų apsimesdamos kad „geros mergaitės į tualetą nevaikšto“.
Dažniausiai jūsų emocijos nesusijusios su šalia esančiais žmonėmis. Emocijos iššoka iš vidaus ir tada nutinka įvykiai, kuriuos pergyvenate taip, kad kiltų jums reikalingos emocijos. Vienas kitam mes esame tarytum veidrodžiai, dėl to, jei giliai savo viduje pajuntame, kad šie žmonės visiškai niekuo dėti, kad jie dabar elgiasi taip, kaip šiuo momentu labiausiai reikia man pačiai, kad padėtų man išgyti - su emocijomis susidoroti bus kur kas lengviau.
Kelias į Emocinį Atsigavimą
Kai moteris pagaliau pradeda keistis ir užsiimti savimi bei santykiais, iš pradžių jai labai sunku, į paviršių lenda daug visokių emocijų, kurios komplikuoja gyvenimą, trukdo jaustis ne šiaip laiminga, bet bent jau normalia. Ji gali pradėti sirgti - kūnas po ilgalaikės įtampos nusilpsta ir nekovoja su iš visų pusių užgriuvusiomis bėdomis. Dėl to, kai pradedame ugdyti harmoningą moteriškumą, iš pradžių susiduriame su audra, su ta galinga bomba, kurią reikia kažkaip nukenksminti, tik niekas nežino kaip.
Susitikimas su savimi gali būti toks skausmingas, kad kitą sykį, pamatę būsimų darbų mastą, mes visiškai nuleidžiame rankas, viliamės, kad visa tai galbūt kaip nors savaime išsikuops. Ir kartais atrodo, kad eina po galais tas moteriškumas, man nuo jo tik blogiau pasidarė! Ir santykiai sugedo ir pati pavirtau nežinia kuo. Nors visa tai neatsirado iš niekur, ne „moteriškumas“ tapo ligos bei problemų priežastimi - juk šitiek laiko mes visa tai nešiojomės savyje, o dabar tai išlindo į paviršių visu gražumu.
Išgijimo kelias ilgas ir kankinantis. Kartais gali trukti ne vienus metus, tenka valyti save kaip kopūstą - lapas po lapo, kol nepasieksime šerdies. Kam susikaupė mažiau - tam ir laiko bei jėgų mažiau prireikia. O jeigu emocijų indas kietai prisikimšęs ir užbetonuotas iš visų pusių - teks smarkiai padirbėti. Darbo apimtis kiekvienai skirtinga.
Žmonės gyvena, kaupia, tikėdamiesi, kad viskas išnyks savaime. Laikas išgydys, atseit. Na, galbūt ir išnyks, transformuosis, pavyzdžiui, į kokią nors ligą. Ar sprogs isterijos sprogimu, nuo kurio nukentės arčiausiai pasipainioję žmonės - artimieji. Tam tikram laikui palengvės, tačiau santykiai jau sugadinti. Arba taps įprastu gyvenimo fonu, kaip depresija. Jums to reikia?
Žingsniai į emocinį atsigavimą:
- Išmokite atpažinti, atskirti ir pripažinti emocijas: Taip, aš dabar pykstu. Taip, aš dabar įskaudinta. Taip, man baisu. Išmokti diferencijuoti pojūčius kūne ir priimti tai kaip yra. Tau jau pusė kelio iki sėkmės.
- Pergyvenkite susikaupusias emocijas: Norint pergyventi viską, kas susikaupė per daugelį metų, prireiks laiko. Tai neįvyks greitai ir paprastai. O būdų pakankamai daug. Rašykite laiškus, medituokite, verkite, šaukite… Yra įvairių tam skirtų treningų. Kad tik noro būtų. Ir nelaukite greitų rezultatų. Viskas ateina palaipsniui.
- Nebesandėliuokite emocijų: Daugiau nebesandėliuoti, visko, kas ateina - reikia pergyventi ir paleisti.
Taip po truputėlį galėsite išvalyti širdį ir pasiekti svarbiausią. O svarbiausia bet kurioje širdyje - meilė. Amžina ir nepriklausanti nuo jokių aplinkybių. O kur meilė, ten ir laimė. Norite būti laiminga? Išminuokite tą bombą savo pačios širdyje.
tags: #uzsaldytos #emocijos #psichologijoje