Vaikų nerimo sutrikimai: supratimas, pagalba ir prevencija

Nerimas - tai natūrali žmogaus emocija, lydinti mus kasdieniame gyvenime. Tačiau, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam funkcionavimui, jis gali virsti nerimo sutrikimu. Vaikų nerimo sutrikimai yra opi problema, kurią svarbu atpažinti ir tinkamai spręsti. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime vaikų nerimo sutrikimus: nuo apibrėžimo ir tipų iki simptomų, priežasčių, gydymo būdų ir prevencijos strategijų.

Kas yra nerimas?

Nerimas yra kognityvinis baimės komponentas, apimantis pasikartojančias mintis ir vaizdinius, orientuotus į galimas neigiamas būsimų įvykių pasekmes. Tai emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nedidelis nerimas gali būti netgi naudingas, skatinantis vaiką ieškoti išeičių ir savarankiškai elgtis naujose / sudėtingose situacijose, o įgytas patyrimas stiprina vaiko savarankiškumą ir padeda ugdytis pasitikėjimą savimi. Tačiau, jei nerimas būna labai stiprus, vaikas susitelkia į tai, kaip sumažinti nerimą, todėl jo gebėjimas mokytis naujų dalykų ir tvarkytis su kasdieniniu stresu silpnėja.

Nerimo sutrikimai: apibrėžimas ir tipai

Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.

Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS) - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių).
• Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
• Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija) - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
• Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz.: aukščio, vorų, skrydžių).
• Agorafobija - tai baimė atsidurti situacijose, kai pabėgti gali būti sunku ar gėdinga, arba ištikus panikos simptomams pagalba gali būti neprieinama.
• Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
• Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
• Atsiskyrimo nerimo sutrikimas - pernelyg didelis nerimas dėl atsiskyrimo nuo tėvų ar kitų artimų žmonių.

Nerimo simptomai ir požymiai

Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.

Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas vaiko aprangoje

Fiziniai simptomai:

• Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
• Pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas
• Prakaitavimas, drebulys
• Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
• Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
• Galvos svaigimas, alpimo jausmas
• Šaltkrėtis arba karščio bangos
• Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
• Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
• Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai

Emociniai simptomai:

• Įtampa
• Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
• Sunkumai atsipalaiduoti

Kognityviniai simptomai:

• Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
• Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
• Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
• Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai

Elgesio simptomai:

• Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų judinimas, rašiklio spaudinėjimas ir kt.
• Neramus judėjimas, blaškymasis arba sustingimas.
• Pernelyg greitas, intensyvus kalbėjimas arba kaip tik tylėjimas
• Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų kurios sukelia nerimą, vengimas.

Vaikų nerimo priežastys

Vaikų nerimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios ir dažnai susijusios su keliais veiksniais:

• Genetika: Jei šeimoje yra asmenų, patiriančių nerimo sutrikimus, vaikas turi didesnę riziką susidurti su šia problema.
• Aplinkos veiksniai: Stresą keliančios situacijos, tokios kaip persikėlimas, skyrybos, artimo žmogaus netektis ar patyčios, gali išprovokuoti nerimą.
• Temperamentas: Vaikai, kurie yra jautresni, drovesni ar linkę į perfekcionizmą, gali būti labiau pažeidžiami.
• Tėvų auklėjimo stilius: Perdėtai globojantis ir nesuteikiantis vaikui pakankamai savarankiškumo auklėjimo stilius gali sustiprinti nerimo jausmą. Taip pat, jei vaikų - tėvų santykiuose ima dominuoti bausmės ir griežti reikalavimai, pamirštamos bendros malonios veiklos, pagyrimai, vaikai taip pat dažniau nerimauja tvarkantis su kasdienėmis stresinėmis situacijomis.
• Traumuojanti patirtis: Išgyventas smurtas, nelaimingi atsitikimai ar kitos traumuojančios situacijos gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS) ir kitus nerimo sutrikimus.

Kaip tėvai gali padėti vaikams tvarkytis su nerimu?

Vaikams mokantis nerimo ir kitų stiprių jausmų įveikos būdų, labai svarbus tampa tėvų vaidmuo. Tyrimai atskleidžia, kad tie vaikai, kurių tėvų auklėjimo stilius yra perdėtai globojantis ir nesuteikiantis vaikui pakankamai savarankiškumo atsižvelgiant į jo amžių, dažnai išgyvena stipresnį nerimo jausmą. Vaikai, stebėdami savo tėvus, kurie patys jaučia daug nerimo, išmoksta su didesniu nerimu reaguoti į naujas situacijas. Taigi, tėvų - vaikų saugus ryšys, pakankamas savarankiškumo suteikimas ir buvimas tinkamu pavyzdžiu, gali padėti vaikams lengviau įveikti nerimo jausmą.

Štai keletas patarimų, kaip tėvai gali padėti vaikams tvarkytis su nerimu:

• Skirkite vaikui pozityvaus dėmesio kiekvieną dieną, net jei tai trunka tik keliolika minučių. Kartu darykite tai, kas jums abiem patinka: eikite pasivaikščioti, gaminkite maistą, valgykite, žaiskite arba tiesiog praleiskite laiką kalbėdamiesi kartu. Raskite būdų šypsotis ir juoktis kartu.
• Domėkitės vaiku klausiant, apie ką jis galvoja. Jei vaikui sunku išreikšti mintis, padėkite jam. Vaikai ne visada gali norėti kalbėti apie tai, kas jų mintyse.
• Išlikite kantrūs ir dėmesingi, kai vaikas nori pasikalbėti. Suteikite jam laiko ir padėkite jausmus išreikšti žodžiais. Užduokite klausimų, kad išgirstumėte daugiau.
• Priimkite vaiko emocijas parodant, kad jį suprantate. Pasakykite, kad normalu jaustis, kaip jis jaučiasi. Venkite sakyti: „Nėra ko jaudintis“. Nes, tuomet vaikas gali suprasti, kad jis neturėtų jaustis taip, kaip jaučiasi. Vietoj to ramiai klausykite.
• Neskubėkite duoti patarimų ir skatinkite vaiką pačiam atrasti sprendimą, kaip elgtis.
• Padėkite vaikui matyti gerus dalykus. Paprašykite vaiko pasidalinti, kaip jam sekėsi: paklauskite apie gerus dalykus, kurie nutiko dienos bėgyje. Taip pat papasakokite jam apie gerus savo dienos įvykius.
• Raminkite ir paguoskite. Kartais vaikas gali jaustis „užtvindytas“ nerimo. Tokiomis akimirkomis gali padėti supratimo ir saugumo suteikimas. Priminkite vaikui, kad esate tam, kad padėtumėte jam išgyvenant sudėtingas situacijas, nekritikuokite ir neskubėkite siūlyti sprendimų.
• Mokykite “pozityvios vidinės kalbos”.

Nerimo sutrikimų gydymas

Nerimo sutrikimų gydymas yra kompleksinis ir apima kelis etapus:

1. Psichologinis gydymas (psichoterapija): Psichoterapija yra vienas iš pagrindinių ir efektyviausių nerimo sutrikimų gydymo metodų. Ji padeda suprasti nerimo priežastis, išmokti valdyti simptomus ir keisti mąstymo bei elgesio modelius, kurie palaiko nerimą. Dažniausios psichoterapijos kryptys nerimo sutrikimams gydyti:
   • Kognityvinė elgesio terapija (KET): padeda keisti klaidingus įsitikinimus ir nerimą palaikantį elgesį.
   • Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (PĮT): padeda priimti nerimą kaip natūralų reiškinį, mažinti minčių poveikį atsiejant jas nuo realybės.
   • Dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) metodai: padeda stebėti mintis ir emocijas jų neslopinant.
   • Psichodinaminė terapija: padeda atskleisti gilesnes nerimo priežastis, kilusias iš nesąmoningų konfliktų, vaikystės patirčių, skatina adaptyvesnes emocines išraiškas.
2. Farmakologinis gydymas (vaistai): Tai viena iš gydymo strategijų, dažniausiai taikoma kartu su psichoterapija, gyvenimo būdo pokyčiais. Vaistai padeda sušvelninti nerimo simptomus, pagerinti žmogaus savijautą. Dėl nerimo sutrikimų gydymo vaistas reikia kreiptis į psichiatrą. Psichiatras įvertina simptomus, kartais, jei reikia, nukreipia psichologiniam ištyrimui, diagnozės patikslinimui. Tuomet parenkami vaistai, dozė ir vartojimo režimas.
3. Alternatyvūs gydymo būdai: Be tradicinės psichoterapijos ir vaistų, yra daugybė alternatyvių nerimo įveikimo metodų, kurie gali būti naudingi kaip papildoma pagalba ar net pagrindinis būdas valdyti nerimą. Šie metodai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti emocinę savijautą ir sustiprinti atsparumą įtampą keliančiose situacijose.
   • Į kūną ir protą orientuotos praktikos:
     • Sportas ir fizinis aktyvumas: reguliarus judėjimas mažina nerimą, didina serotonino ir dopamino kiekį, didėja atsparumas mažiems stresoriams. Tinka ir jėgos, ir ištvermės sportas, joga.
     • Dėmesingas įsisąmoninimas (mindfulness) - mokymasis sutelkti dėmesį į dabartinį momentą be vertinimo.
     • Meditacija ir relaksacinės technikos sumažina streso hormonų lygį, ramina nervų sistemą, gali padėti kurti sveikesnį santykį su nerimastingomis mintimis.
     • Kvėpavimo pratimai padeda reguliuoti nervų sistemos veiklą.
     • Akupunktūra ir akupresūra remiasi kinų medicina.
   • Kognityviniai ir elgesio metodai:
     • Pozityvi vizualizacija - vaizduotėje kuriami pozityvūs scenarijai, mažinantys nerimą (pvz:. isivaizduoti save ramiai įveikiantį stresinę situaciją).
     • Dėkingumo praktika - kasdien rašyti, už ką esu dėkingas - mažina negatyvų mąstymą.
     • Pastovesnės dienotvarkės sudarymas ir laikymasis.

Kaip atpažinti vaikų nerimo sutrikimą?

Psichologė Agnė Karaliūtė teigia, kad dažniausi nerimo sutrikimo simptomai: nuolatos pasikartojantis nerimastingas vaiko elgesys (greitas išgąstis, dažnas verksmas, pyktis), prasta miego kokybė, sunkus prabudimas, taip pat galvos, pilvo skausmai (somatiniai simptomai). Jeigu paauglys turi generalizuotą nerimo sutrikimą, jis jaudinasi dėl pačių įvairiausių dalykų (pažymių, šeimos, draugų, laisvalaikio). Tokie vaikai yra pernelyg griežti sau, siekiantys tobulumo. Jei nerimas jaučiamas ilgą laiką ir nėra žinoma, dėl ko, tokia būsena gali sukelti panikos atakas. Jeigu panikos priepuoliai kartojasi 2-3 kartus per mėnesį, vertėtų reaguoti į šią situaciją rimtai.

Taip pat skaitykite: Nerimo valdymas vaikystėje

Kaip mokytojai gali padėti nerimo paveiktiems mokiniams klasėje?

Padėti nerimą jaučiantiems mokiniams klasėje galima sukuriant palankią aplinką. Aiškios tvarkos ir lūkesčių nustatymas gali suteikti saugumo jausmą. Atviro bendravimo skatinimas gali padėti jiems jaustis patogiai dalijantis savo jausmais. Sąmoningumo praktikos, pavyzdžiui, gilaus kvėpavimo pratimai, gali padėti valdyti stresą.

Prevencija

Vaikų nerimo prevencija apima palankios ir ugdančios aplinkos kūrimą, sveikų įveikimo įgūdžių skatinimą ir bet kokių pagrindinių problemų, galinčių sukelti nerimą, sprendimą. Suteikite vaikams socialinio bendravimo galimybių, skatinkite fizinį aktyvumą ir skatinkite sveikus miego įpročius. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius šeimos ar aplinkos veiksnius, kurie gali prisidėti prie vaiko nerimo.

Žolelių arbatos nerimui malšinti

Kovojant su vaikų nerimu, žolelių arbatos gali būti raminanti priemonė. Kai kurios vaistažolės, pavyzdžiui, ramunėlės ir pipirmėtės, pasižymi raminamuoju poveikiu ir gali būti švelnus kasdienės rutinos priedas. Be vaistažolių arbatų, yra vaistinių preparatų ir papildų, kurie gali padėti palengvinti nerimo simptomus. Pavyzdžiui, magnio papildai padeda atsipalaiduoti, o žaliojoje arbatoje esantis L-teaninas gali skatinti ramybės jausmą be raminamųjų pojūčių. Be to, omega-3 riebalų rūgštys, kurių dažnai galima rasti žuvų taukų papilduose, taip pat gali prisidėti prie bendros psichikos sveikatos.

Mityba ir nerimas

Mityba gali vaidinti svarbų vaidmenį valdant nerimą. Įtraukite į vaiko maistą maistinių medžiagų turtingus maisto produktus, pavyzdžiui, vaisius, daržoves, neskaldytus grūdus ir liesus baltymus, nes šie maisto produktai gali padėti smegenų sveikatai ir nuotaikos reguliavimui. Taip pat gali būti naudinga sumažinti apdorotų cukrų ir kofeino kiekį, nes jie gali sustiprinti nerimo simptomus.

Kada kreiptis į specialistą?

Kartais vaiko ir tėvų pastangos nepadeda vaikui tvarkytis su nerimu ir jis tik stiprėja. Kai vaikas per daug nerimauja, jam gali būti sunku atlikti kasdienines įprastas veiklas, nerimas gali pradėti daryti įtaką miego kokybei, mitybos įpročiams. Dėl stipraus nerimo vaikai pradeda vengti dalykų, kurie jiems galėtų patikti bei gali sutrikti jų socialinis prisitaikymas. Tokiais atvejais būtina kreiptis į specialistus - psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą.

Taip pat skaitykite: Kaip nerti batukus vaikams?

tags: #vaikisku #nerimo #schemos