Vaikystė - tai ypatingas laikotarpis žmogaus gyvenime, kai formuojasi pagrindiniai asmenybės bruožai, charakterio savybės ir psichologiniai gebėjimai. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vystosi vaiko psichologiniai gebėjimai skirtingais amžiaus tarpsniais, kokie veiksniai tam daro įtaką ir kaip tėvai bei globėjai gali padėti vaikui augti emociškai stabiliu, pasitikinčiu savimi ir sėkmingai bendraujančiu su aplinka.
Ankstyvoji Vaikystė: Pirmųjų Įgūdžių Formavimasis
Jau pirmaisiais gyvenimo metais vaikas pradeda aktyviai pažinti pasaulį. Trijų mėnesių mažylis aktyviai domisi aplinka ir pradeda atpažinti savus bei skirti svetimus veidus. Jis reaguoja į garsus, šviesą, prisilietimus, mokosi koordinuoti judesius.
Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda suprasti ir vykdyti nurodymus: paimti, padėti ar atnešti daiktą, pažįsta artimuosius - brolius, seseris, žino jų vardus. Jie lengvai atlieka judesius, geba patys valgyti. Mažieji jau gali pasakyti apie 20 žodžių (pavadinti aplinkos daiktus ir pan.). Antraisiais gyvenimo metais vaikai domisi aplinkos daiktais, klausinėja apie juos, reaguoja į kitų žmonių jausmus, gali tuos jausmus išreikšti žodžiais. Palaipsniui vaikai tampa vis labiau ir labiau savarankiški ir nepriklausomi. Jūsų vaiko norai gali dažnai keistis: vienu metu jis gali norėti laisvės ir drąsiai leistis tyrinėti nepažįstamą teritoriją, o kitu bėgti pas jus nusiraminimo ar pritarimo. Tad pirmiausia suteikite vaikui laisvę tyrinėti ir paskatinkite, tačiau būkite netoliese, kai vaikui jūsų prireiks.
Apie antrus metus vaikai dažnai pradeda mokytis atlikti gamtinius reikalus į puoduką. Tai svarbus įvykis vaiko savarankiškumui. Šiuo metu svarbu nedaryti vaikui spaudimo ir nereikalauti iš jo to, kam jis pats dar nesijaučia pasiruošęs, tačiau labai svarbu draugiškai paskatinti, padrąsinti ir padėti vaikui atlikti „reikalus“ pačiam. Tai stiprina vaiko pasitikėjimą savimi ir jūsų tarpusavio ryšį. Kai jam pavyksta, pastebėkite ir pagirkite. Svarbu nepamiršti, kad nėra jokių terminų, iki kurių vaikas turėtų išmokti. Nėra reikalo rungtyniauti su kitais vaikais - kiekvienas turi savo tempą, kuriuo mokosi. Tai labai svarbu ugdant vaiko emocinį stabilumą bei savivertę.
Šiuo metu vaikui svarbu judėti - judėjimas teikia daug džiaugsmo ir padeda lavinti ir pažinti savo kūną. Mažyliai lipa aukštai, vartosi, šoka nuo laiptų, ir šokinėja per balas ar ant lovos. Dviejų metų vaikai pajaučia savo galias, savo autonomiškumą ir nepriklausomybę nuo suaugusio žmogaus. Jie jaučiasi galintis patys nuspręsti ir įgyvendinti savo sprendimus. Sprendimai dažnai būna, suaugusiojo akimis žiūrint, neteisingi, bet vaikui jie labai svarbūs, nes yra jo. Štai mama sako „rengsimės į lauką“, jis drąsiai sako „ne“ ir nubėga įgyvendinti savo sprendimo, mama sako „eikime valgyti“, jis vėl sako „ne“. Nustatykite vaikui aiškias taisykles ir jų laikykitės. Taip pat, šiuo metu vaikai dažnai išgyvena įvairias baimes, ir jūs negalite tam užkirsti kelio. Leisdami vaikui susidurti su savo baimėmis, padėsite greičiau jas įveikti ir ugdysite jo pasitikėjimą savimi bei jumis.
Taip pat skaitykite: Individualizuotas ugdymas
Tėvų Rolė Ankstyvojoje Vaikystėje
Tėvai yra pirmieji mažylio auklėtojai ir mokytojai, todėl jų vaidmuo neabejotinai yra svarbiausias. Jeigu šeimoje dominuoja meilė, gerumas, savitarpio supratimas, rūpestis, mažylis bus imlesnis auklėjimo poveikiui, ramesnis, emociškai stabilesnis, jausis saugus. Nuo vaiko neįmanoma nuslėpti nė menkiausio tėvų nuotaikos pokyčio.
Tik užsimezgus vaiko gyvybei bei pirmaisiais gyvenimo mėnesiais mamos vaidmuo yra kaip ir svarbesnis: ji išnešioja kūdikį, pagimdo, maitina savo pienu - pagrindiniai priežiūros rūpesčiai kaip bebūtų dažniausiai gula ant jos pečių. Kūdikis jaučia absoliučią fizinę priklausomybę nuo mamos maždaug iki pusės metų. Bet ilgainiui tampa labai svarbus tėvo vaidmuo. Be abejo, tėtis savo meile ir rūpestingumu apsupdamas savo vaiko mamą įtakoja jos nuotaiką ir šeimyninę atmosfera, kas teigiamai veikia ir kūdikio emocinę būseną. Mama perteikia kūdikiui pasitikėjimą supančiu pasauliu, o tėtis - sąryšį su juo. Mamos meilė yra besąlyginė, ji padeda suformuoti vaiko pasitikėjimą savimi. Tėvo meilė remiasi šiek tiek kitais principais: motyvuoja vaiką veikti, siekti, nugalėti.
Pirmesnis atsiranda ypatingas psichologinis prieraišumas prie mamos. Mažylis mamą suvokia kaip dalį savęs. Antraisiais gyvenimo metais vaikas pradeda prisirišti prie kitų šeimos narių, bet mama lieka svarbiausias prieraišumo objektas. Tėvas yra mylimas ne dėl jo tėvystės, o dėl jo santykių su vaiku. Dažniausiai tėtis grįžta iš darbo ir pradeda žaisti su mažyliu, todėl mažylis jį mato kaip draugą.
Ikimokyklinis Amžius: Socialiniai ir Emociniai Įgūdžiai
Nuo 3 iki 5 metų vaikams pasireiškia Edipo kompleksas. Berniukas jaučia nesąmoningą seksualinę trauką mamai, o tėvui pavydi mamos ir jaučia priešiškumą. Tėvai turi suprasti, kad tai viena svarbiausių vaiko asmenybės formavimosi krizių. Tiek mama, tiek tėtis turi kantiriai paaiškinti vaikui, kad mama yra tėčio žmona, o kai sūnus užaugs, jis irgi susiras žmoną. Vaikui matant tėvams derėtų elgtis santūriau vienam su kitu, kad netraumuotų mažojo. Tikslinga sukurti tam tikrą distanciją tarp savęs ir vaiko, kuri reikštų ne jo jausmų atstūmimą, bet švelnią įtaigą, jog suaugusiųjų santykiai - tai jų „laukas“, kuris bus jam prieinamas kuomet užaugs. Abiems tėvams svarbu rodyti meilę ir supratimą mažajam.
Šiuo laikotarpiu vaikai aktyviai mokosi bendrauti su kitais, išreiškia savo emocijas ir kuria santykius. Ugdymo specialistai pabrėžia emocijų įvardijimo ir pažinimo svarbą, net labiausiai nepatogių ir nemalonių emocijų priėmimą ir normalizavimą. Vaikai patiria įvairiausių emocijų - nuo džiaugsmo ir susijaudinimo iki nusivylimo, pykčio ir liūdesio. Pyktis yra natūrali vaiko emocinio vystymosi dalis, ypač ankstyvoje vaikystėje. Jis kyla dėl to, nes vaiką užvaldo emocijos ir jam trūksta įgūdžių jas tinkamai išreikšti.
Taip pat skaitykite: Etiškas vaikų elgesys
Kaip Padėti Vaikui Valdyti Emocijas?
Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, suaugusiems asmenims svarbu išlikti ramiems. Pasiūlykite vaikui jį apkabinti, skirkite raminančių žodžių, kad vaikas žinotų, kad yra saugus ir mylimas (vaiką apkabinkite tik jam sutikus). Priimkite vaiko emocijas, pripažinkite jo jausmus. Keli pasirinkimo variantai gali suteikti vaikams kontrolės ir nepriklausomybės pojūtį. Skatinkite vaiką naudoti paprastus metodus, tokius kaip gilus kvėpavimas ar skaičiavimas, kad nusiramintų.
Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis.
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeluokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas.
- Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Mokyklinis Amžius: Pažintinių Gebėjimų Tobulinimas
Nuo 7 iki 12 metų vaikai pastebimai auga fizinėje, pažinimo, socialinėje ir emocinėje srityse. Fiziškai jie toliau auga ūgiu ir lavina motorinius įgūdžius, o kognityviniu požiūriu gerina savo problemų sprendimo ir kalbos įgūdžius. Užmezga sudėtingesnius santykius ir įgyja esminių socialinių įgūdžių bei geriau supranta savo jausmus.
Šiuo laikotarpiu vaikai pradeda logiškai mąstyti, analizuoti informaciją ir spręsti problemas. Jiems svarbu mokytis naujų dalykų, įgyti žinių ir tobulinti savo įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Psichologija vaikams ir paaugliams
Mąstymo Raida Pagal J. Piaget
Viena iš įtakingiausių ir labiausiai paplitusių šiuolaikinių mąstymo koncepcijų - J. Piaget koncepcija. Jis aprašė keturias pagrindines pažintinės raidos stadijas, kurias vaikas augdamas pereina:
- Sensomotorinė stadija (nuo gimimo iki 2 metų). Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus.
- Priešoperacinė stadija (nuo 2 iki 7 metų). Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą. Šioje stadijoje mąstymas yra egocentriškas.
- Konkrečių operacijų stadija (nuo 7 iki 11 metų). Vaikai pradeda logiškai mąstyti apie konkrečius įvykius, mokosi suprasti konkrečias sąvokas, atlikti aritmetines operacijas.
- Formaliųjų operacijų stadija (nuo 12 metų ir suaugęs žmogus). Šiuo laikotarpiu nuo konkretaus mąstymo pereinama prie abstraktaus.
Paauglystė: Identiteto Paieškos ir Savarankiškumo Siekis
Paauglystėje, nuo 13 iki 18 metų, vaikai išgyvena gilų fizinį, pažintinį, socialinį ir emocinį vystymąsi. Fiziškai jie sparčiai auga ir bręsta, keičiasi jų ūgis, svoris ir kūno sudėtis. Kognityvinis vystymasis šiuo laikotarpiu apima tolesnį kritinio mąstymo įgūdžių, samprotavimo ir sprendimų priėmimo gebėjimų tobulinimą. Lavinamas gilesnis supratimas apie sudėtingas sąvokas.
Paaugliai mezga vis įvairesnius santykius su bendraamžiais, gilesnes draugystes, romantinius ryšius. Pradeda atrasti save, vertybes, siekia savarankiškumo nuo šeimos. Šiuo laikotarpiu svarbu palaikyti paauglio pastangas ieškoti savo identiteto, suteikti jam erdvės saviraiškai ir padėti priimti atsakingus sprendimus.
Tėvų Įtaka Vaiko Raidai
Tėvai atlieka svarbų vaidmenį visuose vaiko raidos etapuose. Jie yra pirmieji vaiko mokytojai, globėjai ir pavyzdys. Tėvų meilė, rūpestis ir palaikymas padeda vaikui augti emociškai stabiliu, pasitikinčiu savimi ir sėkmingai bendraujančiu su aplinka.
Svarbu prisiminti, kad kiekvienas vaikas yra unikalus ir vystosi skirtingu tempu. Nereikėtų lyginti savo vaiko su kitais ir kelti jam per didelių reikalavimų. Svarbiausia - mylėti, palaikyti ir padėti vaikui atsiskleisti jo individualiems gebėjimams.
Pilnos Šeimos Svarba
Pilnoje šeimoje vaikas turi du pavyzdžius palyginimui - moters (mamos) ir vyro (tėčio). Vaikas nesąmoningai susitapatina su savo lyties gimdytoju, o antrąjį suvokia kaip priešingą sau pavyzdį. Šiuolaikinių tyrimų išvados parodo, kad tėčio (arba tiesiog vyro) nebuvimas šeimoje gali rimtai sutrikdyti psichologinę bei socialinę vaiko raidą. Galimi intelekto sričių vystymosi sutrikimai, apsunkinti lyčių suvokimas (identifikavimas) bei bendravimas su priešingos lyties asmenimis. Pvz. berniukas, užaugęs tik su mama, gali tapti neryžtingas, nepasitikintis, nerimastingas.
Mama sukuria jaukų saugų pasaulį, kur atspėjami ir įvykdomi mažylio norai, padedama ir nieko nereikalaujama. Tėvas pateikia savąjį pasaulį, kur kiekvienas atsakingas už save, kur yra nežinia, rizika ir sėkmė, o meilė skiriasi nuo mamos meilės. Mamos daug dažniau naudoja žaislus bendraudamos su mažyliais, o tėvai dažniausiai tam pasitelkia savo kūną: rankos virsta „skersiniu“, keliai - „arkliuku“. Tėvas duoda vaikui kur kas daugiau erdvės judėjime ir neskuba, kaip mama vaikui susidurus su netikėtumu, būti šalia kad apgintų.
Tėvas vaikui asocijuojasi su tvirtumu, stabilumu, disciplina, tvarka, kaip mama - su švelnumu, rūpestingumu, šiluma, besąlygiška meile. Abu gimdytojai drauge suformuoja vaikui pasaulio pilnatvės, užbaigtumo įvaizdį. Tėvas ne tik gimdytojas, bet ir vyro pavyzdys. Mažyliui labai svarbus tėvo artumas, nes tarp jo ir tėvo yra savotiška distancija, kuri atėjus laikui leis atžalai atsiskirti nuo tėvų ir pradėti gyventi savarankiškai. Jis turi jausti ne tik mamos švelnias glostančias rankas, bet ir tėčio - tvirtas, patikimas, mylinčias, kaip ir mamos, bet nukreipiančias į tikslą.
Mergaitė žino savo vertę, pasitiki savimi ir kitais, geba priimti stipriosios lyties rūpestingumą. Tėvas yra pirmasis jos gyvenime vyro pavyzdys. Suaugusi ji sąmoningai arba ne, ieškos panašaus į jos tėvą vaikiną. Berniukas mato tėvo pavyzdį, koks turi būti vyras ir tuo pačiu įgauna vyriškas savybes. Per tėvo santykį su mama jis formuoja suvokimą, kaip reikia elgtis su moterimi.
Patėvio Įtaka
Vaikui, ypač jautriam, patėvio atsiradimas šeimoje gali būti labai traumuojantis. Jis jaučia, kad mama laiminga ir myli „kitą“, „svetimą“, nors neseniai jos meilė ir ji pati priklausė tik jam. Vaikas jaučiasi išduotas, mano, kad išduotas ir jo tikras tėvas. Jis pavydi mamos. Dažnai pradeda kovoti su nauju mamos vyru: neklauso, priešgyniauja. Jo agresyvumas slepia baimę būti nereikalingam, paliktam. Vaikas gali neapkęsti patėvio, jei mano, kad jis kaltas dėl tėvų skyrybų ar patėvis turi nepatrauklių savybių, apsunkinančių bendravimą.
Tėvo Emocinis Neprieinamumas
Pasitaiko tėvų, kurie emocionaliai bei fiziškai neprieinami vaikui. Iš pradžių vaikas ilgisi tėvo dėmesio ir liūdi. Be abejo gali. Berniukui, augusiam be tėvo, nesusiformuoja pilnavertis vyriško elgesio modelis. Jo elgesys tampa artimesnis moteriškam, arba, priešingai, susiformuoja perdėtai vyriškas modelis: šiurkštus, agresyvus, žiaurus. Ateityje tai apsunkina šeimos sukurimą bei santykius su savo vaikais. Tokie berniukai turi mažiau pasitikėjimo savimi, sunkiau susitvardo, mažiau linkę siekti tikslų.
Vaiko Kalbos Raida
Vaiko kalbos raidos metu vaikas išmoksta kalbėti ir komunikuoti, tobulina gebėjimą bendrauti su kitais. Šis procesas vyksta nuo pat gimimo ir yra labai individualus, priklausantis nuo vaiko genetinių savybių, aplinkos, kurioje jis auga, tėvų įtakos.
Vaiko kalbos raidą galima skatinti įvairiais būdais, atsižvelgiant į jo amžių ir individualius poreikius. Skaitykite jam. Dainuokite kartu. Klauskite vaiko klausimų ir įsiklausykite į jo atsakymus. Pripažinkite ir paskatinkite vaiko pastangas kalbant, net jei jo kalbos įgūdžiai dar nėra tobuli.
Kalbos ir atminties lavinimo žaidimai - kita tinkama kategorija skatinti vaikų kalbinius įgūdžius. Kalbinius įgūdžius geriausiai lavins ankstyvajam ugdymui skirtos raidžių pažinimo priemonės ir garsų pažinimo priemonės. Siekiant lavinti vaikų fizinius gebėjimus verta rinktis stambiosios motorikos / koordinacijos ir smulkiosios motorikos prekes. Taip pat fizinius gebėjimus lavins būtent fizinį aktyvumą skatinančios priemonės, tokios kaip kamuoliai ar triratukai, paspirtukai, dviratukai. Skatinkite vaikščiojimą: Suteikite kūdikiui galimybę vaikščioti saugioje aplinkoje. Kalbėkite su kūdikiu: Kalbėkite su kūdikiu apie tai, ką jis veikia, ir atsakykite į jo klausimus. Skaitykite knygas: Skaitykite kūdikiui knygas, kad skatintumėte kalbos vystymąsi ir meilę skaitymui. Bendraukite su kitais vaikais: Leiskite kūdikiui bendrauti su kitais vaikais, kad skatintumėte socialinius įgūdžius.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
ABA Programos Komponentai
Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
Patarimai Taikant ABA Principus
- Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
- Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai.
- Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
- Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
- Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
tags: #vaiko #psichologiniai #gebejimai