Vaikų ugdymas yra sudėtingas ir nuolat besikeičiantis procesas, reikalaujantis nuolatinio tobulėjimo ir naujų žinių. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius psichologinius metodus, kurie gali būti sėkmingai taikomi ugdant vaikus, pradedant nuo problemų sprendimo įgūdžių formavimo iki specialiųjų ugdymo poreikių turinčių vaikų ugdymo. Straipsnyje remsimės šiuolaikinėmis psichologijos teorijomis ir praktiniais patarimais, kurie padės tėvams, pedagogams ir kitiems specialistams efektyviau dirbti su vaikais.
Edukacinė ir vaiko psichologija
Edukacinė ir vaiko psichologija yra svarbi mokslo sritis, nagrinėjanti vaiko psichikos raidą ir ugdymo procesus. Ši sritis apima platų spektrą temų, pradedant nuo kūdikystės ir baigiant jaunuolių iki 21 metų amžiaus tarpsniu. Edukacinė ir vaiko psichologija apima ne tik teorines žinias, bet ir praktinius metodus, skirtus vaikų ugdymui ir gerovei užtikrinti.
Vertinimo metodai
Studijų pasiekimų vertinimui taikomi įvairūs metodai, orientuoti į nuolatinio grįžtamojo ryšio teikimą ir užduoties atlikimo proceso vertinimą bei įsivertinimą. Tai apima egzaminus, magistro darbų gynimus, profesinės praktikos gynimus, apklausas žodžiu ir raštu, testavimą, pristatymus, esė rašymą, atvejo analizę, projektus (individualius ir grupinius) bei pranešimus. Daugumai dalykų taikomas kaupiamasis vertinimas, kuris leidžia nuosekliai derinti teorines psichologijos žinias, tyrimus ir praktiką.
Tikslinės grupės
Programoje apimamos tikslinės grupės: vaikai nuo kūdikystės ir jaunuoliai iki 21 metų amžiaus, turintys specialiuosius ugdymo poreikius, jų šeimos, ugdymą ir vaiko gerovę užtikrinančios institucijos bei bendruomenė. Taikomas holistinis požiūris taikant psichologines intervencijas, prevenciją ir sveikatos stiprinimą.
Vaiko psichologinis įvertinimas
Ekologiniu požiūriu ir problemos sprendimo analize grindžiama vaiko psichologinio įvertinimo samprata kartu taikant konkrečius vaiko psichologinio įvertinimo instrumentus. Tai leidžia specialistams geriau suprasti vaiko individualius poreikius ir pritaikyti tinkamas ugdymo strategijas.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Problemų sprendimo mokymas
Labai daug kalbama apie tai, kad vyresnio amžiaus moksleivius, studentus ir netgi suaugusius žmones reikia mokyti problemų sprendimo būdų. Tai yra aktualu, nes žinant sprendimo būdus, galima jaustis saugiau ištikus tam tikrai problemai. Deja, mažai kalbama apie tai, kaip problemų sprendimo mokyti mažuosius, pavyzdžiui, 4-6 metų amžiaus vaikus. Psichologas T. Lagūnavičius siūlo keletą metodų, padedančių vaikus išmokyti problemų sprendimo.
Metodai
- Problema. Pastebėjus, jog vaikas patiria tam tikrą problemą, pavyzdžiui, jam yra šalta, turime tą problemą konkrečiai įvardyti.
- Klausimas.
- Priežasčių analizė. Svarbu išsiaiškinti, kodėl ši problema atsitiko. Pavyzdžiui, jei vaikui šalta, galbūt jo apranga netinkama, galbūt jis serga, o galbūt yra dar kitokia priežastis?
- Herojų įvardijimas. Vaikas, žiūrėdamas kino, multiplikacinius filmus, žaisdamas žaidimus ar skaitydamas knygeles pradeda pažinti personažus, į kuriuos nori lygiuotis.
- Alternatyvūs sprendimo būdai. Žinant daugiau nei vieną herojų, atsiranda ir didesnė problemų sprendimo būdų įvairovė. Galbūt vienas herojus, kuomet jam bus šalta, išgers puodelį arbatos, kitas herojus nuspręs apsivilkti šiltesnius rūbus.
- Pasirinkimas. Kuo daugiau herojų vaikas žino, tuo daugiau alternatyvų, kaip elgtis ištikus vienai ar kitai problemai, vaikas turi.
"Herojų" metodika naudinga tuo, kad mažiems vaikams įsivaizduoti herojus kur kas lengviau nei patiems, neturint jokių pavyzdžių, sukurti problemų sprendimo būdus. Vaikui, artimai pažįstančiam tam tikrus herojus, lengviau galvoti jų mintimis. Taip pat svarbu įtikinti vaiką, kad nereikia prisirišti prie vieno mėgstamo herojaus, nes pasirinktas herojus nebūtinai bus teigiamas. Šiuo atveju tėvų indėlis yra ypatingai didelis ir svarbus. Parodydami šį problemų sprendimo metodą mažiems vaikams tėvai padaro didelę paslaugą jiems ateities perspektyvoje. Žinodami, jog problemas galima konvertuoti į išsprendžiamus klausimus, vaikai tampa užtikrinti, kad gyvena saugioje aplinkoje.
Psichologas T. Lagūnavičius teigia, kad nepilnavertiškumo kompleksai ir nepasitikėjimas savimi formuojasi tada, kai vaikas nemato problemų sprendimo variantų. Todėl svarbu nuo mažens ugdyti vaikų gebėjimą spręsti problemas ir ieškoti alternatyvių sprendimų.
Vaiko psichologija
Vaiko psichologija yra žmogaus raidos psichologijos šaka, tirianti vaiko psichikos raidą ir dėsnius. Ji apima kūdikystės, ankstyvosios vaikystės, ikimokyklinio amžiaus vaikystės, jaunesniojo mokyklinio amžiaus, paauglystės ir vyresniojo mokyklinio amžiaus psichologiją. Vaiko psichologija tiria vaiko psichikos raidos priežastis ir ypatybes, psichikos procesų (pažinimo, valios, emocijų), veiklos (žaidimų, mokymosi, darbo) raidą, asmenybės ir individualių, taip pat tam tikram amžiaus tarpsniui būdingų psichologinių ypatybių susidarymą.
Specifika
Vaiko psichologijos specifiką lemia tai, kad vaiko psichika keičiasi labai sparčiai, kiekvienas vaikystės tarpsnis sudaro prielaidą tolesnei psichikos raidai. Vaiko psichikos raidą skatina, jo psichikos funkcijas lavina turininga ir įvairi aplinka, bendravimas; ypač reikšmingas vaiko bendravimas su motina. Motina patenkina vaiko svarbiausius poreikius: emocinio sąlyčio, supratimo, pažinimo, saugumo. Trūkstant bendravimo su motina vaiko psichinė raida gali sutrikti.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Kiekvienas amžiaus tarpsnis turi sensityviuosius periodus (raidos periodai, kai besiformuojantis organizmas ypač jautrus ir imlus skirtingiems dirgikliams - vaikas intensyviai ima domėtis daiktais, reiškiniais, jų savybėmis ir struktūra, jam lengviau įgyti tam tikrą įgūdį, pavyzdžiui, laipioti, kalbėti, skaityti). Ankstyvojoje vaikystėje sparčiai formuojasi vaiko mąstymas, kalba, valia, asmenybės bruožai. Perdėta suaugusiųjų globa sukelia elgesio ir dvasinio gyvenimo sutrikimą, vadinamą autonomiškumo ir gėdos krize (1-3 metai), kuri pasireiškia, kai vaikas ima daugiau bendrauti su kitais bendraamžiais. Bendraudamas su įvairiais žmonėmis vaikas perima socialines elgesio normas.
Žaidimų svarba
Ankstyvojoje ir ikimokyklinio amžiaus vaikystėje pagrindinė veikla yra žaidimas. Žaisdamas vaikas realizuoja savo gabumus, mokosi bendrauti, įgyja naujų žinių, patiria įvairių emocinių išgyvenimų. Didelė paskata tolesnei psichikos ir asmenybės raidai - mokymosi pradžia. Mokymasis keičia visus psichinius procesus (suvokimą, atmintį, mąstymą, vaizduotę), suteikia vaikui valingumo, kryptingumo.
Tyrimo metodai
Vaiko psichologijos tyrimo metodai: stebėjimas, pokalbis, eksperimentas, vaiko veiklos (piešinių, lipdinių, konstravimo darbų ir kitų) analizė.
Istorija
Vaiko psichologijos pradininkas Didžiosios Britanijos psichologas W. T. Preyeris (1841-97) knygoje "Vaiko siela" (Die Seele des Kindes 1882) aprašė vaiko elgesį ir emocines problemas. 20 a. pradžioje vaiko psichologija tapo savarankiška psichologijos šaka, darė poveikį geštaltpsichologija, biheiviorizmas, psichoanalizė, psichosocialinė raida. Vaiko psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Vaiko psichologijos problemas tiria Vilniaus universitetas, Lietuvos edukologijos universitetas, Švietimo plėtotės centras.
Taikomoji elgesio analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavior Analysis, ABA) yra mokslo sritis, taikanti elgsenos ir mokymosi principus bei klinikiniais tyrimais patvirtintus metodus, pageidaujamam elgesiui įtvirtinti. ABA principai sėkmingai taikomi ir yra populiarūs įvairiose psichologijos srityse, edukologijoje, versle, gerontologijoje, sporte, medicinoje, kriminologijoje, tvarios plėtros ir kituose moksluose.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
ABA vardu dažniausiai vadinamos tos programos, kurios remiasi Lovaas’o metodu ir mokymosi teorija. ABA programos intensyviai vykdomos visose kasdienio gyvenimo srityse, ir reikalauja tėvų bei terapeutų atsidavimo ir nuolatinio darbo. ABA programa visuomet individualizuojama, t. y. kiekvienam vaikui pritaikoma atskirai, ir apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, ekspresyviąją ir receptyviąją kalbą, socialinę raidą, vizualinius bei mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą.
Tikslai ir principai
Pagrindinis ABA terapijos tikslas - visapusis komunikacijos treniravimas. Vaikas yra mokomas išreikšti savo norus ir pageidavimus naudojant tinkamas komunikacijos priemones (pvz.: kalbą, gestus ar paveikslėlius), o ne probleminį elgesį. Komunikacijos treniravimui visuomet pasitelkiama vaiko motyvacija. Tokiu būdu siekiama, kad mokymasis būtų smagus ir malonus. Reikšmingų įgūdžių mokymas vyksta skaidant juos į mažus žingsnelius. Kiekvieno žvilgnsio mokomasi atskirai, o po to jie apjungiami į vieną. Programos tikslų siekiama tiek struktūrinėje mokymo aplinkoje (pvz. atskirų bandymų metodas, angl. discrete trial training), tiek natūralioje, kasdieninėje aplinkoje žaidžiant (angl. natural environment teaching). Išmokti gebėjimai įtvirtinami juos perkeliant į kasdieninę vaiko aplinką.
Probleminio elgesio valdymas - vienas iš pagrindinių ABA programos aspektų. Probleminio elgesio valdymas privalo būti paremtas funkcine elgesio analize, t. y. tik išsiaiškinus tikslias elgesio priežastis vaikas skatinamas iniciatyvinėmis (angl. proactive) strategijomis, kurios padeda jam tinkamai patenkinti savo poreikius ir išvengti probleminio elgesio.
Komponentai
Visos ABA programos turi panašių komponentų: atskirų bandymų treniravimą, programą išmoktiems įgūdžiams pritaikyti natūralioje aplinkoje, išmoktų įgūdžių įtvirtinimą, pagalbos strategijas ir, žinoma, rezultatais pagrįstus sprendimus. Šios programos yra individualios, paremtos kiekvieno vaiko elgesio funkcine analize. Jas vykdant, reikia daug kartoti, daug bandyti, o tai reiškia, kad terapijos intesyvumas sieka nuo 30 iki 40 valandų per savaitę. Dėl tokio intensyvumo, programa vaikui turi būti maloni - jis turi norėti daryti pažangą. Priešingu atveju, jei mokymasis vaikui taptų nuobodus, pažangos tikėtis sunku. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, bet tai naudinga net ir vyresniems. Tyrimaį parodė, kad tais atvejais, kai intervencija buvo intensyvi, apie pusei vaikų ženkliai pagerėjo, ir jų intelekto koeficientas pasiekė normą.
ABA taikymas praktikoje
Lietuvoje pradeda dirbti vis daugiau profesionalų, teikiančių ABA terapijos paslaugas. Jau dabar galite pasirinkti paslaugos teikėją, kurio filosofinis požiūris į intensyvų elgesio terapijos intervencijos taikymą sutampa su jūsų.
Patarimai
- Naudokite daug vizualinių priemonių: paveikslėlius, nuotraukas, korteles, daiktus, gestus.
- Užsiėmimo su vaiku metu kalbėkite aiškiai ir tikslingai. Kiekviena užduotis turi žodinę instrukciją, kurią dažniausiai sudaro 2-3 žodžiai, pavyzdžiui: daryk taip, rask tokį pat, ir panašiai.
- Kai vaikas dirba, komentuokite tikslingai, kad žodžiai jo neblaškytų, o jis galėtų susikaupti.
- Kai vaikas atlieka užduotį, emocingai pagirkite už sėkmę, tačiau reaguokite santūriai jei užduotį atlieka netinkamai, ar ją atlikdamas elgiasi problemiškai.
- Būtinai suteikite pagalbos jei užduotis ar ugdomas gebėjimas vaikui nauji. Šią pagalbą nuosekliai mažinkite kiekvieną kartą kartodami užduotį.
- Šis mokymas paremtas skatinimu (motyvacija) ir apdovanojimu (atlygiu). Vaikas turi suprasti, kad gaus to ko nori jis, jei darys tai, ko jo prašote.
- Gausiai atlyginkite, kai vaikas vykdo naujas ir sunkiai atliekamas užduotis. Mažiau skatinkite atliekant lengvesnes užduotis.
- Pradžioje intensyviai pajunkite vaiko jusles (regą, klausą, lietimą, skonį, ir t.t.) pasitelkdami tam tinkančias priemones: valgomus dalykus, žaislus, kurie groja, mirguliuoja, ir t.t. Pamažu juos apjunkite su socialiniais pagyrimais, pavyzdžiui: šaunuolis, tau gerai sekasi. Vėliau mažinkite valgomų dalykų, žaislų kiekį, ir didinkite socialinių pagyrimų skaičių. Pamažu vaiko išorinė motyvacija augs ir keisis vidine.
- Mokindami konkrečių gebėjimų ar užduočių jas pasirinkite tikslingai. Tarkime, norėdami išugdyti kurį nors vaiko gebėjimą, pradėkite nuo lengvesnių ir tik vėliau pereikite prie sudėtingų dalykų. Tikslo siekite etapais, padalykite į mažesnius žingsnius. Naują gebėjimą kartokite daug kartų, kol vaikas puikiai įsisavins ir supras jo esmę. Tada prie išmokto žingsnelio prijungsite naują.
- Nebūkite nuobodūs - mokykite įvairiai - užsiėmimo metu tą pačią užduotį kartokite ne daugiau kaip 2-3 kartus iš eilės. Taip išlaikysite vaiko dėmesį ir motyvaciją.
- Užduotis visada baikite pozityviai, t.y. suteikdami atlygį, pagirdami. Vaikui turi būti įdomu, malonu ir linksma dirbti, todėl būtinai išryškinkite pozityvius dalykus, sunkiau vaikui suprantamas užduotis kaitaliokite su lengvomis, jau išmoktas su naujomis, padėkite jam, rinkitės mėgstamas priemones ir užduočių atlikimo būdą.
Kada tikėtis rezultatų?
Tai bus vienas pirmųjų klausimų, kurį užduosite ABA specialistams. Tai labai natūralu, nes visi norime kiek galima greitesnio rezultato, o ir išlaidos terapijai nemenkos. Tyrimai rodo, kad kuo anksčiau pradedate ir su specialistų pagalba taikote kuo intensyvesnę ABA principais paremtą programą, tuo geresnis rezultatas - ypač kalbos vystymosi ir probleminio elgesio srityse. Taigi, labai svarbu, kad ne tik su vaiku dirbantys terapeutai, bet ir šeimos nariai, darželio ar mokyklos specialistai, taikytų ABA principus visose kasdienio gyvenimo srityse.
Tėvų vaidmuo
Pirmiausia, labai svarbu, kad nuolat dalyvautumėte vaiko ugdymo programoje. Jūsų vaidmuo itin svarbus. Tyrimai rodo, kad vaikų, kurių tėvai aktyviai dalyvavo šiame procese, pažanga buvo kur kas didesnė. Trečia, Jūs galite reikšmingai prisidėti rinkdami duomenis apie vaiko elgesį: galite užrašyti savo pastebėjimus apie vaiko problemiško elgesio epizodus arba juos net nufilmuoti. Tai ypač svarbu. Tai reikalinga tam, kad būtų aišku, nuo ko pradėti, kokių dalykų ir kokioje aplinkoje vaiką mokyti.
Kaip pasirinkti ABA specialistą?
Jums reikalingas kvalifikuotas ABA paslaugų teikėjas. Rinkdamiesi paslaugų teikėją, nepamirškite pasidomėti jo kvalifikacija ir patirtimi. Nuo 1998 metų JAV, Kanadoje ir keliose Europos šalyse, veikia elgesio analitikų akreditavimo centrai, kurių ekspertų tarybos suteikia psichologams-elgesio specialistams BCBA, ar BCaBA profesinį sertifikatą. Ką šis sertifikatas reiškia Jums? Jis parodo specialisto kvalifikaciją, o ši - kad galite juo pasitikėti, nes jis dirbs su Jūsų vaiku. Kadangi BCBA sertifikavimo procedūra yra ilga, sudėtinga ir reikalaujanti didelio finansinio indėlio, patartumėme atkreipti dėmesį į tai, kad yra specialistų, kurie dar neturi BCBA profesinio sertifikato, bet daugelį metų aktyviai dirba šioje srityje ir turi daug žinių bei didžiulę patirtį.
Finansiniai aspektai
Kadangi kitokiems vaikams reikia nemažai individualių užsiėmimų, ABA terapijos kaštai yra nemaži. Daugeliui šeimų tai sunkiai pakeliama. Tačiau terapijos išlaidos galėtų būti sušvelnintos užtikrinant ABA paslaugas per ugdymo įstaigų sistemą. Švietimo įstaigą, kurią lanko Jūsų vaikas, reikėtų pakviesti tapti vaiko individualios programos įgyvendinimo komandos nariu.
Papildomi ugdymo metodai ir temos
Be pagrindinių metodų, svarbu atkreipti dėmesį į papildomas temas ir metodus, kurie gali būti naudingi ugdant vaikus.
- Bendravimas grupėje
- Lėlių terapija
- Pasakų svarba
- Meno terapija ir mokymosi sunkumai
- Vaiko pyktis ir agresija
- Vaikų baimės
- Netektis
- Specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai (autizmas, hiperaktyvumas, disleksija)
- Ugdymo diferencijavimas
- Koučingo technikos
- Viešas kalbėjimas
- Konfliktų mediacija
- Susirinkimų vedimas
- Stresas darbe
- Mikroklimatas komandoje
- Konfliktai
- Pradinukas
- Sunkumai paauglystėje
- Vaikų ir tėvų konfliktai
- Nenoras mokytis
- Priklausomybė nuo kompiuterio
- Psichologinis atsparumas
- Stresas mokykloje
Šios temos ir metodai gali padėti specialistams ir tėvams geriau suprasti vaiko poreikius ir pritaikyti tinkamas ugdymo strategijas.
tags: #vaiku #mokymas #psichologijos #metodai