Technologijos tapo neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalimi, atverdamos plačias galimybes mokytis, kurti ir bendrauti. Tačiau augantis vaikų ir paauglių priklausomumas nuo technologijų kelia vis didesnį susirūpinimą tėvams, pedagogams ir specialistams. Šiame straipsnyje aptariama vaikų priklausomybės nuo technologijų statistika, priežastys, pasekmės ir galimi sprendimo būdai.
Nerimą Kelianti Statistika
Tyrimai rodo, kad didžiausia tikimybė atsirasti priklausomybei nuo kompiuterinių žaidimų tenka 12-25 metų žmonėms, o pastaraisiais metais nustatyta 50 priklausomybės nuo žaidimų atvejų. 2022 m. tarptautinis mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas (HBSC) parodė, kad daugiau nei 60 proc. Lietuvos paauglių prie ekranų praleidžia daugiau laiko, nei rekomenduoja specialistai. 2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas papildė šiuos duomenis: per ilgas ekranų naudojimas blogina vaikų savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas. Kas septintas Lietuvos vaikas gali būti priklausomas nuo išmaniųjų įrenginių, socialinių tinklų programėlių ar kompiuterinių žaidimų.
2024 m. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. Anksčiau tokių vaikų buvo tik 7 proc. Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį, kuris siekia 11 proc., ir sudaro 13 proc. paauglių. Žalingas įsitraukimas į soc. medijas yra didesnis tarp mergaičių nei berniukų ir ryškėja su amžiumi. Tyrimo duomenimis, nors didžioji dalis jaunimo yra neprobleminiai žaidėjai, 12 proc. jų patenka į rizikos grupę. Berniukai dažniau ilgai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir yra labiau linkę priprasti prie jų nei mergaitės.
Priklausomybės Apibrėžimas ir Požymiai
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) suformuotą apibrėžimą, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų - tai elgesio modelis, kai žmogus nuolat arba periodiškai žaidžia kompiuterinius žaidimus ir jie tampa svarbesni už kitus gyvenimo interesus. Tai padės medicinos darbuotojams priklausomybę lengviau diagnozuoti ir suteikti žmonėms reikiamą pagalbą.
Tyrėjai aiškina, kad priklausomu laikomas tas vaikas, kuris negali ištverti nė kelių minučių be išmanaus įrenginio, programėlės ar žaidimo. Priklausomybę pirmiausia išduoda elgesys. „Kiek laiko sugeba žmogus nepasižiūrėjęs į telefoną, ar jam atėjo žinutė, ar neatėjo, nesureagavęs, patiktuko neparodęs būti? Pateikia nuotrauką ir jis jau žiūri, kas pažymėjo, kad matė, patiko. Šitie požymiai jau yra tai, kad gali būti, kad žmogus nebevaldo savo kompulsyvumo šitoje sferoje. Ir net jam pasakius: gal tu sumažink, jam gali būti labai sunku“, - kalbėjo Prof. K.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
Vaiva Gradauskienė pastebi, kad pirmieji pavojingi ženklai pasirodo tada, kai ekranai tampa vieninteliu vaiko malonumo šaltiniu. Vaikai pradeda meluoti apie naudojimąsi įrenginiais, atsiriboja nuo kitų veiklų ir bendravimo. Tėvai pastebi, kad vaikui vis sunkiau kontroliuoti naudojimąsi įrenginiais. Bandymai apriboti ekranų laiką sukelia pyktį ar net agresiją.
Specialistė paaiškino, kaip atpažinti, ir kas išduoda, kai ekranų jau yra per daug. „Jis pradeda mažiau savimi rūpintis, pasikeičia net ir higienos įpročiai, praranda dienotvarkę. Tai labai stebima vaiko sveikatos pablogėjime“, - aiškino E. Lydekaitė. Anot psichologų, besivystant priklausomybei, vaikas nutraukia visus socialinius ryšius ir sėdi tik internete. O virtualus bendravimas tampa patrauklesnis nei realus. Kita raudona vėliava: paprašius pasidėti telefoną prasideda pyktis ar net isterija. Taip pat kenčia sveikata - akys, laikysena. Beje, vieni nutinka, kiti, priešingai, nebevalgo. Kenčia ir mokslai, prarandami interesai veikti kažką kita.
Priklausomybės Priežastys
Vaikai renkasi ekranus, kai realybėje trūksta emocinio saugumo, pripažinimo ar bendravimo. Kartais jie tik ten patiria sėkmę, ryšį ir gali kontroliuoti savo veiklą. Tai ypač aktualu tiems, kuriems sunkiau sekasi mokykloje ar trūksta draugų. Vaikų priklausomybės priežastys - netikę santykiai už kuriuos atsakingi yra šalia jų esantys suaugusieji. Daugeliui į tokias pinkles pakliuvusių jaunuolių kompiuterinių žaidimų pasaulis tampa vieninteliu, kuriame jie nepatirdami konfrontacijos su savo naujai susikurta savastimi gali būti tokie, kokie yra iš tiesų: nesuvaržyti, smalsūs, džiaugsmingai besimokantys, susižavėję, ištvermingi ir kompetetingi. Virtualiuose pasauliuose jie gali būti savimi. Čia jie pailsi nuo skausmo, kurį išgyvena tikrovėje dėl nutolimo nuo savęs pačių. Čia pagaliau nereikia dėti tiek pastangų savo naujo, patiems sau svetimo „Aš“ įtvirtinimui. Kasdien prisėdus prie kompiuterio patiriamas išsilaisvinimas ir palengvėjimas, kurio vaikai taip paprastai neišsižadės.
Linksma melodija ir mėgstami veikėjai, lydintys šuoliuojant iš vieno žaidimo lygio į kitą, daugumai primena vaikystę. Kuriant kompiuterinius žaidimus, vienas pagrindinių veiksnių tampa žmogaus psichologijos analizė - kiek žmogus jį žais, ar jis bus įtraukiantis. Ilgainiui žaidimas gali tapti įpročiu.
Situaciją dar labiau apsunkina azartinių lošimų elementai, kurie yra įpinami į kompiuterinius žaidimus. Žaidime, kurį gali nusipirkti ir nepilnamečiai, naudojama virtuali valiuta, o ją vaikai gali įsigyti už tėvų pinigus. Žaidimuose taip pat dažnai parduodamos virtualios lobių skrynios, kurios primena loteriją.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Priklausomybės Stadijos
Vienas iš priklausomybės apibūdinimų - tai nekontroliuojamo ir žalingo elgesio ratas. Tarp įvairių priklausomybės formų bendra yra tai, kad stebimas piktnaudžiavimas psichoaktyvia medžiaga, maistu, skaitmeniniais prietaisais - bet kuo kas sukelia nuotaikos pakitimus. Priklausomybė vystosi trimis stadijomis:
- I stadija - vidiniai pokyčiai. Šioje stadijoje įvyksta priklausomo asmens asmenybės pokyčiai.
- II stadija - gyvenimo būdo pasikeitimas. Priklausomas elgesys suaktyvėja, padažnėja. Elgesys vis mažiau kontroliuojamas. Žmogus ima meluoti, išsisukinėti, kaltinti kitus. Piktnaudžiavimo objektas tampa ryšio su pasauliu simboliu. Aplinkiniai tik trukdo ir atrodo, kad niko nesupranta.
- III stadija - gyvenimo sudužimas. Žmogus nesirūpina savimi, svarbus tik piktnaudžiaujantis elgesys. Didėja izoliacija, vienišumas. Gali kilti mėginimų manipuliuoti artimaisiais, dėl noro juos prisirišti („Niekas manimi nesirūpina“, „Tu vienintelis, kurį turiu“ ir pan.).
Priklausomybės Pasekmės
Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų gali turėti įtakos ne tik fizinei ar psichikos sveikatai, bet ir finansams. Dažnai, ypač internetiniuose žaidimuose, norėdamas pereiti į kitą lygį ar įjungti kokią nors specialią funkciją, turi sumokėti tam tikrą sumą. Anot G. Tarasevičiaus, žaidėjai dažnai pasiskirsto pagal finansines galimybes. Pavyzdžiui, išmaniesiems įrenginiams pritaikytuose žaidimuose yra laukimo mechanizmai - norėdamas pereiti į kitą lygį ar įvykdyti užduotį, žmogus turi palaukti, o jei nenori laukti - turi susimokėti. Nenorėdami mokėti už tam tikrus žaidimo segmentus, žaidėjai gali praleisti ištisas paras prie telefono ar kompiuterio ekrano. Dėl kompiuterinių žaidimų sąsajos su piniginiu aspektu juose gali būti pritaikomi panašūs mechanizmai, kurie naudojami lošimuose.
Perteklinis ekranų naudojimas daro vis didesnį poveikį vaikų psichinei ir fizinei sveikatai. 2023 m. Vilniaus universiteto mokslininkų tyrimas parodė, kad per ilgas ekranų naudojimas blogina vaikų savikontrolę, miegą ir gebėjimą atpažinti emocijas.
Sprendimo Būdai ir Prevencija
Sprendimų reikia ieškoti anksti. Ši tema nagrinėta ir Sostinės vaikų ir jaunimo centro HOBIVERSE seminarų cikle „Saugi vaikystė“ - paskaitoje „Technologijos vaikų kasdienybėje: kokie pavojai slypi už ekrano?“, skirtoje tėvams ir pedagogams, ieškantiems atsakingų sprendimų.
Svarbu ne tik riboti ekranų laiką, bet ir suprasti, kokį emocinį poreikį vaikas tenkina. Gal jis ekrane ieško saugumo, gal priklausymo bendruomenei, o gal sėkmės jausmo, kurio stokojama realybėje. Kai šie poreikiai patenkinami kasdienybėje, ekranų trauka mažėja savaime. Viena geriausių alternatyvų pertekliniam ekranų laikui yra neformalusis švietimas - būreliai, stovyklos ar kitos užklasinės veiklos. Įvairūs būreliai ir kitos užklasinės veiklos padeda vaikams atrasti sėkmę, priklausymo jausmą ir bendruomenę realiame gyvenime. Šeimos susitarimai dėl ekranų naudojimo turi būti aiškūs ir nuoseklūs.
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
Tėvams svarbu domėtis, kokį turinį vaikas žiūri, kalbėtis apie matomą medžiagą ir galimas grėsmes. Paklauskite vaikų, kokius penkis dalykus jie dažniausiai žiūri internete. Kartais sužinome labai netikėtų ir svarbių dalykų apie jų emocinę būseną. Psichologė taip pat ragina kalbėtis su vaikais apie interneto grėsmes - netinkamą turinį, patyčias, asmens duomenų saugumą ir kt. Vaikai turi žinoti, kad gali bet kada kreiptis į tėvus, jei internete susiduria su grėsmingomis ar nemaloniomis situacijomis. Šeimoje turi būti kuriama aplinka, kurioje vaikas jaustųsi saugus kalbėti apie viską. Svarbu ne tik kontroliuoti laiką, bet ir kalbėtis apie tai, kokios svetainės yra saugios, kaip atpažinti melagienas, suprasti žaidimų esmę. Aiškios taisyklės, pokalbiai ir tarpusavio ryšys - tai ekrano higienos pagrindas.
Specialistai nerekomenduoja atimti ekraną čia ir dabar su visam. Tai geriausia daryti palaipsniui, mažinant laiką, bandant vaiką sudominti kitomis veiklomis. O ir tėvai turėtų rodyti teigiamą pavyzdį, ir internetu, būdami su vaikais, stengtis naudotis saikingai.
PSO atstovų teigimu, suaugusieji turėtų palaikyti atvirą dialogą su paaugliais ir suteikti jiems įrankių, padedančių geriau valdyti technologijų naudojimą bei rasti pusiausvyrą tarp virtualaus ir realaus gyvenimo.
Z Kartos Požiūris į Technologijas ir Skaitmeninį Atsiribojimą
Socialinių tinklų klestėjimu augusi ir apytiksliai 1997-2012 metais gimusių žmonių karta jau pradeda atsitraukimą iš virtualios erdvės. Vyresniųjų mintyse su išmaniaisiais įrenginiais „suaugę“ Z kartos jaunuoliai turi daugiausia potencialo tapti sąmoningiausiais technologijų vartotojais. Remiantis tyrimų platformos „New Britain Project“ statistika, pusė apklaustųjų gailisi socialiniuose tinkluose praleisto laiko, o net 75 proc. ketina dėti visas pastangas, kad nuo jų apsaugotų savo vaikus.
„Perdozavusi“ ekrano dar paauglystėje, Z karta geriausiai suvokia jo žalą. Nenuostabu, kad tarp jaunimo darosi madinga išmaniuosius mainyti į mygtukinius, organizuoti susitikimus be telefonų ir net lankyti specialius skaitmeninio atsiribojimo kursus. Šiuolaikiniai jauni žmonės supranta, kad technologijų perteklius atėmė iš jų kažką nepaprastai žmogiško ir svarbaus - gebėjimą būti čia ir dabar, kurti autentiškus santykius ir išgyventi momentą be poreikio jį dokumentuoti.
„McKinsey Health“ instituto tyrimų duomenys atskleidžia, kad Z kartos atstovai aktyviau nei kitos kartos stebi ir kontroliuoja savo ekrano laiką. Lyginant su vyresniais respondentais, perpus daugiau 18-24 m. amžiaus asmenų naudojasi skaitmeninėmis gerovės programėlėmis bei skaitmeninės psichikos sveikatos platformomis. Be to, kaip rodo statistika, reikšminga dalis jaunuolių ekrano laiko ribojimo paslaugas susirado patys, kai tarp jų tėvų ar kitų kartų atstovų šių programėlių pasirinkimas buvo labiau gydytojų ar kitų specialistų pastūmėtas sprendimas.
Apie tai, kad jauni žmonės nebėra vienvaldžiai piktnaudžiavimo technologijomis lyderiai byloja ir „Telia“ užsakymu atliktas tyrimas. 53 proc. apklaustų vaikų mano, kad jų tėvai telefone praleidžia daugiau laiko nei jie patys, o 43 proc. tėvų pripažįsta, kad ribodami vaikų ekranų naudojimą, patys nesijaučia pajėgūs sumažinti savąjį.
Vienas pagrindinių Z kartos noro „atsijungti“ variklių - progresuojantis emocinės sveikatos blogėjimas. Pasak „McKinsey“ tyrimo, per pastaruosius trejus metus tą patyrė net ketvirtadalis šios amžiaus grupės respondentų. Šią problemą paaiškina tai, kad nuo mažumės savo dienas su ekranais leidžiantys Z kartos žmonės pirmieji susidūrė su FOMO (angl. fear of missing out) - baimės kažką praleisti sindromu, kuris tapo vienu didžiausių šiuolaikinių nerimo šaltinių. FOMO pasireiškia liguistomis mintimis, kad kitur vyksta kažkas vertingesnio, ir baime, kad to niekada jau nebeteks patirti. Socialiniai tinklai šį jausmą ypač stiprina, nes žmonės nuolat mato kitų idealizuotus gyvenimus.
„McKinsey Health“ duomenimis, beveik trečdalis Z kartos atstovų nurodo, kad socialiniai tinklai neigiamai veikia jų psichologinę būseną būtent dėl FOMO. Ta pati statistika atskleidžia, kad 32 proc. merginų ir 16 proc. vaikinų iš Z kartos susidūrė su neigiamu socialinių tinklų poveikiu kūno įvaizdžiui. Šių problemų suvokimas tarp jaunimo paskatino ištisą skaitmeninio atsiribojimo judėjimą. Didžiuosiuose miestuose vis populiarėja „skaitmeninės detoksikacijos“ susitikimai, draudžiantys telefono naudojimą visos veiklos metu.
Priešingai nei vyresnioji karta, kuri socialinius tinklus dažnai mato tik kaip pramogų įrankį, Z karta į juos žvelgia itin kritiškai. „New Britain Project“ apklausos duomenimis, net 66 proc. jaunuolių 16-24 metų amžiaus grupėje mano, kad socialiniai tinklai daro daugiau žalos, nei naudos, ir todėl galimai net trečdaliu rečiau už Y kartą skelbia turinį šiose platformose. Z karta pirmoji perprato, kad jei produktas nemokamas, vadinasi, prekė esi tu pats. Jie geriau už savo tėvus supranta, kad jų duomenys, nuotraukos ir įrašai nėra privatūs, bet tampa didžiulių technologijų įmonių nuosavybe.
Pagalba ir Parama
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų dienos stacionaras vis dažniau sulaukia skambučių iš sunerimusių tėvų. Viena iš tokių įstaigų yra RPLC. Anot ekspertų, saikingas laikas ekranams yra dvi valandos.
Jei pastebėjote priklausomybės požymius savo vaikui, kreipkitės į specialistus. Vaikai konsultuojami anonimiškai. Anot ekspertų, saikingas laikas ekranams yra dvi valandos. Atsižvelgiant į rekomendacijas, mokyklų, ribojančių ekranus, atsiranda vis daugiau.
tags: #vaiku #priklausomybe #nuo #technologiju