Įvadas
Šiuolaikinė visuomenė susiduria su globalizacijos iššūkiais, žmogiškųjų išteklių migracija ir kitomis socioekonominėmis problemomis. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, pastebimas socialinės atskirties didėjimas, o tai ypač paveikia vaikus iš socialinės rizikos šeimų. Siekiant spręsti šią problemą, Lietuvoje vykdomi įvairūs vaikų socializacijos projektai, skirti padėti vaikams įveikti krizes ir kurti sėkmingus gyvenimo scenarijus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos iniciatyvos, skirtos vaikų socializacijai Lietuvoje, jų tikslai, metodai ir poveikis.
Socialinė Atskirtis ir Vaikų Dienos Centrai
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje daugėja žmonių, atsidūrusių socialinio gyvenimo paribyje ir negalinčių savarankiškai naudotis minimaliais visuomenės teikiamais ištekliais bei pasirinkimo galimybėmis. Šiuo metu Lietuvoje socialinės rizikos šeimose auga apie 23 tūkst. vaikų, tačiau tik apie 5 000 jų gali lankyti vaikų dienos centrus. Dar sudėtingesnė situacija su kompleksinėmis paslaugomis, kurios kol kas daugeliui nėra prieinamos.
Vaikų dienos centrai (VDC) atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant vaikų gerovę. Juose vaikai gali pavalgyti, paruošti pamokas ir jaustis saugūs. Ilgą laiką didelis dėmesys buvo skiriamas vaikų dienos centrų atsiradimui, tačiau jų vis dar trūksta. Stokojama ir bendradarbiavimo tarp institucijų, darbo ne tik su vaikais, bet ir su pačiomis šeimomis. Reikia daugiau pasitikėjimo, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir valdžios dėmesio į šias problemas. Dienos centruose vaikai gali socializuotis, atlikti namų darbus, kultūrintis.
Pozityviosios Socializacijos Mokymai
Siekiant padėti socialinės rizikos šeimoms ir juose augantiems vaikams įveikti krizes ir projektuoti sėkmingus gyvenimo scenarijus, vaikų dienos centruose vyksta inovatyvūs pozityviosios socializacijos mokymai. Mokymai išsiskiria organizavimo forma: jie vyksta diskutuojant ir analizuojant gyvenimo situacijas bei projektuojant sėkmingus jų scenarijus. Be patyriminio mokymosi elementų, pasitelkiama ir išgyvenimo pedagogika, kai mokymai vyksta nestandartinėse erdvėse.
Dalis stovykloje dalyvavusių socialinės rizikos šeimų grupės vaikų laisvą laiką po pamokų jau nuo 2005-ųjų leidžia Aukštadvaryje įsteigtame ir veikiančiame vaikų dienos centre „Navininkai“. Būtent vasarą, kurios, teigė vaikai, labai laukia, jie susiburia Tamošavoje ir periima lektorių atsivežtas teigiamas emocijas bei žinias, kuriomis jie noriai dalinasi su vaikais ir jų tėvais. Tuo metu vyksta pedagogų įvardijama pozityvioji vaikų socializacija ir vaikų bei tėvų tarpusavio bendrystė - koreguojami ir kuriami nauji, pozityvūs ir teigiamai nuteikiantys gyvenimo scenarijai.
Taip pat skaitykite: Kūrybiškumas ir bendruomeniškumas Panevėžio rajono projektuose
Mokymų metu vaikai ir tėvai ne tik žaidė, sportavo, šoko, dalinosi, mokėsi, bet ir bandė išgirsti bei klausytis, ką jiems pasakoja mokymus vedantys lektoriai. Šeimos įgalinimo mokymus organizavo „Vaikų ugdymo“ socialinė darbuotoja Vida Marija Poškienė, kuriai talkino neįtikėtiną orientacinį žygį organizavęs psichologas Darius Navaslauskas. Tuo tarpu pozityviosios socializacijos įgalinimu per kultūrinius-edukacinius užsiėmimus rūpinosi teatro edukologė Simona Artimavičiūtė. Lektoriai Auga Sutkutė ir Povilas Toliušis vaikams vedė kino pamokas ir demonstravo filmų kūrimo subtilybes. Smuikininkas Algirdas Šochas ne tik atskleidė smuiko paslaptis, bet ir mokė vaikus teisingai laikyti instrumentą. Pats smuikininkas stebėjosi, jog vaikai puikiai pažino instrumentą ir net žinojo visas sudedamąsias jo dalis. Treneris Klaidas Janeika vedė vaikams profesionalią rankinio treniruotę, o sportininkai Eryk Tatol ir Eividas Žemaitaitis supažindino vaikus su japonų kovos menų, tokių kaip dziudo, karatė, kunfu, subtilybėmis. Dauguma programoje dalyvavusių lektorių - buvę Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) studentai ar socialiniai partneriai.
Šeimos Įgalinimo Paslaugos
Vaikų dienos centro „Navininkai“ projekto „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“ metu buvo teikiamos kompleksinės šeimos įgalinimo paslaugos rizikos grupės vaikams ir jų šeimoms. Šios paslaugos apima:
- Kontakto su vaiku/šeima užmezgimas: Šeimos įgalinimo paslaugos teikimo pradžioje labai svarbu užmegzti pozityvų ryšį su vaiku/šeima bei apibūdinti pagrindinę problemą.
- Vaiko lūkesčių pasitikslinimas: Šeimos įgalinimo specialistas turėtų paaiškinti vaikui, kokius jo lūkesčius jis galės pateisinti, o kokių - ne (pvz., šeimos įgalinimo specialistas negali nubausti smurtautojo).
- Ankstesnių bandymų spręsti problemą išsiaiškinimas: Siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie tai, kaip anksčiau vaikas bandė spręsti problemą, labiau veiksmingi yra atviri, o ne uždari klausimai, į kuriuos galima atsakyti tik „taip“ arba „ne“.
- Naujų problemos sprendimo būdų paieška: Taikant „smegenų šturmo“ metodą galima pasiūlyti vaikui sugalvoti kuo daugiau galimų problemos sprendimo būdų.
- Susitarimas su vaiku dėl pasirinkto sprendimo įgyvendinimo ateityje: Svarbu užsibrėžti realistinius tikslus ir užtikrinti vaiką, kad visus savo pasiekimus ir nesėkmes jis galės aptarti su specialistu.
- Sesijos užbaigimas: Šeimos įgalinimo specialistas dažniausiai užbaigia sesiją paprašydamas vaiko/šeimos apibendrinti tai, kas vyko jų susitikimo metu: kas svarbaus vyko, ką vaikas suprato, kokie yra jo artimiausi planai ir pan.
Svarbu, kad šeimos įgalinimo specialistas vengtų pernelyg nukreipiančių, uždarų klausimų, skatinančių vaiko nesaugumą ir pasipriešinimą. Klausimas „Kodėl?“ taip pat yra neveiksmingas ir stiprina kliento gynybiškumą. Klausimai turėtų atitikti vaiko brandos lygį. Rekomenduojama neuždavinėti vaikui vienu metu kelių klausimų, o po gauto atsakymo geriau iš pradžių apibendrinti tai, ką pasakė vaikas, o tik po to užduoti kitą klausimą.
Tėvų Įtraukimas į Vaikų Socializaciją
Tėvų vaidmuo yra itin svarbus vaiko socializacijos procese. Vaikai, kurie artimai bendrauja su tėvais, rečiau įsitraukia į rizikos veiklą. Tėvams rekomenduojama rasti laiko būti kartu su savo vaikais, idealiu atveju - įvesti taisyklę reguliariai vienąkart per savaitę nuveikti kažką ypatingo kartu su vaiku, pavyzdžiui, ledų valgymas kur nors už namų ribų. Ne mažiau svarbu nebijoti paklausti, kur vaikas eina ir su kuo jis bendrauja, susipažinti su vaiko draugais, jų tėvais, sužinoti jų užsiėmimus. Jei yra galimybė, tėvai turėtų derinti savo laiką taip, kad būtų namuose, kai vaikas grįžta po pamokų. Dar viena rekomendacija, kurią dažna šeima pamiršti - valgymas kartu.
Tėvai vaikams gali užduoti įvairiausius klausimus: kokia mėgstamiausia jo muzikos grupė, kas naujo mokykloje, kas sekasi, o kas nesiseka. Atidžiau klausytis, klausti skatinti klausti. Tėvai vaikams turi leisti išsakyti savo nuomonę šeimyniniais klausimais. Atsakyti sąžiningai ir nemeluoti vaikams. Nereaguoti taip, kad būtų nutrauktos tolimesnės diskusijos. Būti gyvu savo vertybių pavyzdžiu: rodyti užuojautą, nuoširdumą, gerumą ir atvirumą. Žinoti, kad nėra tokio dalyko kaip „daryk taip, kaip aš sakau, bet nedaryk taip, kaip aš darau“. Jei tėvai yra priklausomi, jie neturėtų tikėtis, kad jų vaikai klausys patarimų nevartoti kenksmingų medžiagų. Įsigilinti į savo elgesį. Jei tėvai piktnaudžiauja narkotikais ar alkoholiu, vaikai gali sekti šiuo pavyzdžiu.
Taip pat skaitykite: Savivaldybės investicijos į vaikų ateitį
Kas skatina vaiką labiau nei tėvų pritarimas? Geras žodis tinkamu laiku, tai gali sumažinti vaiko norą bandyti narkotikus. Todėl tėvai turėtų atsilyginti vaikams už gerą elgesį iškart. Meilės rodymas - tinkamiausias įvertinimas ir padėka reikalingi net ir tiems vaikams, kurie yra „per seni“. Be to, svarbu pabrėžti vaiko teigiamus bruožus. Tėvai turėtų pabrėžti tai, ką vaikas daro gerai ir nenustoti kritikuoti.
Vaikai tarp 11 ir 13 metų labai savarankiški. Nepaisant visų protestų, jie visgi privalo laikytis tam tikrų taisyklių. Tėvams rekomenduojama nustatyti taisykles ir iš anksto aptarti bausmes už taisyklių laužymą. Svarbu neleisti taisyklių laužytojui likti nenubaustam ir nekeisti taisyklių, nekurti naujų ir sunkesnių bausmių. Kad ir kaip tai nepatiktų vaikams, tėvai turėtų juos karts nuo karto tikrinti, pavyzdžiui, duoti jiems telefono kortelę, pranešimų gaviklį ar mobilų telefoną, prieš tai perspėdami apie sąskaitų limitus ir naudojimąsi telefonais mokykloje. Vertėtų ir paskambinti tėvams, kurių namuose vyko vakarėlis, vakarėlio metu nebijoti užeiti pasisveikinti (įsitikinti, kad vaikai prižiūrimi suaugusiųjų). Tėvai turėtų pasistengti, kad vaikui būtų paprasta palikti vakarėlį, kuriame vartojami narkotikai.
Nevyriausybinių Organizacijų Vaidmuo
„Socialines inovacijas dažniausiai įgyvendina ir atsakingai socialinei partnerystei yra pasirengusios nevyriausybinės organizacijos. Gaila, tačiau vos 14 procentų šalies gyventojų dalyvauja jų veikloje. Be to, nevyriausybinės organizacijos kol kas dar mažai žinomos, joms trūksta finansavimo, kartais net pasitikėjimo“, - teigia G.
Nevyriausybinės organizacijos gali užtikrinti efektyvią vaikų dienos centrų plėtrą, padėti spręsti socialines problemas. Šiuo metu tai savarankiškai daro pačios savivaldybės. „Mes, nevyriausybininkai, esame lyg tiltas, kuris sujungtų iki šiol labai sunkiai tarpusavyje bendraujančias žinybas ir ministerijas. Atėjus naujai Vyriausybei, mes tikrai daug dedame vilčių, nes ir naujas socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir sveikatos apsaugos ministras, ilgametis nevyriausybininkas, ir švietimo bei mokslo ministrė supranta socialinės partnerystės svarbą“, - teigė E.
Projektų Pavyzdžiai ir Iniciatyvos
Lietuvoje įgyvendinama daug projektų, skirtų vaikų socializacijai. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- VDC „Navininkai“ projektas „VDC šeimos įgalinimo paslaugų plėtra“: Projekto metu įkurtas vaikų dienos centras Čižiūnuose, o metų pabaigoje tokį centrą planuojama įkurti ir Vilniuje. Projektas finansuojamas Europos ekonominės erdvės finansavimo mechanizmo, Lietuvos valstybės, projekto vykdytojo ir partnerių lėšomis.
- Projektas „Kultūrų dialogas vienija: programa romų vaikams ir jaunimui“: Projektas skirtas romų vaikų ir jaunimo kultūrinės ir socialinės atskirties mažinimui, skaitymo skatinimui per biblioterapijos užsiėmimus, taip pat per muzikos ir vaidybos užsiėmimus pagal literatūros kūrinius, siekiant romų vaikų ir jaunimo socializacijos.
- Projektas „Nakties skaitymai“ daugiatautei N. Vilnios bendruomenei: Tikslas kūrybiškai atskleisti Vilniaus miesto N. Vilnios mikrorajono kultūrinį savitumą.
- EQUIP programa Vaikų Socializacijos Centruose (VSC): Programa skirta ugdytinių socialinių įgūdžių lavinimui, emocijų valdymui ir problemų sprendimui.
Iššūkiai ir Perspektyvos
Nors Lietuvoje vykdoma daug vaikų socializacijos projektų, vis dar susiduriama su iššūkiais. E. Urbonienės teigimu, problemų nevyriausybinėms organizacijoms sukelia ir įstatyminė bazė. „Švietimo ir mokslo ministerija turi parką geltonų mokyklinių autobusiukų, kuriais būtų galima nuvežti vaikus į dienos centrus. Deja, turime tokią įstatymų bazę, kad tokios paslaugos ministerija negali suteikti. Reikia visuotinio bendradarbiavimo, kad tiek Švietimo ir mokslo, tiek Socialinės apsaugos ir darbo, net Sveikatos apsaugos ministerija bendradarbiautų dėl vaiko gerovės“, - pasakojo E.
Anot E. Celešienės, ir pagrindinė vaikų dienos centrų bazė nėra tinkamai išvystyta, dalis vaikų negauna maitinimo dienos centruose, neturi galimybės nuvykti į dienos centrą. „Jeigu valstybė suteikia vaikui nemokamus pietus, tai kodėl valstybė negali suteikti ir vakarienės vaikui? Vaikas pavalgęs 12 valandą pietus mokykloje, 14 valandą jau būna alkanas, - klausė E. Celešienė, - Autobusiukų yra, vaikas gali būti nuvežtas į centrą. Visas priemones turime, bet jų nepanaudojame, nebendradarbiaujame tarpusavyje. Mokytojai taip pat galėtų vesti edukacines veiklas, nuolat girdime, kad jiems trūksta darbo.
tags: #vaiku #socializacijos #projektai