Vaistų Nuo Depresijos ir Alkoholio Sąveika: Pavojingas Derinys

Įvadas

Depresija ir nerimo sutrikimai yra rimtos psichikos sveikatos problemos, kurios gali paveikti kiekvieną žmogų. Gydymui dažnai skiriami antidepresantai, vaistai, veikiantys smegenų cheminę pusiausvyrą. Tačiau, vartojant antidepresantus, labai svarbu žinoti apie galimą sąveiką su kitomis medžiagomis, ypač su alkoholiu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime antidepresantų ir alkoholio sąveikos pavojus, skirtingų antidepresantų grupių ypatumus ir pateiksime rekomendacijas, kaip saugiai vartoti vaistus.

Kas Yra Antidepresantai ir Kaip Jie Veikia?

Antidepresantai yra vaistai, skirti depresijos, nerimo sutrikimų ir kitų psichikos sveikatos problemų gydymui. Jie veikia smegenų cheminę pusiausvyrą, reguliuodami neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ir noradrenalinas, kiekį. Šios medžiagos yra svarbios nuotaikai, miegui, apetitui ir kitoms funkcijoms reguliuoti.

Citalopramas (Citalopram Vitabalans) yra selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), kuris veikia galvos smegenų serotonino sistemą. Serotonino sistemos sutrikimai laikomi svarbiu depresijos ir giminingų ligų išsivystymo veiksniu. Citalopram Vitabalans vartojamas depresijos, panikos sutrikimams su agorafobija ar be jos, obsesiniam - kompulsiniam sutrikimui gydyti bei depresijos atkryčių ir pasikartojimų profilaktikai.

Alkoholio Poveikis Emocinei Sveikatai

Sąveika tarp alkoholio ir emocinės sveikatos yra sudėtinga ir įvairiapusiška. Žmonės neretai vartoja bandydami slopinti jaučiamą nerimą ar liūdesį bei depresijos simptomus. Trumpą laiką alkoholis veikia kaip antidepresantai, tačiau atsibudus ryte savijauta tik dar labiau pablogėja. Kadangi alkoholis turi slopinamąjį poveikį, jis lėtina kūną ir keičia smegenų cheminį balansą. Alkoholis taip pat daro įtaką sprendimų priėmimui. Jis gali paskatinti priimti tokius sprendimus, kokių paprastai nepriimtume būdami blaivūs ar išgėrę saikingai. Lietuvoje dažniausiai žmonės vartoja alkoholį, kai jaučiasi nuliūdę ar vieniši. Tai dar vadinama „savigyda“ alkoholiu. Deja, nors alkoholis gali padėti iš pradžių pajusti atsipalaidavimą ar trumpalaikį džiaugsmą, euforiją - šis poveikis trunka trumpai, o ilgalaikės pasekmės gali būti žalingos.

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas gali pabloginti daugelio psichikos sveikatos problemų simptomus, sukelti prastą, slogią nuotaiką ir nerimą.
• Išgėrus alkoholio, dažnai užplūsta trumpalaikė ramybė, tačiau praėjus kiek laiko, galite jaustis blogiau nei anksčiau.
• Pagirios išsiblaivius gali būti ypač sunkios, nes įprastą galvos skausmą ir pykinimą lydi depresijos ir (arba) nerimo jausmas.
• Toks alkoholio vartojimas paprasčiausiai gali reikšti, jog emocinės sveikatos problemos nėra sprendžiamos.
• Pasirinkimas emocinės sveikatos problemas, prastą nuotaiką ar nerimą spręsti alkoholiu gali tapti priklausomybe.

Smegenys sudarytos iš daugybės įvairių dalių, kurios tarpusavyje komunikuoja - šis darnus smegenyse vykstantis orkestras užtikrina gerą savijautą ir gerai atliekamus veiksmus. Įvairios žinutės iš vienos smegenų dalies į kitą yra perduodamos naudojant daugybę cheminių medžiagų, vadinamų neuromediatoriais. Vienas svarbiausių jų yra „laimės hormonas“ - dopaminas. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai. Tokiu būdu sukuriamas noras kartoti veiksmus, kurie mums padeda jaustis gerai.

Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai

Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni. Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Jei alkoholio vartojimas tampa įpročiu, ilgainiui gali pradėti trūkti dopamino.

Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Pagirios gali sustiprinti nerimo, kaltės jausmą, taip pat sukelti daug nemalonių fizinių pojūčių. Gyvenimas vartojant alkoholį nesaikingai dažnai tampa sunkesnis: ginčai su šeima ar draugais, bėdos darbe, atminties ir seksualinės problemos. Bandant suvaldyti stresą ir nerimą, ypač socialinėse situacijose, alkoholis gali pasirodyti gera trumpalaikė priemonė, kuri padėtų suvaldyti kylančius jausmus. Kadangi alkoholis didina organizmo dopamino ir serotonino („laimės hormonų“) gamybą, tai gali laikinai nuraminti nerimo jausmą.

Ilgalaikis alkoholio vartojimas gali sumažinti šių hormonų gamybą, cukraus kiekį kraujyje ir sukelti dehidrataciją, dėl to didėja jaučiamas nerimas. Jei dažnai rinksimės nerimą „gydyti“ alkoholiu, kils pavojus, jog kaskart susidūrus su stresinėmis situacijomis, nevalingai problemas spręsime alkoholiu. Alkoholis yra centrinę nervų sistemą slopinanti medžiaga, dėl kurios sulėtėja smegenų veikla, todėl alkoholis turi raminamąjį poveikį, kuris gali sukelti atsipalaidavimo ir mieguistumo jausmą. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Žmonės, turintys alkoholio vartojimo sutrikimų, dažniausiai patiria nemigos simptomus.

• Alkoholis yra diuretikas, todėl kelia norą naktį eiti į tualetą, dėl ko suprastėja miego ritmas.
• Alkoholis didina prakaitavimą naktį, todėl prarandate daugiau skysčių, kas lemia padidėjusį mieguistumo, nuovargio jausmą bei galvos skausmą atsikėlus.
• Žmonės, vartojantys prieš miegą, dažnai patiria miego ciklo sutrikimus. Tai taip pat gali sukelti pernelyg didelį mieguistumą ir nuovargio jausmą dieną.
• Alkoholio vartojimas, norint lengviau užmigti, yra pavojingas, nes dėl išsivysčiusios tolerancijos, reikia išgerti vis daugiau, siekiant pajusti raminamąjį poveikį.

Miegas įprastai yra skirstomas į keletą miego ciklų: budrų, gilų, neramų. Kadangi alkoholis turi raminamąjį poveikį, tai leidžia užmigti ir panirti į gilų miegą greičiau. Visgi, nakties metu, tai gali sukelti pusiausvyros sutrikimą tarp ramaus ir neramaus miego (REM) fazių - ramaus miego padaugės, o REM miego trukmė sumažės.

Kaip Alkoholis Veikia Vartojant Antidepresantus?

Alkoholis pats savaime yra centrinės nervų sistemos slopiklis, todėl jis gali sumažinti antidepresantų veiksmingumą arba, atvirkščiai, per daug sustiprinti jų poveikį. Pagrindinės alkoholio ir antidepresantų maišymo pasekmės:

Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui

• Sustiprintas sedatyvinis poveikis: gali pasireikšti stiprus mieguistumas, koordinacijos sutrikimai, reakcijos sulėtėjimas.
• Padidėjęs šalutinių poveikių pavojus: gali dažniau pasireikšti galvos svaigimas, kraujospūdžio svyravimai, alpimas ar net traukuliai.
• Silpnesnis antidepresantų veiksmingumas: alkoholis gali neutralizuoti vaistų poveikį, todėl gydymas tampa mažiau efektyvus.
• Padidėjusi depresijos ir nerimo rizika: nors alkoholis laikinai gali sukelti atsipalaidavimo jausmą, ilgainiui jis gali pabloginti depresijos simptomus ir sukelti emocinius svyravimus.

Pavojingiausios Antidepresantų Grupės Maišant su Alkoholiu

Ne visi antidepresantai vienodai sąveikauja su alkoholiu, tačiau pavojingiausi yra šie:

• Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) (pvz., sertralinas, fluoksetinas, escitalopramas): Alkoholis mažina serotonino kiekį smegenyse, todėl gali sumažinti SSRI veiksmingumą. Gali sustiprėti nerimas, agresija ar depresijos simptomai. Gali atsirasti stipresnis mieguistumas ir koordinacijos sutrikimai.
• Tricikliai antidepresantai (TCA) (pvz., amitriptilinas, klomipraminas, imipraminas): Šie vaistai jau turi stiprų sedatyvinį poveikį, o alkoholis jį dar labiau sustiprina, todėl kyla sąmonės netekimo ar kvėpavimo slopinimo pavojus. Gali sukelti staigų kraujospūdžio sumažėjimą, alpimą, širdies ritmo sutrikimus.
• Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI) (pvz., fenelzinas, tranilciprominas, moklobemidas): Alkoholis gali sukelti pavojingą kraujospūdžio šuolį (hipertenzinę krizę), ypač jei vartojami tam tikri alkoholiniai gėrimai, turintys tiramino (raudonasis vynas, alus, kai kurie likeriai). Sąveika gali būti gyvybei pavojinga, todėl alkoholis su MAOI visiškai draudžiamas. Gydymas MAO inhibitoriais turi būti nutraukiamas bent prieš 14 dienų iki Citalopram Vitabalans vartojimo pradžios. Gydymas Citalopram Vitabalans turi būti nutraukiamas bent prieš septynias dienas iki MAO inhibitorių vartojimo pradžios.
• Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI) (pvz., venlafaksinas, duloksetinas): Alkoholis gali padidinti kraujospūdį, todėl kartu su SNRI kyla didesnė hipertenzijos ir širdies problemų rizika. Gali sustiprėti galvos svaigimas, pykinimas, nerimas.
• Kiti antidepresantai (pvz., mirtazapinas, bupropionas, trazodonas): Mirtazapinas ir trazodonas gali sukelti stiprų mieguistumą ir sąmonės slopinimą kartu su alkoholiu. Bupropionas didina traukulio riziką, kuri dar labiau padidėja vartojant alkoholį.

Galimi Pavojai Maišant Antidepresantus su Alkoholiu

• Stiprus mieguistumas ir reakcijos sulėtėjimas: gali padidėti avarijų, kritimų ir kitų nelaimingų atsitikimų rizika.
• Sustiprėję depresijos ir nerimo simptomai: alkoholis gali iškreipti vaistų poveikį, todėl gydymas tampa mažiau efektyvus arba net žalingas.
• Didelė kraujospūdžio svyravimo rizika: gali atsirasti hipotenzija (žemas kraujospūdis) su alpimu arba, kai kuriais atvejais (pvz., su MAOI), pavojingas kraujospūdžio šuolis.
• Sunkesni kepenų pažeidimai: tiek alkoholis, tiek kai kurie antidepresantai (ypač duloksetinas, bupropionas) gali padidinti kepenų apkrovą.
• Padidėjusi savižudybės rizika: alkoholis gali paaštrinti emocinius svyravimus ir didinti impulsyvumą, o tai ypač pavojinga žmonėms, jau kenčiantiems nuo depresijos.

Ar Yra Saugus Alkoholio Kiekis Vartojant Antidepresantus?

Teoriškai nedidelis alkoholio kiekis (pvz., viena taurė vyno ar alaus) gali nesukelti stiprių reakcijų visiems žmonėms, tačiau poveikis gali skirtis priklausomai nuo organizmo jautrumo ir vartojamo antidepresanto tipo.

Jei vis dėlto nusprendžiate vartoti alkoholį:

• Nevartokite stiprių alkoholinių gėrimų - jie turi stipresnį poveikį nervų sistemai.
• Stebėkite savo reakciją - jei jaučiate padidėjusį mieguistumą, svaigimą ar nerimą, alkoholio reikėtų vengti.
• Venkite vartoti alkoholį iškart po vaistų - geriau palaukti bent 4-6 valandas, kad išvengtumėte staigios sąveikos.
• Pasitarkite su gydytoju - kai kuriems žmonėms net maža alkoholio dozė gali sukelti pavojingų reakcijų.

Ką Dar Reikia Žinoti Vartojant Citalopram Vitabalans?

Prieš pradėdami vartoti Citalopram Vitabalans, pasitarkite su gydytoju, jei Jus vargina bet kokia kita būklė arba liga, nes ši informacija jam gali būti svarbi. Gydytojui labai svarbu pasakyti:

• jeigu sergate diabetu;
• jeigu Jums taikoma elektrotraukulių terapija;
• jeigu Jūs sergate psichoze ar anksčiau kentėjote nuo manijos. Citalopram Vitabalans vartojimas turi būti nutrauktas, jei Jums prasideda manijos fazė.
• jeigu sergate kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimu;
• jeigu Jums lengvai atsiranda kraujosruvos ar pradedate kraujuoti;
• jeigu sergate epilepsija. Jeigu atsiras traukulių arba jie padažnės, gydymą Citalopram Vitabalans reikia nutraukti.
• jeigu Jums yra ar yra buvę širdies problemų arba jeigu Jums neseniai buvo širdies smūgis;
• jeigu poilsio metu Jums yra sulėtėjęs širdies ritmas ir (arba) manote, kad Jums gali būti sumažėjęs druskų kiekis kaip ilgo sunkaus viduriavimo ir vėmimo arba diuretikų vartojimo pasekmė;
• jeigu stojantis pagreitėja ar tampa nereguliarus širdies ritmas, alpstate, susmunkate arba Jums svaigsta galva; tai gali būti ženklas, kad Jūsų širdies ritmas nėra normalus.
• jeigu sergate akių ligomis, pvz. uždaro kampo glaukoma ar praeityje sirgote glaukoma.

Citalopram Vitabalans negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes alkoholis gali įtakoti Citalopram Vitabalans veikimą.

Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas

Mintys Apie Savižudybę

Jei Jūs sergate depresija ir/ar nerimo sutrikimu, kartais Jums gali kilti minčių apie savęs žalojimą arba savižudybę. Šie ketinimai gali sustiprėti pradėjus vartoti antidepresantus, nes visų šių vaistų poveikio pasireiškimui reikia laiko, paprastai apie dviejų savaičių, bet kartais daugiau. Jeigu bet kuriuo metu galvojate apie savižudybę arba savęs žalojimą, nedelsdami kreipkitės į gydytoją arba vykite į ligoninės priėmimo skyrių.

Kiti Vaistai ir Citalopram Vitabalans

Labai svarbu pasakyti savo gydytojui ar vaistininkui, jeigu vartojate bent vieną iš šių vaistų:

• MAO inhibitorių (vaistai nuo depresijos ir Parkinsono ligos);
• linezolido (antibiotiko);
• pimozido (psichikos sutrikimų gydymui);
• metoprololio (vartojamo dideliam kraujospūdžiui gydyti);
• cimetidino (vaisto nuo skrandžio opaligės);
• ličio ir triptofano (vartojamų sergant maniakine depresija);
• imipramino ir desipramino (vaistai depresijai gydyti);
• sumatriptano ir kitų tripatnų (vaistai nuo migrenos);
• vaistų, kurie mažina kalio ar magnio koncentraciją kraujyje;
• vaistų, kurie pasižymi traukulių slekstinę ribą mažinančiu poveikiu, pvz. kitų antidepresantų (triciklių, SSRI grupės antidepresantų), antipsichozinių vaistų (pvz. fenotiazinų, tioksantenų ir butirofenonų), meflokvino, bupropiono ir tramadolio (vaistai nuo skausmo).
• Gydymas Citalopram Vitabalans gali sutrikdyti gliukozės koncentracijos kraujyje kontrolę. Gali reikėti pakoreguoti insulino ir/ar geriamųjų hipoglikeminių vaistų dozes.
• Citalopram Vitabalans gali sukelti kraujavimą (pvz., odos ir gleivinės). Kartu vartojami vaistai, didinantys kraujavimo riziką, pvz., antikoaguliantai (vaistai, skirti apsisaugoti nuo kraujo krešulių, pvz., varfarinas), salicilo rūgšties dariniai (pvz., acetilsalicilo rūgštis), NVNU (vaistai, skirti uždegimui ir skausmui gydyti), dipiridamolis, tiklopidinas, atipiniai antipsichotikai (pvz., risperidonas), fenotiazinai (pvz., chlorpromazinas) ar tricikliai antidepresantai (pvz., imipraminas), gali padidinti šią riziką.
• Citalopram Vitabalans neturėtų būti vartojamas kartu su žoliniais preparatais, kurių sudėtyje yra jonažolės (Hypericum perforatum), nes jų derinys gali padidinti šalutinio poveikio riziką.
• NEVARTOKITE Citalopram Vitabalans, jeigu jau vartojate vaistų nuo širdies ritmo sutrikimų arba vaistų, kurie gali įtakoti Jūsų širdies ritmą, pvz., IA ir III klasės antiaritmikų, antipsichozinių vaistų (pvz., fentiazino darinių, pimozido, haloperidolio), triciklių antidepresantų, tam tikrų antimikrobinių vaistų (pvz., sparfloksacino, moksifloksacino, eritromicino IV, pentamidino, antimaliarinių vaistų, ypač halofantrino), tam tikrų antihistamininių preparatų (astemizolo, mizolastino). Jeigu Jums dėl to kyla klausimų, pasitarkite su savo gydytoju.

tags: #vaistai #nuo #depresijos #ir #alkoholis