Ikimokyklinis amžius yra itin svarbus vaiko raidai, todėl bet kokie elgesio ar emocijų sutrikimai gali turėti ilgalaikį poveikį jo tolimesniam gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius elgesio ir emocijų sutrikimus ikimokykliniame amžiuje, jų priežastis, požymius bei galimus pagalbos būdus.
Kas yra elgesio ir emocijų sutrikimai?
Elgesio ir emocijų sutrikimai - tai grupė sutrikimų, kurie pasireiškia elgesio ir (ar) emocinėmis reakcijomis, kurios stipriai skiriasi nuo įprastų amžiaus ir kultūros normų, nėra laikina reakcija į stresą keliančias situacijas bei pasireiškia nuolat bent dviejose skirtingose gyvenimo srityse. Šią sutrikimų grupę sudaro:
- Elgesio sutrikimai
- Emocijų sutrikimai
- Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimai
Svarbu pažymėti, kad emocijų ir (ar) elgesio sunkumų pasitaiko daugumos žmonių kasdienybėje vienu ar kitu gyvenimo periodu. Tačiau, jei šie sunkumai tampa nuolatiniai ir trukdo vaiko prisitaikymui kasdieniniame gyvenime, reikėtų atkreipti į tai dėmesį.
Dažniausiai pasitaikantys elgesio sutrikimai
Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu ir nuolatiniu agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu. Simptomai turi trukti ilgiau nei 6 mėnesius ir skirtis nuo vaiko amžiui būdingų elgesio ypatumų.
Išskiriami du pagrindiniai elgesio sutrikimai:
Taip pat skaitykite: Išsamus ADS diagnostikos aprašymas
- Prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas: pasireiškia nepaklusnumu, pastoviais konfliktais su autoritetu, ginčais su suaugusiais, dažnais atsisakymais vykdyti suaugusių reikalavimus, taisyklių pažeidimais, kitų kaltinimu.
- Elgesio sutrikimas (asocialus elgesys): pasireiškia nuolatiniu kitų teises ir amžių atitinkančias visuomenės nustatytas elgesio normas pažeidžiančiu elgesiu. Jam būdingas agresyvus elgesys, kitų nuosavybės gadinimas, melavimas, vagystės, taisyklių pažeidimai, bėgimas iš namų.
Dažniausiai pasitaikantys emocijų sutrikimai
Emociniai sutrikimai dažniausiai skiriasi nuo elgesio sutrikimų tuo, kad vaikai, patiriantys emocinius sunkumus, dažniausiai kenčia viduje, todėl juos sunkiau pastebėti. Dažniausi emocinių sutrikimų požymiai yra nerimas, nuolatinė liūdna nuotaika, irzlumas, jautrumas, vienišumas, įprastos veiklos vengimas, susidomėjimo praradimas, įtampa, nuovargis.
Emociniai sutrikimai skirstomi į dvi grupes:
- Nerimo sutrikimai: susiję su streso/baimės sistemos disfunkcija, pasireiškia stipriu nerimu, kuris trunka ilgą laiką, gali kilti be aiškios priežasties, gali tapti nekontroliuojamu ir stipriai trukdyti kasdienei veiklai. Nerimo sutrikimams priskiriami generalizuoto nerimo sutrikimas, obsesinis kompulsinis sutrikimas, panikos sutrikimas, specifinės fobijos, atsiskyrimo nerimo sutrikimas, selektyvus mutizmas, socialinė fobija, potrauminio streso sindromas.
- Nuotaikos sutrikimai: būdingas pasitenkinimo jausmo praradimas, žema savivertė, užsisklendimas, dėmesio koncentracijos pablogėjimas. Dažniausiai pasitaikantis nuotaikos sutrikimas - depresija.
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas (ADS)
Aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimas (ADS) - tai sutrikimas, kuriam būdingas padidėjęs aktyvumas (hiperaktyvumas), impulsyvumas ir dėmesio trūkumas. Vaikams, kuriems būdingas ADS, būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, atidėti kažką malonaus, nuolatinis judėjimas, bėgiojimas, triukšmavimas, silpna dėmesio koncentracija, sunkumas užbaigti pradėtą darbą. Tam, kad būtų nustatytas šis sutrikimas, jo požymiai turi pasireikšti bent dviejose skirtingose aplinkose (pavyzdžiui, ir namie, ir mokykloje), dažniausiai išryškėja ikimokykliniame amžiuje.
Priklausomai nuo pasireiškiančių požymių, šis sutrikimas skirstomas į:
- Dėmesio sutrikimą: būdinga silpna dėmesio koncentracija.
- Aktyvumo sutrikimą: būdingas sunkumas sulaukti savo eilės, nuolatinis judėjimas.
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą: būdinga tiek silpna dėmesio koncentracija, tiek stipriai išreikštas aktyvumas.
Hiperaktyvumas: ar tai tik būdas, ar diagnozė?
Dažnai tėvai klausia, ar vaiko judrumas ir aktyvumas yra tiesiog jo būdo bruožas, ar jau reikėtų įtarti hiperaktyvumą. Svarbu suprasti, kad hiperaktyvumas, arba aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS), yra diagnozė, kurią gali nustatyti tik specialistas. Hiperaktyvumas įtariamas tuomet, kai vaikas patiria sunkumų dėl savo didelio motorinio aktyvumo, sutrikusios dėmesio koncentracijos bei impulsyvumo. Šie požymiai turi pasireikšti ne vienoje, bet bent dvejose aplinkose - pavyzdžiui, ne tik mokykloje, bet ir namuose, laisvalaikio metu.
Taip pat skaitykite: Veiksniai ir ypatybės
Hiperaktyvumo simptomai
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą turintis vaikas turi sunkumų šiose srityse:
- Itin judrus: būdingas bendras motorinis neramumas.
- Neatidus: sutrikęs gebėjimas susikoncentruoti, sumažėjęs ilgalaikis susikaupimas, padidėjęs išsiblaškymas.
- Impulsyvus: būdingas skubotas, chaotiškas elgesys.
Tokiam vaikui būdingos „žioplos“ klaidos, neapgalvoti veiksmai, jis būna neatsargus, elgesys būna chaotiškas, veikla - skirtingų krypčių, dažnai nepabaigta iki galo. Būdingas greitas bei gausus kalbėjimas, triukšmingumas. Kai kada vaikas gali nejausti distancijos, socialinių normų, gali kilti keblumų dėl vulgaroko jo elgesio. Tokiam vaikui labai sunku išlaukti savo eilės, kalbėdamas jis pertraukinėja kitus, atsakinėja į klausimą dar neišgirdęs jo iki galo.
Kaip atskirti hiperaktyvumą nuo paprasto nesiklausymo?
Kalbant apie bet kokių psichikos ar elgesio sutrikimų spektrą, simptomus ar bruožus, sutrikimu tai yra laikoma tuomet, kai asmeniui tai trukdo adaptuotis ir adekvačiai, sėkmingai funkcionuoti. Tuomet, kai dėmesio koncentravimo sunkumai, judrumo bei impulsyvumo pasireiškimas netrukdo ugdymosi procese, nekenkia žaidimui ir malonumo, sėkmės patyrimui, socialiniam kontaktui, ryšių užmezgimui ir išlaikymui - draugystei, santykiams su šeimos nariais, galime juos laikyti vaiko prigimtinėmis temperamento ar įgytomis charakterio savybėmis, kai kada net lemiančiomis vaiko pranašumą prieš bendraamžius tam tikrose srityse (pavyzdžiui, judrus, bebaimis vaikas patiria sėkmę sportinės veiklos metu).
Hiperaktyvumo priežastys
Nors tikslios ADS priežastys nėra visiškai aiškios, manoma, kad didelį vaidmenį vaidina:
- Genetika: hiperaktyvių vaikų šeimose sunkumus galimai būna patyręs vienas iš tėvų.
- Smegenų veiklos pakitimai: neurocheminis ir neurofiziologinis sutrikimas.
- Nėštumo ir gimdymo komplikacijos: priešlaikinis gimdymas, neteisinga ar nepakankama nėščiosios mityba, medikamentų vartojimas ar rūkymas, alkoholio, kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimas nėštumo metu, sunkus gimdymas.
- Aplinkos veiksniai: konfliktiniai santykiai šeimoje, neteisinga vaiko auklėjimo strategija, mityba su dideliu maisto priedų, dažų, konservantų, saldiklių kiekiu.
Hiperaktyvumo gydymas
Kiekvienam vaikui, kurio šeima kreipėsi dėl patiriamų sunkumų, sudaromas individualus, kompleksinis gydymo planas, kuris apima:
Taip pat skaitykite: Dėmesio trūkumo sutrikimas
- Dienotvarkės sureguliavimą.
- Elgesio ugdymo sistemą.
- Bendradarbiavimą su ugdymo įstaiga.
- Aplinkos pritaikymą.
- Medikamentinę pagalbą (tik išbandžius visas įmanomas vaiko elgesio struktūravimo priemones ir nepatyrus žymesnio pagerėjimo).
Svarbu paminėti, kad vaikui augant, didėjant savikontrolės kiekiui, simptomų ryškumas dažniausiai mažėja, tačiau visiško asmenybės bei elgesio pokyčio tikėtis tikrai negalima - ADS simptomai yra individualaus vaiko smegenų funkcionavimo pobūdžio pasekmė.
Kaip tėvai gali padėti hiperaktyviam vaikui?
- Kurkite teigiamą emocinę aplinką.
- Būkite nuoseklūs ir struktūruoti.
- Nustatykite aiškias taisykles ir ribas.
- Mokykite vaiką valdyti emocijas.
- Skatinkite fizinį aktyvumą.
- Naudokite regimąją informaciją ir gestus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kadangi emocijų ir elgesio sutrikimų grupę sudaro tarpusavyje pakankamai skirtingi sutrikimai, tai ir jų priežastys ar rizikos veiksniai tarpusavyje gali skirtis. Dažniausiai įvardinama svarbiausia aktyvumo ir (ar) elgesio sutrikimų priežastis - neurologinės kilmės smegenų veiklos pakitimai bei paveldimumas. Tuo tarpu, nors elgesio sutrikimai taip pat gali atsirasti dėl biologinio paveldimumo aspekto, tačiau rizikos veiksniais laikomi ir šeimos aplinka, priešiškas, šiukštus tėvų elgesys, smurtas, nepriežiūra, apleistumas, alkoholizmas ar kivirčai šeimoje, rizikinga kaimynystė. Emocinių sutrikimų atsiradimo priežastys taip pat gali būti paveldimumas, tačiau taip pat ir vaiko patiriami stresiniai įvykiai, konfliktai.
Taip pat svarbu paminėti, kad kaip egzistuoja rizikos veiksniai, kurie gali prisidėti prie sutrikimo atsiradimo, taip pat egzistuoja ir apsauginiai veiksniai, kurie gali sumažinti sutrikimo atsiradimo riziką.
Diagnostika ir gydymo galimybės
Pastebint, kad vaikui būdingos anksčiau aptartos emocinės ar elgesio reakcijos, svarbu kreiptis profesionalios pagalbos ir pasikonsultuoti su vaikų - paauglių psichologu ir (arba) psichiatru.
Gydymo galimybės:
- Psichoterapija
- Elgesio terapija
- Vaistai
Kadangi elgesio ir emocijų sutrikimai tarpusavyje nėra vienodi, tai gali skirtis ir pagalbos būdai. Kai kurie iš elgesių ir emocijų sutrikimų turi medikamentinį gydymą, kurį gali paskirti gydytojas psichiatras įvertinęs vaikui būdingus simptomus. Taip pat, dažnai rekomenduojama ir kompleksinė pagalba - vaistai ir psichologo/psichoterapeuto konsultacijos kartu. Kartais gydymas vaistais nėra paskiriamas, tokiu atveju dažniausiai rekomenduojamos vaikų - paauglių psichologo/psichoteraeuto konsultacijos.
Kaip tėvai ir pedagogai gali padėti vaikams?
Šalia specialistų pagalbos yra tikrai nemažai dalykų, kuriuos galima taikyti namuose. Svarbu žinoti, kad fizinis aktyvumas, tinkama mityba, miego įpročiai taip pat labai stipriai susiję su vaikų elgesiu ir kylančiomis emocijomis, tad šių dalykų užtikrinimas gali stipriai prisidėti prie geresnės vaikų savijautos. Taip pat, bet kurio sutrikimo atveju svarbus domėjimasis vaiku, kalbėjimas su juo, ryšio mezgimas ir stiprinimas - svarbu siųsti žinutę, kad jis rūpi ir Jūs visada būsite pasiruošę išklausyti, o išklausę nevertinti ar nekaltinti. Pomėgių skatinimas ir palaikymas gali prisidėti prie geresnės savijautos. Kai kalbame apie elgesio ir aktyvumo ir (ar) dėmesio sutrikimus, ypatingai svarbios tampa namie esančios ribos ir taisyklės - ribų svarbu laikytis nuosekliai, svarbu, kad jų nebūtų per daug, vaikas apie jas žinotų. Aiškios dienotvarkė, rutina būti labai naudinga. Galiausiai, labai svarbu pozityviai pastebėti vaiką - pasidžiaugti juo, įvardinti, kai jam pavyksta, jis stengiasi, pastebėti ir įvardinti jo stipriąsias savybes, padrąsinti.
tags: #demesio #ir #elgesio #sutrikimai #ikimokykliniame #amziuje