Depresija yra sudėtinga psichikos sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Tai ne tik laikinas liūdesio jausmas, bet ir ilgalaikis sutrikimas, kuris gali paveikti žmogaus mintis, jausmus, elgesį ir net fizinę sveikatą. Depresija gali pasireikšti įvairiomis formomis, o kiekvienas žmogus šią ligą patiria skirtingai. Šiame straipsnyje aptarsime depresijos tipus, klasifikaciją, gydymo būdus ir naujausius mokslinius tyrimus, susijusius su šios ligos gydymu.
Depresijos apibrėžimas ir tipai
Depresija - tai psichikos sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis ilgalaikiu liūdesiu, energijos stoka, negatyviu mąstymu ir apatija. Ji veikia žmogaus kasdienybę - sunku susikaupti, dirbti, miegoti, bendrauti ar jausti džiaugsmą. Sergantieji depresija šį sutrikimą apibūdina skirtingai: vieniems tai tarsi gyvenime viską matyti juodomis spalvomis ar nuolatos jausti artėjančią pražūtį, o kitiems depresija yra nuolat jausti negyvybingumą, tuštumą bei apatiją. Svarbu suprasti, kad nuolatos jaučiamas beviltiškumas bei bejėgiškumas neatspindi Jūsų tikrosios situacijos, tai tik - depresijos simptomai.
Egzistuoja įvairios depresijos rūšys, įskaitant:
Pasikartojantis depresinis sutrikimas (PDS): būklė, kuriai būdingi periodiški depresijos epizodai, trunkantys ne mažiau kaip dvi savaites. Ši liga gali pasireikšti įvairiais simptomais, įskaitant liūdesį, energijos trūkumą, susidomėjimo praradimą kasdieninėse veiklose ir sunkumus susikaupti.
Atipinė depresija: sunki depresijos forma, kuriai būdingi tam tikri išskirtiniai šios ligos požymiai.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Distimija: nuolatinė depresinė nuotaika. Jei sergate tokia depresijos forma kaip distimija, gali atrodyti, kad jums visada liūdna nuotaika.
Sezoninis afektinis sutrikimas: depresijos forma, kurios simptomai paaštrėja rudenį ar žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui, ir tęsiasi iki pavasario, kada šviesus paros metas tampa vėl ilgesnis.
Sunkia depresijos forma žmonės suserga rečiau nei lengva ar vidutine šio sutrikimo forma.
Depresijos priežastys ir diagnostika
Pagrindinės pasikartojančio depresinio sutrikimo priežastys gali būti genetinės, biologinės, psichologinės ir aplinkos veiksniai. Genetiniai tyrimai rodo, kad PDS gali būti paveldima, o šeimos istorija gali padidinti riziką. Biologiniai mechanizmai, tokie kaip neurotransmiterių disbalansas, taip pat gali prisidėti prie ligos vystymosi. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip asmenybės bruožai (pavyzdžiui, nerimo polinkis) ir ankstyvos traumos, gali didinti jautrumą depresijai.
Pasikartojančio depresinio sutrikimo diagnostika remiasi klinikiniais vertinimais, kuriuos atlieka psichikos sveikatos specialistai. Diagnozė dažnai apima išsamią paciento istoriją, simptomų vertinimą ir standartizuotų klausimynų naudojimą. Taip pat gali būti atliekami laboratoriniai tyrimai, siekiant išsiaiškinti, ar nėra kitų medicininių būklių, kurios gali sukelti panašius simptomus. Yra klausimynų, padedančių nustatyti depresijos stiprumą: pvz. Hamiltono depresijos įvertinimo skalė.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Suprasti ar sergama depresija galima tik konsultuojantis su gydytoju ar psichologinės sveikatos specialistu. Tik profesionalai gali tinkamai nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymo metodą. Kaip ir įprastai lankantis pas daktarą specialistas gali atlikti fizinę apžiūrą, bandydamas suprasti fiziologines depresijos priežastis. Aškinantis simptomus ar jų trukmę, užduodami klausimai.
Depresijos gydymo būdai
Pasikartojančio depresinio sutrikimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Kiekvienu atveju gydymas turi būti individualus: gali užtrukti kažkiek laiko, kol surandamas efektyvus būdas padėti konkrečiam pacientui. Skirtingi depresijos tipai reikalauja skirtingo gydymo.
Medicininis gydymas
Medicininės galimybės apima antidepresantus, tokius kaip SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) ir SNRI (serotonino-norepinefrino reabsorbcijos inhibitoriai), kurie padeda reguliuoti neurotransmiterių lygį smegenyse.
Antidepresantai - tai psichotropiniai vaistai, kurie galvos smegenyse veikia medžiagų apykaitą, palaikančią normalų nuotaikos ir nerimo lygį. Šios smegenyse esančios cheminės medžiagos - tai serotoninas, noradrenalinas, dopaminas, glutamatas ir kt. Jų organizmas gauna su maistu. Nuotaikos sutrikimus psichiatrai antidepresantais gydo jau apie 60 metų (pirmieji antidepresantai sukurti 1957m.).
Svarbu paminėti, kad vaistai Clonazepam, Lorafen, Bromazepam, Lexotanil, Xanax, Alprazolam, Frontin, Zomiren, Relanium, Relium, Apaurin, Seduxen, Diazepam, Diazepeks, Tranxene, Tazepam, Rudotel, Radedorm, Eunoctin, Nitrazepam, Elenium, Nozepams, Dormicum, Grandaxin, Halcion, Estazolam - ne antidepresantai.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Antidepresantų veikimo principai
Išgėrus antidepresantų, vaistą iš žarnyno kraujo apytaka valandos bėgyje nuneša į galvos smegenis. Čia, daugiausia kaktinėse, smilkininėse ir vidurinėse smegenų skiltyse antidepresantas veikia serotonino, noradrenalino, dopamino ir kitų medžiagų, vadinamų neuromediatoriais apykaitą. Poveikį lemia sudėtingi mechanizmai, kada antidepresantas susijungia su tam tikromis nervinio audinio ląstelių sienelės struktūromis, vadinamomis receptoriais. Nors antidepresantas po pavartojimo receptorius pasiekia valandos bėgyje, tačiau gydomasis antidepresantų poveikis pasireiškia tik po 3-6 savaičių.
Antidepresantų poveikis yra dvejopas:
- Tiesioginis: veikia į depresijos ir nerimo simptomų kilimo priežastis.
- Netiesioginis: pagerėjus savijautai, t.y. sumažėjus depresijos ir nerimo simptomams, žmogus jaučiasi stipresnis ir pajėgesnis spręsti savo problemas.
Daugelis šiuolaikinių antidepresantų netrikdo vidaus organų (širdies, kepenų, inkstų ir kt.) veiklos. Kitaip negu raminantieji vaistai, antidepresantai nesukelia pripratimo ir priklausomybės.
Galimas nepageidaujamas poveikis
Gydymo pradžioje gali pasireikšti, pvz., svaigimas, pykinimas, nemalonūs pojūčiai skrandžio srityje, silpnumas, kurie palaipsniui išnyksta. Gydant nerimo sutrikimus gali būti laikinas nerimo simptomų sustiprėjimas. Svarbu paminėti, kad šis poveikis pasireiškia tikrai ne visiems.
Gydymo trukmė ir nutraukimas
Nerekomenduojama nepasitarus su gydytoju nutraukti gydymą antidepresantais. Gydant antidepresantais galima pasiekti žymiai didesnį efektyvumą, kada vaistas skiriamas atsižvelgiant į depresijos tipą. Vyraujant endogeninės depresijos požymiams, gydymas antidepresantais yra būtinas, jo trukmė skaičiuojama metais. Tuo tarpu vyraujant egzogeninės depresijos požymiams gydant vien tik antidepresantais galima pasiekti reikšmingą pagerėjimą, tačiau ne visada reikalingi ilgi gydymo kursai, jų trukmę galima žymiai sumažinti lankant psichoterapiją.
Psichoterapija
Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija, taip pat yra veiksminga gydymo forma. Psichologiniai gydymo būdai yra efektyvūs. Jie gali padėti pakeisti mąstymo modelius, pagerinti susitaikymo su aplinkybėmis įgūdžius suteikiant daugiau įrankių įveikti stresą ir konfliktus. Jie ne tik padeda gydytis, tačiau gali padėti išvengti panašių sutrikimų ateityje, išmokus atpažinti ir pakeisti kenksmingas mintis ir elgesio modelius.
Kiti gydymo būdai
Be to, naujausios terapijos galimybės, tokios kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ir psichodelinė terapija, rodo pažadą gydant sunkias depresijos formas. Taip pat naudojama stimuliuojanti smegenis elektrokonvulsinė terapija. Pasikartojanti transkranialinė stimuliacija siunčia į smegenis elektromagnetinius impulsus ir gali padėti sunkios depresijos atveju.
Daugėja tyrimų, įrodančių transkranijinės magnetinės stimuliacijos efektyvumą gydant vaistams atsparią depresiją. Dabartiniais duomenimis ši terapija padėtų 37.1% visų pacientų.
Šiuo metu vykdomi moksliniai psilocibino naudojimo sunkiai depresijos formai gydyti tyrimai. Klinikinį, atsitiktinių imčių dvigubai aklą II fazės tyrimą “Psilocibinas sunkiam depresijos sutrikimui” su 80’čia dalyvių vykdo Usonos institutas. Klinikinį, atsitiktinių imčių, dvigubai aklą II fazės psilocibino tyrimą “Psilocibino saugumas ir efektyvumas vaistams atspariai depresijai gydyti” su 216 dalyvių vykdo “Compass pathways” kompanija. Pastarajam klinikiniam tyrimui JAV Federalinė maisto ir vaistų administracija suteikė Proveržio terapijos statusą.
Psichologinis lankstumas gali paaiškinti klasikinių psichodelikų efektyvumą mažinant depresijos ir nerimo simptomus, tačiau tikslus poveikio mechanizmas dar tiriamas. Psichologinis lankstumas yra savybė, leidžianti susitelkti į dabarties akimirką valdant jausmus.
Psichodelinikus tyrinėjantys neurologai mano, kad haliucionogeniniai narkotikai padidina smegenų aktyvumą ir visą sistemą stumteli link kritinio taško tarp smegenų tvarkos ir chaoso. Ankstyvi haliucionogeninių narkotikų tyrimai rodo, kad net ir viena psilocibino ar LSD dozė keičia žmogaus pažinimo ir neigiamų emocijų šablonus, kelia nuotaiką, veikia raminančiai ir slopina depresijos požymius.
Gyvenimo būdo pokyčiai
Gyvenimo būdo pasikeitimais (pvz. sveika mityba, fizinis aktyvumas, miego higiena) taip pat gali padėti valdyti depresijos simptomus. Aerobiniai pratimai gali padėti švelniai depresijai: jie didina endorfinų organizme kiekį ir stimuliuoja neurotransmiterį Norepinefriną, kuris susijęs su nuotaikos reguliavimu.
Sergant depresija atrodo, kad šviesos tunelio gale nėra. Tačiau yra keletas dalykų, kurie gali padėti pagerinti nuotaiką bei ją išlaikyti. Svarbiausias dalykas yra pradėti nuo užsibrėžtų mažų tikslų, kiekvieną dieną juos po truputį didinant.
- Bendravimas su kitais žmonėmis. Vienatvė pagilina depresiją, todėl stenkitės kuo daugiau bendrauti su draugais bei mylimais žmonėmis, net ir tuo atveju jei jaučiat, kad nenorite bendrauti ar būti našta kitiems. Sergantiems depresija didelį palengvėjimą suteikia net ir trumpas pokalbis akis į akį, apie tai kaip sergantysis jaučiasi. Žmogus su kuriuos sergantysis bendrauja nebūtinai turi žinoti, kaip gydyti depresiją.
- Judėjimas pirmyn. Jei jaučiatės prislėgtas išlipti iš lovos gali būti itin sunku, o ką jau kalbėti apie pradėjimą sportuoti, kuris tokioje situacijoje gali atrodyti neįmanomas. Reguliari mankšta depresijos atveju yra ne mažiau veiksminga nei antidepresantai, todėl depresijos požymiai gali sumažėti. Išeikite trumpam pasivaikščioti ar užsileidę muziką pašokite.
- Valgykite sveiką maistą. Sumažinkite Jūsų nuotaikai kenkiančių maisto produktų vartojimą tokių kaip kofeinas, alkoholis, riebalai, cukrus ir rafinuoti angliavandeniai.
- Raskite būdų vėl pamilti gyvenimą. Praleiskite daugiau laiko gamtoje, įsigykite augintinį, kuriuo galėtumėte rūpintis, savanoriaukite, užsiimkite mėgstama veikla arba atraskite naują.
Vaistams atspari depresija
Gydymui atspari depresija yra didelis iššūkis klinikinei psichiatrijai. Ji parodo, kad mes žinome labai mažai apie gydymo tinkamumą kiekvienam individualiam atvejui. Gydymui nepasiduoda 45% sunkios depresijos atvejų. Gydymui atsparia vadiname tokią ligos formą, kurios nepalengvina bent 2 skirtingos antidepresantų terapijos. Būtent šios depresijos formos dažnaiu susijusios su suicidinėmis mintimis ar bandymais nusižudyti. 1/3 pacientų pabando atimti sau gyvybę nors kartą per savo gyvenimą. Tai yra dvigubai didesnis skaičius, nei gydymui pasiduodančios depresijos atvejais.
Lietuvoje oficialiai depresija serga stebėtinai mažas skaičius asmenų, tačiau šalis pirmauja savižudybių, alkoholio ir benzodiazepino suvartojimo statistikose. Beveik pusei sunkia depresijos forma sergančių pacientų nepadeda gydymas medikamentais ir psichoterapija. Sunkia depresijos forma Lietuvoje turėtų sirgti apie 105300 asmenų (Eurostat duomenimis). Gydant diagnozuotą sunkią depresijos formą medikamentai padeda pasveikti tik 55% asmenų. Likusiai daliai gali būti diagnozuota vaistams atsparios depresijos forma. Likusi dalis vaistams atsparia depresijos forma sergančiųjų - 62,9% liktų be efektyvios pagalbos. Lietuvoje tai sudarytų net 51000 žmonių. Žmonių, kuriems šiuolaikinė tradicinė medicina negali padėti. Toks asmenų be vilties išgyti skaičius tėra hipotetinis, darant prielaidą, kad visiems sergantiesiems, liga yra diagnozuota ir gydoma. Realybėje jis gali būti ženkliai didesnis.
Profesionalai turi elgtis labai delikačiai su terapijos skirimu siekdami išvengti papildomo streso pacientams.
Naujausi tyrimai ir ateities perspektyvos
Pastaraisiais metais atlikta daug tyrimų, siekiant geriau suprasti depresijos priežastis ir rasti veiksmingesnius gydymo būdus. Nauji tyrimai nustatė skirtingas nervų grandines, lemiančias psichodelikų poveikį nuo nerimo ir jų haliucinogeninį poveikį. Naudodami psichodeliką DOI pelėms, mokslininkai įrodė, kad nerimas sumažėja ilgam, išnykus haliucinacijoms. Sudarydami suaktyvintų smegenų ląstelių žemėlapį su molekuliniu žymėjimu ir jas pakartotinai aktyvuodami šviesa, tyrėjai nustatė konkrečius prefrontalinės žievės neuronus, atsakingus už nerimo sumažėjimą.
Neseniai žurnale „Nature“ paskelbtame tyrime mokslininkai, naudodami pažangius smegenų vaizdavimo metodus, ištyrė, kaip skiriasi tam tikri depresija sergančių žmonių smegenų neuroniniai tinklai nuo nesergančių. Jie nustatė, kad tam tikras neuronų tinklas, vadinamas „reikšmingumo tinklu“ (salience network), yra vidutiniškai dvigubai didesnis pas sergančius depresija.
Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Molecular Psychiatry“, atskleista, kad vienkartinė psichodelinio vaisto DOI (2,5-dimetoksi-4-jodamfetamino) dozė gali lemti ilgalaikius pelių smegenų struktūros ir kognityvinio lankstumo pokyčius.
Šie tyrimai rodo, kad psichodelikai turi didelį potencialą gydant įvairias psichikos sveikatos būkles, įskaitant depresiją. Tačiau svarbu pabrėžti, kad psichodelikai nėra panacėja ir juos reikia vartoti atsakingai, prižiūrint kvalifikuotam specialistui.
tags: #vaistai #nuo #depresijos #tipai