Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame technologinė pažanga sparčiai keičia žmonių bendravimo būdus ir kelia naujų iššūkių psichikos sveikatai, psichologų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Nuo išmaniųjų telefonų ir socialinių tinklų įtakos savivokai ir savivertei iki pandemijos sukeltų pasekmių ir nerimo dėl aplinkosaugos, žmonės susiduria su daugybe išbandymų. Greta šių šiuolaikinių iššūkių išlieka ir amžinosios problemos, tokios kaip santykiai su šeimos nariais ir emocijų valdymas. Lietuvoje psichologų praktika susiduria su specifiniais iššūkiais, įskaitant specialistų trūkumą viešajame sektoriuje ir nesutarimus dėl licencijavimo.
Psichologų poreikis ir trūkumas Lietuvoje
Psichologų vaidmuo visuomenėje nuolat auga, tačiau Lietuvoje jaučiamas specialistų trūkumas, ypač viešajame sektoriuje. Iš 2386 psichologų etatų viešajame sektoriuje užimta tik 78 proc. Trūkumas jaučiamas beveik visose ministerijoms pavaldžiose įstaigose. Pavyzdžiui, Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, iš 19 patvirtintų teismo psichologų etatų užimta tik 13. Policijos departamente iš 30 turėtų būti 23, Lietuvos kalėjimų tarnyboje iš 48 - 25, o savivaldybių biudžetinėse socialinių paslaugų įstaigose iš 145 - 125.
Nors universitetuose paruošiamų psichologų skaičius didėja, specialistų vis dar trūksta dėl nepakankamo finansavimo, didelių krūvių ir nesistemingo požiūrio viešajame sektoriuje. Dėl to ši profesija tampa nekonkurencinga ir nepatraukli. Jei nebus imtasi strateginių sprendimų, situacija nesikeis.
Psichologų kvalifikacijos klausimas baudžiamajame procese
Generalinės prokuratūros duomenimis, 2020-2023 metais baigta 11980 ikiteisminių tyrimų, kuriuose nepilnamečiai nukentėjusieji ir liudytojai apklausti dalyvaujant psichologui. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, apie 54 proc. vaikų yra apklausti policijos pareigūnų, pasitelkus psichologus iš 2018 m. sudaryto sąrašo.
Teisėjai, prokurorai ir policijos pareigūnai atkreipė dėmesį į psichologų, pakviestų iš minimo sąrašo, darbo kokybę. Dešimtadalis apklaustų vaikų yra su specialiaisiais poreikiais, todėl psichologai iš minimo sąrašo atsisako su jais dirbti, nes jiems trūksta žinių, nepripažįsta nurodomų klaidų, dalis psichologų yra neaktyvūs.
Taip pat skaitykite: J. Lozovska ir jaunieji mokslininkai
Teismo psichologų vaidmuo ir iššūkiai
Aukštos profesinės kompetencijos ir praktikos teismo psichologo etatų įsteigimas teismuose buvo esminis veiksnys ne tik operatyvesniam ir kvalifikuotesniam teisminiam procesui, bet ir didelė pagalba vaikui kuo mažiau būti traumuotam šiame procese. Tiek patys teismai, tiek Nacionalinė teismų administracija teismo psichologų profesiniam tobulėjimui, jų kompetencijų ugdymui skiria didelį dėmesį, organizuoja centralizuotą jų kvalifikacijos kėlimą.
Nacionalinė teismų administracija 2022 m. patvirtino Rekomendacijas dėl teismo psichologų veiklos organizavimo, kuriomis siekiama vienodinti teismo psichologų darbo organizavimo principus ir tvarką, aiškiau apibrėžti teismo psichologų pareigybės paskirtį, tikslus ir funkcijas, nustatyti kvalifikacijos kėlimo principus ir kt. Nuo 2020 m. bendradarbiaujama su Vilniaus universiteto Psichologijos instituto mokslininkėmis, turinčiomis ilgametę profesinę patirtį. Teismo psichologų kuratorės periodiškai organizuoja teismo psichologų susitikimus, kurių metu ne tik aptariami teismo psichologams kylantys veiklos organizavimo klausimai, dalis laiko skiriama profesinės veiklos priežiūrai (supervizijoms), kurių metu analizuojama teismo psichologų veikla, ugdomos jų kompetencijos ir profesinis pasitikėjimas, rengiamos išsamios diskusijos ir refleksijos. Teismo psichologų kuratorės 2021 m. pabaigoje parengė Teismo psichologo gerosios praktikos vadovą, kuris rekomenduotas kaip mokymo priemonė. Šiame leidinyje aptariamos pagrindinės vaiko apklausos nuostatos, aprašomi nepilnamečių su specialiaisiais poreikiais bei įtariamųjų/kaltinamųjų apklausos ypatumai ir kt.
Atsižvelgiant į tai, rekomenduojama, esant poreikiui teisminiame procese apklausti nepilnametį, išklausyti vaiko nuomonę ar atlikti kitus procesinius veiksmus su nepilnamečiais, pasitelkti būtent teismuose dirbančius teismo psichologus, o ne psichologus iš sąrašo.
Teismo psichologai akcentuoja didėjantį darbo krūvį, neatitinkantį darbo užmokestį, kuris akivaizdžiai nekonkurencingas palyginti su kitose srityse (švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės ir kt.) dirbančių tokių specialistų darbo užmokesčiu. 2023 m. liepos 5 d. kreiptasi į Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, nurodant problemas, siūlant sprendimus ir būdus jas spręsti. Tačiau atsakymai buvo aptakūs ir netikslūs, argumentuojant, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių psichologų pasitelkimo problemą ir nepakankamą jų kompetenciją, psichologų kvalifikacijos ugdymo ir mokymų poreikį.
Nors Vyriausybei buvo siūloma iš esmės spręsti ikiteisminiuose tyrimuose dalyvaujančių psichologų problemas, įtraukiant jų pareigybę į Atskirų profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose, sąrašą, tai padaryta nebuvo.
Taip pat skaitykite: Argentinos psichologijos kraštovaizdis
Psichologų praktinės veiklos įstatymo svarba ir nesutarimai
Premjerė pripažįsta, kad Seimo narių inicijuoto Psichologų praktinės veiklos įstatymo priėmimas bei poįstatyminių teisės aktų aktualizavimas iš esmės padėtų įtvirtinti ir psichologų pasitelkimo baudžiamajame procese modelį. LR Seimo valdybos sprendimu dar 2021 m. kovą buvo sudaryta darbo grupė alternatyviems Lietuvos Respublikos psichologų praktinės veiklos įstatymų projektams įvertinti ir tobulinti, jos pirmininku patvirtinant Seimo narį Liną Slušnį. Įstatymo projektas parlamente buvo pateiktas 2021 m. rugsėjį, tačiau nesvarstytas iki šiol.
Susidarius tokiai situacijai, siūloma kolegai, darbo grupės pirmininkui Linui Slušniui ir Lietuvos psichologų sąjungos prezidentei Ainai Adomaitytei imtis priemonių, kad būtų rasti tinkamiausi sprendimai ir pagaliau priimtas Psichologų praktinės veiklos įstatymas. Taip pat yra svarbu peržiūrėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 04 09 nutarimą Nr.
Sprendžiant psichologų darbo teisingo atlygio klausimą, kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūne Aušrine Norkiene įregistruotas pasiūlymas kitų metų biudžetui didinti psichologų pareiginės algos koeficientą iki 12. Tam papildomai reikės 19,7 mln.
Šiandien psichologu Lietuvoje gali vadintis, kas tik nori, o ir pasiskųsti nelabai yra kam. Bendrosios praktikos psichologai nėra licencijuojami, niekas jų veiklos neprižiūri. Diskusijos kaip spręsti šį klausimą netyla jau kone dešimtmetį. Stringa, nes modus vivendi tarpusavyje nesuranda patys psichologai. Vienas susikirtimo taškų - Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) naujai iškeptiems specialistams keliama sąlyga. Norima, kad jie atliktų tūkstančio penkių šimtų valandų prižiūrimo darbo praktiką.
Licencijavimo klausimas: argumentai "už" ir "prieš"
LPS teigia, kad 1500 valandų prižiūrimo darbo praktika yra Europos psichologų asociacijos keliami vieni pagrindinių minimalių reikalavimų psichologui. Klientų atžvilgiu būtų nesąžininga to nereikalauti. Tačiau kyla klausimas, ar Tantališkų kančių perspektyva neatbaidys potencialių specialistų. Bandoma nuraminti, kad priežiūra nėra nuolatinė - pakanka per savaitę skirti valandą sudėtingesnių atvejų aptarimui su labiau patyrusiu specialistu. Tiesa, nežinia, ar kiekvienai sričiai iš plačios psichologinių paslaugų paletės užteks tinkamų prižiūrėtojų.
Taip pat skaitykite: Etikos dilemos psichologijoje
Įvedus psichologų licencijavimą, prireiktų institucijos, kuri sužiūrėtų psichologų ar tų ne visai psichologų veiklą. LPS sutinka imtis šio vaidmens, bet tikina dideliu noru nedegantys. Tačiau LPS altruistinėmis paskatomis abejoja sąjungai nepriklausantis psichologas Gediminas Navaitis, teigdamas, kad proteguojama viena organizacija ir kuriamas būdas pasiimti pinigus.
Tiesa, ant LPS metamą galimos korupcijos šešėlį išsklaido teisingumo ministerijos atstovų parengta išvada. Pirmajam įstatymo projektui nesulaukiant palaiminimo, gimė alternatyvus dokumentas. Juo siūloma atsisakyti susipriešinimą keliančių kontrolės mechanizmų ir psichologo praktika leisti laisvai ir neprižiūrimai verstis bet kam, kas turi tinkamą išsilavinimą.
Diplomas lygu licencija: privalumai ir trūkumai
Alternatyvus įstatymo projektas siūlo, kad žmogus bent jau bus tikras, kad neturi reikalo su visišku šarlatanu. Tačiau diploma lygu licencija formulė turi ir aibę trūkumų. Specialistui trūksta paskatos kelti kvalifikaciją, ir toliau niekas neprižiūri ar jis laikosi darbo etikos.
Abu įstatymo projektus praktikoje pakankamai nesunkiai galima apeiti. Tereikia ant durų pasikabinti lentelę „šeimos konsultantas“ ar įsivardinti „koučeriu“.
Būtinas psichologų susitarimas
Įstatymas judinamas septynis metus, bet vis dar išlieka tokių klausimų į kuriuos turėtų atsakyti ne politikai, o patys psichologai susitarti. Politikai teturi būti diskusijos moderatoriai.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas sako, kad šią sritį reikia tvarkyti kuo greičiau, mat šiandien psichologija užsiima visi, kas netingi. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad didžiausias kliuvinys yra tai, kad pati psichologų bendruomenė turi kardinaliai priešingas pozicijas ir absoliučiai skirtingai įsivaizduoja, kaip turėtų būti - ar reikia vieningos licencijavimo sistemos, ar tai turėtų būti daugiau laisvas pačių specialistų apsisprendimas.
Licencijavimo tikslas - saugumas, o ne biurokratija
Pašnekovai pažymėjo, kad licencijavimo tikslas ne sukurti kokį biurokratinį aparatą, o suteikti žmogui garantą, kad jis gauna saugią, kvalifikuoto specialisto paslaugą. Jei žmogus neprofesionaliai dirba su mokiniu ar pacientu, kuriam reikia pirmosios pagalbos, tos pasekmės gali būti daug tragiškesnės.
Nesutarimai tarp psichologų: etika, išsilavinimas ir kvalifikacijos kėlimas
Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap teigia, kad didžioji psichologų dalis sutiks, jog psichologas privalo laikytis profesinės etikos ir turėti išsilavinimą, kuris numatytas ir Europos psichologų asociacijų federacijos - kad tai būtų bakalauro ar magistro laipsnis arba ne trumpesnės nei 5 m. nuosekliosios psichologijos krypties studijos.
Pašnekovė pastebėjo, kad diskusijos tarp pačių psichologų kyla dėl nuolatinės kvalifikacijos kėlimo. Klausimų kyla, kiek kvalifikacijos kėlimo valandų turėtų būti per tam tikrą nustatytą laikotarpį, kokios veiklos būtų užsiskaitomos. Taip pat klausimų kyla ir dėl vienerių metų priežiūros praktikos psichologui baigus studijas.
Licencijavimo institucija: kas turėtų būti atsakingas?
Dar vienas klausimų, kuris vis stabdė įstatymo priėmimą, - kas vis tik būtų atsakingas už licencijavimą. V. Šap priminė, kad dar 2018 m. psichologų memorandume, kurį pasirašė psichologus rengiantys šalies universitetai, numatomos dvi galimybės: įsteigti licencijavimo komisiją prie vienos iš ministerijų arba ministerijai pavaldžios įstaigos arba atiduoti šią funkciją psichologų savivaldai.
A. Matulas teigė įžvelgiantis problemą, kad pati LPS siekia gauti tam tikras teises, blogai, kad viskas, net tam tikros valstybės tarnybos, viešojo administravimo funkcijos būtų perduotos į vienos psichologų organizacijos rankas. Visgi pašnekovė kategoriškai neigė kalbas, neva LPS siekia tapti psichologų praktinę veiklą prižiūrinčia institucija dėl finansinių ar kitų sumetimų.
Ar dalis psichologų netektų darbo?
Anot A. Matulo, dalis psichologų, dirbančių ne sveikatos srityje, teikia visai kitus įstatymo projekto siūlymus, nes tiesiog baiminasi, kad neteks darbo. LPS prezidentė neslėpė, kad taip gali nutikti. Visgi, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko manymu, nereikia nueiti tokiu keliu, kad „iškristų“ daugybė žmonių, kurie kita veikla ir nemokėtų užsiimti.
Komitete paprašyta, kad valdyba sudarytų darbo grupę šiuo klausimu ir bandysime šitą kadenciją įvertinti visus pasiūlymus, nes suinteresuotų pusių yra labai daug. Tad garbės reikalas būtų įveikti šį įstatymą, aišku, nebus taip, kad visi bus patenkinti.
Ar išaugtų paslaugų kainą?
Paklausta, ar priėmus tokį reglamentavimą esama rizikos, kad psichologų paslaugos galėtų brangti, LPS prezidentė teigė grėsmės čia neįžvelgianti. Siekiant, kad visi psichologai teiktų kokybiškas paslaugas, svarbu vieningi reikalavimai, užtikrinantys specialistų pareigą nuolat kelti profesinę kvalifikaciją, bet nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl to gali pabrangti paslaugos, kurias teikia privačia praktika užsiimantys psichologai.
VDU doc. dr. Visvaldas Legkauskas apie psichologų licencijavimą
Seimas svarstys Psichologų praktinės veiklos įstatymą. Šalininkai teigia, kad svarbiausia jo reikalingumo priežastis - tai, kad kone bet kas gali vadintis psichologu. Absoliuti dauguma Lietuvos psichologų (apie 90 proc., t.y. 1800 iš maždaug 2000) dirba valstybinėse institucijose (švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos sistemose ir kitur), kur jų veikla reglamentuoja ministerijų norminiai aktai.
Tačiau čia įstatymas iš esmės nieko nepakeis. Šarlatanai prisistatantys psichologais savo darbą dirba ne dėl to, kad turi galimybę vadintis psichologais; jiems tai tiesiog papildoma rinkodaros priemonė. Negalėdami vadintis psichologais, jie persivadins konsultantais, gyvenimo mokytojais, koučeriais ar bet kaip kitaip ir toliau darys lygiai tą patį.
Licencijavimo kaina ir supervizoriai
Teigiama, kad licencijavimą patikėjus Psichologų sąjungai, licencija metams kainuotų apie 2000 eurų. Pritariantieji gali sakyti, kad bus numatytos protingos privalomo kvalifikacijos tobulinimo sąlygos, tačiau iš tikrųjų jie to užtikrintai teigti negali, nes nėra jokios garantijos, kad būtent jie bus naujoje Valdyboje, kuri turės būti išrinkta po įstatymo įsigaliojimo.
Pagal siūlomą tvarką, psichologai siekiantys licencijos turėtų dirbti su supervizoriais. Siūlomame įstatymo projekte numatyta, kad šį darbą galėtų dirbti bet kuris psichologas, turintis penkerių metų darbo patirtį ir baigęs specialius kursus, kuriuos organizuos ir už juos papildomas pajamas gaus Lietuvos psichologų sąjunga.
Ar išaugtų įkainiai pacientams?
Įkainiai augtų neišvengiamai, nes įstatymo nuostatos numato praktinę veiklą vykdantiems psichologams papildomus kaštus, kurie bus perkelti mokantiems už paslaugas.
Psichologinių paslaugų prieinamumas ir licencijavimo reikalingumas
Šiuo metu psichologinių paslaugų prieinamumas priklauso nuo kliento gyvenamosios vietos. Didžiuosiuose miestuose jis neblogas - sveikatos apsaugos sistemoje gyventojai gali gauti paslaugas poliklinikose ir psichikos sveikatos centruose. Rajonuose specialistų stinga, nes tiek sveikatos apsaugos, tiek švietimo įstaigų aptarnaujamų gyventojų skaičius dažnai neviršija būtinų slenkstinių verčių.
Bet kokios profesinės veiklos licencijavimas yra valstybės funkcija, kurios paskirtis pirmiausia yra padidinti tos veiklos saugumą. Taigi, vertinti veiklos licencijavimo būtinumą turi ne kokios nors visuomeninės organizacijos (kaip, šiuo atveju, Lietuvos psichologų sąjunga), o pati valstybė.
Praktikos galimybės studentams
Lietuvos probacijos tarnyboje yra suteikiama galimybė Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams atlikti praktiką. Studentai galės susipažinti su probacijos tarnybos veikla, pritaikyti studijų metu įgytas žinias praktikoje bei įgyti darbinės patirties. Atlikti praktiką yra kviečiami socialinių mokslų (kriminologijos, psichologijos, socialinio darbo, teisės) bei kitų krypčių studentai, kurių mokslinei sričiai būtų aktuali probacijos tarnybos veikla. Praktika probacijos tarnyboje organizuojama su aukštosios mokyklos kreipimusi ir jos trukmė bei vieta priklauso nuo studento poreikio.
Lietuvos psichoterapijos asociacijos (LPtA) psichoterapeutų sąvadas
LPtA yra Lietuvos skėtinė psichoterapijos organizacija, šiuo metu vienijanti dvylika Lietuvos profesinių psichoterapinių asociacijų ir draugijų - įvairių psichoterapijos krypčių psichoterapeutus atstovaujančių organizacijų. LPtA siekdama apsaugoti savo profesiją (psichoterapiją) ir jos aptarnaujamos visuomenės interesus bei užtikrinti tinkamą šios profesijos atstovų kvalifikaciją įdiegia LPtA psichoterapeutų sąvadą. Į sąvadą yra įtraukiami tik LPtA narėms priklausantys ir LPtA apibrėžtus psichoterapeuto išsilavinimo kriterijus atitinkantys psichoterapeutai.
Į sąvadą yra įtraukiami tik tie psichoterapeutai, kurie atitinka šiuos kriterijus:
- Psichoterapeutai - turintys pilną išsilavinimą pagal nustatytus LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus. LPtA apibrėžia minimalius psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, kurie apima šiuos reikalavimus: Podiplominių studijų pradžioje asmuo yra įgijęs universitetinį magistro laipsnį (arba pabaigęs vientisąsias studijas, prilyginamas magistro laipsniui) šių profesijų: medicinos gydytojo ar psichologo ar socialinio darbuotojo ar slaugytojo; Asmuo yra sėkmingai pabaigęs bent 4 metų trukmės podiplomines psichoterapijos studijas, turinčias tokias sudėtines dalis: bent 400 val. teorijos ir metodologijos, 250 val. asmeninės psichoterapinės patirties (individualiai ar grupėje) bei atlikęs prižiūrimą psichoterapinę praktiką su 80 val. supervizijų.
- Psichoterapeutai su įgytomis teisėm - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau LPtA narė - asociacija/draugija laiduoja už savo dabartinių narių išsilavinimą, jeigu jiems pritrūksta iki 50 val. pasiekti numatytas minimalias psichoterapeuto išsilavinimo ribas pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus.
- Psichoterapeutai veteranai - neturintys išsilavinimo pagal esančius LPtA psichoterapeuto kvalifikacijos kriterijus, tačiau turintys ilgą psichoterapinio darbo stažą (virš dvidešimt metų) bei kuriuos pripažįsta ir patvirtina kaip psichoterapeutus konkreti LPtA narė - asociacija/draugija.
Sąvadas yra formuojamas savanoriško dalyvavimo principu. Įrašymas į sąvadą nėra privalomas ir kiekvienas psichoterapeutas pats nusprendžia ar jis nori būti įtrauktas į sąvadą. Į sąvadą yra įrašomos tik tų profesionalų pavardės, kurių išsilavinimą patvirtina konkreti LPtA narė - asociacijos/draugija. Sąvadas yra papildomas ar atnaujinamas du kartus per metus (pavasarį ir rudens pabaigoje).
Studijų galimybės Lietuvoje
Gyvename žaibiškos technologinės raidos laikais, kuomet tokie išradimai kaip išmanieji telefonai ir socialiniai tinklai iš esmės keičia visas žmonių bendravimo taisykles - nuo antros pusės ir draugų paieškų iki savivokos ir savivertės. Pridėkime pandemiją, izoliacijos pasekmes ar nerimą dėl planetos ekologinės būklės ir turėsime visą išbandymų puokštę mūsų smegenims. Tačiau greta šiuolaikinių iššūkių, egzistuoja ir nuolatinės žmogų lydinčios situacijos, užrašytos dar Antikoje - tai santykiai su šeimos nariais, žmogaus elgesio ir jo vertinimo problematika, nelengvas žmogaus emocijų pasaulis. Tad jei dažnai save pagauni galvojant apie žmonių elgesį, nori geriau suprasti kitų ir galbūt net savo vidinio pasaulio ypatumus, tuomet ši psichologijos studijų programa yra skirta tau. Psichologas turi gerai suprasti fizinę žmogaus sandarą, todėl greta psichologijos pagrindų studijuosi ir neurofiziologiją, evoliucijos ir genų įtaką mūsų elgesiui, atminties, mąstymo ir kalbos funkcionavimo principus. Čia turėsi galimybę susipažinti su įvairiomis specialybės sritimis: klinikine, organizacine, mokykline, sveikatos, šeimos ir konsultavimo psichologija. Šioje studijų programoje galėsi nerti į tau įdomius pasirenkamus dalykus - nuo koučingo ir kriminalinės psichologijos iki darbo su vaikais ar psichoterapijos pagrindų. Žinok, kad mūsų studijų programa atitinka EuroPsy standartus ir tarptautinių ekspertų yra įvertinta kaip geriausia Psichologijos bakalauro programa Lietuvoje! Baigęs studijas galėsi dirbti psichologu švietimo (mokslo ir mokymo), socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, pramonės ir viešojo administravimo įmonėse ir savo kompetencijos ribose su priežiūra atlikti pagrindines psichologo funkcijas: psichologinio vertinimo, psichologinės pagalbos bei švietimo. Galėsi dirbti įvairiose organizacijose bei komandose, kurių veiklų įgyvendinimui svarbios psichologijos žinios apie asmens ir grupių funkcionavimą.
Studijavimas ar mokslinių tyrimų vykdymas Lietuvoje
Galite atvykti į Lietuvą studijų ar mokslinių tyrimų tikslais.
- Trumpalaikis buvimas (iki 1 metų): studentai, mokytojai ar tyrėjai gali gauti nacionalinę vizą (D).
- Ilgalaikis buvimas: kreipkitės dėl leidimo laikinai gyventi (TRP). TRP paprastai išduodami 2 metams ir gali būti atnaujinami.
Norėdami gauti išsamesnės informacijos apie reikalingus dokumentus TRP ar vizai gauti, apsilankykite Migracijos departamente. Norėdami gauti nacionalinę vizą (D), turite kreiptis į Lietuvos ambasadą. Norėdami gauti TRP, pateikite paraišką MIGRIS ir pateikite dokumentus VFS Global vizų išdavimo centre.
TRP gavimas prieš atvykstant
Paraiškas dėl TRP galima pateikti 30 šalių per VFS Global: Armėnijoje, Australijoje, Azerbaidžane, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Brazilijoje, Filipinuose, Ganoje, Indijoje, Izraelyje, Japonijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Pietų Korėjoje, Malaizijoje, Moldovoje, Mongolijoje, Naujoje Zelandijoje, Pietų Afrikoje, Gruzijoje, Singapūre, Tailande, Taivane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Vietname, Zimbabvėje.
Pastaba: norint užsisakyti susitikimą VFS Global centre, reikalingas universiteto tarpininkavimo numeris.
VFS Global biurai yra įgalioti:
- Teikti informaciją apie TRP procedūras
- Priimti paraiškas ir reikiamus dokumentus
- Rinkti asmens ir biometrinius duomenis, skirtus perduoti Lietuvos migracijos departamentui
Sprendimą dėl TRP išdavimo priima tik Lietuvos migracijos departamentas. Kai Migracijos departamentas nusprendžia išduoti TRP, kortelė gali būti išsiųsta į užsienį, leidžiant jums atvykti į Lietuvą turint galiojantį TRP be papildomos vizos. Jei turite vizą, leidžiančią atvykti į Lietuvą, arba galite atvykti be vizos, galite atsiimti savo TRP kortelę Migracijos tarnyboje atvykę.
Svarbu: Jei jūsų šalis nėra Hagos konvencijos narė, visi oficialūs dokumentai turi būti legalizuoti dvigubai:
- Jūsų šalies užsienio reikalų ministerijos
- Lietuvos užsienio reikalų ministerijos
tags: #psichologu #praktikos #vietos