Pastaruoju metu nemiga tapo dažnu sveikatos sutrikimu, varginančiu nuo 10 iki 35 proc. žmonių. Tai gali būti įvairių somatinių ir psichikos sutrikimų simptomas arba vienintelis paciento negalavimas. Negydoma ar netinkamai gydoma nemiga dažnai kartojasi ir pereina į lėtinę formą, sukeldama problemas dieną, kurios gali sukelti sunkių pasekmių, bloginti sveikatos būklę, sunkinti gretutines ligas, didinti sergamumą ir mirtingumą.
Nemiga - tai būklė, kai miego kokybė ir/ar jo trukmė ganėtinai ilgą laiką esti nepatenkinama. Nemigos varginami pacientai dažniausiai skundžiasi, kad sunku užmigti, rečiau - prasta miego kokybe bei ankstyvu prabudimu arba abiem šiais simptomais. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti nemigos baimė ir perdėtas susirūpinimas jos pasekmėmis. Pagal trukmę skiriama 3 rūšių nemiga: trumpalaikė, praeinanti ir ilgalaikė. Trumpalaikė nemiga trunka keletą savaičių, praeinanti pasireiškia trumpais kartotiniais epizodais, o ilgiau nei 3 savaites trunkanti nemiga laikoma ilgalaike, arba lėtine.
Nemiga gali būti gydoma nemedikamentiniais būdais (miego higiena, kognityvinė elgesio terapija (KET), relaksacija, miego deprivacija) ir vaistais. Nemedikamentiniais gydymo būdais siekiama sumažinti į smegenų žievę patenkančių dirgiklių intensyvumą.
Nemigos priežastys ir rūšys
Mūsų gyvenimo būdas ir įpročiai sukuria itin palankias sąlygas miego sutrikimams, ypač labiausiai paplitusiam iš jų - nemigai. Visą parą apšviestos gatvės, be jokių pertraukų televizijos transliuojamos naujienos, nenutrūkstančiu srautu plūstančios žinutės socialiniuose tinkluose sukurią iliuziją, kad pasaulis niekada nemiega. Išmaniųjų technologijų dėka mūsų miegamasis nebėra prieglobstis, kuriame galime atsiriboti nuo darbo, reikalų, problemų. Todėl nieko nuostabaus, kad maždaug 35 proc. žmonių kankina nemiga.
Nemigos kamuojami asmenys kiekvienos nakties laukia su nerimu. Jeigu ji yra atsitiktinė ir užklumpa tik retkarčiais, didelės žalos sveikatai nespėja pridaryti. Kaip ir trumpalaikė nemiga, užtrunkanti ne ilgiau nei mėnesį. Taip, kitą dieną jaučiamės mieguisti, nedarbingi, pavargę, suirzę, išsiblaškę, tačiau išsimiegojus savijauta pagerėja. Kitas reikalas nemiga, kuri tęsiasi ilgiau nei tris mėnesius ir vargina mažiausiai tris naktis per savaitę. Pagal požymius šis miego sutrikimas skirstomas į kelias grupes: vieni žmonės niekaip negali užmigti, kiti užmiega be vargo, tačiau dažnai atsibudinėja, treti pabunda anksti ir daugiau nebegali užmigti, nors nesijaučia pailsėję. Jeigu nemigą sukelia neaiškios priežastys, ji vadinama pirmine.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs depresijos gydymo metodai
Visi žinome, kad laikina, vienos ar kelių naktų nemiga, gali būti natūrali organizmo reakcija į pasikeitusią aplinką, pavyzdžiui, miegate ne namuose, o svečiuose ar viešbutyje, ar galbūt iškyloje palapinėje, kambaryje labai karšta, tvanku. Užmigti ir miegoti mums dažnai trukdo koks nors triukšmas, sklindantis iš lauko ar kaimyninių patalpų. Trumpalaikė nemiga dažniausiai būna susijusi su kokiu nors įvykiu, dėl kurio kankina nerimas, jaučiate įtampą. Tai gali būti asmeninės ar darbo problemos, tokios kaip nesutarimai šeimoje, neištikimybė, skyrybos, artimojo netektis, pajamų praradimas, pažeminimas pareigose, atleidimas iš darbo, egzaminai ir panašios situacijos.
Lėtinė ilgai trunkanti nemiga dažniausiai išsivysto nuolatos patiriant neigiamus emocinius išgyvenimus, tokius kaip šeimos nario ar draugo liga, bedarbystė, dėl to gali būti kalti psichikos sutrikimai, nerimas, depresija ir panašios būsenos. Ją gali nulemti ir miego higienos nesilaikymas, kai nuolatos einama gulti pernelyg vėlai, keliamasi per anksti ir tikimasi atsimiegoti savaitgaliais ar per laisvas dienas.
Nemigos pasekmės
Pasaulyje atlikta daug tyrimų, įrodančių, kokią žalą sveikatai daro ilgalaikė, lėtinė nemiga. Nustatyta, kad vidutinio amžiaus žmonės, kurių miegas sutrikęs ir kurie miega mažiau nei šešias valandas, du kartus labiau rizikuoja patirti kognityvinių funkcijų sutrikimus, lyginant su miegančiais ilgiau, padididėja tikimybė senatvėje susirgti demencija. Žmonėms, dėl nemigos miegantiems pernelyg trumpai, gresia įvairios širdies ir krajagyslių ligos, įskaitant hipertenziją, infarktą, koronarinę širdies ligą, širdies nepakankamumą, insultą. Rizika išauga nuo 7 iki 16 proc. skirtingoms ligoms.
Žinoma, kad nemiga padidina simpatinės nervų sistemos aktyvumą. Nemiga gali išprovokuoti kai kurias psichikos ligas ir sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimo sutrikimai. Kalbant apie šią ligų grupę mokslininkai nuolat ieško atsakymo į klausimą - kas atsirado pirma, višta ar kiaušinis, nes galimas ir atvirkštinis procesas, sergant depresija, nerimo, valgymo sutrikimais dažnas simptomas yra nemiga.
Manoma, kad nuolatinis miego trūkumas susijęs ir su padidėjusia kai kurių lokalizacijų vėžio rizika, visų pirma su storosios žarnos, taip pat krūties, prostatos, kiaušidžių vėžio. Tačiau tai patvirtinančių ir įrodančių mokslinių tyrimų dar nepakanka. Užfiksuotos ir nemigos bei nutukimo, antrojo tipo cukrinio diabeto sąsajos. Sutrikęs miegas veikia ir imuninę sistemą. Žinoma, kad ji funkcionuoja gerai tada, kai miegame pakankamai. Ilgalaikė nemiga sutrikdo gynybinius organizmo mechanizmus, todėl mes greičiau užsikrečiame infekcijomis, jų eiga būna sunkesnė. Tyrimai rodo, kad nemigos varginamiems asmenims susilpnėja atsakas į vakcinas, nes susiformuoja mažesnis antikūnių kiekis.
Taip pat skaitykite: Hemopatinė Pagalba Miegui
Nemedikamentinis nemigos gydymas
Miego sutrikimai, ypač lėtinė nemiga, gydymui pasiduoda nelengvai. Medikamentinis gydymas yra tik laikinas sprendimas, jis skiriamas tik tuomet, kai nepadeda kitos priemonės. Vaistai nemigai gydyti, turi daug šalutinių poveikių, prie jų priprantama. Tiesa, jau yra naujos kartos preparatų, kurie nesukelia mieguistumo dieną, pripratimo rizika taip pat mažesnė, tačiau ir juos galima vartoti tik tam tikrą laiką, o ne visą gyvenimą. Todėl iš pradžių pacientams siūloma išbandyti kognityvinio elgesio terapiją, kuri yra efektyviausias nemedikamentinis nemigos įveikimo metodas.
Naujausi tyrimai atskleidžia, kad ji veikia geriau nei vaistai, miegas tampa kokybiškesnis ir ilgesnis, bendras jos poveikis ilgalaikis, formuojasi sveiki miego įpročiai, geresnis nemigos priežasčių suvokimas. Jų metu naudojamos skirtingos relaksacinės technikos. Tai gali būti vairūs atsipalaidavimo pratimai: autogeninė treniruotė, progresyvi raumenų relaksacija, vaizdinių ir vizualizacijos pratimai, kvėpavimo pratimai. Visi jie padeda sumažinti įtampą, atsipalaiduoti, kartu ir lengviau užmigti. Šuos pratimus išmokti nėra sudėtinga, ypač po praktinių užsiėmimų kartu su psichikos sveikatos specialistu.
Trumpalaikius miego sutrikimus įveikti gali padėti šviesos terapija, augaliniai preparatai, maisto papildai nervų sistemai, melatoninas. Ir, žinoma, įpročių, kurie gali įtakoti miego kokybę, keitimas. Dažniausiai rekomenduojama išbandyti šiuos: gultis ir keltis tuo pačiu laiku, nesnausti dieną, pagauti savo miego duobę, tai yra momentą, kai apima miegas ir greitai užmiegate be pastangų. Šiais prietaisais neturime naudotis likus iki miego bent valandai, o dar geriau dviem, jiems ne vieta kambaryje, kuriame miegame. Tie, kuriuos kamuoja nemiga, lovoje turėtų tik miegoti, jeigu prieš miegą ar dienos metu nori paskaityti, ar pailsėti atsigulę, tai vertėtų daryti kitame kambaryje, ar bent jau ant kito minkštojo baldo - sofos, fotelio. Jei į miegamąjį sklinda šviesa iš lauko, įsigykite tankias tamsinančias užuolaidas. Prieš miegą gerai išvėdinkite kambarį.
Medikamentinis nemigos gydymas
Nemigos gydymo problemos toli gražu nėra išspręstos. Dažniausiai nemiga buvo gydoma benzodiazepinais (BZD). Ir dabar šie vaistai plačiai vartojami nemigai gydyti, vis dėlto ilgalaikio gydymo BZD veiksmingumo įrodymų nepakanka. Ilgai vartojant BZD, atsiranda priklausomybė, pripratimas, sutrinka pažinimo funkcijos, padidėja griuvimo rizika, ypač vyresnio amžiaus asmenims. Visuotinai pripažinta, jog nemigą BZD reikėtų gydyti kiek galima trumpiau: rekomenduojama juos vartoti ne ilgiau kaip 4-6 sav., mat vėliau migdomasis poveikis silpnėja, padidėja priklausomybės ir piktnaudžiavimo rizika. Amerikos psichiatrų asocia¬cija (APA) pabrėžia, kad ilgalaikis nemigos gydymas BZD itin žalingas vyresniems žmonėms, nes dėl BZD raumenis atpalaiduojančio poveikio gali padaugėti griuvimo atvejų.
Šiuo metu nemigai gydyti visuotinai rekomenduojami Z grupės migdomieji vaistai, nes jie saugesni, retai sukelia priklausomybę, pripratimą, ir yra efektyvesni nei BZD. Taigi ir nemigos gydymo algoritme Z grupės vaistai pasirinkti kaip pirmaeiliai preparatai nemigai gydyti. Šie vaistai padeda išvengti nepageidaujamo BZD poveikio: stiprėjančio pripratimo ir priklausomybės išsivystymo, nutraukimo simptomų, psichomotorinio slopinimo ir pažinimo funkcijų blogėjimo.
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
Parenkant vaistus nemigai gydyti, būtina įvertinti jų saugumą, toleravimą, priklausomybės pavojų, pusinės eliminacijos laiką (VPEL).
Zopiklonas - naujos kartos vaistas nuo nemigos
Vienas iš naujųjų nebenzodiazepininių migdomųjų vaistų yra zopiklonas. Jis pagal savo cheminę struktūrą priskiriamas ciklopirolonų grupei, pasižymi stipriu migdomuoju poveikiu. Kadangi zopiklonas veikia trumpai (pusinės eliminacijos laikas - 3,5-6,5 val.), kitą dieną nebūna liekamųjų slopinimo reiškinių, pacientas nesijaučia mieguistas. Įprastinė zopiklono dozė yra 7,5 mg nakčiai. Placebu kontroliuojamais tyrimais įrodyta, kad jis veiksmingai pagreitina užmigimą, pailgina miego trukmę ir sumažina prabudimų skaičių. Klinikiniu tyrimu vertinta, ar nutraukus gydymą zopiklonu pasireiškia nutraukimo simptomų. Nustatyta, kad po 9 mėn. zopiklono vartojimą nutraukusių pacientų grupėje ir toliau gydymą tęsusių pacientų grupėje nutraukimo simptomų dažnumas buvo vienodas. Tai rodo, kad zopiklono nebevartoję asmenys nepatyrė nutraukimo simptomų. Kitų tyrimų duomenimis, nutraukus zopiklono vartojimą, galima trumpalaikė nemiga, tačiau daug rečiau nei vartojant BZD.
Reikia pridurti, kad zopiklonas pailgina lėtųjų bangų miego fazę, kuri sutrumpėja senstant, ir taip pagerina miego kokybę. Zopiklonas iš naujųjų nebenzodiazepininių Z grupės migdomųjų vaistų išsiskiria tuo, kad sukelia ne tik migdomąjį, bet ir stiprų nerimą slopinantį poveikį, kuris yra įrodytas kliniškai. Zopiklono afinitetas daugeliui GASR receptorių potipių yra santykinai didesnis, todėl jis nerimą slopina daug stipriau nei kiti Z grupės vaistai. Kadangi nerimas yra vienas svarbiausių nemigos veiksnių, zopiklono anksiolitinis poveikis gali būti labai veiksmingas gydant nemigą.
Kiti vaistai
Dažniausi raminamieji vaistai yra diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vartojami siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Vartojant juo nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių.
Nereceptiniai vaistai ir papildai
Nereceptiniai vaistai miego gerinimui gali būti labai naudingi, ypač tiems, kurie susiduria su lengva ar vidutinio sunkumo nemiga, sukelta streso, įtampos ar laikino dienos ritmo sutrikimo.
Valerijono šaknis yra augalas, turintis natūralų raminamąjį poveikį. Jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę. Valerijonas ypač naudingas tiems, kurie patiria stresą ar nerimą, trukdantį miegui. Magnis, kartu su B grupės vitaminais, ypač B6, gali padėti skatinti geresnį miegą ir mažinti nerimą. B grupės vitaminai padeda gaminti serotoniną, kuris svarbus miego reguliavimui.
Melatoninas yra natūralus hormonas, kurį gamina smegenys ir kuris reguliuoja miego-budėjimo ciklą. Papildomas melatonino vartojimas gali padėti reguliuoti miego ritmą, ypač esant laiko juostų pokyčiams, dirbant naktinį darbą arba esant nemigai. Dažniausiai vartojamas 30-60 minučių prieš miegą, jis gali padėti greičiau užmigti ir pagerinti miego kokybę.
Padėti pagerinti miegą gali ir sukatžolių tinktūra, levandų ekstraktas, ginkmedžio geriamasis tirpalas, kiti augalinės kilmės vaistai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei miego problemos tęsiasi ilgiau nei kelias savaites arba jei jos trukdo kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, sukelia nuolatinį nuovargį, koncentracijos problemas, nuotaikos pokyčius ar net fizinius simptomus, tokius kaip galvos skausmai ar raumenų skausmai, būtina ieškoti profesionalios pagalbos. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jei miegas yra labai neramus arba dažnai atsibundama naktį, o ryte jaučiatės neišsimiegojęs, nes tai gali būti rimtesnių sutrikimų, tokių kaip miego apnėja, nerimo sutrikimo ar kitų problemų požymiai.